Civilinė byla Nr. 2S-135-513/2023
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07031-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.4; 3.5.6; 3.5.26
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. G. padavė skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, kuriuo nesutiko su išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo dalimi dėl likusios išieškoti 131,79 Eur sumos vykdymo išlaidų.
2. Antstolis G. J. 2022 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-22-91-34305 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
4. Teismas nustatė, kad antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/22/00998, pradėtą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-591-962/2022 dėl 482,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 58,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 173 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
5. Teismas nustatė, kad vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti pateiktas 2022 m. rugpjūčio 26 d. Tą pačią dieną antstolis patvarkymu Nr. S-22-91-26358 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, surašė raginimą įvykdyti teismo sprendimą Nr. S-22-91-26369, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-91-26361 ir šiuos dokumentus kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiuntė skolininkui (pareiškėjui). Nustatytu terminu pareiškėjas skolos nesumokėjo, todėl antstolis atliko kitus vykdymo veiksmus – 2022 m. rugsėjo 14 d. surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-91-28152, 2022 m. rugsėjo 15 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-22-91-28168 bei atliko kitus priverstinio vykdymo veiksmus, už kurių atlikimą buvo paskaičiuotos vykdymo išlaidos. Antstolis 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-22-91-28143, kuriame nurodė, kad vykdymo išlaidos sudaro 181,64 Eur. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patenkintas pareiškėjo A. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0091/22/00998 sustabdyti iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl prašymo išdėstyti skolos pagal vykdomąjį dokumentą mokėjimą. Teismas nustatė, kad nuo to laiko jokie priverstinio vykdymo veiksmai nebuvo atliekami. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patenkintas pareiškėjo prašymas ir skolos mokėjimas išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui. Įsiteisėjus teismo nutarčiai antstolis 2022 m. spalio 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-22-91-31520 nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą iš skolininko A. G. buvo išieškota 895,58 Eur suma (713,94 Eur skolos ir 181,64 Eur bylinėjimosi išlaidų). Šiuo patvarkymu antstolis grąžino skolininkui 839,35 Eur ir nurodė, kad liko išieškoti 131,79 Eur vykdymo išlaidų.
6. Teismas nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis), tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlygimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Tuo atveju kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi, ir atlygis antstoliui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktas). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju skolos mokėjimas pareiškėjui buvo išdėstytas po to, kai antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą bei pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, todėl susidarė priverstinio vykdymo išlaidos, kurias atlyginti privalo pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus skolos mokėjimas skolininkui buvo išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui, nereiškia, kad antstolis neatliko priverstinio vykdymo veiksmų ar kad jam nepriklauso atlygis, kuris paskaičiuotas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog antstolis neteisėtai apskaičiavo vykdymo išlaidas ar neteisėtai negrąžino skolininkui lėšų. Teismas konstatavo, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, priimti procesiniai dokumentai ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas A. G. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.
9. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, byla neišnagrinėta išsamiai, jam nesudarytos galimybės plačiau paaiškinti visų aplinkybių.
10. Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą dėl skolos išdėstymo, bet vėliau telefonu jam buvo paaiškinta, kad dėl tokių skolų išdėstymo turi kreiptis į teismą, buvo duota laiko. Teigia, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu paštu išsiuntė teismui prašymą dėl skolos išdėstymo, bet išieškotoja 2022 m. rugpjūčio 26 d. vykdomąjį raštą vis tiek pateikė antstoliui, o antstolis jį priėmė. Nurodo, kad antstolis raginimą geruoju įvykdyti vykdomąjį dokumentą išsiuntė jam 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau dokumentai įteikti ne jam, o kad kiti dokumentai siunčiami elektroniniu būdu sužinojo vėliau.
11. Nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. gavo teismo pranešimą apie tai, kad teismo posėdis paskirtas 2022 m. rugsėjo 28 d., tačiau 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo areštuotos lėšos. Mano, kad antstolis negalėjo atlikti jokių veiksmų iki teismo posėdžio, o teisme jam buvo paaiškinta, kad turi teisę prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus. Tokį prašymą pateikė teismui 2022 m. rugsėjo 27 d.
12. Nurodo, kad 2022 m. spalio 17 d. gavo antstolio patvarkymą, kuriame nurodyta, jog likusi išieškoti 131,79 Eur vykdymo išlaidų suma, su kuria nesutinka. Teigia, kad su antstoliu nesusikalbėjo, todėl skambino į įvairias institucijas, o susisiekus su Teisingumo ministerija jam buvo paaiškinta, kad yra kilęs ginčas dėl to, ar jis turi mokėti vykdymo išlaidas ir tik teismas gali jį išspręsti, kadangi su prašymu dėl skolos išdėstymo kreipėsi dar iki išieškotojos kreipimosi į antstolį dėl priverstinio vykdymo.
13. Pažymi, kad pranešimas apie jo gautą prašymą dėl skolos išdėstymo Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo išsiųstas 2022 m. rugpjūčio 23 d., tačiau vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti pateiktas 2022 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad teismo pranešimą gavo tik 2022 m. rugpjūčio 29 d.
14. Teigia, kad vykdomoji byla iš viso neturėjo būti pradėta, o Valstybinė mokesčių inspekcija pateikdama vykdomąjį raštą antstoliui, ir jį priėmęs vykdyti bei vykdymo veiksmus atlikęs antstolis pažeidė teisės aktų reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Nustatyta, kad antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/22/00998, pradėtą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-591-962/2022 dėl 482,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 58,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 173 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti pateiktas 2022 m. rugpjūčio 26 d. Tą pačią dieną antstolis patvarkymu Nr. S-22-91-26358 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, surašė raginimą įvykdyti teismo sprendimą Nr. S-22-91-26369, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-91-26361 ir šiuos dokumentus kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiuntė skolininkui (pareiškėjui).
19. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad raginime nustatytu terminu pareiškėjas skolos nesumokėjo, todėl antstolis atliko priverstinio vykdymo veiksmus – 2022 m. rugsėjo 14 d. surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-91-28152, 2022 m. rugsėjo 15 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-22-91-28168. Antstolis 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-22-91-28143, kuriame nurodė, kad vykdymo išlaidos sudaro 181,64 Eur.
20. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-591-962/2022 A. G. 2022 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą dėl 2022 m. kovo 28 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2022 m. balandžio 28 d., priteistos sumos (482,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 58,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 173 Eur žyminio mokesčio, iš viso 713,94 Eur) mokėjimo išdėstymo 12 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjo prašymas priimtas 2022 m. rugpjūčio 22 d. teisėjos rezoliucija, 2022 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai išsiųstas teismo pranešimas ir nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-591-962/2022 duomenys patvirtina, kad teismo procesiniai dokumentai Valstybinei mokesčių inspekcijai įteikti 2022 m. rugpjūčio 29 d., kuri 2022 m. rugsėjo 1 d. pateiktame atsiliepime nurodė neprieštaraujanti dėl vykdymo išdėstymo. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje taikymo, prašymas priimtas 2022 m. rugsėjo 23 d. teisėjos rezoliucija ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patenkintas, t. y. vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0091/22/00998 sustabdyti iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl prašymo išdėstyti skolos pagal vykdomąjį dokumentą mokėjimą. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi išdėstytas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu iš A. G. priteistos sumos (482,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 58,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 173 Eur žyminio mokesčio, iš viso 713,94 Eur) mokėjimas 12 mėnesių laikotarpiui. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 8 d.
21. Įsiteisėjus teismo nutarčiai antstolis 2022 m. spalio 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-22-91-31520 nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą iš skolininko A. G. buvo išieškota 895,58 Eur suma (713,94 Eur skolos ir 181,64 Eur vykdymo išlaidų). Šiuo patvarkymu antstolis grąžino skolininkui 839,35 Eur ir nurodė, kad liko išieškoti 131,79 Eur vykdymo išlaidų. Būtent su patvarkymo dalimi dėl likusių išieškoti 131,79 Eur vykdymo išlaidų nesutinka pareiškėjas iš esmės argumentuodamas tuo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą, o antstolis jį priėmė ir pradėjo vykdomąją bylą tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymo.
22. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad, kaip minėta, teismo pranešimas apie teisme gautą pareiškėjo prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai įteiktas 2022 m. rugpjūčio 29 d., o išieškotoja antstoliui 2022 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą pateikė ir antstolis jį priėmė vykdyti dar 2022 m. rugpjūčio 26 d., t. y. nei išieškotoja, nei antstolis objektyviai neturėjo galimybės žinoti apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Nors pareiškėjas teigia, kad su išieškotoja buvo sutaręs, jog jam bus duota laiko parengti prašymą teismui dėl skolos mokėjimo išdėstymo, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kita vertus, kreipimasis į teismą dėl skolos mokėjimo išdėstymo niekaip nepaneigia išieškoto teisės kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokio atskiro teismo posėdžio, kad išieškotoja turėtų teisę pateikti antstoliui vykdomąjį raštą, o šis jį galėtų priimti vykdyti, nei CPK, nei kiti teisės aktai nenumato ir šie apelianto teiginiai nepagrįsti.
23. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 28 d., vykdomasis raštas išduotas 2022 m. birželio 21 d., o pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teisme priimtas 2022 m. rugpjūčio 22 d., išieškotoja apie tai informuota 2022 m. rugpjūčio 29 d., tačiau, kaip minėta, 2022 m. rugpjūčio 26 d. išieškotoja jau buvo pateikusi vykdomąjį raštą antstoliui, o antstolis jį priėmęs.
24. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad vykdomąjį dokumentą antstolis priėmė vykdyti neteisėtai. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti konkrečiame vykdymo procese laikytinas pirmuoju antstolio procesiniu veiksmu (CPK 651 straipsnis). CPK 651 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento (vykdomojo rašto) priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (nurodyto straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ar pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Nenustatęs nurodytų vykdomojo dokumento priėmimo kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
25. Teisės aktai, reglamentuojantys antstolio veiksmus vertinant vykdytino dokumento priimtinumą vykdyti, nenumato, jog kaip akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį raštą vykdyti turi būti vertinama tai, ar skolininkas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo tvarką. Kaip minėta, įstatyme yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Šiame vykdymo proceso etape antstolis neturi pareigos tikrinti su skolininku susijusių teisme nagrinėjamų bylų ar sprendimo neįvykdymo priežasčių. Aplinkybė, kad skolininkas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo tvarką, negali būti laikoma pagrindu, suteikiančiu antstoliui teisę atsisakyti priimti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pakeitė tik jau įsiteisėjusio ir pradėto vykdyti teismo sprendimo vykdymo tvarką – išdėstė vykdymą dalimis, tačiau jokiu būdu nepanaikino paties teismo sprendimo, todėl jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra galiojantis ir vykdytinas. Teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi laikinai sustabdė vykdymo veiksmus, taigi, iki šios nutarties priėmimo teismo sprendimas nuo jo įsiteisėjimo 2022 m. balandžio 28 d. turėjo būti vykdomas visa apimtimi. Priešingas aiškinimas neatitiktų išieškotojo interesų ir sudarytų sąlygas skolininkui piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis nemokant teismo sprendimu priteistų sumų, vietoje to inicijuojant teisminius ginčus dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tokiu būdu vilkinant įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Taip būtų pažeidžiamas vykdymo proceso esminis tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kartu būtų pažeidžiami ir išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. jokių akivaizdžių kliūčių išieškotojai pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui ir antstoliui jį priimti bei pradėti vykdymo veiksmus nagrinėjamu atveju nebuvo ir apeliantas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šių aplinkybių nepaneigė, t. y. nepateikė jokių įrodymų, jog egzistavo CPK 651 straipsnyje įtvirtintos kliūtys antstoliui priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.
26. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą; šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis; šis patvarkymas siunčiamas skolininkui registruotąja pašto siunta (CPK 654 straipsnis). Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taigi, skolininkas, gavęs raginimą geruoju įvykdyti teismo sprendimą, turėjo ir galėjo suvokti, kad priverstinio vykdymo procesas yra prasidėjęs, kadangi pats 2022 m. kovo 28 d. priimto ir 2022 m. balandžio 28 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkas taip pat per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjo, todėl antstolis atliko kitus priverstinio vykdymo veiksmus: 2022 m. rugsėjo 14 d. surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-91-28152, 2022 m. rugsėjo 15 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-22-91-28168. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir nurodė, jog visi antstolio priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0091/22/00998, už kuriuos paskaičiuotos vykdymo išlaidos, buvo atlikti iki nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmai, priėmimo. Tuo tarpu, įsiteisėjus nutarčiai išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, antstolis 2022 m. spalio 17 d. patvarkymu Nr. S-22-91-31520 grąžino iš skolininko išieškotą 839,35 Eur sumą ir nurodė, kad liko išieškoti 131,79 Eur vykdymo išlaidų.
27. Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo (nutarimo) geruoju ir pradedamas priverstinis vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis teismo sprendimo (nutarimo) vykdymas jam sukels papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y. kils priverstinio vykdymo išlaidų. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (redakcija, galiojusi vykdymo veiksmų atlikimo ir ginčijamos nutarties priėmimo metu, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 24 d.) (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnio 1 dalis). Dėl to iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0091/22/00998 yra išieškomos vykdymo išlaidos. Sisteminė Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad prievolė sumokėti antstolio atlyginimą skolininkui nekiltų tik tuo atveju, jeigu skolininkas įvykdytų vykdomąjį dokumentą arba sudarytų taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 163, 164 punktai). Būtent 2022 m. rugpjūčio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime antstolio atlyginimas ir buvo nurodytas 0 Eur.
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skolos mokėjimas pareiškėjui buvo išdėstytas jau antstoliui priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedus vykdomąją bylą bei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, todėl susidarė priverstinio vykdymo išlaidos, kurias privalo atlyginti pareiškėjas. Aplinkybė, kad pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus skolos mokėjimas skolininkui buvo išdėstytas, nereiškia, kad antstolis neatliko priverstinių vykdymo veiksmų.
29. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios, kadangi priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Tuo tarpu skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Šiomis teisėmis skolininkas turi naudotis operatyviai, nes vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindas tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 27 punktas). Kaip minėta, teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. birželio 21 d. išduotas vykdomasis raštas, o skolininko prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teisme priimtas 2022 m. rugpjūčio 22 d., apie tai išieškotojai tapo žinoma 2022 m. rugpjūčio 29 d. Tuo tarpu, vykdomasis raštas antstoliui pateiktas ir vykdymo veiksmai pradėti 2022 m. rugpjūčio 26 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei išieškotoja, pateikusi vykdomąjį raštą antstoliui, nei jį priėmęs antstolis, nepažeidė jokių teisės normų, o skolininkas, siekdamas įgyvendinti teisę prašyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tą padaryti turėjo kiek įmanoma greičiau, o ne laukti keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, nes nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai skolininko kreipimasis į teismą dėl priteisto sumos mokėjimo išdėstymo iš esmės sutapo su priverstinio teismo sprendimo vykdymo pradžia. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju laikytina, kad skolininkas delsė rūpintis savo interesais ir pateikti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo ir, nepaisant to, kad teismas vėliau tokį prašymą tenkino, visi iki tol su tokiu delsimu susiję neigiami padariniai turėtų tekti pačiam skolininkui.
30. Apeliantui argumentuojant, kad jo skundą pirmosios išnagrinėjęs instancijos teismas nesuteikė jam galimybės „pagrįsti skundą plačiau“, pažymėtina, kad civilinės bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo yra nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 6 punktas), o tai reiškia, kad šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutarta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. lapkričio 18 d. 13.00 val., o byloje dalyvaujantys asmenys apie posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis). Nors pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, specialiame interneto tinklalapyje turi būti paskelbta ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų ir apeliantas nenurodo, kad šio termino pažeidimas sutrukdė jam tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus ar pan. Juo labiau, kad pareiškėjo teisė išdėstyti savo poziciją ir argumentus užtikrinta ir apeliacinės instancijos teisme paduodant atskirąjį skundą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad nustatytas procesinės teisės normų pažeidimas galėjo lemti neteisėtą nutartį, o naikinti teismo procesinį sprendimą vien formaliais pagrindais, jeigu byla iš esmės buvo išnagrinėta teisingai, draudžiama (CPK 328, 338 straipsniai).
31. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir pagrįstai nusprendė, kad antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skundas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–337 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Irma Čuchraj