Baudžiamoji byla Nr. 2K-550/2006 Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.3.2; 2.1.6.2; 2.4.5; 2.4.7

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui S. Minkevičiui,

gynėjams advokatams A. Leichter, A. Baranskiui,

išteisintiesiems A. T., L. V., A. A.,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. T. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteistas:

1) už padėjimą apgaule užvaldyti 57 997 Lt valstybės biudžeto lėšų 1998 m. gegužės mėn. laisvės atėmimu trejiems metams;

2) už padėjimą apgaule užvaldyti 44 960 Lt valstybės biudžeto lėšų 1998 m. rugpjūčio mėn. laisvės atėmimu trejiems metams;

3) už padėjimą apgaule užvaldyti 56 889 Lt valstybės biudžeto lėšų 1998 m. rugsėjo mėn. laisvės atėmimu trejiems metams;

4) už padėjimą apgaule užvaldyti 54 635 Lt valstybės biudžeto lėšų 1998 m. rugsėjo mėn. laisvės atėmimu trejiems metams;

5) už padėjimą apgaule užvaldyti 73 457 Lt valstybės biudžeto lėšų 1998 m. lapkričio mėn. laisvės atėmimu trejiems metams;

6) už padėjimą apgaule užvaldyti 32 830 Lt valstybės biudžeto lėšų 1998 m. gruodžio mėn. laisvės atėmimu trejiems metams.

A. T. veikos iš 1961 m. BK 312¹ straipsnio 3 dalies perkvalifikuotos į 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį ir jis nuteistas:

1) už padėjimą 1998 m. gegužės mėn. neteisėtai stambiu mastu neišvežti prekių už 158 154 Lt laisvės atėmimu dvejiems metams;

2) už padėjimą 1998 m. rugsėjo mėn. neteisėtai stambiu mastu neišvežti prekių už 100 683 Lt laisvės atėmimu dvejiems metams.

A. T. veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 282 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 225 straipsnio 2 dalį ir jis nuteistas:

1) už apie 8000 Lt kyšio paėmimą 1998 m. gegužės mėn. laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

2) už apie 6000 Lt kyšio paėmimą 1998 m. rugpjūčio mėn. laisvės atėmimu dvejiems metams;

3) už apie 16 000 Lt kyšio paėmimą 1998 m. rugsėjo mėn. laisvės atėmimu trejiems metams;

4) už apie 10 000 Lt kyšio paėmimą 1998 m. lapkričio mėn. laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

5) už apie 5000 Lt kyšio paėmimą 1998 m. gruodžio mėn. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskuota A. T. turto už 45 000 Lt (paimtų kyšių dydžio suma).

A. T. veikos iš 1961 m. BK 289 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į 2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalį ir jis nuteistas:

1) už muitinės deklaracijos Nr. 8SR24100076 ir kitų dokumentų suklastojimą 1998 m. gegužės 22 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

2) už muitinės deklaracijos Nr. 8SR 24100151 ir kitų dokumentų suklastojimą 1998 m. rugsėjo 28 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

3) už muitinės deklaracijos Nr. 8SR 24100152 suklastojimą 1998 m. rugsėjo 28 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį (2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą A. T. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės laikas sumažintas vienu penktadaliu.

A. A. buvo išteisintas pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 274 straipsnio 3 dalį už padėjimą apgaule užvaldyti valstybės biudžeto lėšas 1998 m. gegužės – gruodžio mėnesiais: 57 997 Lt, 44 960 Lt, 54 635 Lt, 56 889 Lt, 73 457 Lt, 32 830 Lt (šešios nusikalstamos veikos), nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

A. A. taip pat buvo kaltinamas pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (1996 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. I-1422 redakcija) už padėjimą papirkti muitinės pareigūną A. T. 1998 m. gegužės, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesiais (penkios nusikalstamos veikos), tačiau vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas dėl A. A. nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Dvi A. A. nusikalstamos veikos (padėjimas neteisėtai stambiu mastu neišvežti prekių už 158 154,81 Lt ir už 100 683,55 Lt ) iš BK 1961 m. 18 straipsnio 6 dalies, 312¹ straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII-617 redakcija) perkvalifikuotos į 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį 312¹ straipsnio 1 dalį (2001 m. kovo 1 d. įstatymo Nr. IX-200 redakcija) ir, vadovaujantis 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, A. A. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

L. V. buvo išteisintas pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 274 straipsnio 3 dalį už padėjimą apgaule užvaldyti valstybės biudžeto lėšas: 57 997 Lt, 44 960 Lt, 54 635 Lt, 56 889 Lt, 73 457 Lt, 32 830 Lt (šešios nusikalstamos veikos), nenustačius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

L. V. buvo kaltinamas pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (1996 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. 1-1422 redakcija) dėl padėjimo P. S. papirkti muitinės pareigūną A. T. 1998 m. gegužės, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesiais (penkios nusikalstamos veikos), tačiau vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nuosprendis, kuriuo:

panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria dvi A. A. veikos iš BK 1961 m. 18 straipsnio 6 dalies, 312¹ straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII-617 redakcija) buvo perkvalifikuotos į 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį 312¹ straipsnio 1 dalį (2001 m. kovo 1 d. įstatymo Nr. IX-200 redakcija) ir, vadovaujantis 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, A. A. atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. A. išteisintas pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 312¹ straipsnio 3 dalį (1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII-617 redakcija), neįrodžius jo dalyvavimo, padarant nusikalstamas veikas;

panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria A. T. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (6 veikos); pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį (2 veikos); BK 225 straipsnio 2 dalį (5 veikos). Šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nenustačius A. T. dalyvavimo, padarant nusikalstamas veikas, jis išteisintas: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo P. S. apgaule užvaldyti: 57 997 Lt; 44 960 Lt; 56 889 Lt; 54 635 Lt; 73 457 Lt; 32 830 Lt (šešios nusikalstamos veikos); pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį dėl padėjimo neteisėtai neišvežti prekių: už 158 154 Lt; už 100 683 Lt (dvi nusikalstamos veikos); pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl kyšio (apie 8000 Lt, apie 6000 Lt, apie 16 000 Lt, apie 10 000 Lt, apie 5000 Lt) paėmimo (penkios nusikalstamos veikos);

panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl muitinės deklaracijų Nr. 8SR24100076; Nr. 8SR24100151; Nr. 8SR24100152 suklastojimo) (trys nusikalstamos veikos), baudžiamasis procesas šioje dalyje nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams;

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalys dėl P. S., K. A., V. D., D. L., R. R., A. L., A. K., V. G., E. D. ir R. Š. kasacine tvarka nėra apskųstos.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimus,

 

n u s t a t ė:

 

A. T. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (šešios nusikalstamos veikos) už tai, kad padėjo P. S., kitiems asmenims, kurių atžvilgiu baudžiamosios bylos išskirtos, apgaule užvaldyti svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

1. 1998 m. gegužės mėn. P. S. pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą siekiant apgaule užvaldyti pinigines lėšas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau valstybės biudžeto lėšas) neva grąžintinos PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (toliau CMR važtaraštį) Nr. LA 0007376 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui – UAB „Freš ir K“ dažytus audinius, naudotą buitinę techniką ir parfumeriją, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės” tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį N. Žečko, P. S. CMR važtaraštį patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui A. R., kuriam mirus baudžiamoji byla nutraukta, patvirtinus parašu ir įmonės antspaudu į minėtus dokumentus įrašytas žinomai melagingas žinias, P. S. 300 JAV dolerių kyšiu papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę L. R. (jai pasislėpus baudžiamoji byla išskirta), kuriai žinant, kad tokio krovinio nėra ir jis nebus eksportuojamas, 1998 m. gegužės 22 d. numeriu 8SR24100076 įregistravus muitinės deklaraciją, šioje deklaracijoje, PVM sąskaitoje–faktūroje (serija GAB Nr. 5198200) ir CMR važtaraštyje Nr. LA 0007376 padarius žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu. P. S. perdavus pasienio policininkui A. A. minėtus dokumentus ir 2000 Lt, kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjus pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. tarpininkauti paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, L. V. perdavus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. iš A. A. paimtus UAB „Stonridas“ suklastotus dokumentus ir pinigų sumą, atitinkančią 15 proc. tariamai UAB „Stonridas“ sumokėto PVM dydžio (apie 8000 Lt), A. T., iš anksto žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Stonridas“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtino šias žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravo eksporto procedūros pabaigimą muitinės žurnaluose ir grąžino žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V., kuris juos perdavė A. A., grąžinusiam dokumentus P. S. Pastarojo nurodymu A. R. 1998 m. birželio 12 d. pateikus prašymą Šiaulių VMI gražinti tariamai eksportuojant į Baltarusijos Respubliką susidariusią 57 997 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais UAB „Stonridas“ eksporto dokumentais, Šiaulių miesto VMI priėmus sprendimą gražinti permoką ir 1998 m. birželio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1132 pervedus į UAB „Stonridas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB „LTB” Šiaulių skyriuje, 55 667,84 Lt, o 2329,16 Lt užskaičius kaip UAB „Stonridas“ mokėtinus mokesčius, P. S. paskirsčius parengtinio tardymo nenustatytomis proporcijomis VMI pervestas valstybės biudžeto lėšas, A. T. padėjo P. S. ir kitiems asmenims, kurių atžvilgiu baudžiamosios bylos išskirtos, apgaule užvaldyti svetimą didelės vertės turtą – 57 997 Lt valstybės biudžeto lėšų;

