Administracinė byla Nr. II-985-771/2021

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00640-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.;21.10.4.

 (S)

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,

sekretoriaujant Daliai Kalašinskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J.,

gynėjui advokatui Ž. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2021 m. spalio 25 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)pakeitimo,

n u s t a t ė :

2021 m. spalio 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. Š., A. J. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jis 2021 m. spalio 11 d. 07.42 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,97 prom. neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. A. J. skirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėn. ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. Paskirtos baudos – 800 Eur, mokėjimas išdėstytas 12 mėn. laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. spalio 16 d. (po 66 Eur per mėn.).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. lapkričio 22 d. gautas persiųstas A. J. skundas dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės pakeitimo. Skunde nurodo, kad jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams iš karto prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi. Pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams; draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, tačiau mano, kad nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į visas svarbias aplinkybes, todėl nutarimą skundžia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Pati byla turi būti išnagrinėta objektyviai, įvertinus visas įvykio aplinkybes. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi pirmiausia turi būti įrodyta, kad nusižengimas padarytas, o po to parinkta atitinkama nuobauda. Skiriant administracinę nuobaudą, didelė reikšmė tenka atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymui bei įvertinimui, nuobauda individualizuojama. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Jis pragyvena iš gaunamos pensijos, vairavimas yra jo papildomo uždarbio vykdant individualią veiklą šaltinis, pajamos priklauso nuo vykdomos veiklos, o veiklos vykdymas neįmanomas be transporto priemonės vairavimo. Pajamos reikalingos ne tik jam pačiam, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pats turi judėjimo problemų dėl atliktų klubų sąnarių keitimo operacijų, kas labai ne tik apsunkina judėjimą, bet ir sumažina darbo susiradimo galimybes. Po nusižengimo padarymo atsirado papildomas rūpestis: dukra nebeturi galimybės nuvežti mažametės anūkės į užsiėmimus, tai turėtų padaryti jis, tačiau negalėdamas vairuoti transporto priemones, to padaryti negali. Savo kaltę padaręs nusižengimą pilnai supranta ir įvertino pavojų, kurį sukėlė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, tačiau tai padarė nesąmoningai, jo tyčia nebuvo nukreipta į įstatymo saugomų vertybių pažeidimą. Alkoholį vartojo vakarykščiai, savyje buvo įsitikinęs, kad yra pilnai išsiblaivęs. Toks vairavimas buvo jo lengvabūdiškumo pasekmė, kadangi prieš sėsdamas už vairo nepasitikrino alkotesteriu. Išvažiavo nevalgęs ir neišsivalęs dantų, kas galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams, važiavo mažesniu nei leistinas greitis. ANK 9 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nepagrįstu pasitikėjimu laikoma, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, nerūpestingumu - jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal šį apibrėžimą jo veika laikytina netyčine, padaryta dėl nerūpestingumo, nusižengimas padarytas ne ypač pavojingomis aplinkybėmis, realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių (eismo įvykio ir pan.). Pasižada ateityje sąžiningai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ką patvirtina ir jo vairavimo istorija nedarant pažeidimų. Šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir vienkartinis. Nuobaudos tikslai jau yra pasiekti pačiu procesu. Suprato savo lengvabūdiško elgesio nepriimtinumą, pergalvojo galėjusias atsirasti pasekmes, jei dėl neblaivumo būtų sukėlęs eismo įvykį. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, tai, kad padėjo pažeidimą išaiškinti bei tai, kad pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, prašo teismo objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir išanalizuoti bylos medžiagą, rasti galimybę pritaikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę baudą bei sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės iš viso neskirti.

Gautame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime nurodyta, kad 2021 m. spalio 25 d. priimtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normas. Prašo skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. ir jo gynėjas pakartojo skunde nurodytą prašymą.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu. nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017-03-13 nutartis).

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų“, to paties straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad „Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones, nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių“. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, numatytas kaip privalomai skirtina nuobauda.

ANK 422 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytų reikalavimų.

