Civilinė byla Nr. e2-1306-934/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15740-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 3.2.3.2                                                    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Jakubovskajai,

ieškovo atstovui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MARSANTA IR KO“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „StatVilsta“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Restruktūrizuoju.lt“, dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė : 

I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka

1.       Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MARSANTA IR KO“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, prašydama iš UAB „StatVilsta“ (toliau – atsakovei) ieškovės naudai priteisti 32 526,30 Eur skolos, 1 258,76 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (33 785,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir visas ieškovė šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 85-97):

2.1.       Ieškovė su atsakove 2018-09-26 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2018/09/11 (toliau – rangos sutartis). Rangos sutartimi buvo sutarta, kad orientacinė/preliminari darbų kaina įskaičius pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) yra 79 220,95 Eur ir kad bus atsiskaitoma pagal faktiškai atliktus darbų kiekius, remiantis sąmatose nurodytais (fiksuotais) vienetiniais įkainiais (rangos sutarties 4.1 punktas);

2.2.       Rangos sutartimi buvo susitarta, jog už ieškovės atliktus darbus, bus atsiskaitoma kiekvieną mėnesį (rangos sutarties 4.2 punktas) per 30 kalendorinių dienų nuo darbų priėmimo ir PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos (rangos sutarties 4.2.2 punktas). Rangos sutarties 4.2.1 punkte numatyta, kad atsiskaitymams ieškovė atsakovei pateikia: atliktų darbų aktus F – 2, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę F – 3 ir PVM sąskaitas – faktūras;

2.3.       Ieškovė pateikė du atliktus darbų aktus atsakovei už 2018 m. spalio mėnesį. Viename iš atliktų darbų aktų, buvo fiksuoti ieškovės per 2018 m. spalio mėnesį atlikti darbai, nurodant, kad pastarųjų atliktų darbų vertė yra 23 802,39 Eur, antruoju aktu buvo fiksuota ieškovės darbai, atlikti per 2018 m. spalio mėnesį, nurodant, kad tokių atliktų darbų vertė yra 2 269,89 Eur kartu su šiais atliktų darbų aktais ieškovė atsakovui taip pat pateikė ir pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje numatyta, kad pagal pastaruosius du aktus atliktų darbų vertė yra 26 072,28 Eur. Atliktų darbų aktai tiek ir pažyma apie atliktų darbų vertę atsakovės buvo priimti ir pasirašyti;

2.4.       Ieškovė remdamasi minėtais atliktų darbų aktais ir pažyma apie atliktų darbų vertę išrašė bei pateikė atsakovei apmokėjimui 2018-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą (MARO Nr. 00046). Atliktoms paslaugos yra taikomas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 96 straipsnio 1 dalies nuostata, taikomas „atvirkštinis apmokestinimas“, dėl ko atsakovė sąskaitą apmokėjo be pridėtinės vertės mokesčio. Atsakovės ieškovei mokama suma pagal 2018-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą (MARO Nr. 00046) sudarė 21 547,34 Eur;

2.5.       Per 2018 m. lapkričio mėnesį ieškovė atliko darbų už 6 019,10 Eur sumą. Ieškovė per 2018 m. lapkričio mėnesį atlikti darbai buvo fiksuoti atliktų darbų aktu už 2018 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus, kuriame fiksuota, ieškovė per 2018 m. lapkričio mėnesį atliki darbai bei tokių darbų atlikimo vertė 6 019,10 Eur kartu su minėtu aktu taip pat buvo pateikta ir pažyma apie atliktų darbų vertę, kurioje numatyta, kad pagal pastarąjį aktą atliktų darbų vertė yra 6 019,10 Eur, tiek atliktų darbų aktas, tiek ir pažyma apie atliktų darbų vertę atsakovei buvo priimti ir pasirašyti;