2. 1998 m. rugpjūčio 27 d. A. I. (jam pasislėpus, baudžiamoji byla išskirta) pagal išankstinį P. S. sugalvotą nusikalstamos veiklos planą siekiant neteisėtai užvaldyti pinigines lėšas iš valstybės biudžeto PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. rugpjūčio 27 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0026743 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. I. įmonė „Alekstona“ (toliau įmonė „Alekstona“) eksportuoja į Rusijos Federaciją gavėjui – įmonei „Evrokaton“ maišytuvus, plastikines dailylentes, plyteles, patvirtinus duomenis žinomai suklastotu įmonės „Evrokaton“ antspaudu bei muitinės deklaracijos 50 grafoje tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį J. Kozlovskį, A. I., patvirtinus parašu ir įmonės „Alekstona“ antspaudu į 1998 m. rugpjūčio 27 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0026743 įrašytas žinomai melagingas žinias ir pateikus šiuos dokumentus kartu su suklastota įmonės „Alekstona“ PVM sąskaita–faktūra (serija GAC Nr. 2415125) Šiaulių teritorinės muitinės Gubernijos posto inspektoriui V. G. 1998 m. rugpjūčio 27 d. numeriu 8SR21101132 įregistravus muitinės deklaraciją, joje, PVM sąskaitoje–faktūroje (serija GAC Nr. 2415125), CMR važtaraštyje Nr. 8A 0026743 padarius žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, P. S. perdavus A. A. šiuos dokumentus ir 2000 Lt, kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjus pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. tarpininkauti paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, L. V. perdavus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. iš A. A. paimtus įmonės „Alekstona“ dokumentus ir pinigų sumą, atitinkančią 15 proc. tariamai įmonės „Alekstona“ sumokėto PVM dydžio (apie 6000 Lt), A. T., iš anksto žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravo eksporto procedūros pabaigimą muitinės žurnaluose ir grąžino žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V. Pastarajam juos perdavus A. A., šis grąžino dokumentus P. S., kurio nurodymu A. I. 1998 m. rugsėjo 11 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą gražinti už tariamai eksportuojant vidaus rinkoje įgytas prekes susidariusią 44 960 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentais, Radviliškio VMI 1998 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1130 pervedus į įmonės „Alekstona“ sąskaitą, esančią AB „LTB“ Radviliškio skyriuje, 44 960 Lt, A. I. čekiais Nr. 0439176 ir 0439177 paėmus iš įmonės „Alekstona“ sąskaitos 43 000 Lt ir 1000 Lt grynais pinigais, P. S. padalijus juos bendrininkams, A. T. padėjo P. S. ir A. I. apgaule užvaldyti 44 960 Lt valstybės biudžeto lėšų;

3. 1998 m. rugsėjo 28 d. P. S. iniciatyva siekiant pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą apgaule užvaldyti iš valstybės biudžeto neva grąžintinos PVM permokos forma pinigines lėšas, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A 0026757 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui – UAB „Freš ir K“ dažytus audinius, 76 vnt. stogo langų „Velux“ ir plaukų bei odos priežiūros priemones, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės“ tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį N. Žečko, P. S. CMR važtaraštį patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui R. R. patvirtinus parašu ir įmonės antspaudu į muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį įrašytas žinomai melagingas žinias, už 300 JAV dolerių kyšį papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę L. R., kuriai žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, 1998 m. rugsėjo 28 d. numeriu 8SR24100151 įregistravus muitinės deklaraciją bendrųjų dokumentų registracijos knygoje, padarius deklaracijoje, PVM sąskaitose–faktūrose serija GAB Nr. 5198209 ir serija GAB Nr. 5198210 bei CMR važtaraštyje Nr. 8A0026757 žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, P. S. perdavus A. A. šiuos dokumentus ir 2000 Lt, kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, neesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta, A. A. P. S. nurodymu už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjus pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. tarpininkauti paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, L. V. perdavus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. iš A. A. paimtus UAB „Stonridas“ žinomai suklastotus eksporto dokumentus ir pinigų sumą, atitinkančią 15 proc. tariamai įmonės „Stonridas“ sumokėto PVM dydžio (apie 8000 Lt), A.T., iš anksto žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravo eksporto procedūros pabaigimą muitinės žurnale ir grąžino žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V., kuris juos perdavė A. A., grąžinusiam dokumentus P. S. P. S. nurodymu  R. R. 1998 m. spalio 13 d. pateikus Šiaulių miesto VMI prašymą gražinti tariamai eksportuojant į Baltarusijos Respubliką susidariusią 54 635 L. PVM permoką, Šiaulių m. VMI sprendimu  į UAB „Stonridas“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „LTB” Šiaulių skyriuje, 1998 m. spalio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1988 buvo grąžinta 49 000 Lt PVM permoka, likusią sumą užskaitant, kaip UAB „Stonridas“ mokėtinus mokesčius. P. S. paskirsčius parengtinio tardymo nenustatytomis proporcijomis VMI pervestas valstybės biudžeto lėšas, A. T. padėjo P. S. ir R. R. apgaule užvaldyti svetimą stambaus masto turtą – 54 635 Lt valstybės biudžeto lėšų;

4. 1998 m. rugsėjo mėn. P. S. siekiant pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą apgaule užvaldyti iš valstybės biudžeto pinigines lėšas neva grąžintinos PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0026756 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją įmonei „Evrokaton“ stogo langus, itališkas plyteles, linoleumą ir maišytuvus su dušo rinkiniu, A. I. patvirtinus parašais ir įmonės „Alekstona“ antspaudu žinomai suklastotus duomenis, įrašytus į muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį, tardymo nenustatytam asmeniui muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas” pasirašius už išgalvotą įmonės „Evrokaton” atstovą J. Kazlovskį, o A. I. važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės“ patvirtinus žinomai suklastotu „Evrokaton” antspaudu, P. S. už 300 JAV dolerių kyšį papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę L. R., kuriai žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, 1998 m. rugsėjo 28 d. įregistravus muitinės deklaraciją numeriu 8SR24100152, padarius joje bei PVM sąskaitoje–faktūroje (serija GAC Nr. 2415134) ir CMR važtaraštyje Nr. 8A0026756 žinomai melagingas žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona” eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, P. S. perdavus A. A. šiuos dokumentus ir 2000 Lt, kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant krovinio ir jį gabenančios transporto priemonės, padarytų melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjus pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. tarpininkauti paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, L. V. perdavus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. minėtus dokumentus ir pinigų sumą, atitinkančią 15 proc. tariamai įmonės „Alekstona“ sumokėto PVM dydžio (apie 8000 Lt), A. T., iš anksto žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravo eksporto procedūros pabaigimą muitinės žurnaluose ir grąžino žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V., kuris juos perdavė A. A., o pastarasis grąžino P. S. A. I. 1998 m. spalio 9 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą gražinti tariamai eksportuojant vidaus rinkoje įgytas prekes susidariusią 56 889 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentais, Radviliškio VMI 1998 m. spalio 13 ir 14 d. mokėjimo pavedimais Nr. 1255 ir 1259 pervedus į įmonės „Alekstona” sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „LTB” Radviliškio skyriuje 53 629 Lt, o 3260 Lt užskaičius kaip įmonės „Alekstona“ mokėtinus mokesčius, A. I. paėmus iš įmonės „Alekstona“ sąskaitos 1998 m. spalio 15 ir 19 d. čekiais Nr. 0439178, 0439179 25 000 Lt bei 28 000 Lt grynais pinigais, o P. S. padalijus šiuos pinigus bendrininkams, A. T. padėjo P. S. ir A. I., kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, apgaule užvaldyti 56 889 Lt valstybės biudžeto lėšų;

5. 1998 m. lapkričio 24 d. A. I. siekiant pagal išankstinį P. S. sugalvotą nusikalstamos veiklos planą neteisėtai užvaldyti pinigines lėšas iš valstybės biudžeto PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. lapkričio 24 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A 0020571 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją gavėjui – įmonei „Evrokaton“ maišytuvus, vamzdžius muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas” ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės“ tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį J. Kozlovskį, įmonės „Alekstona“ savininkui A. I. patvirtinus parašu ir įmonės antspaudu į 1998 m. lapkričio 24 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A 0020571 įrašytas žinomai melagingas žinias ir pateikus šiuos dokumentus kartu su žinomai suklastota įmonės „Alekstona“ PVM sąskaita-faktūra (serija GAC Nr. 2415126) Šiaulių teritorinės muitinės Pabalių posto inspektoriui E. D., pastarajam  numeriu 8SR17100541 įregistravus muitinės deklaraciją, padarius joje, taip pat PVM sąskaitoje–faktūroje, CMR važtaraštyje žinomai melagingas žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, P. S. perdavus A. A. šiuos žinomai suklastotus dokumentus ir 2000 Lt, kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas atžymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjus pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. tarpininkauti paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, L. V. perdavus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. iš A. A. paimtus įmonės „Alekstona“ žinomai suklastotus eksporto dokumentus ir pinigų sumą, atitinkančią 15 proc. tariamai įmonės „Alekstona“ sumokėto PVM dydžio (apie 10 000 Lt), A. T. įmonės „Alekstona“ žinomai suklastotus eksporto dokumentus perdavė Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. L. Pastarajam įrašius į muitinės deklaraciją žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtinus šias žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą muitinės žurnaluose ir grąžinus žinomai suklastotus muitinės dokumentus A. T., šis perdavė įmonės „Alekstona” eksporto dokumentus L. V., kuris juos per A. A. grąžino P. S. A. I. 1998 m. gruodžio 8 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą gražinti tariamai eksportuojant vidaus rinkoje įgytas prekes susidariusią 73 457 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais dokumentais, Radviliškio VMI priėmus sprendimą gražinti PVM permoką ir mokėjimo pavedimais Nr.1525, 1530 ir 1545 pervedus į įmonės „Alekstona“ sąskaitą, esančią AB „LTB” Radviliškio skyriuje 72 471 Lt, o 986 Lt užskaičius, kaip įmonės „Alekstona“ mokėtinus mokesčius, A. I. paėmus iš įmonės „Alekstona“ sąskaitos čekiais Nr. 0439181, 0439182, 0439183, 0439184 72 350 Lt, P. S. padalijus juos bendrininkams, A. T. padėjo P. S. ir A. I. apgaule užvaldyti 73 457 Lt valstybės biudžeto lėšų.

6. 1998 m. gruodžio mėn. A. I. siekiant pagal išankstinį P. S. sugalvotą nusikalstamos veikos planą apgaule užvaldyti valstybės biudžeto pinigines lėšas neva grąžintinos PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A 026734 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją įmonei „Evrokaton“ maišytuvus, vamzdžius, movas, patvirtinus parašais ir įmonės „Alekstona“ antspaudu žinomai suklastotus duomenis, įrašytus į muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį, važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės“ patvirtinus žinomai suklastotu įmonės „Evrokaton“ antspaudu, P. S. 300 JAV dolerių kyšiu papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę L. R., kuriai žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, 1998 m. gruodžio 18 d. numeriu 8SR24100181 įregistravus muitinės deklaraciją, padarius joje, taip pat PVM sąskaitoje–faktūroje (serija GAC Nr. 2415130) ir CMR važtaraštyje Nr. 8A 0026734 žinomai melagingas žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, P. S. perdavus A. A. šiuos žinomai suklastotus dokumentus ir 2000 Lt, kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant krovinio ir jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjus pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L.V. tarpininkauti paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, L. V. perdavus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. iš A. A. paimtus įmonės „Alekstona“ žinomai suklastotus eksporto dokumentus ir pinigų sumą, atitinkančią 15 proc. tariamai įmonės „Alekstona“ sumokėto PVM dydžio (apie 5000 Lt), šis įmonės „Alekstona“ žinomai suklastotus eksporto dokumentus perdavė R. Š., įrašiusiam į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona” krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtinusiam jas parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravusiam eksporto procedūros pabaigimą muitinės žurnale ir gražinusiam muitinės dokumentus A. T. A. T. žinomai suklastotus įmonės „Alekstona” dokumentus perdavė L. V. Pastarasis atidavė juos A. A., kuris grąžino P. S. A. I. 1999 m. sausio 13 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą gražinti tariamai eksportuojant susidariusią 32 830 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentais, Radviliškio VMI priėmus sprendimą gražinti PVM permoką ir 1999 m. sausio 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1683 pervedus į įmonės „Alekstona“ sąskaitą, esančią AB „LTB” Radviliškio skyriuje 31 833 Lt, o 997 Lt užskaičius, kaip įmonės „Alekstona“ mokėtinus mokesčius, A. I. 1999 m. sausio 18 d. čekiu Nr. 0439186 paėmus iš įmonės „Alekstona” sąskaitos 31 500 Lt grynais pinigais ir pasidalinus su bendrininkais, A. T. padėjo P. S. ir A. I. apgaule užvaldyti 32 830 Lt valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria A. T. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį  buvo panaikinta, A. T. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant minėtas šešias nusikalstamas veikas.

A. T. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal 1961 m. BK 282 straipsnio 2 dalį (penkios nusikalstamos veikos), tačiau pirmosios instancijos teismas jo veikas perkvalifikavo į 2000 m. BK 225 straipsnio 2 dalį ir nuteisė jį už tai, kad būdamas valstybės pareigūnu – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriumi, Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto teritorijoje iš savanaudiškų paskatų už palankių veiksmų atlikimą P. S. interesais (muitinės deklaracijų, su jose įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis, įregistravimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, žymų, pripažįstančių krovinį eksportuotu per muitinės Saločių kelio postą, padarymą, nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto) iš P. S. per tarpininkus A. A. ir L.V., L.V. tiesiogiai perduodant, priėmė kyšius, kurių dydis atitiko 15 proc. tariamai gražintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį, įvardintą muitinės deklaracijoje, o būtent:

1. 1998 m. gegužės 22 d. už muitinės deklaracijos 8SR24100076 su joje įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką audinius, naudotą buitinę techniką ir plaukų priežiūros priemones, įregistravimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, žymų, pripažįstančių UAB „Stonridas“ krovinį eksportuotu per muitinės Saločių kelio postą į Baltarusijos Respubliką, šioje eksporto deklaracijoje padarymą, nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto, iš P. S. per tarpininkus A. A. ir L. V., priėmė apie 15 proc. tariamai gražintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį, įvardintą muitinės deklaracijoje, sumos –  apie 8000 Lt dydžio kyšį;

2. 1998 m. rugpjūčio 27 d. už muitinės deklaracijos 8SR21101132 su joje įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją maišytuvus, dailylentes, plyteles, įregistravimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, žymų, pripažįstančių įmonės ,,Alekstona“ krovinį eksportuotu per muitinės Saločių kelio postą į Rusijos Federaciją, padarymą šioje eksporto deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto, iš P. S. per tarpininkus A. A. ir L. V., priėmė apie 15 proc. tariamai gražintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį įvardintą muitinės deklaracijoje, sumos – apie 6000 Lt dydžio kyšį;

3. 1998 m. rugsėjo 28 d. už muitinės deklaracijų Nr. 8SR24100151 ir Nr. 8SR24100152 su jose įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką audinius, naudotą buitinę techniką ir plaukų priežiūros priemones, o įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją stogo langus, itališkas plyteles, linoleumą, maišytuvus su dušo rinkiniu, įregistravimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, žymų, pripažįstančių UAB „Stonridas“ ir įmonės „Alekstona“ krovinius eksportuotais per muitinės Saločių kelio postą į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją, padarymą, nesant nei krovinio, nei juos gabenančio transporto, padarymą iš P. S. per tarpininkus A. A. ir L. V., priėmė apie 15 proc. tariamai gražintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinius, įvardintus minėtose muitinės deklaracijose, sumos – iš viso priėmė apie 16 000 Lt dydžio kyšį;

4. 1998 m. lapkričio 24 d. už muitinės deklaracijos 8SR17100541 su joje įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją santechnikos priemones, įregistravimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, taip pat už žymų, pripažįstančių įmonės „Alekstona“ krovinį eksportuotu per muitinės Saločių kelio postą į Rusijos Federaciją, padarymą minėtoje deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto, iš P. S. per tarpininkus A. A. ir L. V., L.V. betarpiškai perdavus, priėmė apie 15 proc. tariamai gražintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį, įvardintą muitinės deklaracijoje, sumos – apie 10 000 Lt dydžio kyšį;

5. 1998 m. gruodžio 19 d. už muitinės deklaracijos 8SR24100181 su joje įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją santechnikos priemones, įregistravimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, taip pat už žymų, pripažįstančių įmonės „Alekstona“ krovinį eksportuotu per muitinės Saločių kelio postą į Rusijos Federaciją, padarymą šioje deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto, iš P. S. per tarpininkus A. A. ir L. V., priėmė apie 15 proc. tariamai gražintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį, įvardintą žinomai suklastotoje eksporto deklaracijoje, sumos - apie 5000 Lt dydžio kyšį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nuosprendžiu buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria A. T. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (5 veikos), priimta nauja šio nuosprendžio dalis – neįrodžius A. T. dalyvavimo padarant minėtas nusikalstamas veikas, jis išteisintas.

A. T. taip pat buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal 1961 m. BK 289 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), tačiau pirmosios instancijos teismas jo veikas perkvalifikavo į 2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisė jį už tai, kad būdamas valstybės pareigūnu – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriumi, Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto patalpose iš savanaudiškų paskatų už kyšius, kuriuos perduodavo P. S. per tarpininkus A. A. ir L. V.,  iš anksto žinodamas, kad muitinės deklaracijoje įvardintas krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, įrašydavo į itin svarbius dokumentus – muitinės deklaracijas žinomai melagingas žinias apie tai, kad jose nurodyti kroviniai eksportuoti per muitinės Saločių kelio postą, patvirtindavo šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu bei padarydavo žinomai melagingus įrašus išvežamų krovinių registravimo žurnale, įrašydamas jame žinias apie tariamai įvykusią eksporto procedūrą, o būtent:

            1. 1998 m. gegužės 22 d. už P. S. per tarpininkus perduotą apie 8000 Lt dydžio kyšį, iš anksto žinodamas, kad muitinės deklaracijoje Nr. 8SR24100076 įvardintas krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, įrašė į itin svarbų dokumentą - muitinės deklaraciją Nr. 8SR24100076 žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas“ krovinį, nurodytą šioje deklaracijoje, per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu bei padarė žinomai melagingą įrašą Nr. 8532 išvežamų krovinių registravimo žurnale, įrašydamas jame žinias apie tariamai įvykusią eksporto procedūrą;

2. 1998 m. rugsėjo mėn. 28 d. už P.. per tarpininkus perduotą apie 8000 Lt kyšį, iš anksto žinodamas, kad muitinės deklaracijoje Nr. 8SR24100151 nurodytas krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, įrašė į šį itin svarbų dokumentą žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas“ krovinį, nurodytą minėtoje deklaracijoje per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu bei padarė žinomai melagingą įrašą Nr. 19187 išvežamų krovinių registravimo žurnale, įrašydamas jame žinias apie tariamai įvykusią eksporto procedūrą;

3. 1998 m. rugsėjo 28 d. už P.. per tarpininkus perduotą apie 8 000 Lt kyšį, iš anksto žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, įrašė į itin svarbų dokumentą – muitinės deklaraciją Nr. 8SR24100152 žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona“ krovinį, nurodytą minėtoje muitinės deklaracijoje per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu bei padarė žinomai melagingą įrašą Nr. 19185 išvežamų krovinių registravimo žurnale, įrašydamas jame žinias apie tariamai įvykusią eksporto procedūrą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) panaikinta, baudžiamasis procesas šioje dalyje nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

A. T. taip pat buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal 1961 m. BK 312¹ straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), tačiau pirmosios instancijos teismas šias veikas perkvalifikavo į 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisė už padėjimą neteisėtai stambiu mastu neišvežti prekių, o būtent už tai, kad:

1. 1998 m. gegužės mėn., P. S. pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą siekiant apgaule užvaldyti pinigines lėšas iš valstybės biudžeto neva grąžintinos PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. LA0007376 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui – UAB „Freš ir K“ dažytus audinius ir naudotą buitinę techniką, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės” nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį N. Žečko, P. S. važtaraštį patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui, kuriam mirus baudžiamoji byla nutraukta, patvirtinus parašu ir įmonės antspaudu žinomai melagingas žinias,  įrašytas į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. LA0007376, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Muitinės kodekso (toliau – Muitinės kodeksas) 61 straipsnį, numatantį, kad  muitinei turi būti pateikta pilna ir teisinga informacija, 68 straipsnį, numatantį, kad prekės turi būti nugabentos į vietą, kurioje jos turi būti patikrintos, P. S. šiuos suklastotus dokumentus kartu su UAB „Stonridas“ PVM sąskaita – faktūra (serija GAB 5198200) pateikus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorei, kuriai žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, ir pažeidžiant Muitinės kodekso 62 straipsnį, numatantį, kad muitiniam tikrinimui priimamos tik atitinkančios šio kodekso 61 straipsnio reikalavimus deklaracijos ir tik tais atvejais, kai jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, priėmus UAB „Stonridas“ muitinės deklaraciją, žinant, kad prekės nepateiktos muitinei, įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai numerį 8SR24100076, padarius deklaracijoje, PVM sąskaitoje–faktūroje (serija GAB Nr. 5198200) ir CMR važtaraštyje Nr. LA 0007376 žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A., P. S. nurodymu, paėmus šiuos dokumentus ir įkalbėjus pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L.V. tarpininkauti, ieškant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūno, galinčio padaryti žinomai melagingas žymas, pastarajam perdavus suklastotus muitinės dokumentus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T., šis, iš anksto žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, pažeisdamas Muitinės kodekso 62 straipsnyje nustatytus reikalavimus, įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravo eksporto procedūros pabaigimą numeriu 8532 išvežamų krovinių registracijos žurnale ir grąžino žinomai suklastotus muitinės dokumentus L.V., kuris per A. A. perdavė žinomai suklastotus dokumentus P. S. Šių dokumentų pagrindu Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) prekes pripažinus eksportuotomis, A. T., veikdamas kartu su P. S., pažeidė Muitinės kodekso 61, 62, 68 ir 179 straipsnius, nustatančius, kad eksportuojamos prekės turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimą „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“, nustatantį, kad eksportas – tai prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, padėjo P. S. ir kitiems asmenims, kurių baudžiamosios bylos išskirtos, neteisėtai stambiu mastu neišvežti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytu maršrutu įvairių prekių, kurių bendra vertė 158 154,81 Lt;

