Administracinė byla Nr. I-3535-281/2012
Proceso Nr. 3-61-3-01885-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74.
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012-10-08
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjai V. A., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos ministerijos, atstovei Redai Skirkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja V. A. 2011-09-06 teismui padavė skundą, prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos ministerijos, priteisti 1 567 800 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei negautas pajamas iki galutinio teismo sprendimo po 702 Lt už kiekvieną darbo dieną (1 t., b. l. 1-28).
Pareiškėja patirtą žalą kildina iš Aplinkos ministerijos veiksmų, nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl susidorojimo su pareiškėja, vadovo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, teisės aktų pažeidinėjimo. Pareiškėjos nuomone, atsakovė turėjo atlikti faktų tyrimą, juos paneigti ar patvirtinti, po ko pareiškėja būtų galėjusi spręsti dėl kreipimosi į teismą. Pareiškėjos teigimu, tam, kad pareiškėja pati negalėtų pateikti surinktos medžiagos apie pažeidimus, atsakovė ją atleido iš tarnybos. Paaiškino, kad Generalinėje miškų urėdijoje į pareigas buvo paskirta nuo 2002 metų kovo mėnesio, laimėjusi viešą konkursą, nėra turėjusi drausminių nuobaudų, nuolat buvo skatinama. Pareiškėjos teigimu, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėja neteko darbo valstybės tarnyboje, t. y. vienintelio pragyvenimo šaltinio, neturėjo pinigų banko paskolos įmokoms padengti. Darbo užmokestis buvo vienintelis jos ir sūnaus pragyvenimo šaltinis, todėl ji privalėjo skolintis pinigų. Stresas, nervinė įtampa, pablogėjusi sveikata turėjo įtakos jos sūnaus mokslams, sveikatai. Pareiškėja butą pardavė 2008-09-24, o į darbą buvo grąžinta 2008-10-23 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Pareiškėja suprato, kad negalės ilgai dirbti su savo vadovu, žinojo, kad Lietuvoje kitos paskolos butui pirkti negaus dėl savo amžiaus, jokio kito darbo neras, todėl ji emigravo iš Lietuvos. Anglijoje įsitvirtinti buvo labai sunku, ilgai nerado darbo, patyrė dvasinį skausmą, depresiją, įtampą. Negalėdama išlaikyti savęs ir savo sūnaus, kreipėsi pagalbos į valstybę, tačiau to neužteko, dėl susidariusios didelės skolos teismo sprendimu ji buvo iškraustyta iš nuomojamo namo. Pažymi, kad į Lietuvą grįžti ji negalinti. Mano, kad dėl Aplinkos ministerijos neveikimo jai padaryta materialinė žala nuo tos dienos, kai ji prarado vienintelį pragyvenimo šaltinį, t. y. darbo užmokestį nuo 2009-01-01. Iki skundo teismui padavimo dienos praėjo 33 mėnesiai. Pareiškėjos darbo užmokestis paskutiniame darbe, Generalinėje miškų urėdijoje prie Aplinkos ministerijos, vidaus audito tarnybos vadovės pareigose vidutiniškai sudarė per mėnesį su priedais apie 4 000 litų, vidutinis darbo dienos atlygis vidutiniškai 180 litų. Analogiškose tokiose pareigose Anglijoje uždirbama panašiai apie £4000 per mėnesį, per dieną £180. Atsižvelgiant į tai, 33 mėn. x £4000 = £132.000, pritaikius keitimo kursą £1 = 3,9 Lt, negauto darbo užmokesčio materialinė žala litais yra 514 800; būsimos negautos pajamos iki galutinių teismų sprendimų dienos už kiekvieną darbo dieną £180; turėto buto vertė Lietuvoje, Vilniuje, buvo 270 000 Lt, tokį butą įsigyti Londone apie £270, 000 (270 000 x 3,9 = 105 3000 Lt). Todėl padarytą materialinę žalą pareiškėja vertina apie 1 567 800 Lt (£402,000) ir būsimas negautas pajamas iki galutinių teismų sprendimų £180 x 3,9 = 702 Lt už kiekvieną darbo dieną, o neturtinę žalą ir jos besitęsiančias pasekmes iki šiol vertina 1 000 000 Lt (£258,000). Pareiškėja nurodo patyrusi dvasines kančias, buvo pažeminta, jautėsi nesaugi, prarado sveikatą, o atsakovė savo neveikimu esą nuo pat pradžių toleravo ir pateisino žiaurų susidorojimą su pareiškėja.
Per teismo posėdį pareiškėja prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 145-147).
Atsakovės teigimu, pareiškėja nenurodė, kokios pareigos atsakovė neįvykdė bei kokius teisės aktus pažeidė, pagrindžiant žalos padarymo faktą. Visais pareiškėjos skunde nurodytais atvejais pareiškėjai kreipusis į Aplinkos ministeriją, atsakovė, atsižvelgdama į prašymų dalyką, suteikė informaciją ir ėmėsi tinkamų veiksmų pagal savo kompetenciją. Aplinkos ministerijos raštai, kuriais atsakyta į pareiškėjos pateiktus prašymus, vertintini kaip informacinio pobūdžio, nesukeliančiais pareiškėjai teisinių pasekmių. Atsakovės veiksmai suteikiant pareiškėjai jos prašomą informaciją bei pranešimuose nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas Aplinkos ministerijos kompetencijos ribose negali būti traktuojamas kaip žeminantis pareiškėjos interesus bei laikomas neteisėtu neveikimu. Priešingai, atsižvelgiant į pareiškėjos rašte pateiktą informaciją, buvo siekiama nustatyti faktinę padėtį Generalinėje miškų urėdijoje ir apie atliktus veiksmus bei nustatytas faktines aplinkybes informuoti pareiškėją. Pareiškėja, manydama, kad atsakovės veiksmai pažeidė jos teises ar saugomus interesus, turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas, pateikti skundą. Ginčo atveju pareiškėja neįrodinėja tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) bei kilusių neigiamų pasekmių. Pareiškėja 2008-11-28, eidama Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjos pareigas, parašė prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 p. nuo 2008-12-31, todėl, suprasdama savo veiksmų pasekmes priėmė sprendimą ir prisiėmė riziką bei atsakomybę dėl finansinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo kredito institucijoms, atsižvelgiant į savo noru nutrauktus darbo santykius ir dėl to netekus darbo užmokesčio. Pareiškėjai atsistatydinus savo noru, nėra teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos negautas pajamas. Pareiškėjos atliekamas žalos skaičiavimas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos taip pat teisiškai nepagrįstas. Pareiškėja negautų pajamų skaičiavimus grindžia hipotetiniu pajamų gavimu, nepagrindžiant teisiškai reikšmingais įrodymais. Pareiškėja prašo priteisti neturtinę žalą, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjui tenkančią pareigą įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir neturtinės žalos dydį, nepateikė jokių neturtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų.
Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Pareiškėja V. A. nuo 2002-03-04 dirbo Generalinėje miškų urėdijoje prie Aplinkos ministerijos Vidaus audito tarnybos vedėja.
2007-02-26 pareiškėja parengė 2007 m. Generalinės miškų urėdijos Vidaus audito tarnybos veiklos ataskaitą, kurioje nurodė, pareiškėjos nuomone, Generalinės miškų urėdijos vykdomus neteisėtus veiksmus (1 t., b. l. 66-72).
2007-12-17 Generalinio miškų urėdo įsakymu pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – pastaba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-23 nutartis adm. byloje Nr. A442- 2681/2008).
2007-12-19 pareiškėja kreipėsi į aplinkos ministrą, informuodama apie Generalinės miškų urėdijos vadovybės vykdomus, jos nuomone, neteisėtus veiksmus (1 t., b. l. 40-42).
2008-01-07 Generalinio miškų urėdo įsakymu pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – pastaba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-23 nutartis adm. byloje Nr. A442- 2681/2008).
2008-01-09 Aplinkos ministerijos Vidaus audito tarnyba raštu Nr. (1-4)-D8-237 nurodė pareiškėjai pateikti dokumentus, reikalingus užtikrinti komisijos, tiriančios pareiškėjos 2007-12-19 pranešimą, darbą (1 t., b. l. 43).
2008-01-18 Aplinkos ministerija raštu Nr. (1-4)-D8-578 informavo pareiškėją, kad komisija išnagrinėjo jos pranešimą ir nenustatė teisės aktų pažeidimų, pareiškėja įrodymų dėl vykdomų pažeidimų nepateikė, be to, nurodė, kad Aplinkos ministerija neįgaliota nustatyti, ar tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta teisėtai ir pagrįstai (1 t., b. l. 44).
2008-02-04 pareiškėja kreipėsi į aplinkos ministrą, prašydama skubos tvarka išnagrinėti klausimą dėl Vidaus audito tarnybų vadovų atžvilgiu vykdomų neteisėtų veiksmų, įpareigoti atlikti faktų tyrimą ir spręsti klausimą dėl asmenų kompetencijos bei naudojimusi tarnybine padėtimi. Pakartotinai kreipėsi 2008-02-19 (1 t., b. l. 45-48, 49-50).
2008-02-26 Generalinio miškų urėdo įsakymu pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-23 nutartis adm. byloje Nr. A442- 2681/2008).
2008-02-27 pareiškėja kreipėsi į aplinkos ministrą, prašydama sustabdyti neteisėtus veiksmus, vykdomus Vidaus audito tarnybos vedėjos atžvilgiu, t. y. sustabdyti generalinio miškų urėdo 2008-02-26 įsakymą Nr. 3P-28 (1 t., b. l. 51).
2008-03-13 Aplinkos ministerijos Vidaus audito tarnyba raštu Nr. (1-4)-D8-2191, išnagrinėjusi pareiškėjos 2008-02-04, 2008-02-19 ir 2008-02-27 prašymus, informavo pareiškėją, kad Aplinkos ministerija neturi teisės sustabdyti generalinio miškų urėdo 2008-02-26 įsakymo Nr. 3P-28, dėl atleidimo iš tarnybos siūlo kreiptis į teismą, nurodė, kad pareiškėjos 2008-02-04 pranešime nurodytos aplinkybės jau buvo tirtos ir apie tyrimo rezultatus pareiškėja buvo informuota 2008-01-18 raštu Nr. (1-4)-D8-578 (1 t., b. l. 52).
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja dėl jai paskirtų tarnybinių nuobaudų panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2008-07-09 sprendimu adm. byloje Nr. I-2629-602/2008 jos skundo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-23 nutartimi adm. byloje Nr. A442-2681/2008 pareiškėjai skirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą pakeitė į tarnybinę nuobaudą –griežtą papeikimą ir grąžino pareiškėją į Vidaus audito tarnybos vedėjos pareigas (2t., b.l. 47-52).
2008-10-27 generalinio miškų urėdo įsakymu Nr. 3P-126, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-23 nutartį adm. byloje Nr. A442-2681/2008, pareiškėja nuo 2008-10-23 grąžinta į Vidaus audito skyriaus vedėjos pareigas (1 t., b. l. 97).
2008-10-29 generalinio miškų urėdo įsakymu Nr.4P-85 V. A. suteiktos 10 kalendorinių dienų atostogos nuo 2008-10-29 iki 2008-11-08 (t.1, b.l. 107).
Bylos medžiaga patvirtina, kad generalinis miškų urėdas 2008-11-10 pavedimu Nr. 2B-187 pavedė pareiškėjai atlikti auditus numatytose miškų urėdijose, tačiau vykdant šį pavedimą tarp pareiškėjos ir kitos tarnautojos kilo konfliktas (1 t., b. l. 99-106).
2008-11-12 generalinis miškų urėdas pavedimu Nr. 2B-192 pavedė pareiškėjai vykdyti 2008-11-10 pavedime Nr. 2B-187 nurodytas užduotis (t.1, b.l. 99).
2008-11-13 generalinio miškų urėdo įsakymu Nr.4P-89 V. A. suteikta 14 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų nuo 2008-11-17 iki 2008-11-30 (t.1, b.l.108).
2008-12-01 generalinio miškų urėdo įsakymu Nr.4P-91 V. A. suteiktos nemokamos atostogos nuo 2008-12-01 iki 2008-12-31 (t.1, b.l. 111).
Tenkindamas pareiškėjos prašymą, 2008-12-12 generalinio miškų urėdas įsakymu Nr. 3P-146 2008-12-31 atleido pareiškėją iš Vidaus audito skyriaus vedėjos pareigų pagal Vidaus tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 1 p. (atsistandinus savo noru) (1 t., b. l. 112).
2010-03-08 pareiškėja kreipėsi į aplinkos ministrą, prašydama pateikti informaciją dėl jos kreipimuose nurodytų aplinkybių, susijusių su generalinio miškų urėdo piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, pareiškėjos atleidimu iš tarnybos. Prašė paaiškinti, ar asmenys, pažeidę teisės aktus, patraukti atsakomybėn, ar iš atsakingų asmenų išieškota žala valstybei, kilusi dėl neteisėto pareiškėjos atleidimo iš tarnybos (1 t., b. l. 96).
2010-04-07 Aplinkos ministerija raštu Nr. (16-1)-D8-3291, išnagrinėjusi pareiškėjos 2010-03-08 prašymą, nurodė, kad pareiškėjos pateiktais klausimais pasisakyta ankstesniais raštais, todėl teigti, kad jos pranešimuose pateikta informacija nebuvo išnagrinėta, nėra pagrindo. Paaiškino, kad aplinkos ministras 2009-06-04 valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimu Nr. SP-9 buvo įpareigotas išieškoti Generalinei miškų urėdijai padarytą žalą; aplinkos ministro 2009-07-02 įsakymu Nr. D1-79 patirtas išlaidas dėl pareiškėjai išmokėtos sumos už priverstinę pravaikštą nurodyta išskaičiuoti iš generalinio miškų urėdo darbo užmokesčio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad generalinis miškų urėdas padavė skundą teismui ir byla dar nėra išnagrinėta, žalos išieškojimas sustabdomas (1 t., b. l. 115-116).
2011-02-28 pareiškėja kreipėsi į aplinkos ministrą, prašydama informuoti apie Aplinkos ministerijos priimtus sprendimus dėl žalos Generalinei miškų urėdijai atlyginimo (1 t., b. l. 122-123).
2011-04-01 Aplinkos ministerija raštu Nr. (16-1)-D8-3065 informavo pareiškėją, kad administracinė byla dėl žalos iš generalinio miškų urėdo išieškojimo dar nėra išnagrinėta (1 t., b. l. 124).
2011-05-01 pareiškėja kreipėsi į aplinkos ministrą (kopiją pateikė Prezidentei) dėl generalinio miškų urėdo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėtų veiksmų bei prašė atsakyti pareiškėjai jos nurodytais klausimais (1 t., b. l. 125-127).
2011-06-01 Aplinkos ministerija raštu Nr. (16-1)-D8-5123, atsakydama į 2011-05-01 prašymą, informavo pareiškėją, kad apie Aplinkos ministerijoje atliktus veiksmus, susijusius su pareiškėjos pateiktais prašymais, ji buvo informuota Aplinkos ministerijos 2010-04-07 raštu Nr. (16-1)-D8-3291; be to, pakartotinai nurodė, kad aplinkos ministro 2009-07-02 įsakymu Nr. D1-79 buvo nurodyta Generalinei miškų urėdijai išskaičiuoti iš generalinio miškų urėdo darbo užmokesčio Generalinės miškų urėdijos patirtas išlaidas dėl pareiškėjai išmokėtos sumos už priverstinę pravaikštą, tačiau generalinis miškų urėdas pateikė teismui skundą, byla dar nebaigta nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (1 t., b. l. 37).
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-01-31 sprendimu adm. byloje Nr. I-5-121/2011 tenkino generalinio miškų urėdo B. S. skundą dėl aplinkos ministro 2009-07-02 įsakymo Nr. Dl-379, kuriuo Generalinei miškų urėdijai nurodyta išskaičiuoti iš generalinio miškų urėdo B. S. darbo užmokesčio urėdijos patirtas 49 137,75 Lt išlaidas, ir šį įsakymą panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-03 nutartimi adm. byloje Nr. A63– 2899/2011 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (3 t., b.l.11-20).
2011-06-09 Aplinkos ministerija raštu Nr. (16-3)-D8-5454 informavo pareiškėją, kad Prezidentūra persiuntė Aplinkos ministerijai pareiškėjos 2011-05-01 prašymą, adresuotą aplinkos ministrui, ir nurodė, kad į šį prašymą buvo atsakyta 2011-06-01 raštu Nr. (16-1)-D8-5123, kartu pridėjo minėtą raštą bei 2010-04-07 raštą Nr. (16-1)-D8-3291 (1 t., b. l. 36).
2011-07-14 pareiškėja kreipėsi į aplinkos ministrą, prašydama atsiųsti atsakymus į pareiškėjos 2011-05-01 pateiktą raštą dėl informacijos suteikimo (1 t., b. l. 35).
2011-07-27 Aplinkos ministerija raštu Nr. (16-1)-D8-6958 pakartotinai išsiuntė pareiškėjai 2011-06-01 rašto Nr. (16-1)-D8-5123 ir 2011-06-09 Nr. (16-3)-D8-5454 kopijas (1 t., b. l. 34).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjai prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Šios bylos ginčo objektas yra Aplinkos ministerijos veiksmai, tiriant pareiškėjos pateiktą informaciją (pranešimus) apie įstaigos vadovo, kurioje ji dirbo, veiksmus.
Būtina nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti) institucijai neveikiant ar vilkinant atitinkamų veiksmų atlikimą, netinkamai (pažeidžiant teisės normų reikalavimus) atliekant tam tikrus veiksmus, nesikreipimas į kompetentingą instituciją su reikalavimu įpareigoti atlikti veiksmus, pašalinančius tiesiogines tokio neveikimo, vilkinimo ar netinkamai atlikto veiksmo pasekmes, nesudaro pagrindo pripažinti, kad vilkinimas, neveikimas ar netinkamai atlikti veiksmai yra teisėti.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė.
Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Minėtose teisės normose nėra nustatyta jokių prezumpcijų, dėl to turi būti taikoma bendra taisyklė dėl kiekvienos proceso šalies pareigos įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą.
Pareiškėja žalos atsiradimo faktą kildina iš Aplinkos ministerijos neveikimo, nagrinėjant pareiškėjos skundus dėl jos nurodytų Generalinės miškų urėdijos bei generalinio miškų urėdo veiksmų, kurie, pasak pareiškėjos, pasireiškė piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, savavaldžiavimu, psichologiniu smurtu pareiškėjos atžvilgiu. Dėl tokio Aplinkos ministerijos neveikimo pareiškėjai, jos teigimu, padaryta moralinė ir materialinė tęstinė žala.
Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138, 7.16 p. (2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 260 redakcija), 7.10 p. (2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 336 redakcija), 9.11 p. (2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1473 redakcija) nustatyta, kad Aplinkos ministerija turi teisę pagal savo kompetenciją nustatytąja tvarka nagrinėti juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus, skundus bei pasiūlymus, priimti sprendimus ir įgyvendinti reikiamas priemones.
Pareiškėja į Aplinkos ministeriją pirmą kartą kreipėsi 2007-12-29, informuodama apie generalinio miškų urėdo B. S. vykdomus pažeidimus, prašydama ištirti nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 40-42).
1999 m. birželio 17 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 (redakcija iki 2008-10-10) 19 str. 1 d. numatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pagal šio įstatymo 34 str. 1 d., administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Viešojo administravimo subjektas – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja skundą Aplinkos ministerijai padavė dėl viešojo administravimo subjekto, Generalinės miškų urėdijos, galimai padaryto jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, dėl tokio kreipimosi buvo pradėta administracinė procedūra.
Nustatyta, kad Aplinkos ministerija 2008-01-09 raštu Nr. (1-4)-D8-237 paaiškino pareiškėjai, kad jos 2007-12-19 pranešimui tirti Aplinkos ministro įsakymu sudaryta komisija, o pastarosios darbui užtikrinti buvo paprašyta pareiškėjos pateikti tyrimui atlikti reikalingus dokumentus (1 t., b. l. 43). 2008-01-18 raštu Nr. (1-4)-D8-578 buvo atsakyta pareiškėjai į 2007-12-19 pranešimą. Jame nurodė ką komisija nagrinėjo, informavo pareiškėją, kad teisės aktų pažeidimų komisija nenustatė, o dėl tarnybinės nuobaudos, kuri buvo skirta pareiškėjai, paaiškino, jog Aplinkos ministerija neįgaliota tirti tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė kokiu būdu gali būti skundžiamas nuobaudos paskyrimas (nurodytas teisės aktas - Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 6 d., kad sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka). Rašte taip pat nurodyta tokio rašto apskundimo tvarka (1 t., b. l. 44). Nustatyta, kad pareiškėja pasinaudojo teise ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, skundą tenkino iš dalies ir, konstatavęs, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – paskirta nepagrįstai, atsižvelgiant į pareiškėjos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir padarinius, į tai, kad jai jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda, paskyrė pareiškėjai švelnesnę tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą ir grąžino pareiškėją į tarnybą (b.l. 47-52). Tuo tarpu minėto administracinės procedūros sprendimo (Aplinkos ministerijos 2008-01-09 rašto Nr. (1-4)-D8-237) pareiškėja nustatyta tvarka neskundė.
Iš Aplinkos ministerijai 2008-02-04, 2008-02-19 ir 2008-02-27 pareiškėjos pateiktų prašymų matyti, kad pareiškėja skundėsi dėl tų pačių aplinkybių, kurias buvo nurodžiusi 2007-12-29 pareiškime, taip pat prašė sustabdyti jai paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo – vykdymą (1 t., b. l. 45-51). Aplinkos ministerija 2008-03-13 raštu Nr. (1-4)-D8-2191 paaiškino, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ir teisės aktų pažeidimų nenustatyta, o sustabdyti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – Aplinkos ministerija nėra kompetentinga (1 t., b. l. 52). Kaip minėta, tokie ginčai nagrinėjami teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kuria pareiškėja atitinkamai ir pasinaudojo.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Iš 2010-03-08 pareiškėjos pareiškimo (1 t., b. l. 96) Aplinkos ministerijai turinio matyti, kad ji siekia, jog būtų ištirtos aplinkybės dėl galimai daromų teisės aktų ir pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, ką pareiškėja jau buvo išdėsčiusi pirmame kreipimesi 2007-12-29 ir dėl to buvo priimtas atitinkamas administracinės procedūros sprendimas. Be to, pareiškėja 2010-03-08 pareiškime kelia klausimą dėl atsakingų asmenų atsakomybės, šį reikalavimą grįsdama tuo, jog pareiškėjos atleidimas iš tarnybos teismo buvo pripažintas neteisėtu. Į šį kreipimąsi pareiškėjai atsakyta 2010-04-07 Aplinkos ministerija raštu Nr. (16-1)-D8-3291 (1 t., b. l. 115-116), nurodant priežastis, dėl kurių skundas pakartotinai nenagrinėjamas, informuojant apie viešojo administravimo subjekto įsakymą dėl žalos išieškojimo iš generalinio miškų urėdo darbo užmokesčio.
Nustatyta, kad dėl minėto įsakymo generalinis miškų urėdas B. S. padavė skundą teismui, 2011-01-31 sprendimu adm. byloje Nr. I-5-121/2011 įsakymas panaikintas kaip neteisėtas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-03 nutartimi adm. byloje Nr. A63– 2899/2011 pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Pažymėtina, kad vėlesniais kreipimaisis – 2011-02-28, 2011-05-01 ir 2011-07-14 (1 t., b. l. 35, 122-123, 125-127) pareiškėja naujų prašymų nereiškė, Aplinkos ministerija, atsakydama į minėtus kreipimusis, pakartotinai pateikė informaciją apie atliktus veiksmus (1 t., 34, 36, 37, 124).
Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 5 p., prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šių taisyklių nuostatomis, parengė atsakymą į pareiškėjos prašymus, pateikė prašomus raštus.
Taigi, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi pirminį pareiškėjos skundą, priėmė administracinės procedūros sprendimą, kuriuo pareiškėjos nurodytų pažeidimų nenustatė. Pareiškėja minėto sprendimo neskundė, tačiau pakartotinai teikdama pareiškimus Aplinkos ministerijai juose nurodydavo analogiškas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad toks klausimas jau buvo nagrinėtas, administracinė procedūra nebuvo atliekama, pareiškėja buvo informuota apie ankstesnius raštus, parengti atsakymai į jos teiktus prašymus. Teismo vertinimu, tokiais Aplinkos ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais jokie teisės aktų reikalavimai ar viešojo administravimo principai nebuvo pažeisti.
Tai, kad administracinės procedūros buvo atliktos ne tokiu būdu kaip pareiškėja pageidavo (pvz., įpareigoti komisijos nariai tyrimus atlikti atvykus į Generalinę miškų urėdiją 1 t., b. l.50), savaime nedaro administracinės procedūros netinkama, neteisėta ar neatlikta.
Pareiškėja turtinę žalą sieja taip pat ir su darbo praradimu bei su tuo susijusių pajamų netekimu. Paaiškina, kad iš užimamų pareigų pareiškėja buvo priversta išeiti savo noru dėl jai sudarytų nepalankių sąlygų, o Aplinkos ministerija neveikė ir laukė tokios išeities, neatsakydama ir nesiimdama jokių priemonių (3 t., b. l. 5).
Pareiškėja atleidimo iš darbo pagal Vidaus tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 1 p. (atsistandinus savo noru) teismui neskundė. Iš 2008-12-12 generalinio miškų urėdo įsakymo Nr. 3P-146 matyti, kad jo pagrindas yra pareiškėjos 2008-11-28 prašymas Nr. 8B-371 (1 t., b. l. 112), o pareiškėjos prašyme vienareikšmiai nurodyta, kad ji prašo atleisti iš užimamų pareigų, vadovaujantis Vidaus tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 1 p. nuostatomis (asmeniškai prašant) (1 t., b. l. 110 ).
Pažymėtina, kad byloje yra ir pareiškėjos 2008-11-12 prašymas Nr. 8B-350 (dėl atleidimo iš užimamų pareigų bei generalinio miškų urėdo 2011-11-10 pavedimo Nr. 2B-187 vykdymo), kuriame pareiškėja nurodo aplinkybes dėl pavedimo ir prašo atleisti ją iš darbo pačiai prašant nuo 2008-11-12 dėl nesuteiktų normalių darbo sąlygų (1 t., b. l. 105). Tačiau, kaip matyti iš tolimesnės įvykių eigos, pareiškėja nebuvo atleista iš darbo, o jos prašymu 2008-11-13 generalinio miškų urėdo įsakymu Nr.4P-89 jai buvo suteiktos 14 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos (1 t., b. l. 108) bei nemokamos atostogos nuo 2008-12-01 iki 2008-12-31 (2008-12-01 generalinio miškų urėdo įsakymas Nr. 4P-91) (1 t., b. l. 111).
Be to, nagrinėjamoje byloje vertinamas Aplinkos ministerijos veiksmų teisėtumas nagrinėjant pareiškėjos skundus ir prašymus, todėl net ir tuo atveju, jei pareiškėja būtų atleista iš tarnybos ne savo noru, jos nurodomos aplinkybės dėl patirtų materialinių ir finansinių sunkumų, netekus darbo ir pajamų, kaip patirtos žalos, būtų kito ginčo dalykas.
Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad ginčo atveju anksčiau paminėtų aplinkybių, suponuojančių turtinę ir neturtinę žalą, nenustatyta.
Pareiškėja nurodo patyrusi įvairius neigiamus išgyvenimus dėl to, kad Aplinkos ministerija skubos tvarka neatvyko į pavaldžios institucijos buveinę po jos pranešimo, nes tuo metu didėjo baimė, krėtė drebulys, bejėgiškumas ir beviltiškumas kėlė dvasines kančias. Tiesioginio vadovo tironišku elgesiu buvo pažeisti Vidaus kontrolės ir vidaus audito, valstybės tarnybos bei viešojo administravimo įstatymai ir Konstitucija, tačiau aplinkos ministerija manipuliuodama atsirašinėjimu to specialiai nepastebėjusi (3 t., b. l. 7).
Nurodyti pareiškėjos išgyvenimai yra subjektyvaus pobūdžio, labai asmeniški reaguojant į susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjos priimti sprendimai dėl darbo, gyvenamosios vietos pasirinkimo ir kiti, vertinami kaip savarankiški, pareiškėjos priimti asmeniškai reaguojant tam tikru būdu į susiklosčiusias aplinkybes. Be abejo, pareiškėja turėjo galimybę priimti ir kitokius sprendimus, pasirinkti kitokį reagavimo būdą, t.y. skųsti teismui jos netenkinančius atsakymus ir panašiai. Kaip pareiškėja paaiškino teismo posėdyje, ji niekur konkrečiai nesikreipė dėl paskolos būstui įsigyti ar kito darbo paieškų Lietuvoje, įvertinusi, kad jos amžiaus moteriai paskola nebus suteikta, o rasti darbo neįmanoma.
Kaip nurodo pareiškėja, jos tikslas nebuvo skųsti kažkokį tai Aplinkos ministerijos atsakymą, o absoliutų neveikimą (3 t., b. l. 9).
Kaip jau išdėstyta aukščiau, objektyviai matyti, kad Aplinkos ministerija pagal pareiškėjos pranešimus atliko administracines procedūras, sudarė komisiją nurodytoms aplinkybėms ištirti, apie rezultatus informavo pareiškėją, išaiškino tokio jos veikimo apskundimo galimybę. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad Aplinkos ministerija visiškai neveikė ar vengė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Jeigu pareiškėjos netenkino institucijos veiksmai ar ji juos vertino kaip neveikimą, turėjo galimybę juos skųsti. Abstraktaus pobūdžio pareiškėjos teiginiai dėl institucijos neveikimo ar netinkamo veikimo, grindžiant tokią poziciją tik savo subjektyviu įsivaizdavimu ir supratimu kaip tai būtų teisinga, nelaikytina institucijos neveikimu.
Pareiškėjos paaiškinimai, kad Aplinkos ministerijos neveikimas įteisinant susidorojimą, orumo žeminimą pavaldžioje institucijoje, sugriovė jos ir jos sūnaus gyvenimą, atėmė pagrindinį pragyvenimo šaltinį, ilgametį darbą valstybės tarnyboje, namus, įsigytą turtą, išvarė į emigraciją, atėmė draugus, poilsį, sugadino sveikatą, įvarė nemigą, pastovų baimės jausmą dėl padėties netikrumo ir kt., paremti abstrakčiais teiginiais ir subjektyviais pareiškėjos vertinimais, todėl negali būti pakankamas pagrindas žalos priteisimui. Pareiškėja kitų aplinkybių, pagrindžiančių jos nurodytą žalą, nepateikė ir teismas nenustatė.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėja neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjos patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.
Dėl nurodytų motyvų, nesant įstatymo numatytų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo priteisti žalą pareiškėjai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjos V. A. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Mefodija Povilaitienė