Administracinė byla Nr. A-644-1047/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01951-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 15.8; 19.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. ir atsakovo Valstybinės miškų tarnybos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai A. P. (Gyventojų registro duomenimis pareiškėjos pavardė pasikeitė į A. P.) ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2023 m. birželio 27 d. sprendimą (raštą) Nr. R2-2592 „Dėl duomenų tikslinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacijos klaidas, išregistruojant Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Miškų kadastras) 1,96 ha miško žemės plotą iš taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (kuris užima sklypą kadastro Nr. duomenys neskelbtini) yra žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi Tarnyba, be kita ko, buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti K. P. 2017 m. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ (toliau – ir Prašymas), kuriuo buvo prašoma ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacijos klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Miškų kadastre. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas Sprendimu neįvykdė minėtos teismo nutarties.
3. Pareiškėjai teigė, kad Sprendime esančios formuluotės sutampa su ankstesniais Tarnybos sprendimais, o likęs tekstas yra abstraktus, spekuliatyvus, neparemtas jokiais naujais įrodymais ar faktinių duomenų analize. Tarnyba, priimdama Sprendimą, tik formaliai vykdė teismo įpareigojimus, o ne iš esmės išnagrinėjo inventorizacijos klaidos ištaisymo klausimą. Sprendimu atsakovui atsisakius ištaisyti miškų inventorizacijos klaidas, buvo atsisakyta pakeisti ir pareiškėjų sklypo statusą Miškų kadastre.
4. Pareiškėjai paaiškino, kad 2012 m. buvo patvirtinta ūkininko sodybos vieta (duomenys neskelbtini) regioninio parko tvarkymo plane, tačiau po įvykusios 2009–2010 m. klaidingos inventorizacijos sklypo teisinis statusas iš esmės pakito, nes dėl įregistruotos miško žemės atsirado veiklą draudžiančių ribojimų. Be savininkų žinios 2009–2010 m. įvykusi inventorizacija ir valstybės institucijų nenoras pripažinti padarytą klaidą bei ją ištaisyti pažeidė jų konstitucinę nuosavybės teisę ir teisėtus lūkesčius. Ši besitęsianti neigiama situacija sukėlė pareiškėjams neigiamų išgyvenimų, stresą, nerimą.
5. Pareiškėjai vertino, kad valstybės įstaigos privalo tarnauti žmonėms ir padarytas klaidas ištaisyti, tačiau atsakovo Sprendimas paremtas formaliai cituojant esamus Miškų kadastro duomenis (taksoraščius) ir 2017 m. patikrinimo aktą, nevertinant šių duomenų pagrindo, t. y. klaidingos
2009–2010 m. miško inventorizacijos, kuri buvo 2017–2023 m. vykusių administracinių bylų dalykas, kai teismas atsakovą įpareigojo iš naujo tinkamai išnagrinėti Prašymą.
6. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas Sprendime neatsižvelgė į pateiktą eksperto G. M. išvadą, orto-fotonuotraukas, kitus dokumentus, patvirtinančius padarytą klaidą.
7. Pareiškėjai teigė, kad nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir VMU) archyvuose neturi ir negali pateikti
2009–2010 m. inventorizacijos pagrindu buvusių duomenų. Akcentavo, kad 2009–2010 m. inventorizacijos rezultatai nepagrįsti, kadangi ginčo sklype buvę pavieniai medžiai ir sąžalynas tiesiog neatitiko miško požymių.
8. Pareiškėjai nurodė, kad Tarnyba daugelio medžių amžių nurodė kaip „10 metų savaiminės kilmės 0,8 skalsumo pušynas“. Pareiškėjų teigimu, tai negalėjo atitikti realios situacijos, kadangi, pagal 2003 m. birželio 25 d. VĮ Registrų centro išrašą, pradinio 11,29 ha žemės ūkio paskirties sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) visame plote prieš padalijimą fiksuotas tik 0,75 ha miško žemės bei 0,25 ha medžių ir krūmų želdinių (besiformuojančio miško) žemės plotas. Visa kita sklypo teritorija užimta ariamos žemės. Tą patį patvirtino ir 2005–2006 m. orto-fotonuotraukos. Sutiko, kad per 2003–2009 m. laikotarpį dalyje sklypo galėjo išaugti krūmų ar atskirų medelių, tačiau jų amžius negalėjo būti 10 metų, o bendras medeliais apaugusios žemės plotas sklype neturėjo viršyti 1 hektaro (net ir laikant, kad visas pradinio 11,29 ha sklypo sudėtyje buvusio miško ir besiformuojančio miško plotas po padalinimo 2014 m. buvo lokalizuotas tik 2,55 ha sklype). Didesnė sklypo dalis buvo ariama žemė, bet ne medynų, taip pat sklype 2009 m. nebuvo minimalaus medžių skaičiaus teritorijai kvalifikuoti medynu. Pažymėjo, kad skalsumas, kaip mišką kvalifikuojantis požymis, negalėjo būti taikomas 2009 m., kadangi toks reikalavimas Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – ir Miškų įstatymas) įvestas tik nuo 2015 metų.
9. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad Sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Teigė, kad atsakovas privalėjo atlikti miško inventorizacijos klaidų ištaisymo veiksmus klaidas ištaisyti jis privalėjo tiek savo iniciatyva, pastebėjęs neatitikimus po 2010 birželio mėn., tiek po 2017 m. Prašymo.
10. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjams priklauso 2,5531 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Šis sklypas patenka į Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą. Žemės sklype, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, yra 2,5531 ha miško žemės plotas. Ginčo sklypas buvo suformuotas 2014 m. rugsėjo 18 d., padalinus žemės sklypą (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) į žemės sklypą (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (kadastro Nr. duomenys neskelbtini). Ginčo teritorija (miškas) pirmą kartą registruota Miškų kadastre 2003 m. spalio 16 d. pagal 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinta 2010 m. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu – VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Miškų kadastre nagrinėjamoje teritorijoje po valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos įregistruotas 2,50 ha miško plotas.
12. Atsakovas teigė, kad neturi duomenų, jog 2010 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija būtų pripažinta neteisėta ir (ar) netekusi galios. Nurodė, kad miškas žemės sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) inventorizuotas vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos 2006 m. gruodžio 29 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 53-06-G (toliau – ir 2006 m. Instrukcija), 24.8.4 papunktyje nustatytais reikalavimais, kad ne miško žemės naudmenų sklypai, kai viename hektare yra ?2000 vnt. ir ?1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba ?4000 vnt. ir ?2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomi kaip medynai. Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas 2010 m. birželio 25 d. registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,8 skalsumo pušynas. Šiame sklype medžių buvimo faktą patvirtina ir 2009 m. bei 2012 m. ortofotografinės nuotraukos.