2.6.       Ieškovė remdamasi atliktų darbų aktu ir pažyma apie atliktų darbų vertę už 2018 m. lapkričio mėnesį išrašė bei pateikė atsakovei apmokėjimui 2018-11-30 PVM sąskaitą –faktūrą (MARO Nr. 00052) bendrai 6 019,10 Eur atliktų darbų vertei. Atsakovė sąskaitą apmokėjo be pridėtinės vertės mokesčio. Atsakovės ieškovei mokama suma pagal 2018-10-30 PVM sąskaitą – faktūrą (MARO Nr. 00052) sudarė 4 974,46 Eur;

2.7.       Per 2019 m. spalio mėnesį ieškovė atliko darbų už 4 238,85 Eur atsakovei, kartu su minėtu atliktų darbų aktu taip pat buvo pateikta ir pažyma apie atliktų darbų vertę, kurioje taip pat fiksuota, kad pagal minėtą atliktų darbų aktą ieškovės  atliktų darbų vertė yra 4 238,85 Eur. Tiek atliktų darbų aktas, tiek ir pažyma apie atliktų darbų vertę atsakoves buvo priimta ir pasirašyta;

2.8.       Ieškovė remdamasi atliktų darbų aktu ir pažyma apie atliktų darbų vertę išrašė bei pateikė atsakovui apmokėjimui 2019-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą (MARS Nr. 00044) bendrai 4 238,85 Eur atliktų darbų vertei. Atsakovės sąskaitą taip pat apmokėjo be pridėtinės vertės mokesčio. Atsakovės ieškovės mokama suma pagal 2019-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą (MARS Nr. 00044) sudarė 3 503,18 Eur;

2.9.       Per 2019 m. gruodžio mėnesį ieškovė atliko darbų už 33 513,41 Eur sumą. Ieškovės per 2019 m. gruodžio mėnesį atlikti darbai buvo fiksuoti atliktų darbų aktu už 2019 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus, kuriame fiksuota, ieškovės per 2018 m. gruodžio mėnesį atliki darbai bei tokių darbų atlikimo vertė – 33 513,41 Eur. Atsakovui kartu su minėtu aktu taip pat buvo pateikta ir pažyma apie atliktų darbų vertę, kurioje numatyta, kad pagal pastarąjį aktą atliktų darbų vertė yra 33 513,41 Eur. Atsakovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą už per 2019 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus ir pažymą apie atliktų darbų vertę, dėl ko tiek aktas, tiek ir pažyma ieškovės buvo pasirašyta vienašališkai bei pateikta atsakovui;

2.10.       Ieškovė remdamasi atliktų darbų aktu ir pažyma apie atliktų darbų vertę už 2019 m. gruodžio mėnesį išrašė bei pateikė atsakovui apmokėjimui 2019-12-20 PVM sąskaitą – faktūrą (MARS Nr. 00054) bendrai 33 513,41 Eur atliktų darbų vertei. Atsakovė sąskaitą apmokėjo be pridėtinės vertės mokesčio. Atsakovės ieškovei mokama suma pagal 2019-12-20 PVM sąskaitą – faktūrą (MARS Nr. 00054) sudarė 27 697,03 Eur;

2.11.       Viso bendrai atsakovui apmokėjimui už ieškovės atliktas paslaugas buvo pateiktą PVM sąskaitų – faktūrų už 69 843,64 Eur sumą, bei atsakoves bendra apmokama ieškovės suma (išskaičius PVM) sudarė 57 722,01 Eur;

2.12.       Atsakovė atliko šiuos mokėjimus ieškovei: 2018-12-11 pervedė 20 328,80 Eur sumą; 2018-12-21 pervedė 4 725,74 Eur sumą. Viso bendrai pervedė: 25 054,54 Eur sumą. 2018-12-31 buhalterine pažyma Nr. 2, atlikus tarpusavio skolų sudengimą 141,17 Eur sumai, bendra atsakoves ieškovei sumokėta suma sudarė 25 195,71 Eur sumą. Atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei 57 722,01 Eur sumą, o sumokėjo tik 25 195,71 Eur, atsakoves nesumokėta suma ieškovei sudaro 32 526,30 Eur sumą;

2.13.       Rangos sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad bet kuriai šaliai vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus daugiau kaip 3 dienas, skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną po 0,03 procento nuo visos sutarties sumos, bet ne daugiau kaip 10 procentų nuo visos sutartinės kainos. Iš atsakovės, ieškovės naudai taip pat turi būti priteistina 6 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

2.14.       Iš atsakovės, ieškovės naudai priteistina 32 526,30 Eur skolos, 1 258,76 Eur delspinigių, 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė savo darbus atsakovui yra atlikusi, atlikti darbai atsakovui perduoti, atsakovė naudojasi darbų rezultatu, tačiau nepaisant to, atsakovė su ieškove neatsiskaitė;

2.15.       Aktas buvo vienašališkai pasirašytas ieškovės, akte atitinkamai nurodant, kad atsakovei atsisakius jį pasirašyti, aktas pasirašomas vienašališkai. Todėl toks aktas sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir abiejų šalių pasirašytas aktas. Ieškovė nurodė, jog pagrįstai aktą pasirašė vienašališkai bei toks aktas šalims suteikia tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir abiejų šalių pasirašytas aktas. Ieškovė pažymėjo, jog turi teisę reikalauti, kad už atliktus darbus jam būtų sumokėta. Atsakovui laiku su ieškovei neatsiskaičius, ieškovės reikalauja priteisti sutartines netesybas, todėl ieškiniu yra prašoma priteisti iš atsakoves tiek skolą, tiek ir sutartinius delspinigius.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir atsiliepimu prašė jį atmesti ir priteisti atsakovei visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 34-35).

4.       Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

4.1.       Atsakovės teiktais duomenimis (šalių susirašinėjamais), kurie nurodė ir patvirtino, kad ieškovė teikė atliktų darbų aktą bei pažymą apie atliktų darbų vertę už 2019 m. gruodžio mėn., nesilaikydama 2018-09-26 rangos sutarties sąlygų (4.2.1 punkto ir 4.2.1.3 punkto), dėl ko atsakovas pagrįstai nepriėmė ieškovės 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų;

4.2.       Ieškovė, pažeisdama 2018-09-26 rangos sutarties sąlygas, taip pat perdavė sutartyje numatytų darbų atlikimą kitam subrangovui, nesuderinusi tokio darbų perdavimo su UAB „StatVilsta“;

4.3.       Ieškovė nenurodė, kokiomis aplinkybėmis vienašališkai pasirašė 2019 m. gruodžio mėn. atliktus darbus, nutylėjo apie akto nepasirašymo priežastis bei nemotyvavo, jog darbus priimti buvo atsisakyta nepagrįstai. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, nurodančių, kad ieškovė parengtas atliktų vienašalis perdavimo aktas būtų įteiktas UAB „StatVilsta“;

4.4.       Atsakovė pagrįstai nepasirašė atliktų darbų akto ir pažymos. Todėl atsakovui pagal 2018-09-26 rangos sutarties sąlygas nekilo pareigos mokėti už ieškovės darbus. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, jog atliktų darbų aktus, kurių pagrindu ieškovė reikalauja apmokėjimo, būtų pasirašęs techninis prižiūrėtojas (2018-09-26 rangos sutarties 4.2.1.3. punktas);

4.5.       Pagal 2018-09-26 rangos sutarties 4.3. punkto sąlygas UAB „StatVilsta“ kiekvienų mėnesį sulaikė 5 procentus nuo subrangovo UAB „MARSANTA IR KO“ pateiktos PVM sąskaitos sumos be PVM. Ieškinio pareiškimo motyvuose, skaičiuojant reikalaujamų sumų, ši sutarties sąlyga taip pat neįvertinta.

5.       Nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą, su vėlesniais patikslinimais, prašydamas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei dėl reikalavimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime iš esmės nurodė, jog jeigu UAB „StatVilsta“ nustatytais terminais informuos restruktūrizavimo administratorių, kad UAB „MARSANTA IR KO” finansinis reikalavimas sutampa su įmonės apskaita, administratorius pateiks jį tvirtinti teismui restruktūrizavimo byloje. Tačiau įmonė nurodė, jog nesutinka su pareikštu reikalavimu atsiliepime nurodytais pagrindais, todėl nemokumo administratorius neteikė teismui prašymo dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (1 t., b. l. 100-101, 109).

6.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas iš esmės palaikė ir pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti (1 t., b. l. 121).

Ieškinys tenkintinas

II. Ginčo esmė

7.       Ginčas tarp šalių kilo dėl statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė pilnai neatsiskaitė už suteiktus darbus, liko skolinga 32 526,30 Eur skolos ir 1 258,76 Eur delspinigių. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu, nurodė, jog nepriėmė ieškovo atliktų darbų, todėl nekilo pareigos sumokėti už rangos paslaugas, taip pat ieškovė pažeidė sutartį ir perdavė darbų atlikimą kitam subrangovui, nesuderinusi tokio darbų perdavimo.

III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl prašymo priteisti skolą už atliktus darbus

8.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus, taikytinos šalių sudarytos Rangos sutarties nuostatos, statybos rangą reglamentuojančios specialiosios teisės normos, o kiek jos šalių santykių nereglamentuoja – bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

9.       Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

10.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

11.       Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis.

12.       Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

13.       Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

14.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016; 2016-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

15.       Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta ir tai, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi perdavimo – priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

16.       Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su „zip“ laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (1 t., b. l. 14, DOK – 15693; b. l. 64-65, DOK 208140):

16.1.       Ieškovė su atsakove sudarė 2018-09-26 statybos rangos sutartį Nr. 2018/09/11 dėl šildymo, vėdinimo, šilumos gamybos, vandentiekio ir nuotekų darbų, statybos objekte (duomenys neskelbtini), atlikimo (toliau – Rangos sutartis) (Rangos sutarties 1.1 punktas). Šalys sutarė, kad orientacinė/preliminari darbų kaina įskaičius PVM yra 79 220,95 Eur bei kad bus atsiskaitoma pagal faktiškai atliktus darbų kiekius, remiantis sąmatose nurodytais (fiksuotais) vienetiniais įkainiais (Rangos sutarties 4.1. punktas). Taip pat šalys sutartimi susitarė, jog už ieškovės atliktus darbus, bus atsiskaitoma kiekvieną mėnesį (Rangos sutarties 4.2 punktas) per 30 kalendorinių dienų nuo darbų priėmimo ir PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos (rangos sutarties 4.2.2 punktas). Rangos sutarties 4.2.1 punkte numatyta, kad atsiskaitymui ieškovė atsakovei pateikia: atliktų darbų aktus F-2, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę F-3 ir PVM sąskaitas – faktūras;

16.2.       Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė pateikė du atliktus darbų aktus atsakovei už 2018 m. spalio mėnesį, viename iš jų nurodyta vertė 23 802,39 Eur, kitame – 2 269,89 Eur. Pažymoje apie atliktų darbų vertę, numatyta, kad pagal pastaruosius du aktus atliktų darbų vertė yra 26 072,28 Eur. Atliktų darbų aktai tiek ir pažyma apie atliktų darbų vertę atsakovės buvo priimti ir pasirašyti. Ieškovė remdamasi nurodytais atliktų darbų aktais ir pažyma apie atliktų darbų vertę pateikė atsakovei apmokėjimui 2018-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MARO Nr. 00046. Atsakovės ieškovei mokama suma pagal 2018-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą (MARO Nr. 00046) sudarė 21 547,34 Eur, kadangi atliktoms paslaugoms yra taikomas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 96 straipsnio 1 dalies nuostata, kuo0met atsakovė sąskaitą apmokėjo be pridėtinės vertės mokesčio;

16.3.       Ieškovės per 2018 m. lapkričio mėnesį atlikti darbai nurodyti atliktų darbų akte, kuriame fiksuota tokių darbų atlikimo vertė 6 019,10 Eur, kartu su minėtu aktu taip pat buvo pateikta ir pažyma apie atliktų darbų vertę, kurioje numatyta, kad pagal pastarąjį aktą atliktų darbų vertė yra 6 019,10 Eur, tiek atliktų darbų aktas, tiek ir pažyma apie atliktų darbų vertę atsakovei buvo priimti ir pasirašyti. Ieškovė už 2018 m. lapkričio mėnesį išrašė bei pateikė atsakovei apmokėjimui 2018-11-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MARO Nr. 00052 bendrai 6 019,10 Eur atliktų darbų vertei. Atsakovės ieškovei mokama suma pagal 2018-10-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MARO Nr. 00052 sudarė 4 974,46 Eur, kadangi atsakovė sąskaitą apmokėjo be pridėtinės vertės mokesčio;

16.4.       2019 m. spalio mėnesį atliktų darbų akte ir pažymoje apie atliktų darbų vertę, nurodyta, kad pagal atliktų darbų aktą ieškovės atliktų darbų vertė yra 4 238,85 Eur. Tiek atliktų darbų aktas, tiek ir pažyma apie atliktų darbų vertę atsakoves buvo priimta ir pasirašyta. Ieškovė remdamasi atliktų darbų aktu ir pažyma apie atliktų darbų vertę išrašė bei pateikė atsakovui apmokėjimui 2019-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MARS Nr. 00044 bendrai 4 238,85 Eur atliktų darbų vertei. Atsakovės ieškovės mokama suma pagal 2019-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą (MARS Nr. 00044) sudarė 3 503,18 Eur, kadangi atsakovės sąskaitą taip pat apmokėjo be pridėtinės vertės mokesčio;

16.5.       Ieškovės per 2019 m. gruodžio mėnesį atlikti darbai buvo fiksuoti atliktų darbų aktu už 2019 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus, kuriame fiksuota, ieškovės per 2018 m. gruodžio mėnesį atliki darbai bei tokių darbų atlikimo vertė – 33 513,41 Eur. Atsakovui kartu su minėtu aktu pateikė pažyma apie atliktų darbų vertę, kurioje numatyta, kad pagal pastarąjį aktą atliktų darbų vertė yra 33 513,41 Eur. Tačiau atsakovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą už per 2019 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus ir pažymą apie atliktų darbų vertę, dėl ko tiek aktas, tiek ir pažyma ieškovės buvo pasirašyta vienašališkai bei pateikta atsakovui. Ieškovė išrašė bei pateikė atsakovui apmokėjimui 2019-12-20 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MARS Nr. 00054 bendrai 33 513,41 Eur atliktų darbų vertei. Atsakovės ieškovei mokama suma pagal 2019-12-20 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MARS Nr. 00054 sudarė 27 697,03 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio);

16.6.       Remiantis nurodytais duomenimis nustatyta, jog viso atsakovui už ieškovės atliktus darbus buvo pateiktą PVM sąskaitų – faktūrų už 69 843,64 Eur sumą, atsakoves bendra apmokama ieškovės suma (išskaičius PVM) sudarė 57 722,01 Eur; 

16.7.       Atsakovė ieškovei pervedė 25 054,54 Eur sumą. 2018-12-31 buhalterinėje pažymoje Nr. 2, nurodytais duomenimis, nustatyta, jog  atlikus tarpusavio skolų sudengimą 141,17 Eur sumai, bendra atsakoves ieškovei sumokėta suma sudarė 25 195,71 Eur sumą. Taigi, atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei 57 722,01 Eur sumą, o sumokėjo 25 195,71 Eur, atsakoves nesumokėta suma ieškovei sudarė 32 526,30 Eur;

16.8.       Atsakovas 2020-07-10 pranešime dėl nemokumo proceso inicijavimo nurodė, jog jo skola ieškovui yra 33697,06 Eur ir 88,00 Eur vykdymo išlaidų bei siūlė sudaryti susitarimą dėl pagalbos, atidedant aukščiau nurodytos skolos mokėjimą;

16.9.       579-osios DGNS bendrijos pažymoje nurodyta, jog UAB „Terma“ pateikė pilną įrangos komplektą ir sumontavo saulės kolektorių sistemą karštam vandeniui ruošti pagal pateiktą projektą bei atliko derinimo ir paleidimo darbus. Sistema veikia kokybiškai. Pretenzijų dėl pateiktos įrangos ir montavimo darbų kokybei neturi;

16.10.       Atsakovas pateikė 2019-05-30, 2019-06-18 ir 2020-01-13 pranešimus dėl darbų trūkumų. Ieškovas 2019-06-26 raštu Nr. 154 ir 2020-01-14 raštu Nr. 171 pateikė atsakymus į atsakovo keltus klausimus, be kita ko, prašant padengti susidariusį įsiskolinimą.

