Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1930-951/2016

     Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01460-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1; 2.1.2; 2.7.4.2;

(S)

2.7.4.4.; 2.7.4.5; 2.14.3

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. rugpjūčio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,

sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. K.,

nukentėjusiajam J. I.,

išnagrinėjusi B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Šiauliuose, S. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

B. K. 2016 m. balandžio 24 d. apie 20.35 val. Šiauliuose, Gvazdikų tak. 1, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko eismui saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė šalia stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Be to, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip pat vairuotojas nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Be to, B. K. 2016 m. gegužės 1 d. 22.34 val. Šiauliuose, ties S. Dariaus ir S. Girėno g. 16 vairavo transporto priemonę - automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2.27 promilių girtumas.

B. K. kaltu prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad pripažįsta visus padarytus pažeidimus. 2016 m. balandžio 24 d. su draugu važiuojant Gvazdikų tako 1 namo kieme, dingus stabdžiams, apgadino sidabrinės spalvos automobilio „Ford Focus“ priekinį bamperį. Smūgio negirdėjo, tačiau išlipęs iš automobilio pamatė ant kito automobilio dažus. Išsigando, todėl pasišalino iš įvykio vietos. Bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau nukentėjęs  nesutiko. Vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnams nepateikė, nes jį buvo palikęs namuose. Pripažįsta, kad S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje vairavo automobilį būdamas neblaivus. Sutinka su alkotesterio rodmenimis. Buvo vienas. Automobilis stovėjo ties Dariaus ir Girėno g. 16, 18 namais gatvėje. Automobilis buvo kelkraštyje. Nepamena, kiek pareigūnų atvyko. Prieš eismą nevažiavo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nepamena, kiek laiko prabuvo automobilyje. Pareigūnai įtarė, kad jis neblaivus, dėl to priėjo. Rakteliai buvo užvedimo spynelėje. Padarė KET, nes rakteliai negalėjo būti spynelėje. Automobilyje buvo vienas. Tuomet irgi buvo automobilis „Mazda 626“.

Nukentėjusysis J. I. teisme parodė, kad įvykio metu buvo apgadintas kairės pusės bamperio šonas, nubrėžti dažai. Kiek pamena, įvykis galėjo būti 2016 m. balandžio 24 d. vakare. Atėjęs prie automobilio, pamatė stovinčius policijos pareigūnus ir liudytoją, kuris matė, kaip pasišalino jo automobilį apgadinęs vairuotojas. Liudytojas iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau atvyko B. K. tėvas. Negali pasakyti, ar įvykio metu suveikė automobilio signalizacija. Kokia žala buvo padaryta, nežino, nes automobilį sutvarkė draudimas. Per tris dienas po įvykio jis turėjo kreiptis į draudimą. B. K. su juo susisiekė tik trečią dieną, todėl su juo dėl žalos atlyginimo nebesusitarė. B. K. turėjo suprasti, kad apgadino jo automobilį.

Liudytojas T. B. teismui parodė, kad įvykio dieną iš budėtojo gavo pranešimą, jog Gvazdikų take yra apgadintas automobilis „Ford“. Nubrėžtas priekis. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Jiems atvykus, liudytojas, matęs įvykį, nurodė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius. Atvažiavo pasišalinusio automobilio savininkas, kuris nurodė, kad automobiliu naudojasi jo sūnus. Buvo susisiekta su pasišalinusio automobilio naudotoju. Asmuo turėjo suprasti, kad apgadino automobilį. Kitą dieną tas pats asmuo buvo sustabdytas už kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Liudytojas R. J. teismui parodė, kad 2016 m. gegužės 1 d. dirbant su T. S. buvo gautas budėtojo pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją. Atvažiuodami nuo Statybininkų gatvės pamatė kelkraštyje stovintį automobilį. Pasuko į kitą gatvę, sustojo. Kai pamatė, kad automobilis pradėjo važiuoti, įsijungę švyturėlius pradėjo važiuoti paskui automobilį. Tik įjungus garsinį signalą, automobilis sustojo. Matėsi, kad vairuotojas neblaivus. Jutosi alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli.

Liudytojas T. S. teismui parodė, kad iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Dariaus ir Girėno g., ties 16 namu galimai neblaivus vairuotojas. Nuvykę pamatė, kad gatvėje stovi automobilis su avariniu signalu. Sustojus kitoje gatvėje, pamatė, kad automobilis pradėjo važiuoti. Vairuotojui pavažiavus apie 100 m., automobilis buvo sustabdytas su specialiomis priemonėmis, švyturėliais. Automobilis perduotas B. K. tėvui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo be jo paties prisipažinimo, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolais, eismo įvykio vietos schema, B. K., A. J., J. I., B. K. paaiškinimais, Šiaulių apskirties VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kompaktine plokštele, išrašu apie asmeniui registruotus administracinės teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, kompaktiniu disku, asmens blaivumo testu, kuriuo B. K. 2016-05-01 22.34 val. nustatytas 2.27 promilių girtumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Tiek pats B. K. teismui pripažino apgadinęs kitą automobilį, tiek ir iš nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, kitų bylos aplinkybių matyti, kad B. K., vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepalikdamas saugaus tarpo iš šono, kliudė stovinčią transporto priemonę „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant automobilių esančių apgadinimų aukščiai sutampa. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas - automobilis, B. K. veika teisingai kvalifikuota paga LR ATPK 127 str. 2 d.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, B. K. suprato, kad sukėlė eismo įvykį. Teisme duodamas paaiškinimus, jis nurodė, kad pamatęs, jog atsitenkė į kitą automobilį,  išsigando, dėl to pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat asmuo pripažino, jog suvokė, kad padarė eismo įvykį, nurodė, kad turėjo ieškoti nukentėjusiojo, pripažino ir tai, kad šios pareigos neįvykdė. Teismas remiasi tokiais B. K. paaiškinimais, be to, juos patvirtina ir nukentėjusiojo J. I. bei liudytojo T. B. duoti parodymai, kad asmuo turėjo suprasti, jog apgadino kitą automobilį. Esant visiškam B. K. prisipažinimui, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad B. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad B. K. pažeidė KET 16 punktą, numatantį, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Kaip rodo bylos medžiaga, B. K. policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį.

Taip pat B. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, esant vidutiniam (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) girtumui. Tokias aplinkybes teismui pripažino ne tik pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bet ir teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai – R. J. ir T. S..

B. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas, lygias baudų minimumui, su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Paskirtos nuobaudos subendrinamos, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK  281 str., 286-288 str., 291-293 str.,  teisėja

n u t a r i a :

B. K. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

B. K. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 8 dalį skirti administracinę nuobaudą – 5  Eur (penkių eurų) dydžio baudą.

B. K. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

B. K. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir B. K. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                                                       Ilona Jakubėnienė