Civilinė byla Nr. 2-1542-153/2013;

(Proceso Nr. 2-56-3-00147-2013-4);

Procesinio dokumento kategorijos: 44.2.; 84.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič,

sekretoriaujant Evelinai Stuinaitei, Rasai Juronienei,

dalyvaujant ieškovui A. B., ieškovo atstovui advokato padėjėjui A. U., atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atstovui R. V.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl autoriaus teisių pažeidimo ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. B. prašė ieškinio reikalavimus patenkinti – pripažinti, jog atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, sunaikindama skulptūrą (fontaną) „Legenda“, buvusią Taikos gatvės skvere, Druskininkuose, pažeidė ieškovo A. B. neturtinę autoriaus teisę į kūrinio neliečiamybę, ir priteisti iš atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinę žalą ieškovo A. B. naudai.

Atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas prašė ieškinio reikalavimus atmesti.

Ieškinio reikalavimas netenkintinas.

Ieškovas A. B. ir jo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad visiškai palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

Ieškovas A. B. ieškinio pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad 1988–1989 metais iš juodo granito sukūrė skulptūrą (fontaną) „Legenda“, ji buvo sukurta iš 22 sujungtų dalių, todėl išardyti, nugriauti Skulptūros be žalos neįmanoma. Skulptūra perduota Druskininkų miestui ir pastatyta 1989 m. Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių skvero teritorijai papuošti ir išbuvo nurodytoje vietoje 24 metus, pusę to laikotarpio (50 metų), nuo kurio gali būti pripažįstama nekilnojamąja kultūros vertybe. Skulptūra į Druskininkų savivaldybės balansą buvo įtraukta 2006 metais inventorizuojant Druskininkų mieste esančias skulptūras. Skulptūra, stovėjusi Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių skvere, Druskininkuose 2012 m. liepos 3–4 dienomis buvo nugriauta. Apie vyksiantį Skulptūros nugriovimą ieškovas, kaip Skulptūros autorius, nebuvo informuotas.

2012 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 13-600(3.21) „Dėl skulptūros „Legenda“ Druskininkų savivaldybės administracija ieškovą A. B. informavo, jog skulptūra „Legenda“ yra saugoma Druskininkų savivaldybės Paslaugų ūkyje, uždarose rakinamose patalpose.

2012 m. gruodžio 6 d. apžiūrint Skulptūrą paaiškėjo, kad Skulptūra griaunant gerokai apgadinta – 2 iš 4 Skulptūrą juosusių teraco dalių suskaldytos (trūkusios), kitos Skulptūros dalys apgadintos, aptrupėjusios, ištepliotos raudonais dažais, vienos dalies iš viso nėra.

Pagal techninį projektą numatyta rekonstruoti fontano konteinerį su rezervuaru ir patį fontano funkcinį įrenginį, šiems darbams buvo skirtos ir lėšos. Dėl nesuprantamų ieškovui priežasčių buvo nuspręsta fontaną iš viso panaikinti ir stovėjusią Skulptūrą nugriauti. Skulptūros nugriovimas tokiu teisei prieštaraujančiu būdu suprantamas kaip Skulptūros meninės vertės, tuo pačiu ir jos autoriaus – ieškovo A. B. – nuvertinimas ir paniekinimas.

Ieškovo A. B., kaip Skulptūros autoriaus, neturtinė teisė į kūrinio neliečiamybę, nugriovus Skulptūrą buvo pažeista sunkiausiu ir labiausiai šią teisę pažeidžiančiu būdu – ją sunaikinus. Tokiais neteisėtais Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmais, kurie gali būti laikomi kerštavimu už tai, jog ieškovas A. B. kreipėsi į teismą dėl galimai neteisėto atleidimo iš darbo, akivaizdžiai buvo pažeista ieškovo garbė ir reputacija.

Skulptūros nugriovimas tiek Druskininkų gyventojams, tiek miesto svečiams suteikė pagrindą manyti, kad Skulptūra – tai skulptūros autoriaus netinkamas darbas, t. y. jog autoriaus kūrinys nebeturi jokios meninės ir estetinės vertės bei yra nebereikalingas Druskininkų miestui. Todėl sudarytas įvaizdis, jog Skulptūros autorius A. B. yra prastas skulptorius, kurio kūriniai nėra verti būti demonstruojami mieste, o tai akivaizdus autoriaus garbės, orumo ir reputacijos pažeidimas.