2. 1998 m. rugsėjo mėn. P. S. pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą siekiant apgaule užvaldyti pinigines lėšas iš valstybės biudžeto neva grąžintinos PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0026757 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui – UAB „Freš ir K“ dažytus audinius, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas” ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės“ nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį N. Žečko, P. S. CMR važtaraštį patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas” direktoriui patvirtinus parašu ir bendrovės antspaudu į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0026757 įrašytas žinomai melagingas žinias, pažeidžiant Muitinės kodekso 61 ir 68 straipsnius, P. S. šiuos dokumentus pateikus kartu su žinomai suklastota UAB „Stonridas” PVM sąskaita–faktūra (serija GAB Nr. 5198210) Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorei L. R., kuriai žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, pažeidžiant Muitinės kodekso 62 straipsnį, priėmus UAB „Stonridas“ muitinės deklaraciją, žinant, kad prekės nepateiktos muitinei, įregistravus muitinės deklaraciją numeriu 8SR24100151, padarius deklaracijoje, PVM sąskaitoje–faktūroje ir CMR važtaraštyje žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. P. S. nurodymu paėmus šiuos dokumentus, siekiant surasti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, neesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas, A. A. įkalbėjus pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. tarpininkauti ieškant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūno, galinčio padaryti žinomai melagingas žymas, pastarajam perdavus suklastotus muitinės dokumentus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A.T., šis iš anksto žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, pažeisdamas Muitinės kodekso 62 straipsnį, nustatantį, kad muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui, jei atitinka šios kodekso 61 straipsnio nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas” krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravo eksporto procedūros pabaigimą numeriu 19187 išvežamų krovinių registracijos žurnale ir grąžino žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V. Pastarajam perdavus dokumentus A. A., šis grąžino juos P. S. Minėtų dokumentų pagrindu Muitinės departamentui prekes pripažinus eksportuotomis, A. T. kartu su P. S., R. R., pažeidė Muitinės kodekso 61, 62, 68 ir 179 straipsnių nuostatas, nustatančias, kad eksportuojamos prekės turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, bei Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimą „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“, nustatantį, kad eksportas – tai prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, padėjo P. S. ir R. R. neteisėtai stambiu mastu neišvežti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytu maršrutu prekių, kurių vertė 100 683,55 Lt.

A. A. ir L. V. buvo kaltinami ir atiduoti teismui pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 274 straipsnio 3 dalį už tai, kad jie padėjo apgaule užvaldyti stambaus masto svetimą turtą, o būtent:

1. 1998 m. gegužės mėn., P. S. pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą siekiant apgaule užvaldyti pinigines lėšas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžeto) grąžintinos PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (toliau – CMR važtaraštis) Nr. LA 0007376 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas” eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui – UAB „Freš ir K“ dažytus audinius, naudotą buitinę techniką ir parfumeriją, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės“ tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį N. Žečko, P. S. CMR važtaraštį patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui, kuriam mirus baudžiamoji byla nutraukta, patvirtinus parašu ir bendrovės antspaudu į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. LA 0007376 įrašytas žinomai melagingas žinias, P. S. už 300 JAV dolerių kyšį papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę L. R., o pastarajai, žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, 1998 m. gegužės 22 d. įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai Nr. 8SR24100076, padarius muitinės deklaracijoje, PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. 5198200 ir CMR važtaraštyje Nr. LA 0007376 žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. paėmė iš P. S. šiuos dokumentus ir 2000 Lt, kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis, muitinės deklaracijoje nenurodžius nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta. Vykdydamas P. S. nurodymą A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V., kad šis tarpininkautų, paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną. L. V. perdavė Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. 15 proc. tariamai UAB „Stonridas” sumokėto PVM dydžio – apie 8000 Lt pinigų sumą, už kurią, A. T., iš anksto žinant, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas” krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, grąžinus žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V., pastarasis perdavė dokumentus A. A., kuris suklastotus UAB „Stonridas” eksporto dokumentus atidavė P. S., kuris nurodė UAB „Stonridas“ direktoriui (jam mirus baudžiamoji byla nutraukta) pateikti prašymą Šiaulių VMI grąžinti tariamai eksportuojant į Baltarusijos Respubliką susidariusią 57 997 Lt PVM permoką. Minėtam asmeniui 1998 m. birželio 12 d. pateikus Šiaulių miesto VMI prašymą grąžinti tariamą PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais UAB „Stonridas“ eksporto dokumentais, Šiaulių miesto VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir pervedus 1998 m. birželio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1132 į UAB „Stonridas” sąskaitą, esančią AB LVKB Šiaulių skyriuje, 55 667,84 Lt, o 2329,16 Lt įskaičius kaip UAB „Stonridas” mokėtinus mokesčius, P. S. paskirsčius parengtinio tardymo nenustatytomis proporcijomis apgaule užvaldytas, VMI pervestas valstybės biudžeto lėšas, A. A. ir L. V. kartu su L. R., A. T. padėjo P. S. ir asmeniui (kuriam mirus baudžiamoji byla nutraukta) apgaule stambiu mastu užvaldyti svetimą turtą – 57 997 Lt valstybės biudžeto lėšų.

2. 1998 m. rugpjūčio 27 d. pakartotinai, A. I. siekiant pagal išankstinį P. S. sugalvotą nusikalstamos veiklos planą iš valstybės biudžeto grąžintinos PVM permokos forma neteisėtai apgaule užvaldyti pinigines lėšas, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. rugpjūčio 27 d. į CMR važtaraštį Nr. 8A0026743 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. I. įmonė „Alekstona“ (toliau – įmonė „Alekstona“) eksportuoja į Rusijos Federaciją gavėjui – įmonei „Evrokaton“ maišytuvus, plastikines dailylentes, plyteles, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės“ A. I. patvirtinus žinomai neteisingus duomenis žinomai suklastotu įmonės „Evrokaton“ antspaudu bei muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį J. Kozlovskį, įmonės „Alekstona“ savininkui A. I. patvirtinus parašu ir įmonės antspaudu į 1998 m. rugpjūčio 27 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A 0026743 įrašytas žinomai melagingas žinias ir pateikus šiuos žinomai suklastotus dokumentus kartu su žinomai suklastota įmonės „Alekstona“ PVM sąskaita–faktūra (serija GAC, Nr. 2415125) Šiaulių teritorinės muitinės Gubernijos posto inspektoriui R. G., kuriam 1998 m. rugpjūčio 27 d. įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai Nr. 8SR21101132, padarius muitinės deklaracijoje Nr. 8SR21101132, PVM sąskaitoje–faktūroje (serija GAC, Nr. 2415125), CMR važtaraštyje Nr. 8A0026743 žinomai melagingas žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. paėmė iš P. S. šiuos dokumentus ir 2000 Lt kaip atlygį už padėjimą tam, kad papirktų Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kuris muitinės deklaracijoje padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta. Vykdydamas P. S. nurodymus, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V., kad šis tarpininkautų paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną. L. V. perdavė Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentus ir 15 proc. tariamai šiai įmonei sumokėto PVM dydžio – apie 6000 Lt kyšį. A. T. perdavus minėtus dokumentus R. M., kuriam įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona“ krovinį, nurodytą muitinės deklaracijoje Nr. 8SR21101132, per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale ir grąžinus per A. T. žinomai suklastotus dokumentus L. V., šis perdavė dokumentus A. A., kuris grąžino minėtus dokumentus P. S. A. I. 1998 m. rugsėjo 11 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą gražinti 44 960 Lt PVM permoką, susidariusią tariamai eksportuojant vidaus rinkoje įgytas prekes, pagrįstą žinomais suklastotais įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentais, Radviliškio VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir 1998 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1130 pervedus į įmonės „Alekstona“ sąskaitą, esančią AB „Lietuvos taupomojo banko“ Radviliškio skyriuje 44 960 Lt, A. I. čekiais Nr. 0439176, Nr. 0439177 paėmus iš įmonės „Alekstona“ sąskaitos 43 000 Lt ir 1000 Lt grynais pinigais ir P. S. padalijus juos bendrininkams, A. A. ir L. V., veikdami kartu su V. G., R. M., A. T., padėjo P. S. ir A. I. apgaule užvaldyti 44 960 Lt valstybės biudžeto lėšų.

3. 1998 m. rugsėjo mėn. pakartotinai, P. S. pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą neteisėtai siekiant grąžintinos PVM permokos forma apgaule užvaldyti pinigines lėšas, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0026757 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui – UAB „Freš ir K“ dažytus audinius, 76 vnt. stogo langų „Velux“ ir plaukų bei odos priežiūros priemones, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės” tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį N. Žečko, P. S. CMR važtaraštį patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui R. R. patvirtinus parašu ir UAB „Stonridas“ antspaudu į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0026757 įrašytas žinomai melagingas žinias, P. S. 300 JAV dolerių kyšiu papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę L. R., kuri žinodama, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, 1998 m. rugsėjo 28 d. įregistravo muitinės deklaraciją bendrųjų dokumentų registracijos knygoje, suteikė jai Nr. 8SR24100151, padarė muitinės deklaracijoje, PVM sąskaitose–faktūrose (serija GAB, Nr. 5198209, Nr. 5198210) bei CMR važtaraštyje Nr. 8A0026757 žinomai melagingas žymas apie tai, kad bendrovės „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, pasienio policijos Šiaulių rinktinės vyr. policininkas A. A. paėmė iš P. S. šiuos dokumentus ir 2000 Lt kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, jog krovinys neva buvo eksportuotas – eksporto procedūra užbaigta. Vykdydamas P. S. nurodymus A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V., kad šis tarpininkautų, paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną. L. V. perdavė Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. 15 proc. tariamai UAB „Stonridas“ sumokėto PVM dydžio – apie 8000 Lt atlyginimą, už kurį A. T., žinojusiam, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė muitiniam tikrinimui nepateikti, įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas“ krovinį, nurodytą muitinės deklaracijoje Nr. 8SR24100151, per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale ir grąžinus žinomai suklastotus dokumentus L.V., pastarajam perdavus dokumentus A. A., šis perdavė šiuos suklastotus dokumentus P. S. P. S. nurodymu R. R. 1998 m. spalio 13 d. pateikė prašymą Šiaulių miesto VMI grąžinti tariamai eksportuojant į Baltarusijos Respubliką susidariusią 54 635 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais UAB „Stonridas“ eksporto dokumentais. Šiaulių miesto VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir pervedus 1998 m. spalio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1988 į UAB „Stonridas“ sąskaitą, esančią AB „Lietuvos taupomojo banko” Šiaulių skyriuje, 49 000 Lt, o likusią sumą įskaičius kaip UAB „Stonridas“ mokėtinus mokesčius, P. S. paskirsčius parengtinio tardymo nenustatytomis proporcijomis apgaule užvaldytas VMI pervestas valstybės biudžeto lėšas, A. A. ir L. V., veikdami kartu su L. R., A. T., padėjo P. S. ir R. R. apgaule užvaldyti svetimą stambaus masto turtą – 54 635 Lt valstybės biudžeto lėšų.