13. Atsakovas informavo, kad vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 158-17-V buvo atliktas duomenų patikrinimas vietoje, kurio tikslas – įvertinti, ar Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsniu nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas faktinę padėtį. Nustatyta, kad minėtas taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas). Šioje teritorijoje buvo galimai nukirsti medžiai, išrauti medžių kelmai, pasodinta dekoratyvinių želdinių, įrengtas daržas, pieva. Pagal Instrukcijų 26 priedo 2 punkto nuostatą, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė (žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas). Tarnybai dėl galimai neteisėto miško sunaikinimo minėtame taksaciniame sklype pradėjus tyrimą, nustatyta, kad žemės sklype rasti seni (senesni kaip 1 metų) pušų ir beržų kelmai, įrodantys miško iškirtimą. Sklype nevienodu tankumu naujai želdosi beržai (2–3 m aukščio) ir pušys (iki 0,5 m aukščio).
14. Atsakovas informavo, kad išnagrinėjo K. P. prašymus ir pateiktus duomenis ir dokumentus. Teigė, kad išanalizavus 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, nenustatyta, kad valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys, informacija, dokumentai, kuriais remiantis registruotas Miškų kadastro objektas, yra klaidingi, taip pat nebuvo nustatyta, kad Miškų kadastro objektas registruotas dėl tvarkytojo klaidos, nebuvo nustatyta jokio kito teisinio pagrindo keisti Miškų kadastro duomenis ir / ar išregistruoti objektą, todėl pagal pateiktus duomenis ir dokumentus tikslinti miškų kadastro duomenis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo.
15. Tarnyba nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad atsakovas neįvykdė teismo nutarties. Nurodo, kad Sprendime nurodyti išsamūs motyvai ir teisės aktų normos.
16. Atsakovas nurodė, kad prie Prašymo pateiktoje medžiagoje nepriklausomas ekspertas nenurodė, kokiu prietaisu ar programine įranga buvo atskirtos medžių lajos, ar taikomas metodas buvo tikslus, kad galėtų įvertinti 10 metų amžiaus pušies ir beržo savaiminukus, kurių aukštis 5–6 metrai, skersmuo 6 centimetrai. Pagal naudotą metodą galima didelė paklaida, todėl tikslus medžių skaičius nenurodytas (nustatyta 880 medžių, arba 420 medžių 1 ha plote). Taikytas metodas automatiniu būdu atskirti medžių lajas buvo netikslus, todėl vadovautis juo dėl miško žemės išregistravimo nebuvo pagrindo. Atsakovas, be kita ko, pažymėjo, kad prie ginčijamo Sprendimo pridėti papildomi dokumentai, kurie paneigia su Prašymu pateiktus duomenis.
17. Atsakovas pažymėjo, jog matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi vadovautis Miškų kadastro duomenimis. Šiuo atveju 2014 m. matininkai, atlikdami pareiškėjų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, tinkamai nustatė žemės sklypo ribas ir žemės sklype esančias naudmenas. Ginčo sklypo geodezinių matavimų plane, sklypo pietinėje ir šiaurinėje dalyse, nurodyti augantys medžiai, o viduryje – kirtavietė, žemės sklypui buvo priskirta specialioji miško naudojimo sąlyga – miško naudojimo apribojimai. Akivaizdu, kad tokie duomenys buvo nurodyti natūroje įvertinus situaciją, kas iš dalies atitiko Miškų kadastre užfiksuotus duomenis (kadangi ginčo sklype jau buvo atlikti medžių kirtimai). Akcentavo, kad pareiškėjų žemės sklypą sudaro 2,5531 ha miško žemė. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, taip pat 2009 m. valstybinės miškų inventorizacijos, Miškų kadastro tekstiniai ir grafiniai duomenys. Pareiškėjų argumentai, jog, atliekant minėto žemės sklypo geodezinius matavimus, žemės sklypo paskirtis buvo nepagrįstai pakeista dėl matininkų klaidos ir žemės sklypo 2,5531 ha plotas neteisingai buvo nurodytas kaip miško žemė, nepagrįsti. Tarnyba pareiškėjų teisių nepažeidžia, ginčo sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šio sklypo iš Miškų kadastro nėra pagrindo.
II.
18. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą patenkino iš dalies – panaikino atsakovo Tarnybos Sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
19. Teismas nustatė, kad:
19.1. K. P. 2017 m. spalio 7 d. kreipėsi į Tarnybą su Prašymu, prašydamas įvertinti pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą dėl ginčo žemės sklype esančio miško medyno skalsumo, kuris viršutinėje sklypo dalyje buvo 1,0, o bendras – 2,22. Prašyme taip pat nurodė, jog ginčo žemės paskirtis buvo pakeista be savininko sutikimo, pareiškėjo neinformavus apie žemės sklypo naudmenų pakeitimus. K. P. skundas dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. S-1710-02 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“; 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. R2-1764 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Miškų kadastro duomenų“; 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 ,,Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ (toliau – ir Raštas); panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 3R-373 (AG-305/03-2017); įpareigoti Tarnybą išbraukti iš Miškų valstybės kadastro Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotus įrašus – miško žemės, naudmena – medelynas; įpareigoti Tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Miškų valstybės kadastre Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimu buvo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3796-968/2019 pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą pakeitė, t. y. panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti K. P. skundo reikalavimai panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. R2-1764 ir įpareigoti Tarnybą išbraukti iš Miškų kadastro Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašus: miško žemė, naudmena – medynas, ir šią bylos dalį nutraukė. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti K. P. skundo reikalavimai panaikinti Raštą ir įpareigoti Tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Miškų kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19.2. K. P. mirė (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėjai A. P. ir A. P. priėmė palikimą dėl K. P. priklausiusio 2,5531 ha žemės ūkio paskirties ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), teismo prašė patenkinti mirusiojo pareiškėjo skundo dalį. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu bylą nagrinėdami iš naujo panaikino Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“; panaikino Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas; atmetė skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. A-3447-662/2021 pareiškėjo K. P. teisių perėmėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
19.3. Tarnyba 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. R2-2617 atsisakė patenkinti K. P. (teisių perėmėjai A. P. ir A. P.) 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“, kuriuo buvo prašoma ištaisyti 2009–2010 m. atliktos miško inventorizacijos klaidas, dėl kurių pareiškėjams priklausančio 2,55 ha žemės ūkio paskirties sklypo užimta žemė nepagrįstai priskirta miško žemei ir nuo 2010 m. birželio 25 d. įregistruota Lietuvos Respublikos miškų kadastre. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. R2-2617 ir įpareigoti Tarnybą ištaisyti 2009–2010 m. padarytas miško inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – panaikino Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. R2-2617 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-48-428/20201“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinėje miškų tarnyboje gautą 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436). Teismas atmetė pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, jog Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-490-502/2023 atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
20. Teismas, susipažinęs su nagrinėjamoje byloje skundžiamo Sprendimo turiniu, vertindamas pareiškėjų teiginius dėl Sprendimo teisėtumo vertinimo pagal VAĮ nuostatas, remdamasis VAĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad iš Prašymo turinio akivaizdu, jog jis susijęs su Miškų kadastro duomenų tikslinimu pagal pateiktus nepriklausomo eksperto dr. G. M. duomenis. Pareiškėjai prašė įvertinti pateiktus duomenis, kad ginčo žemės sklype esančio miško medyno skalsumas viršutinėje sklypo dalyje buvo 1,0, o bendras – 2,22 (vertinimas atliktas pagal 2008–2009 m. atliktos inventorizacijos duomenis, t. y. pagal išvadą su ortofotonuotraukomis), ir tuo pagrindu ištaisyti Miškų kadastro duomenis. Teismas nurodė, kad Tarnyba Sprendime jų visiškai (konkrečiai) nevertino (nepateikė jokių motyvų) nei pagal Instrukcijų 24.8.4 papunkčio (ne miško žemės naudmenų sklypas, kai viename hektare yra >2000 vnt. ir >1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba >4000 vnt. ir >2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomas kaip medynas) nuostatas, nei pagal kitų teisės aktų nuostatas (jų nenurodė) dėl išvados patikimumo ir išsamumo.