16.11.       Ieškovas el. paštu išsiuntė atsakovui 2019 m. gruodžio mėn. sąskaitą ir aktus.  

17.       Pažymėtina tai, kad ginčo dėl nurodytų ir byloje nustatytų aplinkybių tarp šalių iš esmės nekilo (žr., 16 punktą). Ginčas kilo dėl 2019 m. gruodžio mėn. darbų priėmimo ir jų netinkamo atlikimo, sąlygojusio priėmimo – perdavimo akto nepasirašymą. Atsakovas iš esmės nurodė, jog darbai nebuvo atlikti tinkamai, todėl nepasirašius darbų priėmimo – perdavimo akto, jam nekilo pareiga apmokėti už atliktus darbus, be to, darbus atliko subrangovas be atsakovės sutikimo, pretenzijoje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, ieškovas nenurodė, kokiomis aplinkybėmis buvo atsisakyta pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą. Teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su atsakovės nurodytais argumentais bei jų pagrindu ieškinį atmesti.

18.       Pirma, atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes dėl darbų atlikimo. Priešingai, darbų atlikimo aktai, pažymos apie atliktų darbų vertę, paties atsakovo pranešimas, jog jo skola ieškovui sudaro 33697,06 Eur ir siūlymas sudaryti susitarimą dėl skolos sumokėjimo atidėjimo, taip pat 579-osios DGNS bendrijos pažyma apie tinkamą darbų atlikimą, įrodo (žr., 16 punktą), jog darbai už kuriuos ieškovas prašė sumokėti buvo atlikti tinkamai.

19.       Antra, aplinkybė, jog darbus atliko subrangovas, nesant atsakovo sutikimui, savaime neatleidžia atsakovą nuo pareigos atsiskaityti už suteiktus darbus, kadangi kaip minėta, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, jog darbai buvo atlikti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Priešingai, paties atsakovo pranešimas dėl 33697,06 Eur skolos bei siūlymas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, atidedant aukščiau nurodytos skolos mokėjimą, papildomai įrodo ieškovo nurodytų aplinkybių dėl atliktų darbų ir esamos skolos pagrįstumą. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsakovui atsisakyti priimti darbus, byloje nenustatyta (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5 ir 6 dalys) (žr., 13 punktą).

20.       Trečia, minėta, jog perdavimo – priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus (žr., 15 punktą), o duomenų, jog atsakovas nebūtų informuotas apie darbų priėmimą bei jam suvaržyta galimybė pateikti pretenzijas dėl darbų atlikimo bei pateikti nesutikimo argumentus su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, byloje nenustatyta. Priešingai, byloje esantys įrodymai įrodo, jog tarp ieškovų vyko susirašinėjimas dėl vykdytų darbų bei atsakovas buvo informuotas apie skolą už atliktus darbus (žr., 16.8., 16.10. – 16.11. punktus). Taip pat byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovo atsakymuose nurodytas aplinkybes, jog projekte nebuvo numatyti statybos atstatymo darbai gyventojų butuose, todėl 8, 21, 27, 28, 29 butų savininkai neleido atlikti darbus. Dėl šios priežasties neatlikti nuotekų tinklų keitimo darbai ir šią problemą turi spręsti užsakovas su projektuotoju (žr., 16.10. – 16.11. punktus). Taigi, nesant duomenų, kurie paneigtų ieškovo atsakymuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, įvertinus ir tai, kad užsakovas turi pareigą sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo atsisakymas priimti atliktus darbus bei sumokėti ieškovo reikalaujamą sumą yra pagrįstas ir teisėtas, juo labiau, kad vėlesniu 2020-07-10 pranešimu atsakovas iš esmės neneigė skolos fakto bei siūlė atidėti skolos sumokėjimą (žr., 16.8. punktas). Kita vertus, byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovas būtų prašęs sumokėti už neatliktus darbus.

21.       Taigi, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog ieškovė, siekdama išvengti nepagrįsto darbų priėmimo vilkinimo, pagrįstai pasinaudojo įstatyme įtvirtinta rangovo teise, perduoti darbus vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu, o atsakovės argumentai, kad nepasirašius darbų priėmimo akto, jai nekylą pareigą sumokėti už atliktus darbus bei vienašalis pasirašymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, atmestini kaip nepagrįsti. 

22.       Byloje nustatyta (žr., 16.5. 16.7. punktai), jog atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei 57 722,01 Eur sumą, o sumokėjo 25 195,71 Eur, todėl ieškovės reikalavimas sumokėti 32 526,30 Eur yra pagrįstas ir teisėtas (CK 6.681 straipsnis). Įrodymų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Dėl prašymo priteisti netesybas

23.       Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės už laikotarpį nuo 2020-12-20 iki ieškinio padavimo dienos (už 129 dienas) priteisti 1 258,76 Eur (32 526,30 Eur x 0,03 proc. x 124 d. = 1 258,76 Eur) netesybų (Rangos sutarties 7.2. punktas).  

24.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl Rangos sutarties 7.2. punkte numatytų 0,03 procentų netesybų dydžio tarp šalių nekilo, t. y., ieškovė neįrodinėjo, jog nurodytas netesybų dydis yra neprotingai didelis. Taip pat teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, neturi pagrindo spręsti, jog 0,03 procentai netesybų dydis yra neprotingai didelis, neatitinkantis sąžiningumo, teisingumo reikalavimų ar pažeidžiantis sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog 0,05 procentų delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną savaime nepripažįstama per didele (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015; 2018-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2020-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 52 punktas).

25.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei nesant duomenų, kurie paneigtų paskaičiuotų netesybų pagrįstumą, vadovaujantis Rangos sutarties 7.2. punktu, ieškovės prašymas priteisti 1 258,76 Eur netesybas tenkintinas. Viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina suma sudaro 33 785,06 Eur (32 526,30 + 1 258,76 = 33 758,06).

Dėl prašymo priteisti procesines palūkanas

26.       Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

27.       Nagrinėjamu atveju esant ieškovų prašymui priteisti procesines palūkanas bei nusprendus ieškinį tenkinti, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 33 785,06 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-06-09 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

28.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29.       Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Teismų praktikoje pažymima, jog nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. suponuos būtent šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (pvz., žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-29 nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1490-781/2020 ir joje cituojamą teismų praktiką).

30.       Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad atsakovei iškelta restruktūrizavimo bylą, ieškovei grąžintinas 2020-04-24 ir 2020-06-05 mokėjimo pavedimais sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 760,00 Eur (394,00 + 366,00) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas) („Liteko“ sistema neformatuoja ieškinio priedų bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (1 t., b. l. 14, DOK – 15693; b. l. 18, DOK-109403).

31.       Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).

33.       Ieškovė nurodė, jog patyrė 665,50 Eur atstovavimo išlaidų („Liteko“ sistema neformatuoja ieškinio priedų bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (1 t., b. l. 14, DOK – 15693), bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja prašymo priedų bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (1 t., b. l. 14, DOK – 15693). Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, dalis neviršija 5,00 Eur, todėl nespręstinas jų priteisimo klausimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“, juridinio asmens kodas 125440955, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MARSANTA IR KO“, juridinis asmens kodas 302610329, naudai 32 526,30 Eur skolos, 1 258,76 Eur delspinigių, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (33 785,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-06-09 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MARSANTA IR KO“, juridinis asmens kodas 302610329, 2020-04-24 mokėjimo nurodymu Nr. 3245 sumokėtą 394,00 Eur ir 2020-06-05 mokėjimo nurodymu Nr. 3284 sumokėtą 366,00 Eur dydžio žyminį mokestį, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                          Žilvinas Terebeiza