Civilinė byla Nr. 2-29/2007
Procesinio sprendimo kategorija 99.9, 119.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį palikti nenagrinėtą, civilinėje byloje Nr. 2-478-230/2006 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams R. R. , V. V. , E. O. , V. S. , uždarajai akcinei bendrovei „Ravaida“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovas R. L. kreipėsi į Kauno apygardos teismą ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė iš atsakovų R. R. , V. V. , E. O. , V. S. ir UAB „Ravaida“ priteisti solidariai 400 056 Lt turtinei žalai atlyginti, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Tuo pačiu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB ,,Ravaida“ turto areštą.
Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą, nutarčiai įsiteisėjus - panaikinti atsakovams taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo R. L. atsakovui UAB „Ravaida“ 3 000 Lt atstovavimo išlaidas, o valstybei - 36,80 Lt pašto išlaidas.
Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovui R. L. ir jo atstovui apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, tačiau ieškovas nepranešė teismui apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Iki teismo posėdžio pradžios ieškovas nepateikė jokių duomenų apie sudarytą naują susitarimą su advokatu dėl jo atstovavimo šioje byloje ir tokiu savo elgesiu pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, nes nevykdė ankstesniame parengiamajame posėdyje priimtos nutarties reikalavimų iki 2006 m. lapkričio 3 d. pateikti patikslintą ieškinį, nors turėjo pakankamas galimybes tiek patikslinti ieškinį, tiek išspręsti atstovavimo problemas. Kadangi atsakovai neprašė priimti sprendimo už akių, o prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio pirmosios dalies ir 296 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto pagrindu. Teismas atsakovui UAB ,,Ravaida“ iš ieškovo priteisė jo turėtas atstovavimo išlaidas (CPK 98 str. 1 d.).
Ieškovas R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria iš jo priteistas 3 000 Lt atstovavimo išlaidas atsakovui UAB „Ravaida“.
Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad teismas, priteisdamas iš jo atstovavimo išlaidas, pažeidė civilinio proceso normas, netinkamai jas taikė ir aiškino. CPK nenumato galimybės priteisti šalims išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Teismo priimta nutartis nėra teismo sprendimas, tuo labiau priimtas atsakovo UAB ,,Ravaida“ naudai, nes šie dokumentai sukelia skirtingas teisines pasekmes. Tik tuo atveju, jei byloje būtų buvęs priimtas ieškovui nepalankus sprendimas už akių, teismas būtų galėjęs priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nutartis, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, neatima teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ravaida“ atstovė prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti galioti, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančiose taisyklėse nėra nurodyta, jog, ieškinį palikus nenagrinėtą, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Turėtos išlaidos buvo realios, ieškinio suma didelė, byla sudėtinga. Šiuo atveju turi būti taikoma įstatymo analogija.
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pirmąja dalimi yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Analogiškai yra nustatyta ir CPK 93 straipsnio pirmąja dalimi, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau nei šios proceso teisės normos, nei kitos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atskirai nenustato, kaip turėtų būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tarp jų ir CPK 246 straipsnio pirmojoje dalyje bei 296 straipsnio pirmosios dalies 5 punkte nurodytu pagrindu – kai ieškovas neatvyko į teismo posėdį, jeigu jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi tokiu atveju byla yra baigiama teismo nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tai nesant įstatymo, reglamentuojančio tokių išlaidų išsprendimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju taikė įstatymo analogiją, ir advokato atstovavimo išlaidų klausimą išsprendė, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tokių išlaidų paskirstymo taisykle.
Būtina pažymėti, kad teismo nutartis yra viena iš teismo procesinių sprendimų rūšių. Taigi nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą yra teismo procesinis sprendimas plačiąja prasme. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimo išlaidų, tarp jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo klausimą. Nutartis, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas dėl to, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį, kai jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, iš esmės priimama atsakovo naudai, nes ieškinys, nors ir neišsprendžiamas iš esmės, nėra tenkinamas. Išlaidas šiuo atveju atsakovas patiria dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas pareiškia ieškinį, į kurį atsakovas turi atsikirsti, naudotis procesinėmis gynybos priemonėmis, tarp jų ir advokato pagalba ir dėl to patiria išlaidų, o ieškinys neišnagrinėjamas tik dėl to, kad ieškovas be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį. Todėl pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, tinkamai išsprendė išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo klausimą ir negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad, priteisdamas iš jo atstovavimo išlaidas, teismas pažeidė civilinio proceso normas, ar netinkamai jas taikė ir aiškino.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Donatas Šernas
Vincas Verseckas