21. Teismas vertino, kad Sprendimu Tarnyba iš esmės pakartojo 2021 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. R2-2617 motyvus, pareiškėjai tik informuoti apie tai, jog prie Prašymo pateiktame priede nurodyta, kad automatiniu būdu buvo atskirtos medžių lajos vadovaujantis 2008 m. aerofotonuotraukos pagrindu. Priede nenurodyta, kokiu prietaisu ar programine įranga buvo atskirtos medžių lajos, ar taikomas metodas buvo tikslus, kad galėtų įvertinti 10 metų amžiaus pušies ir beržo savaiminukus, kurių aukštis 5–6 metrai, skersmuo 6 centimetrai. Pagal naudotą metodą galima didelė paklaida. Priede taip pat nurodyta, kad galima sisteminė paklaida dėl identifikuotų medelių, todėl tikslus medžių skaičius nenurodytas (nustatyta 880 medžių, arba 420 medžių 1 ha plote). Darytina išvada, kad taikytas metodas automatiniu būdu atskiriant medžių lajas buvo netikslus, juo vadovautis nėra pagrindo. Taikytas automatinis būdas atskiriant medžių lajas glaudumui nustatyti nėra patvirtintas ir taikomas inventorizuoti ne miško žemės plotams, apaugantiems mišku. Automatiniu būdu atskiriant medžių lajas galėjo būti atrinkti ne visi medeliai, kurie pervesti į taškus, iš kurių sistema sugeneravo glaudumą. Todėl glaudumas buvo nustatytas neteisingas ir mažesnis nei įvertinus situaciją vietoje, atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją 2008–2009 metais.
22. Teismas konstatavo, kad iš Sprendimo turinio neįmanoma nustatyti, kodėl Miškų kadastro duomenys nebus tikslinami pagal nepriklausomo eksperto pateiktus duomenis, jame nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kurių pagrindu atsisakoma atlikti prašomus veiksmus. Pažymėjo, kad Tarnyba nenurodė, kokių duomenų pagrindu pagal naudotą metodą galima didelė sisteminė paklaida dėl identifikuotų medelių (ar tokia paklaida iš viso buvo nustatyta), kodėl taikytas metodas automatiniu būdu atskiriant medžių lajas galimai buvo netikslus (kokie duomenys šias aplinkybes patvirtina). Sprendime nurodyta, kad automatiniu būdu atskiriant medžių lajas galėjo būti atskirti ne visi medeliai, kurie pervesti į taškus, iš kurių sistema sugeneravo glaudumą, tačiau tokia abejonė (nurodyta „galėjo būti“) nėra patvirtinta jokiais duomenimis.
23. Teismas pažymėjo, kad nei Sprendime, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas (nenurodyti teisės aktai), kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas būtent tokį administracinį sprendimą. Akivaizdu, kad atsakovas iš esmės neišnagrinėjo prašymo. Iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kokiais argumentais ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis atsakovė grindžia atsisakymą tikslinti Miškų kadastro duomenis pagal Prašymą ir pateiktus papildomus dokumentus, tik nurodydama, kad taikytas metodas automatiniu būdu atskiriant medžių lajas buvo netikslus, juo vadovautis nėra pagrindo. Tačiau šios aplinkybės nėra konkretizuotos, niekaip nėra susietos su esama faktine situacija. Sprendime nenurodė teisės aktų nuostatų, jų nesusiejo su Prašyme pateiktais duomenimis, konkrečiai su nepriklausomo eksperto G. M. išvada ir 2005–2009 metų ortofotonuotraukomis. Teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes iš esmės nebuvo užtikrinta, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. todėl naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
24. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo įpareigoti Tarnybą ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Miškų kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, nurodė, kad šis reikalavimas laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismas pažymėjo, jog teismai nevykdo viešojo administravimo – netikslina Miškų kadastro duomenų ir netaiso miškų inventorizacijos klaidų, tokia pareiga numatyta atsakovui. Nustatė, kad minėtas skundo reikalavimas yra išvestinis ir negali būti nagrinėjamas savarankiškai.
III.
25. Dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo pareiškėjai A. P. ir A. P. ir atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinius skundus.
26. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir visiškai tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus, arba, nesant galimybės bylą iš esmės išnagrinėti apeliaciniame teisme, perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjai, be kita ko, pažymi, jog apeliacinį skundą paduoda tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas antrasis pareiškėjų skundo reikalavimas.
