Civilinė byla Nr. e2-19689-925/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10387-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė
sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei Agnei Navickaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės STATKORPAS, AB ieškinį atsakovei UAB ,,Revestus“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
teisme priimtas ieškovės STATKORPAS, AB ieškinys atsakovei UAB ,,Revestus“ dėl skolos priteisimo. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 10952,13 Eur skolą, 2847,00 Eur delspinigius, 40,00 Eur sumą, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2018-07-11 sudarė Statybų rangos sutartį Nr. RE-2019.07.11-01/E-05-R0537 (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka sutvarkyti Molėtų miesto aikštelę ir gretimų teritorijų viešas erdves (toliau – ir darbai), o atsakovė – sumokėti už atliktus darbus. 2019-11-29 ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STAT5286 (toliau – ir sąskaita) už 2019 metų lapkričio mėnesio darbus 10952,13 Eur sumai, kuri, atidėjus mokėjimo terminą iki 2019-12-29, nebuvo atsakovės apmokėta. 2019-12-31 šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Ieškovė atsakovę ragino atsiskaityti, siųsdama reikalavimą, tačiau atsakovė nereagavo, nors skolos dydžio neginčijo, pretenzijų nepareiškė.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovė ieškovei yra skolinga mažesnę sumą nei nurodo ieškovė, t. y. 9051,35 Eur skolos ir 1774,06 Eur delspinigių. Pažymėjo, jog ieškovė negali reikalauti priteisti skolą už atliktus darbus su PVM, nes statybos rangos darbams yra taikomas atvirkštinis PVM. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja delspinigius priteisti už 130 dienų. Mokėjimo terminas suėjo 2019-12-29, todėl teisę į delspinigius įgijo tik 2019-12-29, todėl delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už 98 dienas.
2020-07-17 pareiškimu ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 657,00 Eur delspinigių priteisimo ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė yra priėmusi ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje atlikusi PVM sąskaitų-faktūrų kryžminę paiešką, nustatė, jog tiek atsakovės, tiek ieškovės PVM sąskaitų-faktūrų duomenys sutampa. Vadinasi, atsakovė, deklaravusi ieškovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, nelaikė, kad jai taikomas atvirkštinis PVM bei pripažino joje nurodytą PVM mokestį ir įsipareigojo jį sumokėti ne valstybei, o ieškovei. Pagal PVM sąskaitą-faktūrą ieškovė sumokėjo mokesčius valstybei, o atsakovė nemokėjo, todėl, tikėtina, jog atsakovė susigrąžino sąskaitoje nurodytą PVM mokestį. Nurodė, kad atsakovė negali tuo pačiu turėti teisę ir susigrąžinti PVM mokestį, ir nemokėti PVM ieškovei.
2020-07-21 prieš teismo posėdį atsakovė pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog su ieškinio dalies atsisakymu sutinka ir palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 3 metų laikotarpiui dėl sunkios finansinės padėties, susiklosčiusios dėl šalyje įvesto karantino apribojimų. Atsakovė karantino metu neteko apie 25 procentus darbuotojų, saugumo reikalavimai apsunkino darbo organizavimą. Atsakovė susiduria ir su tiekimo sutrikimais, susijusiais su statybinių medžiagų gamyba bei pristatymu. Todėl atsakovė susiduria su veiklos vykdymo sunkumais, negali gauti laiku suplanuotų pajamų ir neturi galimybių padengti visos įsiskolinimo ieškovei sumos. Atsakovė pirma turi atsiskaityti su darbuotojais bei apmokėti einamąsias veiklos išlaidas, tačiau atsakovės piniginėms lėšoms yra taikytas areštas. Atsakovė numato gauti per vienerius metus 3220702,95 Eur.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais bei argumentais. Prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nesutiko su sprendimo vykdymo išdėstymu.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą teismo posėdyje atsakovui ir jo atstovei nedalyvaujant. Atsižvelgiant į gautą prašymą, byla išnagrinėta teismo posėdyje atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo
Teisme gautas ieškovės pareiškimas, kuriame nurodoma, jog ieškovė atsisako nuo ieškinio dalies reikalavimų – priteisti 657,00 Eur delspinigių. Prašyme ieškovė pažymėjo, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo procesinės teisinės pasekmės.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė prašymą, kuriuo dalies ieškinio – dėl 657,00 Eur delspinigių priteisimo - atsisako ir nurodė, kad procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos, ieškovės prašymas tenkintinas, civilinė byla dalyje dėl 657,00 Eur delspinigių priteisimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Ieškovei atsisakius nuo dalies ieškinio, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jai grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis nuo atsisakytos reikalavimų dalies. Už reikalavimą 657,00 Eur delspinigių priteisimo mokėtiną žyminio mokesčio sumą sudaro 15,00 Eur, todėl ieškovei grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 11,25 Eur.
