Administracinė byla Nr. eI3-5418-342/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00057-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4;55.1.1; 55.1.3; 57.4

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 23 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mariui Griciui, 

atsakovės atstovei Daliai Vaičikauskaitei.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

nustatė:

Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydama panaikinti 2022-12-16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus raštą (sprendimą) Nr.14SD-3969-(14.14.104.), įpareigojant atsakovę nustatyti administraciniu aktu kelio servitutą patekimui į A. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti atstovavimo išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėja nuosavybės teises į žemės sklypą un. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgijusi 2010-12-28 d. 1994 10 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodoma, kad jame yra palei sklypo kraštą 4 metrų pločio privažiavimo kelias. Šiuo privažiavimo keliu pareiškėja naudojosi iki šiol, kol nauji žemės sklypo nuomininkai buvo informuoti žemės sklypo kaimynų G., kad jokio privažiavimo į žemės sklypą nėra. Teigia, kad 2022-11-09 d. atsakovo atsakyme nurodoma, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2659 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone" (toliau - Projektas), buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas su jame suformuotomis žemėnaudomis. Projekte privažiavimas prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas iš šiaurinės sklypo pusės. 5 metrų bendro naudojimo keliu Nr. 5-II1-5.

Paaiškino, kad patikrinus esamą situaciją ir tapo aišku, kad iš šiaurinės sklypo pusės 5 metrų bendro naudojimo kelio nustatyti nėra jokių galimybių, nes trukdo pastatai ir esantys augalai. Gretimuose žemės sklypuose un. nr. (duomenys neskelbtini), un. nr. (duomenys neskelbtini), kad. nr. (duomenys neskelbtini), kad. nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra įgyvendintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir kelias nėra nurodytas.

Akcentuoja, kad esant šiems duomenims, buvo vėl kreiptasi į atsakovę, kuri 2022-12-16 d. raštu jau konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2659 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ buvo nurodyta, kad šiai dienai pravažiuoti ar suprojektuoti bendro naudojimo kelio tęsinį iš šiaurinės sklypo pusės nėra galimybės, nes nebėra laisvos valstybinės žemės.

Nurodė, kad šiai dienai susidarė situacija, kada pareiškėja negali disponuoti savo turtu, nes nėra jokių galimybių patekti į žemės sklypą, o NŽT nenustatė kelio servituto nei pagal buvusią faktinę padėtį, nei pagal teritorinio planavimo dokumentą.

Mano, kad NŽT turėjo teisę ir pareigą formuoti aplinkinius žemės sklypus pagal pareiškėjos žemės sklype numatytą privažiavimą arba vadovaujantis 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2659 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ nuostatomis pareiškėja nekelia jokių būtinųjų reikalavimų, kad servitutas būtinai turi būti per žemės sklypą un. nr. (duomenys neskelbtini), jai svarbu, kad būtų nustatytas privažiavimas, kurio neįgyvendino atsakovė.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti ir panaikinti atsakovės sprendimą, nustatyti servitutą administraciniu aktu.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti. Teigia, kad su pateiktu pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodė, pagal teismui pateiktus, žemės sklypui (suformavimo dokumentus), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant kadastrinius matavimus, buvusi žemės savininkė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė ant Žemės sklypo ribų paženklinimo 2009 m. gruodžio 14 d. akto, t.y. sutiko su žemės sklypo ribomis. Teigia, kad buvusi savininkė P. G. nuo žemės sklypo suformavimo 1994 metų, pareiškėja nuo 2010 metų nesprendė privažiavimo klausimo prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, sutiko su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribomis, atliekant tikslius žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl šiuo metu, institucija, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ar kituose privačiuose žemės sklypuose administraciniu aktu nustatyti servituto, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimas (raštas) Nr.14SD-3969-(14.14.104.) „Dėl servituto nustatymo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Mano, kad ši ginčo situacija gali būti sprendžiama tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio pagrindais, t.y. teismo sprendimu arba geranoriškai sprendžiant su privačių žemės sklypų savininkais nustatant servitutą notariškai (sandoriu). 

Atsakovės atstovė prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais motyvais.

Patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl 2022-12-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos  Kretingos skyriaus sprendimo Nr. 14SD-3969(14.14.104.), kuriuo pareiškėjos prašymo dėl servituto nustatymo administraciniu aktu netenkino, nes nustatyti servitutą administraciniu aktu privačiame žemės sklype nėra juridinio pagrindo bei galimybės žemės sklypo pietinėje pusėje suprojektuoti bendro naudojimo kelią.

1996-04-30 Klaipėdos apskrities valdytojo administracija sprendimu Nr. 2937 „Dėl nuosavybės atstatymo piliečiui“ P. G. atkurtos nuosavybės teisės į žemę 10,86 ha, esančią (duomenys neskelbtini). Nuosavybės atkūrimas 1996 m. I ketv.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  nuo 2011-01-07 nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priklauso pareiškėjai.

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje 1994-10-25 abrise nurodytas (planuojamas) 4 metrų privažiavimas.

Laikinajame žemės sklypo 1995-01-26 plane (sklypo projektinis numeris 92) privažiavimas pažymėtas taip pat žemės sklypo pietinėje pusėje.

2005-09-06 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu G. G. suformuotas 5,82 ha, paženklinant ir parodant žemės sklypo ribas.

2006-01-31 Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 13.6-334 „Dėl G. G. privataus žemės sklypo Nr. 7, registro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo, kuriuo pakeitė žemės ūkio žemės paskirties žemės sklypo Nr. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad pagrindinė žemės tikslinė paskirtis yra žemės ūkio paskirties žemė. Nustatomos žemės sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir 202 kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku - 0,01 ha, 203 kelio servitutą –teisę važiuoti transporto priemonėmis 0,06 ha.

2010-08-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu Dėl privataus žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo Nr. Ž14-183 pakeitė V. G. privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad pagrindinė žemės ūkio tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, taip pat taikomos  specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir nustatyti 202 kelio servitutą –teisę naudotis pėsčiųjų taku - 0,0155 ha, 201 kelio servitutas – (tarnaujantis daiktas) – plotas 0,0468 ha.

2022-08-22 Valstybės įmonės Registrų centras pažymoje apie gretimų žemės sklypų savininkus nurodyta: žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypais: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai V. G., R. G., V. G., M. G.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė B. P. Z; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. U.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. U.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. U.; unikalus (duomenys neskelbtini), savininkas P. V.; unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), savininkai R. G., V. G., V. G., M. G.

2022-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius savo rašte Nr. 14SD-3554(14.14.104.) pateikė informaciją pareiškėjos atstovui pagal jo užklausimą, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant kadastrinius matavimus, servitutas nebuvo nustatytas, nes pirminiuose dokumentuose abrise ir žemės sklypo plane pravažiavimo nėra nurodyta. Nustatė, kad žemės sklypo savininkė P. G. sutiko su pamatuotomis žemės sklypo ribomis ir suformuotomis žemėnaudomis, pasirašydama žemės sklypų paženklinimo –parodymo akte.

Pareiškėja 2022-11-28 prašymu kreipėsi į atsakovę dėl servituto nustatymo administraciniu aktu.

2022 m. gruodžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl servituto nustatymo“, kuriuo atsisakė nustatyti servitutą administraciniu aktu bei nurodė, jog iš pietinės pusės suprojektuoti bendro naudojimo kelio nėra galimybės, nes nėra laisvos valstybinės žemės.

Dėl 2022-12-16 administracinio akto panaikinimo

Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas ir Žemės servitutų nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ bei kiti teisės aktai.

Remiantis Nutarimo taisyklėmis Nr. 1289 atitinkamais atvejais teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjai, formuodami žemės sklypą, projektuoja šiuos servitutus: 3.1. kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti; 3.2. kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku; 3.3. kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis; 3.4. kelio servitutą, suteikiantį teisę varyti galvijus; 3.5. kelio servitutą, suteikiantį teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų. Pateikus prašymą ir reikiamus dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti prašomą žemės servitutą kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą, kuriam nustatomas žemės servitutas. Šiuos formalius procedūrinius veiksmus atliko pareiškėja kreipdamasi į atsakovę su 2022 m. lapkričio 28 d. prašymu „Dėl servituto nustatymo“.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esančius Valstybės įmonės Registrų centro duomenis pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas priklausė P. G. nuo 1996-06-27 iki 2011-01-07 bei į tai, kad iš bylos aplinkybių paaiškėjo, jog Nacionalinė žemės tarnyba negali nustatyti servituto administraciniu aktu, tol kol nėra atkurta nuosavybės teisė į žemę. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad servitutas buvo numatomas tuo metu, kai pagal nuosavybės teisių aktus P. G. žemės sklypo pietinėje pusėje buvo planuojamas 4 metrų privažiavimas. Tuo tarpu, kaip atsakovė pastebėjo, pareiškėja šio klausimo nesprendė ilgą laiko tarpą, per šį laikotarpį laisvos valstybinės žemės neliko, kad būtų galima nustatyti pareiškėjos norimą kelio servitutą, tuo labiau, kad buvusi sklypo savininkė sutiko su pasikeitusių savininkų žemės valdomis ir jų ribomis. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, laiko, kad šie duomenys teisingi ir išsamūs, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ginčo dėl to byloje nėra.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, atsižvelgiant ir į susiklosčiusią situaciją ir procesinės teisės normų pritaikymą laikytina, kad teisėtai buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos reikalavimą nustatyti kelio servitutą. Faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad nėra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės pareiškėjos skundo pagrindimui. Galiojantis teisinis reguliavimas ir teismų praktika numato, jog servitutai nustatomi apskrities viršininko sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Taigi, apskrities viršininkas sprendimą dėl servituto galėjo priimti tik tada, kai toks servitutas numatytas teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose. Pažymėtinas ir kitas svarbus teisinis aspektas – valia. Remiantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymu apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir esančius įrodymus pareiškėja valią, servitutui nustatyti, išreiškė ir prašymą pateikė praėjus beveik trisdešimčiai metų, kai po įvykusių gretutinių žemės sklypų korekcijos, tai tapo nebeįmanoma. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog yra laisvos valstybinės žemės pietinėje sklypo pusėje, kurioje būtų galimybė suprojektuoti bendro naudojimo kelią.

Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį servitutai administraciniu aktu gali būti nustatyti Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius, t. y., kol nėra nustatyta tvarka patvirtinto atitinkamo teritorijų planavimo dokumento ar konkrečios žemės valdos projekto sprendinių, kuriais būtų išspręstas atitinkamo servituto nustatymo klausimas, negalimas ir paties sprendimo – administraciniu aktu, dėl servituto nustatymo priėmimo klausimas. Byloje duomenų, kad ginčo žemės sklypo atžvilgiu egzistuotų atitinkami teritorijų planavimo dokumentai ar šio žemės sklypo planai, kurių sprendiniai numatytų kelio servituto šiame žemės sklype nustatymo galimybę šiuo metu, nėra surinkta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėja. Tuo labiau, į bylą pateikti ginčo žemės sklypo žemėtvarkos projektų duomenys patvirtina, kad toks servitutas ginčo žemės sklypui nesuprojektuotas, taip pat žemės sklypo situacija aplinkinių žemės sklypų atžvilgiu parodo, kad toks servituto nustatymas pareiškėjos sklype, kai jis negalimas kituose besiribojančiuose sklypuose nustatymas. Visa tai reiškia, kad šiuo metu sąlygų nustatyti ginčo žemės sklype servitutą administraciniu aktu nėra. Tai būtų galima padaryti, jei būtų patvirtintas naujas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kurių sprendiniai numatytų tokią galimybę. Todėl, atsižvelgiant į bylos faktinę ir teisinę situaciją, servituto nustatymas administraciniu aktu šalia pareiškėjui priklausančio žemės sklypo negalimas. Laikytina, kad kelio servitutas galėtų būti nustatomas arba tvirtinamas žemės valdos projektas, kuriame suprojektuotas privažiuojamasis kelias, tik CK nustatyta tvarka sudarant sandorį tarp privačių žemės sklypų savininkų, o jiems nesusitarus, kelio servitutas nustatomas arba kelias žemės valdos projekte projektuojamas tik priėmus atitinkamą teismo sprendimą.

Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjos atstovui pateikė informaciją, jog servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu, remiantis CK 4.126 straipsniu. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pagal šio straipsnio 2 dalį daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Ginčai dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo nustatyti servitutą nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, sekant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką - Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 3 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-66/2018; 2016 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-62/2016; 2015 m. liepos 27 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-85/2015 ir kt.). Jeigu byloje keliamas reikalavimas įpareigoti nustatyti servitutą viešojo administravimo subjektą, toks ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme, nepriklausomai nuo to, kad tarp turto, kurio naudai siekiama nustatyti servitutą, ir turto, kuriame prašoma nustatyti servitutą, savininkų kyla ginčas. Tais atvejais, kai siekiama servitutą nustatyti teismo sprendimu pagal Civilinio kodekso 4.126 straipsnį, ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Taigi, įvertinus šioje byloje kilusio ginčo esmę, pareiškėjo prašyme suformuluotus reikalavimus, darytina išvada, kad pareiškėja, siekdamas nustatyti servitutą būtent teismo sprendimu, turėtų kreiptis Civilinio proceso nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą.

Vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Nenustatyta, kad skundžiamu sprendimu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar institucija priimdama skundžiamą sprendimą viršytų kompetenciją, taip pat kad skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti, nes jame išsamiai ir detaliai pareiškėjai išaiškinta dėl servituto nustatymo administraciniu aktu negalimumo. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netinkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus- nustatyti administraciniu aktu kelio servitutą patekimui į pareiškėjos žemės sklypą, unikalus Nr. 5674-0001-0005. Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėja prašo visas atstovavimo išlaidas patirtas šioje byloje priteisti iš atsakovės ieškovės naudai. Teigia, jog už įrodymų rinkimą, susipažinimą su dokumentais patyrė 100 eurų bylinėjimosi išlaidų, skundo ruošimas –500 eurų, Atskirojo skundo ruošimas kainavo 300 eurų, Atstovavimas teisme –100 eurų, todėl bendra prašoma priteistina suma yra susidariusi 1000 eurų.

        Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Procesinis sprendimas šioje byloje priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai                                                                     Aušrelė Mažrimienė

                                                                                                                          Laimutė Jokubauskaitė

                                                                                                                          Remigijus Arminas