27. Pareiškėjai nurodo, kad skundas dėl miško inventorizacijos klaidų ištaisymo nagrinėjamas jau ketvirtąjį kartą skaičiuojant nuo bylos pradžios 2017 m. Tarnyba, iš naujo nagrinėdama K. P. prašymą, priimdavo iš esmės analogiškus sprendimus. Vertina, kad kai valstybės institucija pakartotinai neatlieka savo pareigų net ir po teismų įpareigojimo, pareiškėjai neturi galimybės efektyviai apginti ir atstatyti savo pažeistų teisių, tęstinai pažeidžiamos pareiškėjų nuosavybės teises, nes išliekant klaidingam teisiniam sklypo režimui pareiškėjai negali juo naudotis pagal pradinę paskirtį. Pažymi, kad Tarnybai jau nuo 2017 m. vidurio buvo pateikta pakankamai duomenų apie 2009–2010 m. inventorizacijos trūkumus ir netikslumus, todėl atsakovas turi pareigą ištaisyti šias inventorizacijos klaidas. Nurodo, kad Sprendimas ne tik turėjo būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu, tačiau Tarnyba turėjo būti įpareigota atlikti veiksmus, nustatytus jos kompetencijai teisės aktuose ir skirtus inventorizacijos klaidos ištaisymui.
28. Pareiškėjai vertina, kad ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis, 92 straipsnis inter alia (lot. be kita ko) numato, jog teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Nurodo, kad sprendžiant iš dabar galiojančio ABTĮ nuostatų kitos alternatyvos pareiškėjams užtikrinti ne formalų, bet visišką ir tinkamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įvykdymą teisės aktai nenumato (ABTĮ 99 straipsnio nuostatos dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikimo antstoliui nekalba apie tuo atvejus kai viešojo administravimo subjektas vykdo teismo sprendimą tik formaliai). Atsižvelgę į tai, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, pagal kurį teismui neleidžiama nustatyti įpareigojimo, jeigu atsakovas yra viešojo administravimo subjektas. Teigia, kad įpareigojimas atsakovui turėtų būti konkretus bei neleidžiantis ignoruoti pareiškėjų prašymų, specialistų pateiktų duomenų ir šioje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių. Mano, jog tokiu būdu būtų apginta pareiškėjų subjektinė teisė reikalauti nedelsiamo klaidų ištaisymo ir sklypą užimančio miško žemės ploto (ar bent jau didžiosios jo dalies) išregistravimo iš Miškų kadastro. Vertina, kad skundo tenkinimo atveju įpareigojimas atsakovui turėjo būti ne tiesiog išnagrinėti pareiškėjų skundą iš naujo, bet kaip įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą: įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacijos klaidas išregistruojant Miškų kadastre 1,96 ha miško žemės plotą iš taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė – naudmena žemės ūkio.
29. Pareiškėjai nurodo, kad įpareigojimas atitiktų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą bylose dėl valstybės institucijų atsisakymo atlikti veiksmus, o konkretus įpareigojimas atsakovo atžvilgiu leistų užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, ir į efektyvią teisinės gynybos priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015; 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-697-662/2017; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2094-822/2015; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1319/2009). Nesant konkretaus įpareigojimo, kiltų grėsmė, jog atsakovas ir toliau pakartotinai vilkintų miško inventorizacijos metu padarytų klaidų ištaisymą, tad pareiškėjams reikėtų vėl inicijuoti teisminį procesą.
30. Pareiškėjai informuoja, kad 2024 m. sausio mėnesį pirmosios instancijos teismas pateikė informaciją apie gautą atsakovo Tarnybos 2024 m. sausio 3 d. raštą „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro reorganizavimo ir kadastro tvarkytojo pasikeitimo“, kuriuo prašoma į bylas, kuriose atsakovas yra Tarnyba, kaip buvusi Miškų kadastro tvarkytoja, įtraukti VĮ Registrų centrą, kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra Miškų kadastro tvarkytojas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime naujo atsakovo įtraukimas į bylą nepaminėtas.
31. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas antrasis pareiškėjų skundo reikalavimas, palikti nepakeistą ir pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
32. Atsakovas, vertindamas pareiškėjų skundą dėl įpareigojimo Tarnybą ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacijos klaidas, mano, kad skundas nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad panašaus pobūdžio pareiškėjų skundas buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3447-662/2021. Įvertinus šios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjų skunde suformuluotas reikalavimas betarpiškai susijęs su pirmuoju reikalavimu ir jo išsprendimas bet kokiu atveju yra sąlygojamas pirmojo reikalavimo, t. y. laikomas išvestiniu iš pirmojo. Tai reiškia, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Miškų kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, yra išvestinis reikalavimas, ir negali būti nagrinėjamas savarankiškai. Pažymi, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą. Teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, šiuo atveju – Tarnybos, kuriai pagal teisės akus pavesta spręsti dėl nustatytų reikalavimų atitikimo miškų ir miško žemei, bei teismo sprendimo rezoliucine dalimi, neatlikus vertinimo, kategoriškai įpareigoti ištaisyti Miškų kadastro duomenis.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMU atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
34. VMU nurodo aktualias faktines aplinkybes, ir teigia, kad kaip matyti iš prieš tai vykusių teisminių ginčų, visų ginčų tarp šalių esmė yra tai, kad sklypo savininkai nesutinka, jog valstybinė sklypinė miškų inventorizacija buvo atlikta tinkamai, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 24.8.4 papunkčiu. Nurodo, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Nuostatų 32.1.3 papunktyje nurodyta, kad kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos. Remiantis šiomis teisės akto nuostatomis, matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi vadovautis Miškų kadastro duomenimis. Jeigu kadastrinius matavimus atliekančiam matininkui kyla abejonių dėl žemės sklype esančių medynų amžiaus bei nori sužinoti, ar matuojamame žemės sklype ar jo dalyje yra apskaityto miško, jis turi kreiptis į Tarnybą, nurodydamas konkretaus žemės sklypo kadastro numerį. Kadastrinių matavimų darbai tęsiami vadovaujantis Tarnybos pateikta informacija. Visi dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami kadastriniai matavimai, turi būti komplektuojami žemės sklypo kadastro duomenų byloje.
35. Nurodo, kad Miškų įstatyme nėra nustatyta, kad Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus atitinkančius žemės plotus įtraukiant įvalstybinę miškų apskaitą privaloma būtų derinti su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, tame tarpe ir su rajonų bendraisiais planais bei su žemės sklypų savininkais. Teigia, kad miško sunaikinimas miško žemėje nėra teisinis pagrindas išregistruoti miško žemę iš miškų valstybės kadastro.