Ieškinys likusioje dalyje tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad 2018-07-11 ieškovė su atsakove sudarė Statybų rangos sutartį Nr. RE-2019.07.11-01/E-05-R0537, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka sutvarkyti Molėtų miesto aikštelę ir gretimų teritorijų viešas erdves, o atsakovė – sumokėti už atliktus darbus. 2019-11-29 ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STAT5286 už pagal sutartį 2019 metų lapkričio mėnesio darbus 10952,13 Eur sumai (9051,35 Eur suma už atliktus darbus ir 1900,78 Eur PVM mokestis), kuri turėjo būti apmokėta iki 2019-12-29. 2019-12-31 šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Byloje esantis Atliktų darbų aktas už 2019 metų lapkričio mėnesį yra pasirašytas abiejų šalių bei patvirtina, jog ieškovės darbai buvo atlikti, priduoti ir atsakovė dėl jų kokybės pretenzijų nereiškė. 2019-12-31 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte yra įtraukta ir sąskaitą 10952,13 Eur sumai, kurios pagrindu ieškovė reiškia ieškinį atsakovei. Iš atsakovės pozicijos, išdėstytos jos pateiktuose procesiniuose dokumentuose, matyti, jog ji iš esmės skolos sumos ir jos egzistavimo fakto neginčija, tik nurodo, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami ne už 130 dienų, o už 98 dienas. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, sumažino ieškinio reikalavimus dalyje dėl delspinigių priteisimo ir šioje dalyje atsisakė ieškinio reikalavimų. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad ieškovė negali reikalauti skolos sumos su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM), nes šio pobūdžio darbams yra taikomas atvirkštinis PVM.
Iš byloje nustatytų aplinkybių vertintina, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje aptarta vienašalio statybos rangos darbų perdavimo galimybė, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą. CK 6.694 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Nagrinėjamu atveju Darbų priėmimo aktas buvo pasirašytas abiejų šalių ir ieškovės atlikti darbai priimti. Atsakovė neginčija ieškovės atliktų darbų kokybės ir jų atlikimo fakto, todėl akivaizdu, kad pareiga atsiskaityti pagal PVM sąskaitą-faktūrą egzistuoja.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokėjimo įstatymo (toliau - PVMĮ) 96 straipsnis numato atvirkštinį PVM apmokestinimo mechanizmą, apie kurį atsiliepime nurodė atsakovė. PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi sąskaitos išrašymo dieną – 2019-11-29) numatė, jog PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už šio Įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai. Taigi remiantis teisiniu reglamentavimu, šiuo atveju PVM ieškovei neturėtų būti mokamas, nes šį mokestį į biudžetą turi tiesiogiai sumokėti pats statybos darbų užsakovas (šiuo atveju – atsakovė), tačiau teismas aptariamu atveju sutinka su ieškovės paaiškinimuose nurodytais argumentais, jog atsakovė, priėmusi ieškovės teiktą PVM sąskaitą-faktūrą ir ją deklaravusi, patvirtina faktą, jog atsakovė nelaikė, jog sąskaitai yra taikomas atvirkštinis PVM, ir tuo pačiu patvirtino, kad sąskaitą pripažįsta, o joje nurodytą PVM ji įsipareigoja sumokėti ne valstybei (kaip būtų atvirkštinio PVM atveju), o ieškovei. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina byloje esantis VMI sistemos išrašas apie PVM mokėtojus, su kuriais nustatyti neatitikimai (nustatyta, jog apie jų šalių deklaruotas PVM sąskaitas-faktūras nesutapimų registre nėra nustatyta). Taigi, esant šioms aplinkybėms, vertintina, kad atsakovė pati tiesiogiai nesumokėjo PVM pagal sąskaitą valstybei, o tai padarė ieškovė, todėl atsakovė įgijo teisę susigrąžinti iš valstybės (ir, tikėtina, susigrąžino) sąskaitoje nurodytą PVM sumą (kurią pagal pačios atsakovės į iMAS pateiktus duomenis, atsakovė turėjo sumokėti ieškovei). Todėl iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovei nesumokėjus ieškovei PVM, jis nepagrįstai praturtėtų. Todėl atsakovė privalo ieškovei sumokėti visą sąskaitoje nurodytą sumą su PVM.
CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė iš esmės neginčija skolos dydžio ir atliktų darbų kokybės, todėl teismas vertina, kad atsakovė, pažeisdama prievolę, su ieškove neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovės sutartyje numatytų paslaugų atsakovei tinkamo teikimo, taip pat į tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šalių susitarimą dėl skolos termino atidėjimo bei į tai, jog skolos apmokėjimo terminai yra pasibaigę, o atsakovė su ieškove neatsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.716 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 10952,13 Eur suma už atliktus darbus kartu su PVM.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Ieškovė atsisakius dalies reikalavimų taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės 2190,00 Eur (2847 Eur – 657 Eur) delspinigių už 100 dienų laikotarpį nuo 2019-12-30 iki 2020-04-07, paskaičiuotus taikant 0,02 proc. dydžio delspinigių normą. Sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 punktu atsakovė įsipareigojo pradelsęs apmokėti už suteiktas paslaugas mokėti pradiniam kreditoriui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, teismas ieškovės prašymą tenkina, priteisia ieškovei iš atsakovės 2190,00 Eur Eur delspinigių.