Druskininkų savivaldybė, prieš nugriaudama ir sunaikindama ieškovo sukurtą Skulptūrą, privalėjo pasiūlyti ją grąžinti autoriui, tačiau to nepadarė. Atsakovė savavališkai, apie tai neinformavusi ir nepasiūliusi Skulptūros grąžinti autoriui, ją sunaikino.

Atsižvelgiant į tai, jog Skulptūra yra miesto architektūros dalis, Druskininkų savivaldybė prieš nugriaudama Skulptūrą privalėjo sudaryti ieškovui A. B. sąlygas nufotografuoti griaunamą Skulptūrą, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti.

Druskininkų miesto savivaldybės veiksmai sunaikinant ir nugriaunant A. B. sukurtą Skulptūrą akivaizdžiai pažeidė ieškovo neturtinę teisę į kūrinio neliečiamybę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Sunkiausias ir labiausiai pažeidžiantis autoriaus neturtinę teisę – teisę į kūrinio neliečiamybę – yra kūrinio originalo sunaikinimas. Būtent tokius veiksmus ir atliko atsakovė. Dėl šios priežasties didesnio ir sunkesnio autoriaus neturtinių teisių pažeidimo padaryti negalima. Dėl to galima suvokti, kokius išgyvenimus sunkiausio teisės pažeidimo (Skulptūros sunaikinimo) padarymas sukelia Skulptūros autoriui – ieškovui A. B..

Visuma ieškovo nurodytų aplinkybių akivaizdžiai patvirtina ieškovo A. B. patirtus išgyvenimus ir teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kurią autorius vertina 10 000 Lt.

Atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas su ieškovo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad palaiko visus atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ieškovo ieškinį prašo atmesti.

Dekoratyvinė skulptūra „Legenda“ (su baseinu) Druskininkų savivaldybės viešosiose erdvėse buvo pastatyta 1989 m. Apie šią skulptūrą esantis fontanas veikė tik kelerius metus. Atsakovė sutinka su ieškovo motyvais, kad ginčo skulptūra susideda iš 22 dalių, į šį skaičių įeina 4 teraciniai segmentai – fontano duobės bortai, taip pat 4 juodo akmens poliruoti dekoratyviniai intarpai, jungiantys 4 fontano duobės bortus ir kad „skulptūros (fontano) „Legenda“ autorius yra A. B.“. Tai, atsakovės nuomone, yra architektūrinis – inžinerinis kūrinis, todėl be autoriaus sutikimo negali būti keičiamas, nes autoriaus teisė į kūrinį yra absoliuti. Ieškovo paaiškinimas dėl skulptūros panaikinimo yra prieštaringas. Atsakovė sutinka su ieškovo teiginiu, kad skulptūra perkelta į saugojimo vietą, o ne sunaikinta.

Pagal 2006 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr.V35-213 „Dėl savivaldybės turto, apskaitomo savivaldybės administracijoje“, dekoratyvinė skulptūra „Legenda“ buvo įtraukta į Druskininkų savivaldybės administracijos balansą, nurodant skulptūros autoriumi A. B..

2011 metais Druskininkų savivaldybės administracijos užsakymu buvo parengtas techninis projektas „Druskininkų miesto Taikos gatvės nuo sankryžos su Šv. Jokūbo gatve iki sankryžos su Vilniaus alėja ir skvero tarp Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių rekonstravimas“. Pagal šį techninį projektą numatyta atnaujinanti fontano skulptūrą, baseiną ir įrangą. Taikos gatvės rekonstravimo darbai pradėti 2011 metų rudenį.

2012 metų pavasarį, pradėjus skvero tarp Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių rekonstravimo darbus, nustatyta, kad fontano pamatai sutrūkinėję, dekoratyvinė apdaila, sudaryta iš keturių atskirų dalių su intarpais ir visu fontano perimetru, yra atitrūkusi nuo fontano pamato, visoje fontano konstrukcijoje hidroizoliacija neįrengta, vandens padavimo–išleidimo sistema visiškai susidėvėjusi (purkštukai „užakę“, vamzdžiai surūdiję) ir neekonomiška (galimai dėl tų laikų statybos broko ar ypatumų buvo įrengta vandens cirkuliavimo sistema ne uždaru ratu, bet nukanalizuojamas į miesto vandentiekio tinklus), visi lauko tinklai nuo artimiausių inžinerinių tinklų yra susidėvėję. Techniniame projekte buvo numatyti tik paties fontano atnaujinimo darbai, nesusiję su visos inžinerinės įrangos pakeitimu. Buvo numatyta tik fontano apšvietimo ir išorės sutvarkymo darbai (sąmata pridedama). Tikra fontano būsena paaiškėjo tik darbų metu patikrinus fontano bei jo veiklai reikalingų inžinierinių įrenginių būklę. Įvertinus fontano su dekoratyvine skulptūra „Legenda“ būklę bei atsižvelgus į nustatytus techninės būklės pažeidimus bei į tai, kad fontano visiškas atstatymas naujai įrengiant visą hidroizoliacinę dangą su nauja fontano dugno apdaila, hidroizoliaciją tarp fontano atskirų dalių, naują uždarą vandens padavimo–išleidimo sistemą kartu su vandens siurbliu, filtravimo sistema bei elektros pajungimo sistemą, pareikalaus daug lėšų, kurios nėra numatytos techniniame projekte, ir buvo nuspręsta skulptūrą perkelti į laikinąją saugojimo vietą. Preliminariais skaičiavimais su jau numatytais atlikti darbais sąmata išaugo iki 90 tūstančių litų, t. y. tris kartus daugiau, nei numatyta techniniame projekte.

Visos dekoratyvinės skulptūros „Legenda“ demontavimo ir fontano išardymo darbai buvo atlikti 2012 metų liepos mėnesį. Vykdant išmontavimo darbus, pati dekoratyvinė skulptūra „Legenda“ nebuvo sunaikinta, jai žala nepadaryta, ji nebuvo sugadinta, apgadinta ar kitaip jai pakenkta, o taip pat išsaugotos atskiros fontano detalių konstrukcijos. Skulptūra šiuo metu saugoma Druskininkų savivaldybės Paslaugų ūkyje. Apie išmontuotos skulptūros saugojimą A. B. buvo informuotas 2012 m. rugpjūčio 3 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus raštu. A. B. buvo sudarytos visos sąlygos apžiūrėti Druskininkų savivaldybės Paslaugų ūkyje saugomą išmontuotą skulptūrą. Tai užfiksavo antstolė J. J., kuri konstatavo skulptūros „Legenda“ būklę ir nustatė, kad skulptūra yra nesunaikinta, skulptūros detalės be įtrūkimų, nepažeistos, juodo akmens poliruotos detalės sujungtos tarpusavyje, įtrūkimų ir detalių atsiskyrimų nėra. Skulptūros būklė gera, skulptūra nusidėvėjusi natūraliai, dėl laiko ir gamtinių sąlygų.

Atlikęs apžiūrą A. B. Druskininkų savivaldybei jokių pretenzijų nepateikė. Todėl  atsakovė sprendžia, kad ieškovo A. B. autorinės neturtinės teisės (konkrečiai autoriaus teisė į kūrinio neliečiamybę) nebuvo pažeistos.

Ieškovo teisės pažeidimo nenustatė Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras E. B., atlikęs ikiteisminį tyrimą dėl skulptūros nugriovimo, tyrimą nutraukė ir Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi byloje Nr. S-P-83-791/2012 konstatavęs, kad Skulptūros demontavimo faktas nepanaikino skulptūros „Legenda“ teisinės būklės, skulptūra ir toliau priklauso Druskininkų savivaldybei nuosavybės teise. Teismas taip pat konstatavo, kad nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos dėl teisės į kūrinio neliečiamybę, nes skulptūra „Legenda“ dėl objektyvių techninių priežasčių buvo demontuota, ir atsiradus finansavimui visa bus perkelta į kitą viešą erdvę, o tai garantuoja ieškovo A. B., kaip autoriaus, teisę į kūrinio neliečiamybę.

Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Ieškovo A. B. prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas, ieškovas neįrodo žalos patyrimo fakto, priežastinio ryšio tarp prašomos priteisti neturtinės žalos ir tariamų atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, dėl ko jos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Ieškovas pats paviešino faktą apie skulptūros perkėlimą per visuomenės informavimo priemones, ieškovo iniciatyva buvo renkami parašai ir rašomi straipsniai, kad jo paties inicijuotuose straipsniuose jis buvo vaizduojamas kaip nukentėjęs už visuomeninę veiklą ir už kritiką miesto vadovams. Pats ieškovas viešai naudojo terminą apie skulptūros sunaikinimą ir vandališkus Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus. Žalos sukėlimo pagrindu negali būti laikomi veiksmai ar įvykiai, kai asmuo pats inicijuoja tokių veiksmų atsiradimą, t. y. asmuo inicijuoja viešą įvykių vertinimą, duoda interviu žurnalistui ir pan.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. N. paaiškino, kad šiuo atveju ginčo kompozicija pagrįsta atskiromis detalėmis, kurios susideda į sudėtingą formą, sudarytą iš daug poliruoto granito gabalų, sujungtų į bendrą kompoziciją. Šios kompozicijos išardymas prilygsta bronzinės skulptūros supjaustymui gabalais. Skulptūros išardymas yra autorinių teisių pažeidimas.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja L. B. paaiškino, kad ieškovas labai išgyveno dėl ginčo skulptūros nugriovimo, bandė sužinoti bet kokią informaciją, kreipėsi į savivaldybės architektą paaiškinimų, kas vyksta. Dailininkų sąjungos rašte savivaldybei buvo parašyta, kad tokių dalykų savivaldybė daryti negali. Ieškovui buvo duotas atsakymas iš savivaldybės, kuris susidarė iš dviejų sakinių. Atsakomybę už sukeltą ieškovo išgyvenimą turėtų prisiimti savivaldybė. Ieškovas neturi darbo ir privalomojo sveikatos draudimo, tačiau liudytoja patvirtina, kad ieškovas vartojo vaistus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad dekoratyvinė skulptūra „Legenda“ (su baseinu) Druskininkuose pastatyta 1989 m. tarp Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių (b. l. 84). Ginčo skulptūra susideda iš 22 dalių, atskirų juodo granito detalių, kurios sujungtos metaline konstrukcija, į skulptūros kompozicijos detalių skaičių įeina 4 teraciniai segmentai – fontano duobės bortai, taip pat 4 juodo akmens poliruoti dekoratyviniai intarpai, jungiantys 4 fontano duobės bortus (b. l. 14, 63–69). Ieškovas neginčijo tos aplinkybės, kad skulptūra buvo įrengta vandens rezervuaro viduje ir funkcionavo kartu su fontanu kaip vienas architektūrinis – inžinerinis statinis. Santechninis įrengimas, kuriuo vanduo patekdavo į purkštuką, buvo sumontuotas skulptūros apatinėje dalyje, išpurškiamas vanduo patekdavo į išorę ir nubėgdavo į aplink skulptūrą esantį vandens rezervuarą.

Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V35-213 „Dėl savivaldybės turto, apskaitomo savivaldybės administracijoje“ dekoratyvinė skulptūra „Legenda“ (su baseinu) buvo įtraukta į Druskininkų savivaldybės administracijos balansą (b. l. 71–85).

. Druskininkų savivaldybės administracijos užsakymu 2011 metais buvo parengtas techninis projektas „Druskininkų miesto Taikos gatvės nuo sankryžos su Šv. Jokūbo gatve iki sankryžos su Vilniaus alėja ir skvero tarp Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių rekonstravimas“. Pagal šį techninį projektą buvo numatyta rekonstruoti Taikos gatvės atkarpą tarp Šv. Jokūbo gatvės ir Vilniaus alėjos ir skverą tarp Taikos ir S v. Jokūbo gatvių, atnaujinti fontano skulptūrą, baseiną ir įrangą. Taikos gatvės rekonstravimo darbai pradėti 2011 metų rudenį, nenumatytų darbų lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad fontano skulptūros, fontano baseino ir fontano įrangos atnaujinimo išlaidos sudaro 31 000 Lt (b. l. 121, 123). Pradėjus tarp Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių esančio fontano su dekoratyvine skulptūra „Legenda“ rekonstravimo darbus nustatyta, kad fontano pamatai sutrūkinėję, dekoratyvinė apdaila, sudaryta iš keturių atskirų dalių su intarpais ir visu fontano perimetru, yra atitrūkusi nuo fontano pamato, visoje fontano konstrukcijoje hidroizoliacija neįrengta, vandens padavimo–išleidimo sistema visiškai susidėvėjusi (purkštukai „užakę“, vamzdžiai surūdiję) ir neekonomiška (galimai dėl tų laikų statybos broko ar ypatumų buvo įrengta vandens cirkuliavimo sistema ne uždaru ratu, bet nukanalizuojamas į miesto vandentiekio tinklus), visi lauko tinklai nuo artimiausių inžinerinių tinklų yra susidėvėję. Techninė fontano su dekoratyvine skulptūra „Legenda“ būklė yra užfiksuota techninės būklės patikrinimo 2012-05-30 akte (b. l. 61–62) nurodant, kad g/b monolitiniai fontano pamatai apžiūrėti atkasus visą išorinį fontano pagrindą, nes vykdant gerovės darbus esamas plytelių šaligatvis aplink fontaną išardytas ir jau ruošiamas naujas pagrindas. Nustatyta, kad pamatuose kai kur yra nedidelių įtrūkimų, daroma prielaida, kad į juos gali patekti vanduo ir toliau skilinėti pamatai, fontano dugnas monolitinio betono. Didžioji jo viršutinio sluoksnio dalis suskilinėjusi ir visiškai atšokusi nuo pagrindo. Jokios fontano dugne įmontuotos hidroizoliacinės medžiagos ar dangos nesustatyta. Fontano duobės viršutiniai bortai pagaminti iš keturių teracinių lietų segmentų, sujungtų tarpusavyje keturiais juodo akmens poliruotais dekoratyviniais intarpais, kurie neaišku kaip sujungti su tradiciniais segmentais, nes vienas iš intarpų yra pasislinkęs horizontaliai apie 2 cm nuo savo ankstesnės padėties. Taip pat nėra aišku, kokia ir kaip buvo įrengta hidroizoliacija ir ar iš vis ji buvo. Dekoratyvinė skulptūra „Legenda“ sumontuota fontano centre ant papildomai sumontuotos gelžbetoninės monolitinės pakylos. Skulptūrą sudaro keletas tarpusavyje sujungtų juodo akmens poliruotų detalių. Įtrūkimų ar šių detalių atsiskyrimų nematyti. Jos bendra būklė gera. fontano vandens sistema neveikia. Fontanas jau daugiau kaip dešimt metų nebuvo eksploatuojamas, o vandens padavimo–išleidimo sistema buvo numatyta pati elementariausia, t. y. tiesioginis pajungimas į miesto vandentiekio tinklus. Tokią sistemą atstatyti ar bent panaudoti ją iš dalies yra netikslinga. Nustatyti pagrindiniai esamos fontano būklės pažeidimai: fontano pamato įtrūkimai; nėra fontano dugno hidroizoliacinės dangos; nėra sandarumo vandeniui tarp antžeminių fontano borto dalių ir monolitinio pamato; neveikia fontano vandens sistema. Įvertinusi fontano su dekoratyvine skulptūra „Legenda“ būklę bei atsižvelgdama į nustatytus techninės būklės pažeidimus bei tai, kad fontano visiškas atstatymas naujai įrengiant visą hidroizoliacinę dangą su nauja fontano dugno apdaila, hidroizoliaciją tarp fontano atskirų dalių, naują uždarą vandens padavimo–išleidimo sistemą kartu su vandens siurbliu, filtravimo sistema bei elektros pajungimo sistemą, pareikalaus daug lėšų, komisija pasiūlė išmontuoti fontaną su dekoratyvine skulptūra „Legenda“ ir surasti jam kitą tinkamą vietą, o turint būtiną kiekį lėšų, sumontuoti fontaną su dekoratyvine skulptūra naujoje vietoje (prieš tai informavus skulptūros autorių A. B.), o iki to įpareigoti skvero gerovės rangovą saugiai išmontuoti nepažeidžiant fontano ir skulptūros elementų ir juos perduoti saugoti savivaldybės Paslaugų ūkiui (b. l. 70). Apie ginčo skulptūros ir fontano techninę būklę, taip pat apie skulptūros demontavimą ieškovas buvo informuotas raštu (b. l. 24, 33).

Įvertinus  paminėtus rašytinius įrodymus, kuriuose aprašyta ginčo įrengimo būklė negalima sutikti su ieškovo motyvais, kad ginčo skulptūra demontuota tariamai keršijant ieškovui. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad fontano ir įmontuotų į skulptūrą santechninių įrengimų būklė yra netinkama, dėl to jie neveikia, taigi ieškovo nurodyta prielaida dėl skulptūros demontavimo priežasties prieštarauja techninės būklės patikrinimo 2012-05-30 aktui ir 2011 m. spalio lokalinei sąmatai, todėl atmestina kaip neįrodyta ir nepagrįsta (CPK 178, 197, 185 str.).

Taip pat atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovė pasirinko netinkamą būdą išspręsti klausimą dėl Druskininkų miesto Taikos gatvės nuo sankryžos su Šv. Jokūbo gatve iki sankryžos su Vilniaus alėja ir skvero tarp Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių rekonstravimo pašalindama iš ten ginčo skulptūrą ir skelbdama konkursą dėl naujos dekoratyvinės skulptūros. Remiantis įstatymu, Savivaldybės administracija organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą (Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 2 d. 3 p.). Bylos medžiaga patvirtina, kad fontano paleidimas paliekant ginčo skulptūrą buvusioje vietoje reikalavo nemažai lėšų, kurios nebuvo numatytos sąmatoje, todėl atsakovė, susipažinusi su komisijos išvada dėl skulptūros (fontano) techninės būklės, nusprendė, kad netikslinga remontuoti fontaną su skulptūra, nutarė ją demontuoti ir perkelti  į numatytą saugojimo vietą (b. l. 24, 122), o šioje vietoje įrengti kitą skulptūrą. Atsakovės veiksmai nebuvo skundžiami, todėl laikomi teisėtais. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo atsakovės sprendimo dėl Druskininkų savivaldybės administracijos pasirinkto gatvių rekonstrukcijos būdo, taip pat dėl skulptūros demontavimo vertinti taip, kaip tai nurodo ieškovas, nes kaip jau minėta, atsakovės sprendimų priėmimas šiuo klausimu yra susijęs su atsakovės finansinėmis galimybėmis, šiuo atveju atsakovė nurodė, kad tinkamai ginčo skulptūros (fontano) būklei atkurti ji neturėjo pakankamai lėšų. Šis atsakovės argumentas byloje nenuginčytas, todėl teismas juo vadovaujasi sprendime.

Negalima sutikti su ieškovo motyvais, kad ginčo skulptūra buvo sunaikinta vien dėl to, kad atsakovė skulptūrą išmontavo, nepalikdama anksčiau buvusioje vietoje, nes tai prieštarauja surinktiems byloje įrodymams. Teismas sutinka su atsakovės atstovo motyvais, kad autoriaus teisė į kūrinio neliečiamybę nėra absoliuti. Byloje nustatyta, kad ginčo skulptūra (fontanas) buvo netinkamos būklės, todėl demontuodama skulptūrą (fontaną) atsakovė nepažeidė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 18 straipsnio 4 dalies. Be to, kaip nustatyta byloje, skulptūros lokalizacija vandens rezervuaro centre ir veikiantis fontanas sudarė vientisą meninę kompoziciją, pritaikyta eksponuoti skulptūros apatinėje dalyje veikiant fontanui. Demontavus dalį įrengimų, eksponuojamų kartu su skulptūra (fontaną, vandens rezervuarą), tektų išmontuoti taip pat dalį juodo akmens detalių (intarpų), puošiančių rezervuaro bortus, dėl to būtų pažeistas ginčo kompozicijos vientisumas, pakeista jos konstrukcija. Todėl teismo vertinimu, atsakovės pasirinktas būdas demontuoti ir saugoti skulptūrą visą yra racionalesnis ir nepažeidžia ieškovo teisių.

Atmestinas ieškovo motyvas, kad ginčo skulptūrai padaryta žala, nes demontuotos skulptūros atskiros detalių sujungimo vietos yra aptrupėjusios, nesandarios dėl demontavimo metu išjudintos šias detales jungiančios metalinės konstrukcijos, be to, ji netinkamai saugoma. Teismas nesivadovauja byloje ieškovo ir liudytojo V. N. paaiškinimu dėl tariamai padarytos žalos skulptūrai, nes jie prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Bylos duomenimis, visos dekoratyvinės skulptūros „Legenda“ demontavimo ir fontano išardymo darbai buvo atlikti 2012 m. liepos mėnesį, skulptūra šiuo metu saugoma Druskininkų savivaldybės Paslaugų ūkyje (b. l. 86–95). Teismo posėdyje nustatyta, kad demontuojant skulptūrą sujungtos tarpusavyje atskiros granito detalės galėjo būti išjudintos, tačiau teismo nuomone, tai nereiškia, kad perkeliant ginčo skulptūrą į dabartinę saugojimo vietą, jį buvo sužalota ir dėl to laikoma sunaikinta, kaip teigia ieškovas. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2013-03-08 protokole nustatyta, kad pagrindinės skulptūros dalys yra apvyniotos pakavimo plėvele, juodo akmens poliruotų detalių, sujungtų tarpusavyje, taip pat ir kitų detalių ir intarpų būklė yra gera, jos nepažeistos, įtrūkimų ir detalių atskyrimų nėra, kitos detalės – fontano duobės bortai, lieti teraciniai segmentai, yra nepažeisti, o natūraliai nusidėvėję dėl laiko ir gamtinių sąlygų (b. l. 86). Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo 2013-03-08 protokole nupaveiksluotos skulptūros detalių ir fontano būklė iš esmės atitinka ieškovo pateiktas byloje nuotraukas (b. l. 14) ir atsakovės nuotraukų kopijas (b. l. 33–44). Taigi ieškovo argumentai dėl skulptūros sužalojimo yra neįrodyti, todėl nepagrįsti.

Įvertinęs visus surinktus byloje įrodymus teismas konstatuoja, kad ieškovas A. B. neįrodė, kad buvo pažeista jo, kaip autoriaus, asmeninė neturtinė teisė, įtvirtinta ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte – teisė į kūrinio neliečiamybę, nes Druskininkų savivaldybei nuosavybės teise priklausanti skulptūra laikinai saugoma visa, ji nėra sunaikinta, sugadinta ar kitaip jai pakenkta, taip pat išsaugotos fontano detalių konstrukcijos, su skulptūra nebuvo pasielgta kūrinio neliečiamybei grėsmingu būdu, žala kūrinio originalui nepadaryta.

Taip pat ieškovas byloje neįrodė, kad buvo pažeista autoriaus garbė ar reputacija, nes kaip nustatyta byloje, atsakovės veiksmai dėl skulptūros išmontavimo buvo pagrįsti skulptūros (fontano) technine būkle, kuri buvo pripažinta netinkama naudoti pagal paskirtį, taip pat savivaldybės finansinėmis galimybėmis, kurių nepakako ginčo įrengimo remontui, ir atitinkamais sprendimais, kurie susiję su gatvių rekonstrukcija, todėl jie negali būti pripažintais pažeidžiantys autoriaus garbę ar menininko reputaciją.

Teismui nenustačius pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12 str., 178 str. ).

Atmetus civilinį ieškinį iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, turėtos byloje dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 str. 3 p.). Remiantis Kauno apygardos teismo pažyma, bylinėjimosi išlaidų suma yra 29,76 Lt (b. l. 2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 307 straipsniais,

    n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo A. B. – 29,76 (dvidešimti devynis) Lt valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas per šį teismą Lietuvos apeliaciniam teismui.

          Teisėja                                                                                                            Galina Blaževič