Asmuo, vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. J. paskirta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – mažesnė nei sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis, t.y. tiek minimali bauda, tiek minimalus administracinio poveikio priemonės terminas. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias (nustatytos dvi aplinkybės) ir sunkiančių aplinkybių nebuvimą. Neskirti sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinti paskirtą baudą, kaip to prašoma skunde, galima tik pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje, „inter alia“ (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose ne kartą yra konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Norint taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytą normą ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės. Pagal teismų praktiką matyti, kad ne visos asmens, pateikusio prašymą dėl nuobaudos sušvelninimo, nurodytos aplinkybės yra išskirtinės. Tokiomis aplinkybėmis nelaikoma: „tai, jog apeliantui reikalinga transporto priemonė važinėti į darbą, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais“; „pareiškėjo gyvenamosios vietos geografinė bei šeimos materialinė padėtys, teigiamas charakterizavimas darbe“; „apelianto dirbamo darbo pobūdis bei jo nurodytos šeimyninės aplinkybės. Tai, kad apeliantas charakterizuojamas teigiamai, kad tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą“; „tai, kad apeliantas pripažino kaltę dėl pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė“; „tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones“; „teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbo funkcijoms vykdyti (nuvykti į aptarnaujamus (paskirtus) objektus, nusivežti ten darbo įrankius ir pan.“; „asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis paprastai nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą“.

Neabejotina, jog A. J. padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. spalio 25 d. prašymu pareiškėjas A. J. Institucijai pateikė prašymą, kad prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką ir sutinka savo transporto priemonėje įsimontuoti antialkoholinį variklio užraktą; kad dėl pažeidimo gailisi ir prašo skirti minimalią administracinio poveikio priemonę. Kitame, 2021 m. spalio 25 d., pateiktame prašyme nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir teismui pateiktame skunde. Naujų aplinkybių A. J. teismui nepateikė, o 2021 m. spalio 25 d. prašyme nurodytos aplinkybės buvo įvertintos Institucijos, priimant skundžiamą nutarimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos A. J. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir jo neginčijo, tačiau mano, kad paskirta nuobauda dėl teisės vairuoti atėmimo yra per griežta. Savo pateiktame skunde nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas. Jis pragyvena iš gaunamos pensijos, vairavimas yra jo papildomo uždarbio vykdant individualią veiklą šaltinis, pajamos priklauso nuo vykdomos veiklos, o veiklos vykdymas neįmanomas be transporto priemonės vairavimo. Pajamos reikalingos ne tik jam pačiam, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Turi judėjimo problemų dėl atliktų klubų sąnarių keitimo operacijų, kas labai ne tik apsunkina judėjimą, bet ir sumažina darbo susiradimo galimybes. Nebegalės nuvežti anūkės į būrelius. Savo kaltę padaręs nusižengimą pilnai supranta ir įvertino pavojų, kurį sukėlė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, tačiau tai padarė nesąmoningai, jo tyčia nebuvo nukreipta į įstatymo saugomų vertybių pažeidimą. Važiavo mažesniu nei leistinas greitis. Šios asmens patraukto administracinėn atsakomybėn nurodytos aplinkybės, kodėl iš jo neturėtų būti atimta specialioji teisė - vairuoti transporto priemones, yra svarbios pareiškėjui, tačiau pagal teismų praktiką jos nėra pripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo prieš sėsdamas už automobilio vairo turėtų atitinkamai įvertinti savo elgesį ir numatyti, kad padaręs vienokį ar kitokį pažeidimą gali sulaukti ir neigiamų pasekmių, t. y. kad dėl jo padaryto administracinio nusižengimo gali kilti neigiamos pasekmės – apsunkinta darbo, šeimos padėtis, materialinė padėtis. Žinodamas, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra itin reikalinga ir būtina, asmuo privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.