Taip pat ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 40,00 Eur dydžio sumą pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Todėl, esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur suma pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 3 straipsnio nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – 13142,13 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 9 d. „Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo“ 2 straipsnio 5 punktas, 3 straipsnio 2 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 309,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio (657,00 Eur), jai teismas grąžino 11,25 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio, todėl ieškinį likusioje dalyje patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 297,75 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 ((pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą iš esmės grindžiamas sunkia turtine padėtimi, o būtent tuo, jog dėl COVID-19 pandemijos šalyje įvesto karantino apribojimų. Nurodė, jog atsakovė karantino metu neteko apie 25 procentus darbuotojų, saugumo reikalavimai apsunkino darbo organizavimą, taip pat susiduria ir su tiekimo sutrikimais, susijusių su statybinių medžiagų gamyba bei pristatymu. Todėl atsakovė susiduria su veiklos vykdymo sunkumais, negali gauti laiku suplanuotų pajamų ir neturi galimybių padengti visos įsiskolinimo ieškovei sumos. Atsakovė pirma turi atsiskaityti su darbuotojais bei apmokėti einamąsias veiklos išlaidas, tačiau atsakovės piniginėms lėšoms yra taikytas areštas. Teismo vertinimu, vien šios atsakovės nurodytos aplinkybės negali lemti sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad atsakovė pakankamai ilgą laiką vengia mokėti įsiskolinimą, nors skolos sumos be PVM neginčijo ir pripažino, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog nors dalį skolos sumokėjo. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė nesistengė grąžinti įsiskolinimą, neatsakingai žiūrėjo į savo įsipareigojimų įvykdymą. Nors atsakovė nurodė, jog jos finansinė padėtis suprastėjo pasikeitus ekonominei situacijai dėl COVID-19 pandemijos paskelbimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog skola ieškovei (kurios atsakovė neginčijo) atsirado dar gerokai iki karantino šalyje paskelbimo, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai. Be to, reikia pažymėti, kad dėl COVID-19 pandemijos atsakovės finansinė padėtis nėra kažkuo išskirtinė ieškovės, kuri taip pat yra verslo subjektas ir patiria panašaus pobūdžio finansinius sunkumus, atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė visiškai nieko neįrodinėjo ir nepasisakė dėl savo turtinės padėties iki karantino šalyje paskelbimo. Atsakovė kartu su prašymu pateikė duomenis, susijusius su dabartine jos padėtimi, t. y. jos banko sąskaitos išrašą, vykdomų sutarčių sąrašą bei pažymą apie bendrovės veiklai reikiamų lėšų kiekį per mėnesį, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nėra pajėgi atsiskaityti su darbuotojais ir yra jiems skolinga. Deklaratyvūs atsakovės teiginiai dėl finansinės padėties paskelbus šalyje karantiną, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji per beveik metus nuo sąskaitos sumokėjimo termino pabaigos (2019-12-29) iki dabar neturėjo galimybės ne tik susiplanuoti galimų išlaidų, tačiau ir atlyginti didesnę skolos dalį (šiai dienai atsakovė nėra sumokėjusi nei dalies skolos sumos). Be to, atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog išdėsčius sprendimu priteistą sumą, jos finansinė padėtis pagerės ir ji galės sprendimą įvykdyti visiškai per nurodytą terminą (36 mėnesius). Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų išdėstytas skolos mokėjimas, įpareigojant atsakovę kiekvieną mėnesį mokėti tam tikra sumą, atsakovė nevykdytų teismo sprendimo išdėstymo, tuo sudarydama prielaidas pažeisti ieškovės teisėtus lūkesčius bei pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas negali daryti išvados, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas užtikrins tokio sprendimo tinkamą įvykdymą ir nepažeis ieškovės interesų.
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo, ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių principais, daro išvadą, kad atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nepagrįstas, todėl teismas jo netenkina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio tenkinti, likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės STATKORPAS, AB ieškinį atsakovei UAB ,,Revestus“ dalyje dėl 657,00 Eur delspinigių priteisimo.
Priteisti ieškovei STATKORPAS, AB, juridinio asmens kodas 147651620, iš atsakovės UAB ,,Revestus“, juridinio asmens kodas 300531395, 10952,13 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt du eurus 13 ct) skolos, 2190,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) delspinigių, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) sumą pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 13142,13 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 297,75 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 75 ct) žyminio mokesčio.
Grąžinti ieškovei STATKORPAS, AB, juridinio asmens kodas 147651620, 11,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020-04-07, 2020-05-15 ir 2020-05-18 mokėjimo nurodymais per AB SEB banką, dalį. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė