Civilinė byla Nr. 2-302-585/2021

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00310-2013-7

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas įtraukti jį į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų,  

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas A. M. pateikė prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dangė“ bankroto byloje, atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

2.       Nurodė, kad yra įmonės akcininkas, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi ir turi būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d.  nutartimi atmetė pareiškėjo A. M. prašymą įtraukti jį į BUAB „Dangė“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

4.       Teismas nurodė, kad akcininkas turi teisę įstoti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau jis privalo įrodyti teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Šiuo atveju pareiškėjas prašyme formaliai nurodo, kad jis „yra suinteresuotas bylos baigtimi“ (prašymo 6 punktas), tačiau jokių įrodymų ir (ar) duomenų, patvirtinančių jo suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi nepateikia.

5.       Iškėlus UAB „Dangė“ bankroto bylą, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Šia nutartimi, be kita ko, patvirtintas ir pareiškėjo A. M. 2 590,25 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi, patikslinus įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, jame nebeliko pirmosios eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų. Tad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarčiai, pareiškėjas nebeteko įmonės kreditoriaus statuso. Taigi pareiškėjas šiuo metu neturi jokio teisinio (turtinio) ryšio bankroto byloje ir šiuo aspektu negali būti vertinamas kaip turintis suinteresuotumą bylos baigtimi.

6.       Aktualu ir tai, kad nors pareiškėjas yra įmonės akcininkas, tačiau bankroto byloje nėra ginčijami jokie įmonės akcininko sprendimai, teismas neturi duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų priimti sprendimai, (ne)tiesiogiai darantys įtaką pareiškėjo (akcininko) teisių ir (ar) pareigų apimčiai, tokių duomenų neteikia ir pareiškėjas. Kitas aspektas tas, kad bankroto byloje atliekamų procedūrų kontrolę pirmiausia atlieka patys kreditoriai, kurie tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, nes turi turtinį ryšį su byla bei yra suinteresuoti, kad būtų patenkinti jų kreditiniai reikalavimai kuo didesne apimtimi. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, o teismas nenustatė pareiškėjo teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi, todėl pareiškėjo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukė.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Pareiškėjas A. M. patikslintu atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. M. prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pareiškėjas turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties, nors joje nurodyta, kad ji neskundžiama. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normose nėra įtvirtinta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakoma įtraukti asmenį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Tačiau tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, nes ja sudaroma neįveikiama kliūtis proceso eigai tokio asmens atžvilgiu, nes trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų negali pradėti savarankiško proceso (skirtingai nei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais), todėl jo įstojimas į procesą yra vienintelė veiksminga jo teisių gynimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-403/2020).

7.2.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai, tačiau ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014).

7.3.                      Pareiškėjas ilgus metus aktyviai dalyvavo byloje, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą, taip eliminuodamas pareiškėją iš bankroto bylos, kad jis nebegaltų skųsti teismo nutarčių, dangstant nusikalstamą bankroto administratoriaus veiklą, iššvaistant BUAB „Dangė“ turtą.

7.4.                      Pareiškėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi pagrindžia ir tai, kad po kreditorinių reikalavimų patenkinimo, didžioji dalis likusio įmonės turto pereitų pareiškėjo nuosavybėn, todėl pareiškėjas suinteresuotas, kad šis turtas būtų valdomas racionaliai.

7.5.                      Kiekvienas nesuinteresuotas bylos baigtimi teisėjas, jo manymu, nepakankant įrodymų pareiškėjo teisiniam suinteresuotumui pagrįsti ar esant prašymo trūkumams, nustatytų terminą jiems ištaisyti, o ne konstatuotų, kad pareiškėjas neįrodė, teismas nenustatė pareiškėjo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

9.       Pareiškėjo teigimu, jis turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties, nors joje ir yra nurodyta, kad ji neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pareiškėjo argumentu sutinka. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).

10.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip užkertanti kelią tolesnei proceso eigai ne tik tada, kai ja apskritai užbaigiamas procesas, bet ir tada, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui ir jis negali savo interesų ginti, pateikdamas atitinkamą pareiškimą. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų negali pradėti savarankiško proceso (skirtingai nei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais), todėl jo įstojimas į procesą yra vienintelė efektyvi jo teisių ir interesų gynimo forma, o atsisakymas įtraukti tokį asmenį į procesą vertinamas kaip užkertantis kelią bylos eigai to asmens atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2391/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1551-781/2019). Nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, kiti byloje dalyvaujantys asmenys šia teise nedisponuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019).

11.       Nagrinėjamu atveju ir prašymą įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria toks prašymas buvo atmestas, pateikė tas pats asmuo – pareiškėjas, todėl pareiškėjo atžvilgiu ši nutartis yra skundžiama. Atitinkamai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas jį įtraukti trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų į BUAB „Dangė“ bankroto bylą, yra neskundžiama. Kita vertus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodęs, kad ginčo nutartis neskundžiama, pareiškėjo atskirąjį skundą priėmė, taigi pripažino ją (nutartį) apeliacijos objektu.

12.       Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pareiškėjui esant suinteresuotu bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ nėra reglamentuota bankrutuojančios įmonės pareiškėjų įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą tvarka, pastarasis proceso teisės klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 1 straipsnio 1 ir 2 dalys, 37 ir 47 straipsniai).

13.       Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis). Toks suinteresuotumas gali būti procesinis, materialus arba ir materialus, ir procesinis. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

14.       Iškeliant bankroto bylą, ieškovu yra laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis tampa teismui patvirtinus jų finansinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Tokie asmenys naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis). Teisės aktai įtvirtina tam tikras kreditorių procesines teises bankroto byloje, pavyzdžiui, teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimus, teisę su tam tikrais apribojimais skųsti teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, tačiau nereglamentuoja trečiųjų asmenų – ne kreditorių teisių ir pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-881/2020).

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019). Taigi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama akcininko teisė dalyvauti bankroto procese, tačiau laikomasi nuostatos, kad įmonės akcininkas turi įrodyti savo turtinį suinteresuotumą bankroto byla bei pagrįsti turimo intereso reikšmingumą ir dalyvavimo bankroto procese tikslingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-771/2008; 2015 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-381/2015).

16.       Nustatyta, kad pareiškėjas turi 706 486 vienetus arba 98 procentus BUAB „Dangė“ akcijų. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Dangė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, įskaitant ir pareiškėjo 2 590,25 Eur pirmosios eilės finansinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi patikslino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, iš jo išbraukiant pirmosios eilės kreditorius ir jų finansinius reikalavimus. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarčiai, pareiškėjas neteko BUAB „Dangė“ kreditoriaus statuso. Savo suinteresuotumą BUAB „Dangė“ bankroto bylos baigtimi pareiškėjas iš esmės grindžia faktu, kad jis yra pagrindinis įmonės akcininkas ir patenkinus kreditorių reikalavimus bankroto byloje likusi įmonės turto dalis turi atitekti jam bei aplinkybe, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo įmonės bankroto byloje, pastarajam esant įmonės kreditoriumi. Jokių kitų aplinkybių pagrįsti savo suinteresuotumą pareiškėjas nenurodo, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad jis turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi ir todėl nėra pagrindo įtraukti jį į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pažymėtina, kad yra Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje aplinkybė, kad minėtą procesinį statusą siekiantis įgyti asmuo yra bankrutuojančios įmonės akcininkas, vertinama esant reikšminga ir pagrindžiančia jo suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-381/2015; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1372-585/2020). Tačiau šiame kontekste svarbios kelios aplinkybės.

18.       Pirma, nagrinėjamos ir minėtų bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa – nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra pagrindinis bankrutuojančios įmonės akcininkas, turintis 98 procentus įmonės akcijų, o civilinėse bylose Nr. e2-900-381/2015, e2-1372-585/2020 pareiškėjai buvo vieninteliai bankrutuojančių įmonių akcininkai, turintys po 100 procentų įmonių akcijų. Taigi vien dėl šios priežasties minėta Lietuvos apeliacinio teismo praktika netaikytina nagrinėjamoje byloje. Antra, civilinėse bylose Nr. e2-900-381/2015, e2-1372-585/2020 100 procentų akcijų turėjimas buvo laikomas reikšmingu tik kitų aplinkybių kontekste, t. y. turėjo būti nustatytas papildomas suinteresuotumas, kad pareiškėjas būtų įtrauktas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Vien buvimas vieninteliu bankrutuojančios įmonės akcininku nurodomose teismo nutartyse nebuvo laikomas pakankamu pagrindu suteikti trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų procesinį statusą.

19.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė ir neįrodė, kad šios bankroto bylos baigtis turės nors ir netiesioginę, bet svarbią įtaka pareiškėjo teisinei padėčiai. Jokių kitų aplinkybių be to, kad pareiškėjui priklauso 98 procentai BUAB „Dangė“ akcijų, pareiškėjas teismui neatskleidė. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjas dar būdamas BUAB „Dangė“ kreditoriumi aktyviai dalyvavo bankroto byloje, pagrindžia jo kaip buvusio įmonės kreditoriaus suinteresuotumą jo finansiniu reikalavimu bei jo patenkinimu, o ne pareiškėjo suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi per se (pačia savaime), kuris galėtų būti pagrindu tenkinti jo prašymą.

20.       Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                        Vytautas Zelianka