Pažymėtina ir tai, kad tokiu savo elgesiu A. J. ne tik kad padarė KET pažeidimą, bet ir sukėlė grėsmę kitoms transporto priemonėms bei žmonių sveikatai. Nors savo pateiktame skunde A. J. nurodo, kad jo veika, vadovaujantis ANK 9 straipsniu, turėtų būti vertintina, kaip padaryta netyčia, dėl nerūpestingumo, ne ypač pavojingomis aplinkybėmis, realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių; kad alkoholį vartojo iš vakaro, buvo įsitikinęs, kad yra pilnai išsiblaivęs; toks vairavimas buvo lengvabūdiškumo pasekmė, kadangi prieš sėsdamas už vairo nepasitikrino alkotesteriu; išvažiavo nevalgęs ir neišsivalęs dantų, kas galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams, tačiau teismas su tokiais A. J. teiginiais kategoriškai nesutinka, nes jie prieštarauja administracinio nusižengimo byloje nustatytoms aplinkybėms.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Šiaulių apskrities VPK vyriausiojo patrulio D. G. tarnybinio pranešimo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo matyti, kad pirmu pūtimu – 2021 m. spalio 11 d. 07.42 val. nustatytas – 0,97 prom. neblaivumas, antru pūtimu – 08.05 val., nustatytas – 1.00 prom. neblaivumas. Šios aplinkybės kategoriškai paneigia A. J. pateiktą versiją, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro ir važiuodamas galvojo, kad yra visiškai blaivus. Kaip tik, šiuo konkrečiu atveju, nustatytos aplinkybės parodo, kad asmuo alkoholį vartojo prieš sėsdamas už automobilio vairo bei patvirtina, kad A. J. alkoholio tikrai negalėjo vartoti iš vakaro ir tuo labiau sėsdamas už vairo jaustis visiškai blaivus. Tai paneigia visas A. J. skunde nurodytas aplinkybes, kad pažeidimas buvo padarytas netyčia dėl nerūpestingumo ir šiuo atveju jo elgesys negali būti vertintinas pagal ANK 9 straipsnyje įtvirtintas normas, nes teismo nustatytos aplinkybės kategoriškai paneigia A. J. nurodytas aplinkybes.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka. Nors toks pažeidimas, vairavimas būnant neblaiviam, buvo padarytas pirmą kartą, tačiau už KET pažeidimus baustas buvo. Pažymėtina, kad jis ne kartą buvo baustas už greičio viršijimą ir kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje esantis išrašas charakterizuoja jį itin neigiamai, t. y. kaip asmenį linkusį nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių bei jas pažeidinėti. Darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis ne tik kad nepadaro jokių išvadų dėl savo ydingo elgesio, bet ir toliau daro administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad tai taip pat prieštarauja A. J. skunde nurodytam faktui, kad jis nedaro pažeidimų ir šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir vienkartinis. Teismo vertinimu A. J. daromus administracinius nusižengimus jau būtų galima vertinti net sistemingais, nes vien per 2021 metų laikotarpį, jis jau padaro 5 administracinį nusižengimą, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas, teismo negali būti vertintinas, kaip vienkartinis ar tuo labiau atsitiktinis. Todėl įvertinus visa tai, nėra pagrindo A. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neskirti jam administracinio poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 6 dalyje ar ją sutrumpinti.

Kitoje dalyje, dėl paskirtos baudos, įvertinus, kad asmuo gauna stabilias pajamas, ir nors jo turimi įsipareigojimai jo finansinę būklę ir apsunkiną, tačiau atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, įvardintus ANK 22 straipsnio 2 dalyje (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus), nutarimas paliktinas nepakeistas, t. y. baudos dydis nėra koreguotinas, nes asmeniui buvo paskirta minimali straipsnyje numatyta bauda. Teismas mano, kad tokia asmeniui paskirta bauda atitinka ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Institucija priimdama skundžiamą nutarimą jau atsižvelgė į asmens finansinę padėtį ir jam skirtą baudą išdėstė dalimis, leisdama ją sumokėti per 12 mėn., mokant po 66 Eur per mėn.. Teismo nuomone asmeniui šioje dalyje jau ir taip buvo sušvelninta padėtis, atsižvelgus į jo finansinę būklę, ir švelninti jos dar labiau, teismas neturi pagrindo.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2021 m. spalio 25 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639-646 straipsniais,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. skundo netenkinti.

Palikti galioti 2021 m. spalio 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).