4. 1998 m. rugsėjo mėn. pakartotinai, P. S. pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą neteisėtai siekiant grąžintinos PVM permokos forma apgaule užvaldyti pinigines lėšas, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, žinant, kad įmonė „Alekstona“ jokių prekių nėra įgijusi, jų neturi ir nesiruošia eksportuoti, į muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0026756 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos federaciją įmonei „Evrokaton“ stogo langus, itališkas plyteles, linoleumą ir maišytuvus su dušo rinkiniu, A. I. patvirtinus parašais ir įmonės „Alekstona“ antspaudu žinomai suklastotus duomenis, įrašytus į muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį, tardymo nenustatytam asmeniui muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas” pasirašius už išgalvotą įmonės „Evrokaton“ atstovą J. Kazlovskį, A. I. CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės” patvirtinus žinomai suklastotu įmonės „Evrokaton“ antspaudu bei P. S. 300 JAV dolerių kyšiu papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę L. R., žinančią, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, jai 1998 m. rugpjūčio 28 d. įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus Nr. 8SR24100152, padarius muitinės deklaracijoje Nr.8SR24100152, PVM sąskaitoje–faktūroje (serija GAC Nr. 2415134), CMR važtaraštyje Nr. 8A0026756 žinomai melagingas žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. paėmė iš P. S. šiuos dokumentus ir 2000 Lt atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kuris muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta. P. S. nurodymu A. A. įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. už 700 Lt piniginį atlygį tarpininkauti paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną. L. V. perdavė Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. 15 proc. tariamai įmonės „Alekstona“ sumokėto PVM dydžio 8000 Lt kyšį, už kurį, A. T. įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona“ krovinį, nurodytą muitinės deklaracijoje Nr. 8SR24100152, per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale ir grąžinus žinomai suklastotus dokumentus L. V., šis perdavė dokumentus A. A., kuris grąžino dokumentus P. S. A. I. 1998 m. spalio 9 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą grąžinti tariamai eksportuojant vidaus rinkoje įgytas prekes susidariusią 56 889 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentais, Radviliškio VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir 1998 m. spalio 13 d., 1998 m. spalio 14 d., mokėjimo pavedimais Nr. 1255, Nr. 1259 pervedus į įmonės „Alekstona“ sąskaitą, esančią AB „Lietuvos taupomojo banko“ Radviliškio skyriuje, 53 629 Lt, o 3260 Lt įskaičius kaip įmonės „Alekstona“ mokėtinus mokesčius, A. I. paėmus iš įmonės „Alekstona“ sąskaitos 1998 m. spalio 15 d. čekiu Nr. 0439178 ir 1998 m. spalio 19 d. čekiu Nr. 0439179 25 000 Lt bei 28 000 Lt grynais pinigais, P. S. padalijus šiuos pinigus bendrininkams, A. A. ir L. V., veikdami kartu su L. R., A. T., padėjo P. S. ir A. I., apgaule užvaldyti 56 889 Lt valstybės biudžeto lėšų.

5. 1998 m. lapkričio 24 d. pakartotinai, A. I. siekiant pagal išankstinį P. S. sugalvotą nusikalstamos veiklos planą neteisėtai užvaldyti pinigines lėšas iš valstybės biudžeto PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. lapkričio 24 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0020571 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją gavėjui – įmonei „Evrokaton“ maišytuvus, vamzdžius, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės“ tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį J. Kozlovskį, įmonės „Alekstona“ savininkui A. I. patvirtinus parašu ir įmonės antspaudu į 1998 m. lapkričio 24 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A 0020571 įrašytas žinomai melagingas žinias ir pateikus šiuos žinomai suklastotus dokumentus kartu su žinomai suklastota įmonės „Alekstona” PVM sąskaita–faktūra (serija GAC, Nr. 2415126) Šiaulių teritorinės muitinės Pabalių posto inspektoriui E. D., šis įregistravo muitinės deklaraciją, suteikė jai Nr. 8SR17100541, padarė muitinės deklaracijoje Nr. 8SR17100541, PVM sąskaitoje faktūroje (serija GAC Nr. 2415126, CMR važtaraštyje Nr. 8A 0020571) žinomai melagingas žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu. A. A. paėmė iš P. S. šiuos dokumentus ir kaip atlygį už tarpininkavimą 2000 Lt, skirtų Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnui papirkti, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta. Vykdydamas P. S. nurodymus, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V., kad šis tarpininkautų, paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną. L. V. perdavė Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. 15 proc. tariamai įmonės „Alekstona” sumokėto PVM dydžio (apie 20 000 Lt) už tai, kad pastarasis suorganizuotų melagingų žymų padarymą ir tariamos eksporto procedūros pabaigimo įregistravimą, Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. L. įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad A. I. įmonės „Alekstona” krovinį, nurodytą muitinės deklaracijoje Nr. 8SR17100541, per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale ir per A. T. grąžinus žinomai suklastotus dokumentus L. V., pastarasis perdavė dokumentus A. A., kuris grąžino žinomai suklastotus įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentus P. S. A. I. 1998 m. gruodžio 8 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą grąžinti eksportuojant vidaus rinkoje įgytas prekes tariamai susidariusią 73 457 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotomis muitinės deklaracija 8SR17100541 ir PVM sąskaita–faktūra (serija GAC, Nr. 2415126), Radviliškio VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir mokėjimo pavedimais Nr. 1525, 1530, 1545 pervedus į įmonės „Alekstona“ sąskaitą, esančią AB „Lietuvos taupomojo banko” Radviliškio skyriuje 72 471 Lt, o 986 Lt įskaičius kaip įmonės „Alekstona“ mokėtinus mokesčius, A. I. paėmus iš įmonės „Alekstona“ sąskaitos čekiais Nr. 0439181, 0439182, 0439183, 0439184, 72 350 Lt grynais pinigais ir P.S. padalijus juos bendrininkams, A. A. ir L. V., veikdami kartu su E. D., A. T., A. L., padėjo P. S. ir A. I. apgaule užvaldyti 73 457 Lt valstybės biudžeto lėšų.

6. 1998 m. gruodžio mėn. pakartotinai, P. S. pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą grąžintinos PVM permokos forma siekiant apgaule užvaldyti iš valstybės biudžeto pinigines lėšas, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, žinant, kad įmonė „Alekstona“ jokių prekių nėra įgijusi, jų neturi ir nesiruošia eksportuoti, į muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0026734 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos federaciją įmonei „Evrokaton“ maišytuvus, vamzdžius, movas, A. I. patvirtinus parašais ir „Alekstona“ antspaudu žinomai suklastotus duomenis, įrašytus į muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį, 23 grafoje „Vairuotojų pavardės” patvirtinus žinomai suklastotu „Evrokaton“ antspaudu, P. S. už 300 JAV dolerių kyšį papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę L. R., kuriai žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, 1998 m. gruodžio 18 d. įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai Nr. 8SR24100181, padarius muitinės deklaracijoje Nr. 8SR24100181, PVM sąskaitoje–faktūroje (serija GAC, Nr. 2415130), CMR važtaraštyje Nr. 8A 0026734 žinomai melagingas žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei tai patvirtinus parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. paėmė iš P. S. šiuos dokumentus ir 2000 Lt, skirtus Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnui papirkti, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta. Vykdydamas P. S. nurodymus, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. tarpininkauti, paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną. L.V. perdavė Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. 15 proc. tariamai įmonės „Alekstona“ sumokėto PVM dydžio (apie 5000 Lt) kyšį, pastarajam už kyšį perdavus eksporto dokumentus R. Š., šis įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona” krovinį, nurodytą muitinės deklaracijoje Nr. 8SR24100181, per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtino šias melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravo eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale ir per A. T. grąžino suklastotus dokumentus L. V., kuris perdavė dokumentus A. A., o pastarasis – P. S. A. I. 1999 m. sausio 13 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą gražinti tariamai eksportuojant susidariusią 32 830 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentais, Radviliškio VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir 1999 m. sausio 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1683 pervedus į įmonės „Alekstona“ sąskaitą, esančią AB „Lietuvos taupomojo banko” Radviliškio skyriuje 31 833 Lt, o 997 Lt įskaičius kaip įmonės mokėtinus mokesčius, A. I. 1999 m. sausio 18 d. čekiu Nr. 0439186 paėmus iš savo įmonės sąskaitos 31 500 Lt grynais pinigais ir pasidalijus su bendrininkais, A. A. ir L. V., veikdami kartu su L. R., R. Š., A. T., padėjo P. S. ir A. I. apgaule užvaldyti 32 830 Lt valstybės biudžeto lėšų.

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžiu A. A. ir L. V. pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 274 straipsnio 3 dalį (6 nusikalstamos veikos) buvo išteisinti nenustačius, kad jie dalyvavo darant šias nusikalstamas veikas.

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžiu A. A. ir L. V. pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 274 straipsnio 3 dalį (6 nusikalstamos veikos) buvo išteisinti nenustačius, kad jie dalyvavo darant šias nusikalstamas veikas.

A. A. ir L. V. taip pat buvo kaltinami ir atiduoti teismui pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad padėjo P. S. papirkti valstybės pareigūną - Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektorių A. T., o būtent:

1. 1998 m. gegužės 22 d., iš savanaudiškų paskatų, veikdami P. S., siekusio apgaule užvaldyti valstybės biudžeto lėšas tariamai grąžintinos PVM permokos forma, interesais, A. A. P. S. nurodymu už 1300 Lt piniginį atlyginimą, gautą iš P. S., kreipėsi su prašymu perduoti pinigus muitinės pareigūnui į tarpininką – pasienio policijos Pasvalio rinktinės pasienietį policininką L. V., sumokėdamas jam už tarpininkavimą 700 Lt, gautų iš P. S. L. V. tarpininkavo, perduodamas P. S. duotus apie 8000 Lt (15 proc. tariamai grąžintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį, nurodytą žinomai suklastotoje muitinės deklaracijoje Nr. 8SR24100076) Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T., kad šis atliktų neteisėtus P. S. palankius veiksmus, kuriuos galėjo atlikti, eidamas pareigas (padarytų žymas apie krovinio eksportavimą, patikrinimą muitinės išvykimo įstaigoje ir eksporto procedūros užbaigimą muitinės deklaracijoje Nr. 8SR24100076, patvirtintų parašais ir muitininko tarnybiniu antspaudu, įregistruotų eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, realiai neesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto).

2. 1998 m. rugpjūčio 27 d., iš savanaudiškų paskatų, veikdami P. S., siekusio apgaule užvaldyti valstybės biudžeto lėšas tariamai grąžintinos PVM permokos forma, interesais, A. A. P. S. nurodymu už 1300 Lt piniginį atlyginimą, gautą iš P. S., kreipėsi su prašymu perduoti pinigus muitinės pareigūnui į tarpininką – pasienio policijos Pasvalio rinktinės pasienietį policininką L. V., sumokėdamas jam už tarpininkavimą 700 Lt, gautų iš P. S. L. V. tarpininkavo, perduodamas P. S. duotus apie 6000 Lt (15 proc. tariamai grąžintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį, nurodytą žinomai suklastotoje muitinės deklaracijoje Nr. 8SR21101132) Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T., kad šis atliktų neteisėtus, P. S. palankius veiksmus, kuriuos galėjo atlikti, eidamas pareigas (padarytų žymas apie krovinio eksportavimą, patikrinimą muitinės išvykimo įstaigoje ir eksporto procedūros užbaigimą muitinės deklaracijoje Nr. 8SR21101132, patvirtintų parašais ir muitininko tarnybiniu antspaudu, įregistruotų eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, realiai nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto).

3. 1998 m. rugsėjo 28 d., iš savanaudiškų paskatų, veikdami P. S., siekusio apgaule užvaldyti valstybės biudžeto lėšas tariamai grąžintinos PVM permokos forma, interesais, A. A. P. S. nurodymu už 1300 Lt piniginį atlyginimą, gautą iš P. S., kreipėsi su prašymu perduoti pinigus muitinės pareigūnui į tarpininką – pasienio policijos Pasvalio rinktinės pasienietį policininką L. V., sumokėdamas jam už tarpininkavimą 700 Lt, gautų iš P. S. L. V. tarpininkavo, perduodamas P. S. duotus apie 16 000 Lt (15 proc. tariamai grąžintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį, nurodytą žinomai suklastotose muitinės deklaracijose Nr. 8SR24100151 ir Nr. 8SR24100152) Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T., kad šis atliktų neteisėtus P. S. palankius veiksmus, kuriuos galėjo atlikti, eidamas pareigas (padarytų žymas apie krovinio eksportavimą, patikrinimą muitinės išvykimo įstaigoje ir eksporto procedūros užbaigimą minėtose muitinės deklaracijose, patvirtintų parašais ir muitininko tarnybiniu antspaudu, įregistruotų eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, realiai nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto).

4. 1998 m. lapkričio 24 d., iš savanaudiškų paskatų, veikdami P. S., siekusio apgaule užvaldyti valstybės biudžeto lėšas tariamai grąžintinos PVM permokos forma, interesais, A. A. P. S. nurodymu už 1300 Lt piniginį atlyginimą, gautą iš P. S., kreipėsi su prašymu perduoti pinigus muitinės pareigūnui į tarpininką – pasienio policijos Pasvalio rinktinės pasienietį policininką L.V., sumokėdamas jam už tarpininkavimą 700 Lt, gautų iš P. S. L. V tarpininkavo, perduodamas P. S. duotus apie 10 000 Lt (15 proc. tariamai grąžintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį, nurodytą žinomai suklastotoje muitinės deklaracijoje Nr. 8SR17100541) Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T., kad šis atliktų neteisėtus P. S. palankius veiksmus, kuriuos galėjo atlikti, eidamas pareigas (padarytų žymas apie krovinio eksportavimą, patikrinimą muitinės išvykimo įstaigoje ir eksporto procedūros užbaigimą minėtoje muitinės deklaracijoje, patvirtintų parašais ir muitininko tarnybiniu antspaudu, įregistruotų eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, realiai nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto).

5. 1998 m. gruodžio 19 d., iš savanaudiškų paskatų, veikdami P. S., siekusio apgaule užvaldyti valstybės biudžeto lėšas tariamai grąžintinos PVM permokos forma, interesais, A. A. P. S. nurodymu už 1300 Lt piniginį atlyginimą, gautą iš P. S., kreipėsi su prašymu perduoti pinigus muitinės pareigūnui į tarpininką – pasienio policijos Pasvalio rinktinės pasienietį policininką L.V., sumokėdamas jam už tarpininkavimą 700 Lt, gautų iš P. S. L. V tarpininkavo, perduodamas P. S. duotus apie 5000 Lt (15 proc. tariamai grąžintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį, nurodytą žinomai suklastotoje muitinės deklaracijoje Nr. 8SR241000181) Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T., kad šis atliktų neteisėtus P. S. palankius veiksmus, kuriuos galėjo atlikti, eidamas pareigas (padarytų žymas apie krovinio eksportavimą, patikrinimą muitinės išvykimo įstaigoje ir eksporto procedūros užbaigimą minėtoje muitinės deklaracijoje, patvirtintų parašais ir muitininko tarnybiniu antspaudu, įregistruotų eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, realiai neesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto).

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžiu A. A. ir L. V. pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (1996 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. 1-1422 redakcija) už padėjimą papirkti muitinės pareigūną 1998 m. gegužės, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesiais (penkios nusikalstamos veikos), vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąjį procesą buvo nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

A. A. dar buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad:

1. 1998 metais gegužės mėn., P. S. siekiant pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą grąžintinos PVM permokos forma apgaule užvaldyti iš valstybės biudžeto pinigines lėšas, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. LA 0007376 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas” eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui – UAB „Freš ir K“ dažytus audinius ir naudotą buitinę techniką, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės“ nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį N. Žečko, patvirtinus CMR važtaraštį žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui A. R. patvirtinus parašu ir UAB „Stonridas“ antspaudu į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. LA 0007376 įrašytas žinomai melagingas žinias, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 61 straipsnį, kuris numato, kad muitinei turi būti pateikta pilna ir teisinga informacija, 68 straipsnį, kuris numato, kad prekės turi būti nugabentos į vietą, kurioje jos turi būti patikrintos, P. S. kartu su UAB „Stonridas“ PVM sąskaita–faktūra (serija GAB, Nr. 5198200) pateikus šiuos žinomai suklastotus dokumentus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorei L. R., kuri žinodama, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 62 straipsnį, numatantį, kad muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui, jei atitinka šios kodekso 61 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, priėmė UAB „Stonridas“ muitinės deklaraciją, suteikė jai Nr. 8SR24100076, padarė muitinės deklaracijoje, PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. 5198200 ir CMR važtaraštyje Nr. LA 0007376 žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu; A. A., vykdydamas P. S. nurodymą surasti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kuris muitinės deklaracijoje, nesant krovinio ir jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta, paėmė šiuos dokumentus. Vykdydamas P. S. nurodymus, A. A. įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. tarpininkauti, ieškant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūno, galinčio padaryti žinomai melagingas žymas. L. V. perdavė suklastotus muitinės dokumentus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T., šiam iš anksto žinant, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 62 straipsnį, nustatantį, kad muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui, jei atitinka šio kodekso 61 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas” krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą Nr. 8532 išvežamų krovinių registracijos žurnale, grąžinus žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V., pastarajam perdavus dokumentus A. A., šis grąžino žinomai suklastotus dokumentus P. S., šių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu Muitinės departamentui realiai neegzistuojančias prekes pripažinus eksportuotomis, P. S., A. R., L. R., A. T. pažeidus Muitinės kodekso 61, 62, 68, 179 straipsnius, kuriuose nustatyta, kad eksportuojamos prekės turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, bei 1997 m. kovo 24 d. Vyriausybės nutarimą „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“, kuriame nurodyta, kad eksportas – tai prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos; A. A. padėjo P. S., A. R., L. R., A. T., neteisėtai stambiu mastu neišvežti realizuotų nesurašant sandorį patvirtinančių dokumentų Lietuvos Respublikos rinkoje 36878,5 m dažyto audinio, 12 vnt. naudotų televizorių, 14 vnt. naudotų skalbimo mašinų, 12 vnt. naudotų šaldytuvų, iš viso prekių už 158 154,81 Lt iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytų maršrutu.

            2. 1998 m. rugsėjo mėn., P. S. siekiant pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą apgaule užvaldyti valstybės biudžeto piniginių lėšų neva grąžintinos PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A0026757 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas” eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui – UAB „Freš ir K“ dažytus audinius, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės“ nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį N. Žečko, P. S. CMR patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui R. R. patvirtinus parašu ir UAB „Stonridas“ antspaudu į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A0026757 įrašytas žinomai melagingas žinias, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 61 straipsnį, kuriame numatyta, kad muitinei turi būti pateikta pilna ir teisinga informacija, 68 straipsnį, kuris numato, kad prekės turi būti nugabentos į vietą, kurioje jos turi būti patikrintos, P. S., kartu su žinomai suklastota UAB „Stonridas” PVM sąskaita–faktūra (serija GAB, Nr. 5198210) pateikus šiuos žinomai suklastotus dokumentus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorei L. R., šiai žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 62 straipsnį, kuriame nustatyta, kad muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui, jei atitinka šio kodekso 61 straipsnio nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, priėmus UAB „Stonridas” muitinės deklaraciją, žinant, kad prekės nepateiktos muitinei, įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai Nr. 8SR24100151, padarius muitinės deklaracijoje, PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. 5198210 ir CMR važtaraštyje Nr. 8A0026757 žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. iš P. S. paėmė šiuos dokumentus tam, kad surastų Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kuris muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta. Vykdydamas P. S. nurodymus, A. A. įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V., kad šis tarpininkautų ieškant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūno, galinčio padaryti žinomai melagingas žymas. L. V. perdavus žinomai suklastotus UAB „Stonridas” eksporto dokumentus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T., o šiam iš anksto žinant, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė muitiniam tikrinimui nepateikti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 62 straipsnį, kuris numato, kad muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui, jei atitinka šio kodekso 61 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą Nr. 19187 išvežamų krovinių registracijos žurnale, grąžinus žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V., pastarajam perdavus dokumentus A. A., A. A. grąžino žinomai suklastotus dokumentus P. S. Šių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu Lietuvos Respublikos muitinės departamentui realiai neegzistuojančias prekes pripažinus eksportuotomis, P. S., R. R., L. R., A. T. pažeidus Muitinės kodekso 61, 62, 68, 179 straipsnius, kurie numato, kad eksportuojamos prekės turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, bei 1997 m. kovo 24 d. Vyriausybės nutarimą „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“, kuris numato, kad eksportas – tai prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, A. A. padėjo P. S., R. R., L. R., A. T. neteisėtai stambiu mastu neišvežti 21 636,3 m dažyto audinio, kainuojančio 100 683,55 Lt, iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytu maršrutu.

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžiu A. A. veikas iš BK 1961 m. 18 straipsnio 6 dalies, 312¹ straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII-617 redakcija) perkvalifikavo į 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį 312¹ straipsnio 1 dalį (2001 m. kovo 1 d. įstatymo Nr. IX-200 redakcija) ir, vadovaudamasis 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamąjį procesą nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 6 d. šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. A. išteisino pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 312¹ straipsnio 3 dalį (1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII-617 redakcija), neįrodžius jo dalyvavimo, padarant nusikalstamas veikas.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį dėl A. A., L. V. ir A. T., perduodant bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas (toliau Senatas) 2000 m. birželio 16 nutarime Nr. 26 išaiškino, jog apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių reikalavimų. Senato 2003 m. birželio 21 d. Nutarimo Nr. 40 1.1 punkte išaiškinta, kad nuosp­ren­dis tu­ri bū­ti tei­sė­tas ir pa­grįs­tas. Nuosp­ren­dis yra tei­sė­tas, kai pri­im­tas ir su­ra­šy­tas, laikantis bau­džia­mo­jo ir bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mų bei ki­tų tei­sės nor­mų. Nuosp­ren­dis yra pagrįstas, kai ja­me pa­da­ry­tos iš­va­dos dėl nu­si­kals­ta­mo įvy­kio, nu­si­kals­ta­mos vei­kos su­dė­ties, kaltinamo­jo kal­tu­mo ar­ba ne­kal­tu­mo, pa­ski­ria­mos baus­mės ir ki­tų nuosp­ren­dy­je spren­džia­mų klau­si­mų pa­grįs­tos iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai iš­tir­tais ir tei­sin­gai įver­tin­tais įro­dy­mais. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą vertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta iš kiekvieno šaltinio gauta informacija, ją palyginant su iš kitų šaltinių gautais duomenimis, t. y. turi būti įvertinta įrodymų visuma. Kasatorius įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas minėtų įstatymo nuostatų nesilaikė – vertindamas L. V., A. A. ir A. T. paaiškinimus, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų neužtenka jų kaltei pagrįsti, tačiau neatsižvelgė į P. S. paaiškinimus apie muitinės pareigūnui per A. A. perduotas pinigų sumas, apie tikslą, kurio jis siekė perduodamas pinigus, neįvertino kitų nuteistųjų paaiškinimais nustatytų bendrų veikų rezultatų. Prokuroras teigia, kad kolegija, konstatuodama, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių tyčinį A. A. bendrininkavimą su P. S., padedant jam neišvežti prekių, nesirėmė jos pačios cituotais įrodymais, liudijančiais, kad buvo susitarimas bendrininkauti (A. A., L. V. parodymai). Kolegijos teigimu, byloje nėra įrodymų, jog A. T. tyčia padėjo P. S. sukčiauti, ir jį išteisino pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnį, nurodydama tuos pačius motyvus, kurie buvo pateikti, A. T. išteisinant pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad A. T. kaltei pagrįsti nepakanka įrodymų, pasitenkino ankstesnių argumentų pakartojimu, neanalizavo ir nevertino L. V., nurodžiusio, kad su A. T. buvo tartasi, jog jis padarys atžymas eksporto dokumentuose apie tariamą prekių išvežimą. Šie parodymai leidžia teigti, kad A. T., būdamas muitinės pareigūnu, privalėjo suprasti, kad taip elgdamasis padeda sukurti prekių išvežimo fikciją – t. y. sudaro sąlygas neišvežti eksporto dokumentuose nurodytų prekių. Spręsdama klausimą dėl A. T. kaltės priimant kyšį kolegija akcentavo, kad remiasi „susiklosčiusia teismine praktika“, pagal kurią šios kategorijos bylose ypatingą įrodomąją reikšmę turi tikslus kyšio perdavimo momento užfiksavimas, perduodamo kyšio dalyką identifikuojantys požymiai: konkreti pinigų suma, piniginių kupiūrų nominalai, jų numeriai, valiutos rūšis. Kasatoriaus nuomone, sprendžiant kaltės klausimą, turi būti remiamasi išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais, o ne abstrakčia nuoroda į tariamą precedentą. Skunde taip pat pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismas iškraipė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, teigdamas, kad nurodydamas konkrečias A. T. paimtas kyšio sumas, teismas nemotyvuodamas patikslino kaltinimą. Kasatorius akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nekeitė kaltinimų, nuosprendyje nurodė apytiksles pinigų sumas, tik rezoliucinėje dalyje, atribodamas vieną analogišką veiką nuo kitos, nurodė konkrečias sumas. Prokuroro nuomone, tendencingai vertindama byloje surinktus įrodymus, grįsdama savo argumentus abstrakčiais teiginiais, iškraipytomis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio citatomis, kolegija pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Nebuvo atsižvelgta ir į prokuroro apeliaciniame skunde pateiktą prašymą perkvalifikuoti L. V. veiką iš 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalies, 274 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį, nors pastaroji norma gerina kaltininko padėtį. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma šiame skunde, nepateikė motyvuotų išvadų dėl visų apelianto išdėstytų argumentų, tuo pažeisdamas BPK 320 it 332 straipsnių nuostatas.

Kasacinis skundas tenkintinas.

           

            Dėl BPK 20 straipsnio 1, 5 dalių taikymo

 

            Apeliacinės instancijos teismas išteisino A. T. ir A. A., taip pat atmetė prokuroro apeliacinį skundą dėl A. A. bei L. V. pripažinimo kaltais pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį tuo pagrindu, kad išteisintųjų veikose nėra tyčinės kaltės. Nuosprendyje konstatuojama, kad nustačius objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (veiką, jos pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių) dar negalima teigti, kad asmuo kaltas, nes būtina nustatyti subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę – kaltininko vidinį psichinį santykį su padaryta veika ir pasekmėmis. Teismas pabrėžė, kad A. T. dėl visų nusikalstamų veikų, A. A. dėl sukčiavimo bei neteisėto prekių neišvežimo, L. V. dėl sukčiavimo kaltais neprisipažino, o nuteistojo P. S. parodymų nepakanka jų tiesioginės tyčios konstatavimui.

            Kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, jos rūšis, be nurodytų aplinkybių, nustatoma tiriant, įvertinant faktinių duomenų visetą, išorinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, sistemingumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, nustačius atitinkamo BK straipsnio dispozicijoje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, asmens psichinį santykį su šiais požymiais reikia įrodinėti, remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize.

            Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad išteisintųjų A. T., A. A., L. V. veiksmuose nėra tyčinės kaltės, išsamiai neišsiaiškino, kaip jie suvokė kaltintojo inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius, kokios buvo jų valinės pastangos dėl kilusių padarinių. Išteisinant kaltinamuosius, neįsigilinta į visą įrodomąją bylos medžiagą, nesiaiškinta, ar tarp kaltinimo pateiktų įrodymų yra tarpusavio ryšys. Apeliacinio teismo nuosprendyje pateikti motyvai, paneigiantys kaltinimo argumentus, pernelyg siauri ir vienpusiški, įrodymai vertinti atsietai vienas nuo kito, o kai kurie iš viso liko neįvertinti. Pavyzdžiui, P. S., be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas ir už tai, kad už neteisėtų jam palankių veiksmų atlikimą papirko muitinės pareigūną A. T. Šio papirkimo objektyvioji pusė pasireiškė atitinkamų piniginių sumų perdavimu pareigūnui už veiksmus, kuriuos jis galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties. Savo esme papirkimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje (1996 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. I-1422 redakcija), yra specifinis bendrininkavimas, priimant kyšį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad kyšis penkis kartus A. T. perduotas per tarpininkus A. A. ir L. V. Pagal nuteistojo P. S. parodymus, tai buvo išankstinis susitarimas per tarpininkus su kyšį priimančiu asmeniu. Iš A. A. pateiktos informacijos jis suvokė, kad siekiant suklastotais dokumentais sukurti prekių eksporto įvaizdį, reikia muitinės pareigūnui mokėti 15 procentų atlygio nuo neteisėtai grąžintos pridėtinės vertės mokesčio sumos. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, sutikęs su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. S. papirko muitinės pareigūną A. T., neišsiaiškino, ar tarp P. S. bei A. T. kaltinančių įrodymų yra tarpusavio ryšys, pakankamai neargumentavo, kodėl kaltinančius įrodymus dėl kyšio priėmimo atmetė.

            Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl A. T. neteisėtos veiklos, be kitų įrodymų, pagrįsta nuteistojo P. S., išteisintųjų A. A., L. V. parodymais. Teisiamajame posėdyje A. A. ir L. V. nepaneigė P. S. parodymų apie fiktyvaus prekių eksporto bei kyšio perdavimo faktus, o tik paaiškino, kad dėl ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso neprisimena kai kurių aplinkybių, apie kurias anksčiau davė išsamius parodymus. Iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad teismas, pasinaudodamas BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teise, balsu perskaitė kaltinamųjų A. A. ir L. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo (t. 13, b. l. 90–93, 143–145), tarp jų ir L. V. parodymus, duotus akistatos su A. T. metu (t. 14, b. l. 12, 13). Iš šių parodymų matyti, kad L. V. muitinės poste tiesiogiai bendravo su muitinės pareigūnu A. T., kuris jų pirmojo susitikimo metu  už ,,oro“ eksportą (fiktyvių prekių eksporto dokumentų įforminimą) pareikalavo 15 procentų atlygio nuo grąžintinos pridėtinės vertės mokesčio sumos. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė A. A., jis su šia informacija, gauta per L. V., supažindino P. S., kuris su pasiūlytomis sąlygomis sutiko. Remdamasis teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, apygardos teismas konstatavo, kad šie A. A. ir L. V. parodymai atitinka P. S. parodymus, prekių eksportą patvirtinančius dokumentus, kuriuose A. T. įrašė neteisingus duomenis apie tariamą transporto priemonių su prekėmis išvykimą iš muitinės posto, ir yra pakankami A. T. tyčinei kaltei nustatyti. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas paneigė šią išvadą, nemotyvuodamas, kodėl nesutinka su tokia apkaltinamojo nuosprendžio argumentacija, nenurodydamas, kokius procesinius pažeidimus padarė teismas, vertindamas A. A. ir L. V. parodymus. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis teismas taip pat vadovavosi L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet tik tais, kuriuose pateikiama informacija apie susitikimo su A. A. vietą, ir A. T. parodymais, duotais akistatos su L. V. metu, kuriais A. T. visus įtarimus paneigė. Taigi teismas analizavo tik A. T. gynybai palankius parodymus, o dalies kaltinančių įrodymų nepripažino. Toks įrodymų vertinimas, apeliacinės instancijos teismo atliktas atrankos būdu, prieštarauja baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą bei vertinimą, prasmei. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma įpareigoja teismą nešališkai išanalizuoti, patikrinti ir įvertinti pagal vidinį įsitikinimą visus byloje esančius įrodymus kaip visetą, vieningą visumą.

            Apeliacinės instancijos teismo pagrindinis motyvas, nulėmęs A. A. išteisinimą pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 312¹ straipsnio 3 dalį bei prokuroro apeliacinio skundo dėl A. A. ir L. V. atmetimą, buvo įrodymų, patikimai patvirtinančių išteisinamųjų tyčinę kaltę, nepakankamumas. Vis dėlto, darydamas tokią išvadą, apeliacinis teismas neanalizavo nuteistojo P. S. parodymų ryšio su kitais įrodymais, tarp jų ir A. A. bei L. V. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

            Nuosprendžiu nustatyta, kad P. S. su kitais asmenimis pagal iš anksto paruoštą nusikalstamos veikos planą, padedant papirktiems muitinės ir pasienio policijos pareigūnams, neteisėtai susigrąžindami pridėtinės vertės mokestį, sukčiavimo būdu užvaldė valstybės lėšas. Iš P. S. parodymų matyti, kad sėkmingam šio plano realizavimui esminę įtaką turėjo išorinės muitinės pareigūno, galinčio įforminti dokumentuose fiktyvų prekių išvežimą iš Lietuvos Respublikos, veiksmai. Pagal A. A. ir L. V. parodymus, dėl tarpininkų vaidmenų susitarta 1998 m. gegužės mėnesį atskiruose P. S. ir A. A., A. A. ir L. V., taip pat L. V. ir A. T. susitikimuose. Šių susitikimų metu aptartos sąlygos, kuriomis esant A. T. sutiko bendradarbiauti, o tik vėliau, t. y. 1998 m. gegužės–gruodžio mėnesiais, realizuojant susitarimo sąlygas, A. T. buvo perduodami prekių eksperto dokumentai kartu su atitinkamomis pinigų sumomis. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas įrodymus, atkreipė dėmesį tik į tuos kaltinamųjų parodymus, kuriais buvo teigiama, kad su perduodamų A. T. dokumentų turiniu nesusipažino, jų paskirties nežinojo, pinigų neskaičiavo, tačiau teismas neskyrė reikiamo dėmesio pirminio susitarimo bendrininkauti analizei, neatskleidė susitariančių šalių valios, tikrųjų ketinimų, t. y. neišsiaiškino, kaip jie susitarimo metu suvokė savo vaidmenį, kokius neteisėtos veikos padarinius numatė, kokių pasekmių siekė, realizuodami susitarimo sąlygas. Šiuos trūkumus prokuroras apeliaciniu skundu prašė pašalinti apeliacinės instancijos teismo, atkreipdamas dėmesį ne tik į nuteistojo P. S. parodymus, bet ir į A. A. bei L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 13, b. l. 90–93, 143–145, t. 14, b. l. 12, 13) esmę. Prokuroras skunde akcentavo, kad pagal A. A. ir L. V. parodymus jie suprato, jog neteisėtai padeda neišvežti prekių ir už atitinkamą atlygį aktyviais veiksmais padeda apgaule pasisavinti valstybės biudžeto lėšas per neteisėtai susigrąžinamą pridėtinės vertės mokestį, šių padarinių siekė. Apeliacinės instancijos teismas išteisintųjų A. A. ir L. V. parodymų bendrame bylos duomenų kontekste neištyrė bei neįvertino ir į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus visa apimtimi neatsakė, taip buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos.

 

Dėl BPK 331 straipsnio taikymo

 

            Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Pirmojoje dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas, laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Šiame skyriuje išdėstyti pagrindiniai reikalavimai nuosprendžio formai ir turiniui. Pagal BPK 305 straipsnio 3 dalį nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos teismo išvados ir motyvai, paaiškinantys, dėl ko kaltinimas nepasitvirtino, kokias procesines normas pažeidė apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepilnai įvykdė procesinių normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, reikalavimus, nuosprendį pagrindė ne visais įrodymais, nenurodė, kodėl kaltinamąjį A. T. teisinančius įrodymus priėmė, o dalį kaltinančių įrodymų atmetė, kodėl įrodymus vertino kitaip nei pirmosios instancijos teismas, kokie tokio vertinimo motyvai. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 išaiškinimais, kuriuose pažymėta, kad tais atvejais, kai parodymai perskaitomi dėl to, kad iš es­mės ski­ria­si nuo pir­miau duo­tų pa­ro­dy­mų (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), jie iš­dės­to­mi ver­ti­nant įro­dy­mus. Kai kaltina­ma­sis ar ki­tas as­muo kei­tė pa­ro­dy­mus, teis­mas pri­va­lo nu­ro­dy­ti, ku­riuos at­me­ta ir ko­dėl (Nutarimo 3.1.6 punktas). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada apie tikėtiną nusikalstamų veikų organizatoriaus P. S. atsiskaitymą su A. T. už neteisėtų veiksmų atlikimą (įrašymą neteisingų duomenų apie tariamą transporto priemonių su prekėmis išvykimą iš Lietuvos Respublikos prekių eksporto dokumentuose) yra paremta prielaidomis ir prieštarauja kitoms bylos išvadoms. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su apygardos teismo išvada, jog nuteistasis P. S. siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą, padedant A. A. su L. V., papirko muitinės pareigūną A. T. ir, atsižvelgdamas į P. S. sąžiningą prisipažinimą, aktyvią pagalbą išaiškinant nusikalstamas veikas bei jas padariusius asmenis, P. S. bausmę sušvelnino. Vis dėlto, svarstydamas A. T. kaltės klausimą dėl kyšio paėmimo, nuteistojo P. S. parodymais suabejojo, padarė išvadą, kad A. T. iš P. S. kyšio negavo. Tokiu būdu, nuosprendis grindžiamas prieštaringa išvada, nustatančia muitinės pareigūno A. T. papirkimo faktą ir kyšio priėmimo paneigimo faktą.

            Kolegija sutinka su prokuroro teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies, 1 punkto reikalavimų. Pradžioje konstatuojama, kad A. T. padarė nusikalstamas veikas, o vėliau nurodomi išteisinimo argumentai (t. 36, b. l. 10, 99-108).

            Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad apygardos teismas, konkretizuodamas A. T. paimtas kyšio sumas, pakeitė kaltinimą, tuo pažeidęs teisę į gynybą. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apygardos teismas kaltinimo esmės neiškraipė. Jis nurodė tas pačias apytiksles kyšio sumas (pavartojęs ,,apie”), apskaičiuotas 15 procentų dydžiu nuo grąžintos pridėtinės vertės mokesčio sumos.

           

            Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

            Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Vadinasi, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jei sueina baudžiamojo įstatymo numatyti terminai ir jie siejami su priėmimu apkaltinamojo nuosprendžio, kuris pagal BPK 235 straipsnio, 254 straipsnio 4 dalies nuostatas negali būti priimtas. BPK 254 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, byla nutraukiama. Nutraukiant baudžiamąją bylą senaties termino suėjimo atveju, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, kaltės įrodymai netiriami ir nevertinami. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas A. A. ir L. V. bylą pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas A. T. bylą pagal 2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalį, paminėtų procesinių nuostatų laikėsi. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžių dalys, kuriose baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, paliktinos galioti.

            Kasacinio skundo argumentas apie BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, neapsvarsčius apeliacinio skundo argumento dėl L. V. nusikalstamų veikų perkvalifikavimo iš 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalies, 274 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio (t. 38, b. l. 34-41) matyti, kad apelianto prašymai išdėstyti skundo rezoliucinėje dalyje, nurodant išteisintojo L. V. veikas, kaltinimo kvalifikuotas pagal  1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 274 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti į 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Šioje procesinio dokumento dalyje prašymas perkvalifikuoti veikas į 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį nepareikštas. Skundo aprašomojoje dalyje tik prielaidomis pagrįsti apelianto samprotavimai apie tai, kad teismas, nepripažinęs L. V. kaltu už padėjimą sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą, galėtų spręsti klausimą dėl jo veikų perkvalifikavimo į padėjimą neišvežti prekių (BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 str. 1 dalį). Tokie abejonėmis pagrįsti apelianto argumentai BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme negali būti laikomi įpareigojančiais teismą spręsti veikos juridinio kvalifikavimo klausimą keičiant kaltinimą.

Išanalizavusi bylos medžiagą kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 320 straipsnio 3 dalis), sutrukdę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymai vertinti kiekvienas atskirai, neanalizuojant jų visumos, nepateikiant motyvų, kodėl kaltinamuosius teisinantys įrodymai priimti, o kaltinantys atmesti, kai kurie iš viso netirti. Nurodytų BPK normų reikalavimų pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis) ir laiko pakankamu pagrindu panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. T. nuteisimo, A. A. veikos perkvalifikavimo iš 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalies, 312¹ straipsnio 3 dalies į to paties Kodekso 18 straipsnio 6 dalį, 312 straipsnio 1 dalį, o taip pat kurioje atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl A. A. ir L.  V. išteisinimo pagal 1961 m.  BK 18 straipsnio 6 dalį, 274 straipsnio 3 dalį, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

 

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

           

            n u t a r i a :

 

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nuosprendį, panaikinant jo dalį, kuria:

A. T. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (šešios nusikalstamos veikos), pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (penkios nusikalstamos veikos), neįrodžius jo dalyvavimo, padarant šias nusikalstamas veikas;

A. A. išteisintas pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 312¹straipsnio 3 dalį (dvi veikos), neįrodžius jo dalyvavimo, padarant šias nusikalstamas veikas;

prokuroro apeliacinis skundas dėl A. A. pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir L. V. pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (6 veikos) atmestas.

Perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Aldona Rakauskienė

 

 

                                                                                                                        Albinas Sirvydis

 

 

                                                                                                                        Benediktas Stakauskas