36. VMU remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria konstatuota, kad sprendimai registruoti duomenis Miškų kadastre yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikyti teisingais. Teismo praktikoje dėl Miškų valstybės kadastro duomenų ir atitinkamų Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nesutapimo yra pažymima, kad atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, ir tai savaime nereiškia, kad Miškų kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu
37. Vertina, kad inventorizacija buvo atlikta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir laikantis juose įtvirtintų reikalavimų. Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30 punkte nėra nurodytas klaidos apibrėžimas, taip pat klaidos apibrėžimo nėra ir kituose specialiuose teisės aktuose, todėl aiškinant klaidos sąvoką būtina remtis bendrąja teisės norma, t. y. VAĮ 15 straipsniu. Teigia, jog klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, nekeičiančios esminių Miškų kadastro rodiklių. Pareiškėjų prašymas, susijęs su ribų pakeitimu, turi būti vertinamas kaip esminių Miškų kadastre esamų rodiklių pakeitimas.
38. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas, ir yra išaiškinęs, kad pagal galiojantį ginčo teisinių santykių reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatymo kriterijus
39. VMU įsitikinimu pareiškėjų prašymas įpareigoti teismą nustatyti konkrečius veiksmus atsakovo atžvilgiu, t. y įpareigoti Tarnybą ištaisyti 2009–2010 m. miško inventorizacijos klaidas išregistruojant Miškų kadastre 1,96 ha miško žemės plotą iš taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė – naudmena žemės ūkio, yra reikalavimas teismui perimti viešojo administravimo institucijos funkciją ir savarankiškai atlikti administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai. Atkreipia dėmesį, kad analogiški argumentai nurodyti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje. VMU nesutinka su pareiškėjų apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais, kad teismas privalo įpareigoti Tarnybą išbraukti atitinkamus miško žemės plotus pareiškėjų žemės sklype. Aplinkybės, jog pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimo motyvais nereiškia, kad teismo sprendimo motyvai yra nepagrįsti ar kad teismo sprendimas yra neteisingas.
40. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.
41. Nurodo, kad Miškų kadastro pagrindinė paskirtis yra registruoti kadastro objektus – miško žemės taksacinius sklypus, tvarkyti kadastro duomenis, kadastro informaciją. Tarnyba, Sprendimo priėmimo metu (iki 2024 m. sausio 1 d.) buvo kadastro tvarkytoju (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 9 punktas). Kadastro įsteigimas ir jo duomenų tvarkymas nulemia, jog šie duomenys turi būti nuolat tvarkomi, privalo būti tikslūs ir atitikti tikrovę, nes priešingai tokio kadastro buvimas būtų beprasmis ir klaidintų asmenis. Kadastro nuostatų 36 punkte yra numatyta Tarnybos pareiga nustačius, kad kadastro duomenys klaidingi, netikslūs ar neišsamūs, juos taisyti savo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.
42. Atsakovo vertinimu, analizuojant Sprendimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą galima padaryti išvadą, jog kadastro duomenų tikslumas yra užtikrinamas atliekant savarankiškas administracines procedūras, tarp kurių: miškų inventorizacija (reglamentuota Instrukcijomis, 2010 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos „Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos“ (toliau – ir 2010 m. Instrukcija); kadastro duomenų patikrinimas vietoje (reglamentuoja Sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patirtintas „Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas).
43. Pareiškėjų kreipimasis į Tarnybą nulėmė, jog atsakovas pradėjo Aprašo 7 punkte numatytą procedūrą – kadastro duomenų patikrinimą vietoje, kuri yra reglamentuota minėtame apraše ir skiriasi nuo miškų inventorizacijos procedūros. Inicijuota ir atliekama kadastro duomenų patikrinimo vietoje procedūra buvo atliekama remiantis Aprašu ir kitų teisės aktų reikalavimais. Ji buvo užbaigta surašius Aprašo 5 priede nurodytą aktą, kuris vėliau turėjo įtakos Sprendimo priėmimui.
44. Atsakovas vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškindamas Sprendimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, šio Sprendimo priėmimui turėjusią įtaką, kadastro duomenų patikrinimo vietoje procedūrą supainiojo ir klaidingai prilygimo miškų inventorizavimo procedūrai. Tai nulėmė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pradėjo taikyti reikalavimus, kurie turi būti taikomi miškų inventorizacijos procedūrai, o tai nulėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
45. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Tarnyba Sprendimu nevertino nepriklausomo eksperto pateiktų duomenų, teigė, jog teismo išvados padarytos netinkamai pritaikius anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą. Tarnyba atliko kadastro duomenų patikrinimo vietoje procedūrą, kuri yra reglamentuojama Apraše. Šios procedūros atlikimo metu buvo parengtas ir užpildytas Aprašo priede Nr. 5 nustatytos formos Miškų kadastro duomenų patikrinimo aktas. Tarnyba atlikdama kadastro duomenų patikrinimą vietoje pagrįstai nurodė, kad miškų inventorizacijos metu nustatyti teisingi medyno taksaciniai rodikliai ar žemės naudmenos charakteristikos. Tarnyba atlikdama patikrinimą vietoje ir priimdama administracinius aktus neprivalo vadovautis Instrukcijomis. 2006 m. ir 2010 m. Instrukcijų 1 punkte nustatyta, kad ši instrukcija reglamentuoja miškotvarkos darbų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Miškotvarkos skyriaus vyriausiesiems specialistams nebuvo pavesta vykdyti miškotvarkos darbų, t. y. atlikti sklypinę miško inventorizaciją, jiems buvo pavesta tik atlikti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir nustatyti, ar Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsniu nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas faktinę padėtį. Todėl teismo teiginiai, kad yra pažeista 2006 m. Instrukcija, kurias reikėjo vadovautis vertinant pateiktus nepriklausomo eksperto duomenis, yra atmestina.
46. Atsakovas vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą, nes atrinko ir įvertino tik dalį įrodymų, kitų įrodymų, pagrindžiančių priešingas aplinkybes nevertino ir neanalizavo, dėl jų nepasisakė. Tai lėmė nepagrįstų išvadų padarymą ir atitinkamai nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
47. Atsakovas nurodo, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą iš esmės būtina įvertinti, jog byloje nėra ir nebuvo ginčo objektu, jog ginčo žemės sklype šiuo metu nėra miško. Ginčas yra atsiradęs dėl fakto ar anksčiau ten buvo miškas, kuris buvo registruotas Miškų kadastre nuo 2003 metų iki Sprendimo priėmimo. Faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje nagrinėjimą ginčą galėjo nulemti tik viena iš šių dviejų priežasčių: 1) 1999 metais ir 2009 metais netinkamai atlikta inventorizacija; arba 2) po įvykusio miško kirtimo iškirstas miškas liko neatkurtas. Visapusiškai ir išsamiai bei teisingai išnagrinėti šioje byloje kilusį ginčą galima tik vertinant ir analizuojant visus byloje esančius įrodymus bei vertinant abi šias kilusio ginčo priežastis, ir nustatant konkrečią priežastį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog aplinkybių tyrimą dėl susiklosčiusios situacijos savo kompetencijos ribose atliko Tarnyba ir 2014 m. matininkai atlikdami pareiškėjų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Matininkai ginčo sklypo geodezinių matavimų plane, sklypo pietinėje ir šiaurinėje dalyse nurodė augančius medžius, o viduryje kirtavietę, žemės sklypui buvo priskirta specialioji miško naudojimo sąlyga XXVI – miško naudojimo apribojimai. Akivaizdu, kad tokie duomenys buvo nurodyti natūroje įvertinus situaciją, kas atitiko 1999 ir 2009 m. inventorizacijos duomenis ir Tarnybos 2017 m. duomenų patikrinimas vietoje rezultatus (ginčo sklype jau buvo atlikti medžių kirtimai, miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos). Šiuos duomenis patvirtina VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta jog, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra 2,5531 ha miško žemės plotas, prie Sprendimo pridedami papildomi dokumentai, kurie paneigia su Prašymu pateiktus duomenis, t. y. Miško kvartalų žemėlapio, 2009 m. miškotvarkos fragmento kopija, taksoraštis, 2009 m. miškotvarka, Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 4 d. pažymos Nr. 76162 (su taksoraščiu) kopija, Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 4 d. pažymos Nr. 76163 kopija, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1160 (su priedais) kopija.
48. Teismas nepagrįstai išskyrė ir sureikšmino bei neteisingai įvertino byloje esančią nepriklausomo eksperto dr. G. M. išvadą, kurią vertinti kitaip nei įvertino Tarnyba nėra nei teisinių, nei techninių, nei praktinių galimybių. Prie Prašymo pateiktoje medžiagoje nepriklausomas ekspertas nenurodo kokiu prietaisu ar programine įranga buvo atskirtos medžių lajos, ar taikomas metodas buvo tikslus, kad galėtų įvertinti 10 metų amžiaus pušies ir beržo savaiminukus, kurių aukštis 5–6 metrai, skersmuo 6 centimetrai. Nepriklausomas ekspertas išvadoje pats konstatuoja (ne Tarnyba pateikia šiuos duomenis), kad pagal naudotą metodą galima didelė paklaida. Galima sisteminė paklaida dėl identifikuotų medelių, todėl tikslus medžių skaičius nenurodytas (nustatyta 880 medžių, arba 420 medžių 1 ha plote). Atkreipia dėmesį, kad prie Prašymo pateiktoje medžiagoje (buvo naudojamas tik vienintelis automatinis metodas atskiriant medžių lajas (niekur nereglamentuotas ar aprašytas), ignoruoti ar nebuvo naudoti tikslesni metodai. Taikytas automatinis būdas atskiriant medžių lajas glaudumui nustatyti nėra patvirtintas ir taikomas inventorizuoti ne miško žemės plotams apaugantiems mišku. Byloje yra surinkti įrodymai, kurie neginčijamai pagrindžia, jog ginčo Žemės sklypo dalyje atliktas miško kirtimas, jog ginčo vietoje buvo miškas, todėl tai visiškai paneigė anksčiau nurodytą pirmą galimą ginčo atsiradimo priežastį, o vertinant įrodymus visumoje galima padaryti išvadą, kad 2017 m. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje surašytame akte Nr. 1160 nurodytos aplinkybės, padarytos išvados ir jų pagrindu priimtas Sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
49. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus, kad Sprendime nurodyta, kad išanalizavus 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, įskaitant ir 2017?m. patikslintus kadastro duomenis, nebuvo nustatyta jokio teisinio pagrindo keisti kadastro duomenis ir / ar išregistruoti Kadastro objektą, t. y. nė vieno iš Miškų valstybės kadastro nuostatų 30 ir 33 punktuose nurodytų pagrindų Tarnyba nenustatė, todėl pagal pareiškėjų pateiktus duomenis ir dokumentus tikslinti kitus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog kadastro objektas nebuvo išregistruojamas, todėl Kadastro nuostatų 30 punktas nėra susijęs su šioje byloje nagrinėjamu ginču, o 33 punktas reglamentuoja atvejus, kai įvyksta tam tikri pokyčiai, kurie laikui einant nulemia poreikį keisti kadastro duomenis (įvyksta miško ūkinės priemonės, pasikeičia miškų grupė ir pan.), o nagrinėjamu atveju būtent ir neįvyko jokių pasikeitimų, kurie nulemtų poreikį keisti duomenis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus taikė formaliai, kas daro teismo sprendimą neteisėtu.
50. Pareiškėjai atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą teisės aktų nustatytais terminais nepateikė.
51. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybinė miškų urėdija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą sutinka su Tarnybos vertinimu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjų skundas atmestas.
52. VMU nurodo aktualias ginčui faktines bylos aplinkybes, pakartoja atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodytus argumentus, ir papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad yra pažeista 2006 m. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, kadangi ja reikėjo vadovautis vertinant pateiktus nepriklausomo eksperto duomenis, yra atmestina. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas atliko kadastro duomenų patikrinimo vietoje procedūrą. Šios procedūros atlikimo metu buvo parengtas ir užpildytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktas. Todėl Tarnyba, atlikdama kadastro duomenų patikrinimą vietoje, pagrįstai nurodė, kad miškų inventorizacijos metu nustatyti teisingi medyno taksaciniai rodikliai ar žemės naudmenos charakteristikos.
53. Nurodo, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą iš esmės būtina įvertinti, jog byloje ginčas kilo dėl fakto, ar anksčiau ten buvo miškas, kuris buvo registruotas Miškų kadastre nuo 2003 m. iki Sprendimo priėmimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog matininkai ginčo sklypo geodezinių matavimų plane, sklypo pietinėje ir šiaurinėje dalyse nurodė augančius medžius, o viduryje kirtavietę, žemės sklypui buvo priskirta specialioji miško naudojimo sąlyga XXVI – miško naudojimo apribojimai. Tokie duomenys buvo nurodyti natūroje įvertinus situaciją, kas atitiko 1999 m. ir 2009 m. inventorizacijos duomenis ir Tarnybos 2017 m. duomenų patikrinimo vietoje rezultatus (ginčo sklype jau buvo atlikti medžių kirtimai, miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos). Šiuos duomenis patvirtina ir VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, jog žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra 2,5531 ha miško žemės plotas.
54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal galiojantį ginčo teisinių santykių reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatymo kriterijus (pvz.,. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-499-04).25.
55. VMU įsitikinimu, byloje yra surinkti įrodymai, kurie neginčijamai pagrindžia, jog ginčo žemės sklypo dalyje atliktas miško kirtimas, jog ginčo vietoje buvo miškas, todėl tai visiškai paneigia pareiškėjų teiginius, jog 1999 m. ir 2009 m. netinkamai atlikta inventorizacija. Todėl vertinant įrodymus visumoje galima padaryti išvadą, kad 2017 m. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje surašytame akte Nr. 1160 nurodytos aplinkybės, padarytos išvados ir jų pagrindu priimtas Sprendimas pagrįstas ir teisėtas. VMU pritaria Tarnybos išsakytai pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus taikė formaliai, kas daro teismo sprendimą neteisėtu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
56. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. R2-2592 „Dėl duomenų tikslinimo“ bei reikalavimo įpareigoti Tarnybą ištaisyti
2009–2010 m. padarytas miško inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, teisėtumo ir pagrįstumo.
57. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino skundžiamą Sprendimą ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti Prašymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ reikalavimų, nes iš Sprendimo nėra aišku, kokiais argumentais ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis atsakovas grindžia atsisakymą tikslinti Miškų kadastro duomenis pagal Prašymą ir pateiktus papildomus dokumentus, aplinkybės nėra konkretizuotos, niekaip nėra susietos su esama faktine situacija.
58. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir visiškai tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus, arba, nesant galimybės bylą iš esmės išnagrinėti apeliaciniame teisme, perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
59. Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti (atsakovo apeliaciniame skunde formuluojamas prašymas „panaikinti“ pirmosios instancijos teismo sprendimą laikytinas technine klaida).
60. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
61. Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis).
62. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai).
63. Dėl byloje taikytinų teisės aktų pažymėtina, kad teisės aktai turi būti taikomi sistemiškai, atsižvelgiant į tai, kokia procedūra atliekama siekiant atitinkamų tikslų. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ, Miškų įstatymas, Kadastro nuostatai, Aprašas, 2006 m. Instrukcija ir kt.
64. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis nustato, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
65. Kadastro nuostatų (teisės akto redakcija, įsigaliojusi 2016 m. rugpjūčio 24 d.) 30 punktas reglamentuoja Miškų kadastro objekto išregistravimo atvejus, tarp kurių yra atvejis, kai paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas Miškų kadastro objektas, klaidingi (Kadastro nuostatų 30.3 papunktis). Kadastro nuostatų V skyrius reglamentuoja Miškų kadastro duomenų taisymą. Nustačius, kad kadastro duomenys klaidingi, netikslūs ar neišsamūs (toliau – netikslūs), kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus (Kadastro nuostatų 36 p.). Kadastro duomenų gavėjai, gavę netikslius kadastro duomenis, nedelsdami praneša apie tai kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas per 5 darbo dienas nuo reikalavimo ištaisyti netikslius duomenis ir jį pagrindžiančių dokumentų gavimo privalo juos patikrinti ir išnagrinėti nurodytus trūkumus. Kai siekdamas ištaisyti netikslumus kadastro tvarkytojas turi patikrinti kadastro duomenis natūroje (vietoje) arba kreiptis į kadastro duomenų teikėją, šis terminas gali būti pratęstas iki 20 darbo dienų. Kadastro tvarkytojas, ištaisęs netikslumus, tuo pačiu būdu, kuriuo pranešta apie netikslius duomenis, turi apie tai pranešti šiuos duomenis pateikusiam kadastro duomenų gavėjui, o netikslumų neradęs nurodyti atsisakymo ištaisyti netikslumus priežastis (Kadastro nuostatų 38 p.).
66. Aprašo (teisės aktas, kuris galiojo priimant skundžiamą Sprendimą, nebegalioja nuo 2024 m. sausio 1 d.). 4.9 papunktis nustato, kad Miškų kadastro duomenys tikslinami, be kita ko, nustačius Miškų kadastro duomenų klaidas. Aprašo 7 punktas nustato, kad gavus informacijos, kad Miškų kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Miškų kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Miškų kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos specialistai pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. <...> Patikrinimo rezultatai įforminami Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu (Aprašo 5 priedas). <...>
67. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota kompetentingoms institucijoms tenkanti pareiga motyvuoti jų priimamus administracinius aktus, o motyvų stokojantys viešojo administravimo subjekto sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir pan.).
68. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
69. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir jų visumą:
69.1. Dėl Sprendimo atitikimo VAĮ reikalavimams:
69.1.1. Įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas išnagrinėjo Prašymą ir priėmė aiškų sprendimą (atsisakyta keisti Miškų kadastro duomenis), nurodė Sprendimo teisinius ir faktinius motyvus. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad nebuvo nustatyta, kad 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys buvo klaidingi, nebuvo nustatyta, kad Miškų kadastro objektas buvo registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos, nebuvo nustatyta jokio kito teisinio pagrindo keisti Miškų kadastro duomenis ir / ar išregistruoti Miškų kadastro objektą (Sprendimo 3 puslapis). Sprendime remiamasi Miškų įstatymu, 2006 m. Instrukcija, 2010 Instrukcija, Kadastro nuostatais, Aprašu ir kt. teisės aktais. Sprendime nurodyta, kad 2017 m. atliktas Miškų kadastro duomenų patikrinimas vietoje, surinkti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro (2017 m. rugpjūčio 4 d. išrašas), nenustatytas pagrindas sudaryti su pareiškėjais taikos sutartį ar tenkinti Prašymą (Sprendimo 1, 2, 3 puslapiai). Sprendime nurodyta, kad pareiškėjų pateiktame priede nenurodyta, kokiu prietaisu ar programine įranga buvo atskirtos medžių lajos, ar taikomas metodas buvo tikslus, priede nurodyta, kad galima sisteminė paklaida dėl identifikuotų medelių, todėl nesivadovaujama pareiškėjų priede aprašytu medžių lajų atskyrimo automatiniu būdu metodu ir jo rezultatais kaip įrodymu, kad medžių glaudumas inventorizacijos metu buvo nustatytas neteisingai (Sprendimo 3 puslapis). Sprendime informuojama, kad Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis ir reikalavimas informuoti žemės savininkus dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės įsigaliojo po to, kai 2010 m. buvo įregistruoti duomenys ginčo teritorijoje (Sprendimo 4 puslapis). Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka (Sprendimo 4 puslapis).
69.1.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo atsakovo priimto Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas yra tinkamai motyvuotas, jame išsamiai atsakyta pareiškėjams, nurodytas teisinis ir faktinis pagrindai, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad pareiškėjams buvo aiškus priimto Sprendimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Sprendime įvertintos pareiškėjų situacijos individualios aplinkybės, taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Sprendimas nėra analogiškas ankstesniems sprendimams, atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs bei pakankami.
69.2. Dėl 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų:
69.2.1. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad duomenys apie pareiškėjų Žemės sklypą Miškų kadastre buvo atnaujinti 2010 metais pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinė miškų urėdija) perduotus 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Tarp šalių kilo ginčas, ar 2008–2009 m. šie duomenys buvo teisingi: pareiškėjai laikosi pozicijos, kad 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys laikyti ginčo teritoriją mišku yra klaidingi, atsakovas pažymi, kad klaidingų duomenų faktas nenustatytas.
69.2.2. Byloje pateiktos orto-fotonuotraukos (2005–2006 m., 2009 m., 2012 m., 2015 m.) patvirtina, kad ginčo Žemės sklype buvo želdinių, kurių vis paskesnėje orto-fotonuotraukoje mažėja (2009 m., 2012 m., 2015 m.). Galiausiai 2017 m. birželio 14 d. Tarnybos Miškotvarkos skyriaus specialistams atlikus Mišku kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir surašius patikrinimo aktą, užfiksuota, kad tikrinamoje teritorijoje yra galimai nukirsti medžiai, medžių kelmų nebėra, pasodinti dekoratyviniai želdiniai, įrengtas daržas, auga pieva. Patikrinimo akte nurodyta, kad Miškų kadastre registruoti aprašomieji ir grafiniai duomenys atitinka faktinę padėtį, sklypinės miškų inventorizacijos klaidų nenustatyta, siūloma tikslinti Miškų kadastro duomenis – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas). Taigi nagrinėjamu atveju (atsižvelgiant į orto-fotonuotraukas ir Patikrinimo aktą) teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba atliko situacijos tyrimą ir rinko jai prieinamus įrodymus: nedelsiant po pareiškėjų kreipimosi, patikrino Žemės sklypą, užfiksavo esamą situaciją. Teisėjų kolegija, vertindama įrodymus atsižvelgia į tai, kad dėl ilgo laiko, praėjusio nuo 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos iki pareiškėjų kreipimosi 2017 m. dėl klaidos ištaisymo, bei dėl Žemės sklypo augmenijos pokyčių įrodymų surinkimas tapo sudėtingas / ribotas.
69.2.3. Teisėjų kolegija nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 40SK-(14.40.110.)-1132 Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: visam Žemės sklypui – kraštovaizdžio draustinis, nacionaliniai regioniniai parkai, miško naudojimo apribojimai, Molėtų observatorijos apsaugos zona, daliai Žemės sklypo – Paviršinių vandens telkinių apsaugos zona. Minėtame išraše nurodyta, kad miško žemės plotas nustatytas visam Žemės sklypo plotui (2,5531 ha). Analogiškai nurodyta 2014 m. vasario 25 d. Žemės sklypo plane (plane yra pareiškėjų tėvo K. P. parašas), kurio priede nurodyta, kad kelio apsaugos zona nustatoma 3 829 m², elektros linijų apsaugos zona 837 m², Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona 13 550 m², Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zona 25 531 m², Miško naudojimo apribojimai 25 531 m², Nacionaliniai regioniniai parkai 25 531 m², Kraštovaizdžio draustiniai 25 531 m², paviršinių vandens telkinių apsaugos zona 11 852 m². Taigi miško žemės buvimą ginčo teritorijoje konstatavo ne tik 2008–2009 m. valstybinės sklypinę miškų inventorizaciją atlikę asmenys, bet ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus specialistai, Žemės sklypo planą rengusios K. S. individualios įmonės darbuotojai, planą pasirašė pareiškėjų tėvas K. P..
69.2.4. Pareiškėjai byloje pateikė K. S. 2018 m. rugpjūčio 6 d. pranešimą, kad miško masyvo plotas buvo 1,6822 ha, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad 2014 m. vasario 25 d. Žemės sklypo plane, kurį pasirašė K. S. ir K. P., miško naudojimo apribojimai nurodyti visam Žemės sklypui (2,5531 ha). Kritiškai vertintina, kad schemoje pažymėjimai skiriasi, tačiau tai nekeičia teisėjų kolegijos vertinimo, kad Žemės sklypo plane visam Žemės sklypui nustatyti miško naudojimo apribojimai.
69.2.5. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų pateiktus G. M. tyrimų rezultatus, daro išvadą, kad jie neįrodo 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tyrimuose taikyto metodo automatiškumą, neindividualumą, galimus netikslumus, kuriuos nurodo ir pats tyrėjas. Pažymėtina, kad toks G. M. tyrimų rezultatų vertinimas teisėjų kolegijai susiformavo įvertinus byloje esančių įrodymų visumą (orto-fotonuotraukas, 2014 m. vasario 25 d. Žemės sklypo planą ir jo priedą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Žemės sklypo buvimą unikalioje gamtinėje vietovėje, augmenijos pokyčius, ilgą laikotarpį, praėjusį nuo 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos iki pareiškėjų kreipimosi 2017 m. dėl klaidos ištaisymo, ir kt.).
69.2.6. Apibendrindama teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, jog 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys buvo klaidingi ir juos būtina taisyti, todėl atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjų Prašymo. Pirmosios instancijos teismas byloje surinko ginčui aktualius įrodymus, tačiau juos neteisingai įvertino. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas: pareiškėjų skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.
70. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamą Sprendimą priėmė Tarnyba, į nagrinėjamos bylos rezultatą (pareiškėjų skundas atmestas), siekdama užtikrinti ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, į tarp šalių kilusio ginčo trukmę (Prašymas surašytas 2017 m.), teisėjų kolegija netenkina pareiškėjų prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui tam, kad į bylą būtų įtrauktas VĮ Registrų centras, kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra Miškų kadastro tvarkytojas.
71. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės svarbos šios bylos nagrinėjimo baigčiai, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvados nagrinėjamoje byloje, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
72. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir susipažinusi su į bylą pateiktais įrodymais, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog Sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas, naikindamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai vertino jo turinį bei byloje surinktus įrodymus, dėl to neteisingai išsprendė bylą ir tai yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.). Apibendrinant, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinis skundas patenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir jo rezoliucinė dalis išdėstoma taip: pareiškėjų A. P. ir A. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atmesti.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis