Civilinė byla Nr. 2A-2-173/2016

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3;2.3.2.10;

(S)

                                                  3.3.1.21;                                         

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Raimundo Buzelio,

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovo Kauno apygardos prokuratūros atstovei S. G.,

atsakovui T. P., jo atstovui advokatui Pauliui Čerkai,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei J. G.,

trečiajam asmeniui N. P., jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso  tvarka išnagrinėjo atsakovų T. P. ir I. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams I. P., T. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijai, dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, tretieji asmenys UAB „Homo Novus“, D. D., M. N., N. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AB SEB bankui, A. M., J. K., A. B., P. R., A. R., V. B., K. B., D. A. K., VĮ „Registrų centras“, pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams T. P., I. P., dėl ieškovų T. P. ir I. P. įpareigojimo pašalinti savavališkai ant kelio valstybinėje žemėje supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles, atstatyti į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, tretieji asmenys N. P., D. D., M. N., Kauno rajono savivaldybės administracija, A. M., J. K., A. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsakovų T. P., I. P. įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys tvoros dalimi, sutvarkyti statybvietę, pagal atsakovų  T. P., I. P. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo;                     

       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                                       I.Ginčo esmė

Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas:

          1. Pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005-01-26 ir 2005-07-18 suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo  namo,   esančio  (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninio projekto korektūras;

2. Pripažinti negaliojančia 2006-03-23 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją;
3. Pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją;
4. Įpareigoti I. P. ir T. P. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išardyti atliktą pabetonavimą su betono akmenų trinkelėmis nuo projektuojamo bendro naudojimo kelio valstybinėje žemėje bei kelio sankasą;
5. Įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto I. ir P. P. sklypo detaliojo plano sprendinius;
6. Įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą;
7. Įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. per 3 mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą (t. 4, b.l. 1-7).

          Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P. (t. 1, b.l. 1-3, 91-93, 163-167).

         Atsakovai T. P., I. P. patikslintu ieškiniu prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b.l. 2-5, 23-26).

         Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priešieškiniu prašo įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo ieškovai teismo nustatytu terminu neįvykdys - įpareigoti Inspekciją pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles, ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų (t. 2, b.l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b.l. 52-56).

Trečiasis asmuo UAB „Homo novus“ atsiliepimu nurodė, kad su prokuratūros ieškiniu nesutinka. G. A. firma „Homo novus“ pagal statytojo pateiktus duomenis ir žemės sklype esančius riboženklius  atliko pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių kadastrinius matavimus ir sudarė nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, o ne žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (t. 4, b.l. 10-12).

Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, paaiškėjus aplinkybėms, jog atsakovams T. P. ir I. P. statant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime, buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, tuo pačiu pažeistas viešasis interesas, t.y. savavališkai buvo užimta valstybinė žemė, išsamiai visos faktinės aplinkybės ir motyvai yra išdėstyti patikslintame ieškinyje. 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius patvirtino detalųjį planą, kuriuo buvo pakeista T. P. priklausančio žemės sklypo paskirtis, numatytas užstatymas ir sklypo naudojimo režimai. Vadovaujantis tuo detaliuoju planu buvo parengtas projektas, kuris yra neišlikęs. Tačiau buvo rastos to projekto korektūros, kuriomis buvo bandyta pritaikyti dokumentus prie esamos padėties. Tos korektūros buvo atliekamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atliekant patikrinimą Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, buvo konstatuota, kad I. ir P. P. gyvenamasis namas iš dalies stovi 0,58 metrų atstumu už sklypo ribos, t.y. namo kolonos ne tik kad neišsitenka detaliajame plane numatytoje teritorijoje, bet ir išeina iš sklypo ribų ir užima dalį valstybinės žemės, kurioje yra numatomas projektuojamas kelias. Šiais neteisėtais atsakovų veiksmais, t.y. namo statyba valstybinėje žemėje, buvo pažeistos Statybos įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymo bei STR nuostatos. Buvo pažeistas ne tik viešasis interesas, t.y. valstybės interesas, kuris šiuo atveju yra ginamas kaip viešasis interesas, kadangi neteisėtai užimta valstybinė žemė, bet tuo pačiu pažeisti trečiųjų asmenų interesai, t.y. asmenų, turinčių sklypus už atsakovų sklypo, kuriems tokiu atveju buvo visiškai užtvertas kelias ir atimta galimybė patekti į savo sklypus. Prašė patenkinti visus ieškinio reikalavimus, tiek susijusius su administracinių aktų naikinimu, tiek su savavališkų statybų padarinių šalinimu.

          Atsakovas T. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad buvo gautas skundas, prasidėjo skundo tyrimas ir buvo nurodyta patraukti tvorą iš žemės sklypo, kuris jam nepriklauso. Trinkelės ir tvora yra lengvai pakeičiami, išmontuojami. Esminis klausimas yra pastato kolonos. Tai ne namas, t.y. priestatas prie namo, pavėsinės automobiliui kolonos, kurios stovi ant valdiškos žemės. Dėl to, ar jos stovi ant valdiškos žemės ar ne ir kaip jos ten atsirado, kyla tam tikros abejonės dėl atstumo. Dėl tvoros 4 metrų, kad galėtų žmonės pravažiuoti, tai yra nesudėtinga. Trinkelės sudėtos tam, kad sutvarkyti aplinka. Jei išardyti trinkeles, tai liks molis. Dėl tvoros buvo sutarta su kaimyne, kad jeigu toks atvejis yra, ta tvora nesunkiai perkeliama arba nuimama. Nebuvo tikslo pastatyti namą ne savo žemėje. Tuo metu leistinos paklaidos buvo 60 cm.

Palaiko savo ieškinio reikalavimus, prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą dėl įpareigojimo išardyti trinkeles, nes trinkelės nėra statinys. Privažiavimas buvo sudėtingas, todėl jie sudėjo trinkeles ir tam gavo leidimą iš Savivaldybės Kelių skyriaus kelio dalį uždengti kietąja danga – trinkelėmis.

Nesutinka su Statybos inspekcijos priešieškiniu. Detaliuoju planu jam buvo nurodyta kelią įsirengti savo lėšomis. Po to, kai kelias prie jo sklypo buvo įrengtas, jis paprašė leidimo uždengti kietąja danga. Su savivaldybe buvo suderinta, leidimą daryti kelią pagal detalųjį planą išdavė savivaldybės taryba, o uždengti kelią kietąja danga suderino savivaldybės kelių ir transporto skyriumi, t.y. ant jo prašymo uždėta viza „Neprieštarauju“. Trinkelės – ne statinys, nes jos niekaip nesutvirtintos su žeme, jos tik padėtos.

Nesutinka su Statybos inspekcijos ieškiniu dėl tvoros nugriovimo. Gavo nurodymą nugriauti jo žemės sklype esančią tvorą. (duomenys neskelbtini) kaime jis turi vieną žemės sklypą. Jo sklype nėra jokios tvoros. Tvora yra jo žmonos sklype, o jie nurodė jam. Dėl to nebuvo net ko skųsti, nes jo sklype nėra jokių tvorų. Tvora atsirado ne tik kad ne jo sklype ir ne ant valdiško kelio, o ant kaimynės J. K. sklypo, nes ją statant buvo suderinta su kaimynu K. dėl jos pastatymo. Reikalavime nugriauti nei atstumų, nei ką nugriauti nenurodyta. Statant tvorą, ta žemė nei jam, nei jo žmonai nepriklausė. Vėliau, kai paaiškėjo, kad kalba eina apie tą tvorą, kuri stovi pas kaimynę, tada jau ji tapo jo. Įsigijo tvorą jau vykstant bylai. Šiai dienai tas žemės gabaliukas, kur stovi tvora, priklauso jam bendrosios dalinės nuosavybės teise su naudojimosi režimu. Dalis tvoros – 4 metrai yra griautina šiai dienai. Tinklo tvora specialiai buvo padaryta ant varžtelių ir ji buvo išardyta dalyvaujant komisijai ir įrodant, kad tai yra laikinas statinys ir kad jį galima lengvai nuimti. Ginčo tvoros 4 metrai turės būti nuimta, kai atsiras kelias ir tas kelias atsilaisvins. Iš viso tvoros ilgis galėtų būti 51 metrai. Vartai randasi jo žemėje, kurią įsigijo iš J. K.. Raštiškus sutikimus kaimynų turi - kalbant apie vakarinę tvorą, kuri ribojasi su B., tai yra jų sutikimas taikos sutartyje, tvora šiaurinėje dalyje įsigyta iš J. K.. Ant valstybinės žemės stovi 4 metrų ilgio medinė tvora, kuri iš vienos pusės ribojasi su valdiška žeme, kurioje yra trinkelės, o kitoje pusėje ribojasi su valdiška žeme, kurioje yra dirvonas.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinio reikalavimais sutinka. Paaiškino, kad dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymą apie nebaigtą statyti statinį, tai ta pažyma buvo nustatytas statinio baigtumas 20 proc. - tai praktiškai yra tik pamatai, be jokių kolonų ir be jokių antstatų virš tų kolonų. O dėl reikalavimų nugriauti pastatytą tvorą valstybinėje žemėje ir išardyti atliktą pabetonavimą su betono akmenų trinkelėmis nuo bendro naudojimo kelio valstybinėje žemėje bei kelio sankasą, tai ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tokie reikalavimai buvo surašyti savavališkos statybos aktuose. Palaiko argumentus, išdėstytus inspekcijos atsiliepime į ieškinį.

          Nesutinka su I. P. ir T. P. ieškinio reikalavimais. Palaiko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priešieškinį dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje, supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę. Tapatų reikalavimą išardyti pabetonavimą ir atstatyti žemės dangą į buvusią padėtį pareiškė prokuroras. Byloje taip pat yra prijungta ir kita byla, kurioje ieškovai T. P. ir I. P. prašo teismo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos priimtą įsakymą dėl atlikto pabetonavimo ir kelio sankasos išardymo, o Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija yra pareiškusi dėl šio reikalavimo nevykdymo priešieškinį. Atsiliepimo į T. P. ir I. P. ieškinį argumentus palaiko visus. Taip pat suėjus reikalavimo įvykdymo terminui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė priešieškinį, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 3 d., kurį grindžia tuo, kad atliktas pabetonavimas ir supiltas paruošiamasis sluoksnis, taip vadinama sankasa, šie statybos darbai yra atlikti valstybinėje žemėje. Pagal Statybos įstatymo 3 str. nuostatas statytojo teisę įgyvendinti galima tiktai tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą valdo ir naudoja įstatymo numatytais pagrindais. Byloje dokumentai, įrodantys atsakovų teises į žemės sklypą, kuriame yra sudėtos trinkelės, nėra pateikti. Taip pat pagal to paties įstatymo 3 str. nuostatas statytojo teisę galima įgyvendinti tuomet, kai yra gautas statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas būtų supaprastintas projektas ir pritarimas tam projektui ir pagal Statybos įstatymo 23 str. nuostatas statybą leidžiančius dokumentus, kaip šiuo atveju pritarimą statinio projektui turėjo išduoti Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo tą padaryti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos žiniomis, tie įgalioti asmenys yra Urbanistikos skyriaus vyriausieji architektai. Tai Kelių transporto skyriaus vedėjo derinimas nėra statybą leidžiantis dokumentas šioje byloje. Kadangi iki šiol nėra gautas joks statybą leidžiantis dokumentas, kuris leistų likti trinkelėms toje vietoje, tai prašo tenkinti priešieškinį. O jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu atsakovai neįvykdys, įpareigoti Inspekciją išardyti trinkeles ir atstatyti į pradinę prieš tai buvusią padėtį, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų. Pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo nuostatas statinys yra visa tai, kas yra tvirtai sujungta su žeme ir kas gali būti laikoma nekilnojamu daiktu. Prieš padedant ant molio betonines trinkeles, buvo supiltas paruošiamasis sluoksnis, kuris ir laiko tas trinkeles, kad jos nenugrimztų į molį. Tai visas tas statinys yra tvirtai sujungtas su žeme, gali būti laikomas nekilnojamu daiktu, dėl to ir Statybos įstatymo nuostatos ginčo atveju yra taikytinos. Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo, kuriame neva nėra parašo, tai Kauno apskrities viršininko administracijos tokia praktika buvo ir ta praktika buvo paremta Archyvų generalinio direktoriaus įsakymu, kai pats egzempliorius su parašu likdavo apskrities archyve, o su institucijos antspaudu būdavo siunčiamas ar įteikiamas asmeniui. Atsakovams įteikta įsakymo kopija yra su originaliu mėlynu antspaudu, todėl jo nelaikyti dokumentu nėra pagrindo. Dėl to šio priimto administracinio akto, sukeliančio pareigas T. P. ir I. P., negalima laikyti ne administraciniu aktu.

         Palaikė inspekcijos patikslinto ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovus per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą medinę ir metalo tinklo tvorą valstybinėje žemėje, taip užtveriant bendro naudojimo kelią šalia namų valdos, kadangi statant šį statinį nebuvo gauti atitinkami statybą leidžiantys dokumentai. Savo reikalavimą grindžia surašytu savavališkos statybos aktu (toliau – SSA). Šiuo aktu yra konstatuota, kad pastatant medinę ir metalinio tinklo tvorą, buvo užtvertas bendro naudojimo kelias. Pastatytas statinys priskirtas nesudėtingų statinių kategorijai ir pagal nesudėtingų statinių STR 1 gr. nesudėtingiems statiniams, statomiems nenuosavoje žemėje, taikomi 2 grupės reikalavimai.  2 grupės nesudėtingiems statiniams yra tokie reikalavimai, kad turi būti gauti raštiški pritarimai statinio projektui. Šiuo atveju tokių raštiškų pritarimų statinio projektui nebuvo ir dėl to statyba yra laikytina savavališka. Be to, pats SSA įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo ir Kauno apskrities viršininko administracija, vykdydama valstybinės statybos priežiūros funkcijas, vadovaudamasi 2009 metų lapkričio mėnesį galiojusio Statybos įstatymo 28 str. nuostatomis, kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Prie civilinės bylos Nr. 2-244-214 yra prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje T. P., dalyvavęs kaip liudytojas, patvirtino faktus, kad jis pats statė tuos aptvarus ir pats sudėjo trinkeles. Dėl sutikimų, tai šioje byloje nėra nei K., nei B. sutikimo, kad jie neprieštarauja dėl tvoros statybos.

          Atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracija palaikė poziciją, kuri yra išdėstyta Savivaldybės administracijos atsiliepimuose dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005-01-26 ir 2005-07-18 suderintas atsakovų gyvenamojo namo techninio projekto korektūras. Dėl kitų reikalavimų tiek ieškinių, tiek priešieškinių palieka spręsti teismo nuožiūrai. 2004 metais Kauno savivaldybės administracijos įsakymu buvo patvirtintas T. P. sklypo detalusis planas, kur buvo pakeista T. P. priklausančio žemės sklypo paskirtis ir numatytas užstatymas bei sklypo naudojimo režimai. Šis dokumentas pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas yra galiojantis dokumentas ir jis galioja neterminuotai iki tol, kol nėra nuginčytas. Remiantis šiuo įsakymo Kauno apskrities viršininko administracija įsakymu patikslino žemės sklypo kadastro duomenis ir pakeitė pagrindinės žemės paskirties naudojimą. 4 m pločio kelias yra įteisintas Kauno apskrities viršininko administracijos 2003-11-25 įsakymu, t.y. nustatyta, kad šis sklypas yra numatytas Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šis kelias, kuris yra projektuojamas prie atsakovų žemės sklypo, nėra net kaip inžinerinis statinys, ne kaip žemės sklypas ir jis šiuo metu nėra dar įregistruotas NT registre. Yra nustatyta, kad gyvenamasis yra išlindęs iš sklypo ribos, t.y. kad kolonos yra ne pagal detalųjį planą numatytoje teritorijoje, bet patenka ir į valstybinę žemę, kur numatomas įrengti kelią. Tiek atliekant detaliojo plano matavimus, tiek jį tvirtinant Kauno rajono savivaldybės administracijos įsakymu galiojo 2002-12-21 Žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl nekilnojamojo turto objektų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje taisyklių patvirtinimo“ Nr. 512, kuriame nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus koordinačių sistemoje galima žemės sklypo ribų matavimo paklaida ir nustatyta, kad kaimo vietovėse galima paklaida 60 cm. Šis teisės aktas neteko galios tik nuo 2006-01-30 dienos įsakymu 2006-01-16 Nr. 3D-13. Vertinant registro pateiktus dokumentus, matyti, kad vis dėlto tie sklypų stūminėjimai, jų ribų keitimai buvo atliekami. Ir iš šiandien pateikto NŽT paaiškinimo vėlgi darytina išvada, kad vadovaujantis tiek Teritorijų planavimo įstatymo, tiek kitomis įstatymo nuostatomis, jeigu yra patvirtintas detalusis planas, jis galioja neterminuotai ir jo keisti nustatytų ribų nėra teisinio pagrindo, jeigu jis nėra panaikintas. Atsižvelgiant į visa tai, dėl skirtingų pateiktų dokumentų prieštaravimų ir tuo metu galiojusių teisės aktų, kurie lygtai leido daryti atitinkamas paklaidas, sprendimą dėl Savivaldybei pateikto reikalavimo panaikinti atliktas architekto korektūras palieka teismo nuožiūrai.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba sutiko su patikslintu prokuratūros ieškiniu ir Statybos inspekcijos ieškiniu dėl tvoros nugriovimo.

Trečiojo asmens AB „SEB bankas“ paaiškino, kad bankas nesutinka su patikslinto ieškinio 2 ir 3 punktu, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia gyvenamojo namo atliktą teisinę registraciją ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurio pagrindu atlikta teisinė registracija. Banko naudai yra įkeistas gyvenamasis namas ir buvo išduotas teismo leidimas įregistruoti šį gyvenamąjį namą, atliekant įkeitimą. Įkeitimo sandorį tikrino tiek notaras, tiek bankas. Bankas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad šis namas kažkaip netesėtai įregistruotas. Įpareigojus statytoją nugriauti šį statinį, t.y. bankui įkeistą turtą, banko interesai būtų pažeisti, nes banko skolininkai netektų įkeisto namo, kas neabejotinai pakenktų skolininkų mokumui ir galimybei grąžinti bankui kreditą. Šioje dalyje (dėl 2 ir 3 punktų) prašo ieškinį atmesti. Dėl kitų reikalavimų nepasisako. Jeigu teismas priimtų sprendimą panaikinti šio gyvenamojo namo teisinę registraciją, bankas prašytų atlyginti žalą CK nustatyta tvarka iš institucijų, išdavusių leidimus įregistruoti šį gyvenamąjį namą.

Tretieji asmenys A. B. ir N. P. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jie pritaria ieškinio reikalavimams dėl trinkelių išardymo, dėl tvoros nugriovimo ir kt., t.y. dėl grąžinimo į pradinę padėtį, kuri yra pagal žemėtvarkos projektą. Tai yra esminis dokumentas, kuriuo reikia remtis sprendžiant šį klausimą. Su Statybos inspekcijos priešieškiniu jo atstovaujamieji sutinka, todėl kad per trinkeles negali važiuoti su sunkiąja technika, nes tai yra kiemo elementas ir dar yra užtverta tvora. Su Inspekcijos patikslintu ieškiniu dėl tvoros nugriovimo sutinka.

Trečiojo asmens A. B. atstovas S. B. paaiškino, kad A. B. niekada nebuvo davusi leidimo tvoros pastatymui ant ribos. 2009 metų taikos sutartimi sutiko su tuo metu esančia tvoros ir statinių vieta, o ne su pačia tvora. Atsakovų namas  su pavėsine yra vientisas statinys, būtent taip buvo sudarytos ir sąmatos, ir brėžiniai kaip vientisam statiniui.

Trečiasis asmuo A. M. dėl ieškinio reikalavimų neturi nuomonės, prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad atsakovai jos teisių nepažeidžia, jai nekliudo, kad ten stovi statiniai, kad žmogus gyvena. Jai svarbu tik, kad nebūtų pažeistos jos sklypo ribos.

Trečiasis asmuo J. K. su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad dalis jos tvoros - apie 20 metrų - yra bendra su P.. Tą tvorą bendrai statė. O jeigu reikės, tai nugriaus tvorą. Ant jos sklypo yra apie 20 metrų bendros su P. tvoros, ji tą tvoros dalį su 60 cm žemės – pardavė T. P., kad išgelbėti kolonas. Nesutinka, kad būtų griaunamos kolonos. Visa tvora – 23 m yra jos sklype. Buvo jos sena tvora, labai negraži, o kaimynui T. P. ji buvo prieš langą, tai jis su jos vyru pašnekėjo, kad reikia padaryti gražesnę tvorą, vyras sutiko, bet be rašto, žodžiu sutarė. Ji sutinka, kad tvorą atkeltų į jos sklypą 60 cm, kad liktų plačiau keliui.

Trečiasis asmuo P. R. dėl ieškinio palieka spręsti teismui. Gyvena P. P. per atstumą apie 80 metrų, trečias sklypas. Jo kaimynai yra D. K. ir V. B..

Trečiasis asmuo D. A. K. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad pats atsakovas pripažįsta, kad jis vykdo statybos darbus už savo sklypo ribų – deda trinkeles, tvoras tveria, kolonas stato ne savo sklype. Reiškia, jis veikia ir dirba ant valstybinės žemės. Jo sklypas yra prie projektuojamo kelio ir prie J. K. sklypo ir per kampą per 3 metrus nuo T. P. sklypo. Jo teisių nepažeidė, bet yra pažeidžiami įstatymai, kadangi vykdomos statybos ir kiti darbai valstybinėje žemėje.

Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ palaikė poziciją, kuri buvo išdėstyta atsiliepime. Registrų centras prieštarauja tik dėl dalies ieškinio reikalavimų, tai būtent dėl reikalavimų panaikinti teisines registracijas, atliktas 2006 metų pažymos apie nebaigtą statyti statinį pagrindu bei 2008-02-12 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, kadangi vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 1 p.  ieškinys yra paliekamas nenagrinėtu kada yra neišlaikyta išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Iš esmės ieškovas, reikšdamas reikalavimą panaikinti teisinę registraciją, ginčija kadastro ir registro tvarkytojo sprendimus tiek dėl paties daikto įregistravimo, tiek dėl daiktinių teisių įregistravimo.  Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str., 31 str. numato, kad teritorinio registratoriaus sprendimui yra taikoma išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka, t.y. jis per 1 mėnesį yra skundžiamas centriniam registratoriui. Šių ginčo statinių, t.y. gyvenamojo namo teisinė registracija niekada nebuvo skundžiama centriniam registratoriui. Reikalavimas panaikinti teisinę registraciją yra ir perteklinis, kadangi panaikinus pačius dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta teisinė registracija, registro tvarkytojas, gavęs prašymą, teismo sprendimą, jis, neturėdamas kažkokio kito pagrindo atsisakyti, išregistruos tiek daiktus, tiek daiktines teises. Teisinė registracija tiek statinių, tiek daiktinių teisių yra atlikta teisėtai, tinkamai, nepažeidžiant jokių Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, kadangi Registrų centras atsako už tai, kad duomenys, kurie yra įrašyti į kadastrą ir registrą, atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Šiuo atveju įrašyti duomenys pilnai atitinka 2008-02-12 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte esančius duomenis. Žemės sklypų kadastrinių duomenų pakeitimai yra atliekami pagal žemės sklypų planus, kurie yra atlikti geodezinių matavimų pagrindu, suderinti su žemėtvarka. Minimo sklypo koordinatės buvo keistos keletą kartų, paskutinis pakeitimas yra atliktas 2009-04-09, prieš tą pakeitimą koordinatės buvo pagal žemės sklypo planą, suderintą žemėtvarkoje 2007-10-30, ir šiame žemės sklypo plane koordinačių žiniaraštyje yra nurodytos koordinatės. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas vadovavosi jo veiklą reglamentuojančiais NT kadastro nuostatais, kurie suteikia būtent Žemėtvarkos skyriui teisę priimti sprendimus dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis, kada yra atliekami vieno sklypo kadastriniai matavimai, jų metu nustatoma kažkokie neatitikimai, netikslumai, galbūt pasikeičia sklypų konfigūracijos ir jeigu plotai pasikeičia leistinose ribose, tai tuo metu žemėtvarkos skyrius pateikia kadastro tvarkytojui išvadą apie žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą, be to kadastro tvarkytojas nevertina jam pateiktų kitų institucijų priimtų sprendimų teisėtumo ir Registrų centras, gavęs tokią žemėtvarkos skyriaus išvadą, turėjo netgi pareigą, o ne teisę padaryti pakeitimus kadastro žemėlapyje. Kadangi Registrų centrui buvo atsiųstas žemėtvarkos skyriaus raštas, tai buvo prilyginta žemėtvarkos skyriaus sprendimui. 2004 m. pirmą kartą buvo užregistruotos koordinatės po geodezinių matavimų. Jos pirmą kartą buvo pakeistos 2007 m., gavus pirmą žemėtvarkos raštą, kada 2009 metais vėl buvo gautas žemėtvarkos skyriaus raštas, kad yra naikinamas prieš tai buvęs 2007 metų raštas, žemės sklypo koordinatės buvo atstatytos pagal 2004 metų duomenis, tai lygtai viskas grįžo į situaciją, kuri buvo 2004 m., kadangi prie 2009 m. rašto buvo pridėtas žemės sklypo planas, kuris buvo žemėtvarkoje suderintas 2004 metais. Kadastro tvarkytojas, prieš pažymėdamas žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, visuomet patikrina ar jos atitinka gretimų žemės sklypų ribas, jeigu neatitinka, rašoma atitinkama išvada. Kadangi buvo pažymėtos ribos kadastro žemėlapyje, tai gali teigti, kad nebuvo neatitikimų. Kadastro įstatymas ir kadastro nuostatai numato galimybę, kad kadastro duomenys gali būti keičiami valstybės institucijų, įstaigų teikiamų prašymų pagrindu, jeigu tai numato teisės aktai. Šiuo atveju kaip jau keletą kartų minėjau kadastro nuostatai numato, kad būtent žemėtvarkos skyrius priima sprendimą ir tą sprendimą atsiunčia kadastro tvarkytojui. kadastro nuostatai nenumato, kad vien tik savininko prašymu būtų keičiami duomenys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

         Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. 

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį ir priešieškinį patenkintino visiškai.

Atsakovų T. P. ir I. P. patikslintą ieškinį atmetė.

Pripažino negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005-01-26 ir 2005-07-16 suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo  namo,   esančio  (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninio projekto korektūras.

Pripažino negaliojančia 2006-03-23 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažino negaliojančiu 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti.

Įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., sutvarkyti statybvietę.

Atsakovams T. P. ir I. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P..

Įpareigojo atsakovus T. P. ir I. P. per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemės šalia žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę.

Atsakovams T. P. ir I. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą - leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles, ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P..

Įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus, per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto I. P. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą.

Įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 3 (tris) mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą;

Įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. per 6 (šešis) mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą.

Likusioje dalyje ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo patikslintą ieškinį atmetė.

Dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad 0,1000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. P. ir T. P. (t. 1, b.l. 13-15).

2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 216, Detaliojo plano byla, b.l. 1A) „Dėl sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo detaliojo plano“ patvirtintas T. P. žemės sklypo detalusis planas (t. 3, b.l. 216, Detaliojo plano byla, b.l. 8).

2004-05-13 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ir pagrindinės žemes naudojimo paskirties pakeitimo (Kauno r.)“ patikslinti T. P. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, bei pakeista T. P. priklausančio žemės sklypo paskirtis (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 50).

Sutinkamai su Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 3 d. 2 p., 22, 24 Statybos įstatymo 2 str. 32 d., 20 str. 3 d. ir kt., Žemės įstatymo 9 str. 1 d. 2 p., 10 str. 2 d., 18 str. 6, 9-10 d., 21 str. 3 d., 30 str. 5 d. 4 p., 31 str. 1 d., 32 str. 1 d. 8 p. ir kt., kiti teisės aktai priimami patvirtinus detalųjį planą ir remiantis nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.

2009-11-18 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos specialistai atliko faktinės padėties patikrinimą vietoje (t. 3, b.l. 11) ir 2009-04-02 patikrinimo plano duomenų atitikimo 2005 metų techninio projekto koregavimo projektui patikrinimą, kurio metu Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono Žemėtvarkos skyrius pateikė atsakovui priklausančio žemės sklypo  patikrinimo planą, kurį 2009-04-02 atliko UAB „Žemės matavimai“ (t. 3, b.l. 13).

Aplinkybių patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad pagal UAB „Žemės matavimai“ atliktą žemės sklypo patikrinimo planą atsakovų gyvenamojo namo metalinės kolonos stovi 0,58 m atstumu už sklypo ribos, t.y. ant numatyto bendro naudojimo kelio (t. 3, b.l. 11).

Ištraukoje iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2003-11-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), yra nurodytas suprojektuotas bendro naudojimo 4 metrų pločio kelias (t. 1, b.l. 80).

Iš Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-09-30 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šalia atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (projekte Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suprojektuotas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias (t. 1, b.l. 79).

Žemės sklypo planu nustatyta, kad atliekant žemės sklypo paskirties keitimo matavimą 2004-01-28, atsakovas T. P. pasirašė ant jo paties prašymu inicijuoto žemės sklypo paskirties keitimo detaliojo plano, kuriame yra pažymėta, kad sutinka su projektuojamu keliu ir visomis paženklintomis žemės sklypo ribomis, kurios yra aprašytos 2003-12-02 žemės sklypo paženklinimo akte (t. 5, b.l. 158).

Sulyginus 2004-05-05 žemės sklypo detalųjį planą (t. 3, b.l. 216, Detaliojo plano byla, b.l. 8) su 2009-04-02 UAB „Žemės matavimai" patikrinimo planu (t. 3, b.l. 13), nustatyta, kad atsakovų namas pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje.

Techninis projektas, pagal kurį atsakovui T. P. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 176), nėra išlikęs. Sulyginus 2009-11-18 atlikto patikrinimo vietoje (t. 3, b.l. 11) faktus bei 2009-04-02 patikrinimo planą (t. 3, b.l. 13) su 2005 metų G. K. dirbtuvių „Arche“ techninio projekto koregavimo projektu (Statinio projekto byla, b.l. 3-10), nustatyta, kad projekto korektūroje atsakovų statomas gyvenamasis namas suprojektuotas sklypo ribose, o patikrinimo plane šio statinio kolonos yra už atsakovams priklausančio sklypo ribos ir į valstybinę žemę įsikiša 0,58 m.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 71 p., statybos techninio reglamento STR 1.09.06.2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkas statybos padarinių šalinimas", patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-243 (Žin., 2007, Nr. 53-2055) 7.4.1 p. - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius laikytina savavališka statyba. Tačiau pažeidžiant minėto įstatymo normas, nepaisant akivaizdaus nukrypimo nuo techninio projekto korektūros, 2008-02-12, remiantis I. P. pateikta 2005-07-16 F. J. projekto korektūra ir 2004-12-28 leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti (t. 3, b.l. 14). G. A. firmos „Homo novus“ 2007-12-03 kadastriniai matavimai patvirtina, kad atsakovų statinys 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti tokios būklės, kokia nustatyta 2009-04-02 patikrinimo plane (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 104-122).

Remiantis 2008 m. vasario 12 d statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu 2008-02-22 atlikta teisinė statinio - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracija nekilnojamojo turto registre (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 130-131).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 35 p. 3 d. numato, kad jeigu statinys, vadovaujantis neteisėtu jo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šis aktas gali būti atšauktas, teismui pripažinus statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu.

Remiantis išdėstytu, 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo gyvenamasis namas lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas tinkamu naudoti, pripažintinas negaliojančiu.

Statybos techninis reglamento STR 1.07.01:2002 "Statybos leidimas" 29 p. numatyta, kad po statybos leidimo išdavimo keičiant statinio projekto sprendinius (išskyrus tokius, kurie prieštarauja galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, statinio projektavimo sąlygų sąvado, saugomos teritorijos apsaugos reglamento, kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento reikalavimams ar paveldosaugos reikalavimams - pagal taip pakeistą statinio projektą statybos leidimas neišduodamas): 29.1. Reglamento nustatyta tvarka privaloma gauti naują statybos leidimą (pakeitus arba papildžius, jei reikia, kitus statybos leidimui išduoti reikalingus dokumentus), kuriame nurodomas ir turėto statybos leidimo numeris bei jo išdavimo data, o statybos leidimų registracijos žurnaluose (kompiuterinėse laikmenose) padaromas įrašas apie naujo statybos leidimo išdavimą ir statinio projekto sprendinių pakeitimą šiais atvejais: 29.1.1. jei keičiami šie esminiai statinio projekto sprendiniai: statinio ar jo dalių vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, didinamas statinio užstatymo plotas, didinamas statinio ar jo dalių aukštis [9.2]; 29.1.2. jei pasikeičia statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai (bent vienas iš jų, išskyrus atvejį, kai dėl nelaikančiųjų konstrukcijų keitimo pasikeičia statinio bendrasis plotas arba jo dalys); 29.1.4. jei keičiami statinio projekto sprendiniai taip daro įtaką kitiems statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminius statinio reikalavimus [9.2], kad pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų arba normatyvinių statinių saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus šiuos sprendinius būtina pakeisti.

Statybos techninis reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" 6.7. p. numatyta, kad statinio projektas [5.1] (toliau - Projektas) - šio Reglamento nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami Statytojo sumanyto statyti statinio sprendiniai pagal Projekto dalis, skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Sąvoka „statinio projektas" reiškia statinio techninio projekto ir darbo projekto, statinio techninio darbo projekto ar statinio supaprastinto projekto dokumentų visumą. Šio reglamento 53-57 p. numato projekto dokumentų keitimo ir taisymo tvarką, o 56, 60 p. - techninio projekto naujos redakcijos rengimo, tvirtinimo ir naujo statybos leidimo išdavimo tvarką.

Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai" 17 p. nustato, kad jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jam tenka visos Statybos įstatymo [4.1], kitų įstatymų, poįstatyminių aktų ir statybos techninių reglamentų nustatytos rangovo pareigos, teisės ir atsakomybė. Šio reglamento VI skyrius nustato privalomųjų dokumentų statybos darbams pradėti sąrašą: 22 punktas statinio statybos darbai vykdomi pagal [4.1]:22.1. statinio projektą [4.9].

Atsakovo T. P. užsakymu G. K. dirbtuvės „Archė" įsipareigojo atlikti atsakovų gyvenamojo namo projekto korektūrą, pritaikant esamą projektą pagal pasikeitusias projektavimo sąlygas: gyvenamojo namo projekto architektūrinės statybinės dalies ir projekto inžinerinių dalių korektūrą (Statinio projekto byla, b.l. 16). 2005-07-16 Kauno rajono savivaldybės urbanistikos vedėjas F. J. suderino namo korektūrą, pagal kurią namo padėtis keičiama ne tik į rytinę, bet ir į šiaurinę sklypo pusę - namo kolonos, pažeidžiant sklypo detaliojo plano sprendiniais nustatytą leidžiamos užstatyti zonos 3,5 m atstumą iki sklypo ribos, atsiduria ties sklypo riba - valstybinėje žemėje esančiu bendro naudojimo keliu.

2005-01-26 (t. 3, b.l. 190) ir 2005-07-16 (Statinio projekto byla, b.l. 16) projekto korektūros, suderintos Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J., neatitinka sklypo detaliojo plano sprendinių ir žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, todėl prieštarauja Statybos įstatymo 20 str. 3 d., kurioje numatyta, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais.

Atkreipė dėmesys į tai, kad ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo patikslintame ieškinyje yra klaidingai nurodyta 2005-07-16 techninio projekto korektūros (Statinio projekto byla, b.l. 16) data, t.y. pačiame ieškinyje ir reikalavimuose yra nurodyta korektūros data - 2005-07-18, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad turima omenyje byloje esanti 2005-07-16 projekto korektūra. Taip pat korektūros data klaidingai nurodyta yra ir vyriausiosios specialistės A. L. 2006 m. kovo 23 d. surašytoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 1A2/p (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 71). Klaidingai nurodytos – 2005-07-18 - projekto korektūros byloje aplamai nėra. Manytina, kad ieškinyje ir minėtoje pažymoje padaryta rašybos klaida, t.y. turėtų būti techninio projekto korektūros data 2005-07-16, o ne 2005-07-18.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 3 d., Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005-01-26 ir 2005-07-16 suderintos atsakovų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) techninio projekto korektūros pripažintino negaliojančiomis.

Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausioji specialistė A. L. tikslu pateikti VĮ „Registrų centro“ Kauno filialui atlikti nebaigtos statybos statinio teisinę registraciją, remiantis atsakovų statyto gyvenamojo namo 2005-01-26 ir 2005-07-18 (turėtų būti - 2005-07-16) techninio projekto korektūromis, 2006 m. kovo 23 d. surašė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 1A2/p (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 71).

2005-07-16 buvusio Kauno rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. suderintoje techninio projekto korektūroje pastatas vaizduojamas tikroje statybos vietoje - iš dalies valstybinėje žemėje ant bendro naudojimo kelio, pastato statybos vietą sklype pakeitus daugiau kaip 4 m. (Statinio projekto byla, b.l. 16).

A. L. 2006-03-23 pažymoje remiamasi 2004-12-28 T. P. vardu išduotu statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), nors jau pagal 2004-11-19 T. P. žemės sklypo dovanojimo I. P. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tikrasis statytojas (užsakovas) ir statybos valdytojas buvo I. P.. Tik 2005-06-06 T. P. 2004-12-28 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) perregistruotas (perrašytas) I. P. vardu (t. 4, b.l. 58-59).

2005 m. birželio 6 d. T. P. 2004-12-28 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 176) perregistruotas (perrašytas) I. P. vardu neteisėtai, nes 2005 m. birželio 6 d. namas jau buvo statomas pažeidžiant galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus - iš dalies valstybinėje žemėje ant bendro naudojimo kelio, pastato statybos vietą sklype pakeitus daugiau kaip 4 m. Remiantis 2006-03-23 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 2006-04-05 buvo išduotas pažymėjimas apie I. P. nebaigto statyti namo įregistravimą registre (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 73-74) bei 2006-04-06 išduota pažyma apie I. P. nebaigto statyti namo įregistravimą registre, kurios pagrindu nebaigtas statyti namas įregistruotas nekilnojamojo turto registre (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 73-74).

Remiantis išdėstytu, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausioji specialistės A. L. 2006-03-23 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurios pagrindu nebaigtas statyti gyvenamasis namas lA2p buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pripažintina negaliojančia.

Daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, susijusius su daiktinėmis teisėmis, įregistruoja ir išregistruoja viešojo registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras, remdamasis dokumentais, kurių pagrindu atsiranda ar pasibaigia nurodytos daiktinės teisės (CK 4.255 str., 4.257 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, kai suinteresuotas asmuo pateikia viešojo registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius, kad ta teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str.). Vienas iš su daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų registravimo viešajame registre teisinių pagrindų yra teismo sprendimas (CK 4.255 str. 2 p., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str., 22 str. 2 p.). Teismo sprendimu pripažinus 2006-03-23 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie nebaigtą statyti atsakovų gyvenamąjį namą ir 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo atsakovų gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti, Nekilnojamojo turto registro duomenys pakeistini pagal teismo sprendimą (CK 4.254 str. 7 p., 4.255 str. 2 p., 4.257 str. 1, 2 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str., 22 str. 2 p.), todėl ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčo statinių teisinę registraciją atsakovų vardu atmestinas.

Atsakovai vykdė gyvenamojo namo statybą pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t.y. pakeista nustatyta statinio vieta sklype. Vadovaujantis statybos įstatymo 2 str. 71 d., STR 1.09.06.2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" 7.4.1. punkto normomis, toks statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai.

Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. galiojanti CK 4.103 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimą šiuo metu reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.), kurio 7 dalyje numatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Byloje nustatyta, kad atsakovų gyvenamasis namas pastatytas turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant statinio projektą. Statinys gali būti reikiamai pertvarkytas, pašalinant užstatytas kolonas nuo valstybinės žemes ir neviršijant sklypo detaliuoju planu nustatytos leidžiamos užstatyti zonos ribų. Atsakovų gyvenamojo namo kolonos į valstybinę žemę įsikiša 0,58 m, jos stovi ant projektuojamo kelio, kuriuo šiuo metu negali naudotis tretieji asmenys - D. D. - sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, M. N. - sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, N. P. - sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kurie neturi kitos galimybės teisėtai patekti į savo sklypus.

Aukščiau minėtos pastato techninio projekto korektūros neatitinka sklypo detaliojo plano sprendinių, o pirminis projektas nėra išlikęs, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., atsakovai T. P. ir I. P. įpareigotini per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir patvirtinti namo techninį projektą atitinkantį detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą ir per 3 mėnesius nuo projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą projektą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 3 p., atsakovai įpareigotini reikiamai pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.). Įvertinęs statinio pertvarkymo apimtį, teismas sprendžia, jog 6 mėnesiai – pakankamas terminas, kad būtų įvykdytas teismo įpareigojimas.

Dėl savavališkai pastatytos tvoros.

Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos ir valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai atliko patikrinimą ir nustatė, kad atsakovas T. P. ant valstybinės žemės, užtverdamas bendro naudojimo kelią, pastatė tvorą šalia savo namų valdos. 2008-06-16 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos ir valstybinės priežiūros specialistai atsakovui surašė reikalavimą iki 2008-06-30 savo lėšomis pašalinti savavališkai užtvertą tvorą nuo bendro naudojimo kelio (t. 1, b.l. 7). Reikalavimas įvykdytas nebuvo.

Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai kartu su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus specialistais 2009-11-18 nuvykę į vietą, remiantis Kauno rajono kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, patvirtintu 2003-11-25 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą ir nustatė, kad prie žemės, nuosavybes teise priklausančios I. P., statinių savininkams esant I. P., T. P., yra numatytas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, tačiau iš plano duomenų matyti, kad faktiškas privažiavimo kelias nesutampa su numatytu minėtame projekte planu, šis kelias kartu su atsakovų sklypo dalimi apjuostas medine tvora (su įbetonuotais metaliniais stulpais), kuri aptveria bendro naudojimo kelią (t. 1, b.l. 182, 183).

Kauno   apskrities   viršininko   administracijos   Teritorijų   planavimo   ir   statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai 2008-11-13 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad T. P. savavališkai medine ir metalo tinklo tvora užtvėrė bendro naudojimo kelią (t. 1, b.l. 10) ir 2010-02-23 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atsakovai savavališkai pastatė apie 51 metro ilgio ir 1,30 metro aukščio (be mūro pamato, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys tvoros dalis) medinių lentų ir metalinio tinklo tvorą. Apie 37 metro ilgio medinių lentų tvoros dalis su vartais, kuriais užtvertas bendro naudojimo kelias, pastatyta valstybinėje žemėje, ją apjuosiant, šalia žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje pusėje. Likusi 14 metro ilgio medinių lentų ir metalinio tinklo tvora pastatyta ant I. P. nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos, esančios vakarinėje žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje (t. 1, b.l. 186). Minėti aktai įstatymų nustatyta tvarka apskųsti nebuvo.

Lietuvos Respublikos statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639), VI dalies 6.2. punkte pateikta nesudėtingo statinio sąvoka - nesudėtingas statinys, tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, -kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 2 straipsnio 9 dalyje pateikta inžinerinių statinių sąvoka, kurioje nurodoma, kad tai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. To paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vienas jų yra statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639), šio norminio dokumento 1 priedo 2 lentelės 12 punkte reglamentuota, kad tvora - laikoma inžinieriniu statiniu, kuri negali būti laikoma pastatu, ir jos tinkama statybos bei eksploatacijos tvarka reglamentuota minėtame statybos techniniame reglamente bei kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Minėtas inžinerinis statinys pagal didžiausio aukščio reikalavimus, iki 1,8 metro priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, 1,8 metro ir daugiau iki 2,00 metro priskiriami II grupės nesudėtingam statiniui. To paties statybos techninio reglamento 1 priedo 2 lentelėje 12 punkte yra nurodyti apribojimai ar papildomi reikalavimai inžineriniam statiniui - tvorai, pagal kuriuos statant tvoras tarp sklypų, kurių paviršius turi skersinį (tvoros atžvilgiu) nuolydį (kaip yra ginčo atveju), tvoros aukštis (įskaičiuojant į jį cokolį - atraminės sienutės viršutinę dalį) skaičiuojamas (matuojamas) nuo aukštesniojo žemės paviršiaus. Ginčo atveju tvora, nuo aukščiausiojo žemės paviršiaus yra 1,3 metro aukščio, todėl kaip inžinerinis statinys priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pažymėtina, kad minėto reglamento 1 ir 2 lentelei pateiktuose bendrose pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Minėtuose pastabose nurodoma, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktais, statinių statybai valstybinėje žemėje yra reikalingas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas ir žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsakovai valstybinėje žemėje pastatę 37 metro ilgio tvoros dalį, 1,4 metro aukščio (vien tik medinių lentų konstrukcijos dalis, be mūro pamato, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi) nesilaikė minėto reglamento reikalavimų.

Lietuvos Respublikos statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639), 1 priedo 2 lentelėje 12 punkte nurodyti apribojimai ar papildomi reikalavimai inžineriniam statiniui - tvorai, pagal kuriuos, bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Atsakovai 14 metrų ilgio tvoros dalį vakarinėje sklypo dalyje pastatė ant sklypo ribos be rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo, todėl pažeidė minėtame statybos techniniame reglamente nurodytus papildomus reikalavimus inžineriniam statiniui.

2009-06-18 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi administracinio tesės pažeidimo byloje yra nustatyta, kad T. P. yra aptvaro (kuris vadinamas tvora), statytojas (t. 1, b.l. 205, prijungta administracinė byla Nr. A2.2-413-358/2009, b.l. 41-42).

Duomenų, kad tvora ar jos dalis yra nugriauta, atsakovai T. P. ir I. P. nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis  CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 p., sprendė įpareigoto atsakovus  per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos, sutvarkyti statybvietę. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (2010-07-02 Nr. XI-992 redakcija) 28 str. 9 d. atsakovams išaiškino, kad jei jie per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, savavališkai pristatytas statinys – tvora bus nugriauta, o patirtos išlaidos išieškotos iš statytojų.

Dėl Kauno apskrities viršininkas įsakymo ir savavališkai betoninėmis trinkelėmis išgrįsto kelio.

Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus specialistų 2009-11-18 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prie I. P. priklausančio žemės sklypo yra numatytas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kuris yra išgrįstas betoninėmis trinkelėmis, sukuriant vientisą, išbaigtą sklypą, jo estetinę išvaizdą ir naudojamas, kaip gyvenamojo namo kiemas (t. 1, b.l. 182, 183).

Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (dabar - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) 2009-11-25 atsakovams surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai vykdomų darbų, t.y. išgrindimo betoninėmis trinkelėmis bendro naudojimo kelio, esančio valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b.l. 6-7).

Kauno apskrities viršininkas 2009-12-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b.l. 8) iš atsakovų pareikalavo iki 2009-04-09 išardyti betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelią. Įsakymo tekste padaryta klaida (dėl reikalavimo įvykdymo termino) buvo ištaisyta Kauno apskrities viršininko 2009-12-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant išardyti betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelią iki 2010 m. balandžio 9 d. (t. 2, b.l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b.l. 10). Suėjus reikalavimo įvykdymo terminui, Inspekcijos atstovas nuvyko į vietą ir atliko patikrinimą, kurio metu surašė 2010-04-12 faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, kad atsakovų žemės sklype išklotos betoninės plyteles ir pagal jų išklojimo perimetrą atliktas pabetonavimas ir Kauno apskrities viršininko reikalavimas statytojams išardyti betonines trinkeles, patenkančias į valstybinę žemę, yra neįvykdytas (t. 2, b.l. 23-25).

Atsakovo T. P. argumentai, kad Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymas neturi teisinės galios, nes jis nepasirašytas įgalioto asmens, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovams įteikta įsakymo kopija yra su originaliu mėlynu antspaudu, todėl jo nelaikyti dokumentu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovų reikalavimas panaikinti minėtą įsakymą nepagrįstas dar ir todėl, kad šis viešojo administravimo subjekto surašytas aktas yra išvestinis dokumentas iš pagrindinio – 2009-11-25 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tenkinus šį reikalavimą, minėtas savavališkos statybos aktas nebūtų savaime laikomas neteisėtu.

Atsakovas T. P., ginčydamas Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad neatliko savavališkų statybos darbų, nes jis 2008-09-19 Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriui pateikė prašymą savo lėšomis kietąja kelio dangą uždengti vietinės reikšmės kelią (tuo metu žvyro dangos) šalia savo namų valdos sklypo, kuris buvo patenkintas Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo rezoliucija „Neprieštarauju" (t. 2, b.l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b.l. 9). Po to atsakovas šalia nuosavybės teise valdomo namo savo lėšomis kelią iki sklypo išklojo trinkelėmis, kas atsakovų nuomone, laikytina teritorijos, esančios šalia namų valdos, sutvarkymu, o ne savavališka statyba. Tokius atsakovų T. ir I. P. argumentus atmetė kaip teisiškai nepagrįstus.

Statytojas, organizuodamas ar pats atlikdamas statybos darbus, privalo vadovautis Statybos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Statytojų atlikti darbai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; Žin., 2001, Nr. 101-3597) 2 straipsnio 71 dalyje pateiktą savavališkos statinio statybos darbų sąvoką, kurioje nurodoma, kad savavališka statinio statyba yra laikoma tokia statyba, kai statinys (jo dalis) statomi be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbai vykdomi, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios) ir kt. Savavališka statinio statybos sąvoka detalizuojama Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007„Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 (Žin., 2007, Nr. 53-2055) 7 punkte, kuriame nurodoma, kad savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) nesudėtingo statinio atveju - neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento ir/ar pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų ar kitų teisės aktų reikalavimus ir kt.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 2 straipsnio 9 dalyje pateikta inžinerinių statinių sąvoka, kurioje nurodoma, kad tai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. To paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vienas jų yra statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639). Šio norminio dokumento 1 priedo 2 lentelės 17.4 punkte reglamentuota, kad takų dangos yra laikomos inžineriniais statiniais, kurie negali būti laikomi pastatais ir jų tinkamos statybos bei eksploatacijos tvarka reglamentuota minėtame statybos techniniame reglamente bei kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Ginčo inžinerinis statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau minėto reglamento 1 ir 2 lentelei pateiktuose bendrose pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Minėtuose pastabose nurodoma, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktais, statinių statybai valstybinėje žemėje yra reikalingas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas, žemės sklypo valdytojo sutikimas (Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgaliotų asmenų Urbanistikos skyriaus vyriausiųjų architektų). Atsakovai atlikdami savavališkus statybos darbus, užfiksuotus 2009-11-25 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), minėtų dokumentų neturėjo, t.y. statybos darbus atliko nesilaikant imperatyvių teisės aktų normų ir pažeidžiant įstatymų reikalavimus.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639) 21 punkte, nurodytos statytojo prievolės atliekant nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą. Minėto reglamento 21.2 punkte yra numatyta, kad statytojas privalo statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype.

Atsakovai valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdami valdymo teisę patvirtinančių dokumentų ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, supaprastinto projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimais bei valstybinės žemės valdytojo sutikimo, savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio, esančio valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), supylė paruošiamąjį sluoksnį, atliko pabetonavimą, kelio dalį išgrindė betoninėmis trinkelėmis. Minėtas kelias naudojamas kaip gyvenamojo namo kiemas. Atsakovai savavališkai išgrindę takų dangą, nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 3 straipsnio nuostatų, kuriose nurodyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys ir ši teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, bei 12 straipsnio reikalavimų, kuriuose nurodytos statytojo pareigos: pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus, turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir kt., bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639) 12.4.2 ir 12.4.3 punktų reikalavimų, pagal kuriuos statytojas turėjo turėti: supaprastintą statinio projektą, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; raštišką savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimą bei bendrose pastabose 1 ir 2 lentelėms nurodyta žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštišką sutikimą.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 p., atsakovus įpareigojo per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (2010-07-02 Nr. XI-992 redakcija) 28 str. 9 d. atsakovams išaiškintino, kad jei jie per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, savavališkai ant kelio valstybinėje žemėje supiltas paruošiamasis sluoksnis, pabetonavimas, betoninės trinkelės bus pašalinti, o patirtos išlaidos išieškotos iš statytojų.

Atsakovo T. P. argumentai, kad byloje yra kilęs ginčas dėl labai mažo  dydžio - 0,58 m žemės matavimuose ir nenustatyta UAB „Žemės matavimai“ naudotų matavimuose prietaisų paklaidos, tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymas numatė galimas paklaidas – kaimo vietovėse iki 0,6 m ir ši leistina klaida taisoma ne pagal savavališkos statybos teisės normas, o pagal minėto įsakymo procedūrą – koordinačių tikslinimo procedūrą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, kadangi Statybos techninio reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai” (Žin., 2005, Nr. 93-3464) numato, kad mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m iki gretimo sklypo ribos. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu, tačiau atsakovai tokio sutikimo nepateikė. Be to, kaip minėta, atsakovai pažeidė sklypo detaliojo plano sprendiniais nustatytą leidžiamos užstatyti zonos 3,5 m atstumą iki sklypo ribos.

Atmetė atsakovų argumentai, kad stoginė nėra namo dalis kaip nepagrįstus. Iš G. K. dirbtuvių „Archė“ atsakovų gyvenamojo namo techninio projekto koregavimo techninio projekto nustatyta, kad lauko stoginė buvo projektuojama ir pastatyta kaip gyvenamojo namo dalis (t. 3, b.l. 177-214).

Dėl viešojo intereso šioje byloje gynimo.

Lietuvos Respublikos  civilinio proceso kodekso  49 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str., CPK 5 str. 3 d. suteikia prokurorui teisę įstatymų numatyta tvarka ginti viešąjį interesą, kai yra nustatomi asmens, visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Byloje nustatyta, kad savavališkais statiniais užimta valstybinės žemės dalis. Valstybės turto teisingu ir pagal paskirtį naudojimu suinteresuota visa visuomene. Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtine aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužes 13 d nutarimas). Valstybinės žemės užėmimas privačia nuosavybe savavališkais statiniais vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo nurodytais argumentais dėl viešo intereso šioje byloje pažeidimo ir sprendžia, kad ieškovas Kauno apygardos prokuroro pavaduotojas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

            III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai pagrindai

Atsakovai T. P. ir I. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo patikslintą ieškinį atmesti, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį bei priešieškinį atmesti, tenkinti atsakovų T. P. ir I. P. patikslintą ieškinį.

Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog apeliantų namo statyba baigta neteisėtai dėl to, kad namas yra pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje. Šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys įrodymai, kadangi namo vieta byloje išvis nebuvo nustatinėjama, o stoginės (kolonų) vieta nustatyta pagal akivaizdžiai ydingą patikrinimo planą, kurio ydingumas byloje buvo patvirtintas (VĮ „Registrų centras“ byloje patvirtino, jog UAB „Žemės matavimai“ atliktame patikrinimo plane yra nurodytos tuo metu neegzistavusios koordinatės).

UAB „Žemės matavimai“ 2009-04-02 atliktas planas yra neteisėtas, kadangi jame nurodytos I. P. žemės sklypo koordinatės neatitinka to laikotarpio Vį „Registrų centras“ užregistruotų koordinačių, kurios vėliau buvo neteisėtai pakoreguotos siekiant patvirtinti pažeidimus.

Patikrinimo plane nurodytos I. P. žemės sklypo koordinatės neatitiko viešajame registre įregistruotų koordinačių.

Po patikrinimo plano atlikimo, praėjus 5 dienoms, t.y. 2009-04-07 Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo neteisėtai pakoreguotas jų žemės sklypo ribų koordinatės. Pakoregavimas atliktas taip, jog koordinatės atitiktų patikrinimo plane nurodytas koordinates ir apeliantai atrodytų, lyg pažeidę statybos teisės normas. Žemės sklypo koregavimas įvyko be žemės sklypo savininkės I. P. žinios, nesant tam jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Ji nedalyvavo ir atliekant 2009-04-02 patikrinimą, apie jį net nebuvo informuota. Todėl jos teisės buvo pažeistos.

Byloje yra sprendžiamas  klausimas dėl to, ar apeliantų stoginė yra žemės sklypo ribose, ar valstybinėje žemėje, todėl žemės sklypo koordinačių teisingas nustatymas buvo būtinas ir turėjo būti konstatuotas remiantis leistinais įrodymais. Esamu atveju teismo sprendimu teigiamam, jog stoginė yra valstybinėje žemėje, nors byloje nėra nei vieno tai patvirtinančio įrodymo.

UAB ‚Žemės matavimai“ atliktame plane  nebuvo nustatinėjama namo vieta, jame nėra namo koordinačių, todėl teismas nepagrįstai įvertino atstumus iki žemės sklypo ribų, kadangi patikrinimo metu jie išvis nebuvo nagrinėjami.

UAB „Žemės matavimai“ 2009-04-02 matavimus atliko nesertifikuota įranga, todėl matavimai laikyti negaliojančiais. Byloje kilęs ginčas dėl labai mažo dydžio  – 0.58 m žemės matavimuose, lyginant visos sklypo ribose, todėl siekiant išsiaiškinti šio dydžio tikslumą buvo būtina įvertinti ir matavimams naudotos įrangos paklaidas, jos teisėtumą. Apeliantams kelia abejonių matavimų kokybė bei jų teisėtumas. Apeliantai laiko, jog ši įranga nėra sertifikuota, todėl nėra aišku, kokios yra jos matavimų paklaidos. Jei ir būtų nustatytas neatitikimas, toks neatitikimas neviršija teisės aktuose numatytos paklaidų  ribos ir toks neatitikimas nelaikomas neteisėta statyba.

Vertinat namo vietą sklype ir jo atstumus nuo sklypo ribų reikia atsižvelgti į namo sienų vietą, kuri nuo žemės sklypo ribos atitraukta 4 metrus, o ne atskiro  statinio – stoginės konstrukcinės dalies vietą, nes kolonos, kurių vieta matuota ydingai, yra atskiro inžinierinio statinio  – stoginės, o ne namo dalies. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinamas atstumas nuo namo sienos iki žemės sklypo ribos, kuris esamu atveju yra 4,04 m, o įvertintas tik atstumas iki stoginės kolonų, taigi akivaizdu, jog namas pastatytas pagal detalaus plano sprendinius.

Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog techninis projektas, pagal kurį T. P. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), nėra išlikęs, kadangi byloje apeliantai yra pateikę brėžinį, su Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus žyma apie statybos leidimo išdavimą. Šiame projekte yra įvertintas namo atstumas iki sklypo ribos (4.02m) ir jis atitinka detaliojo plano sprendinius. Nors vėliau projektas ir buvo koreguojamas, tačiau visais atvejais atstumas iki sklypo ribos buvo išlaikomas tinkamas.

Projekto korektūros suderintos su Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėju F. J., atitinka detaliojo plano sprendinius, kadangi jose namas suprojektuotas pagal detaliojo plano sprendinius. Sprendime teismas daro niekuo nepagrįstą išvadą, jog 2005-01-26 ir 2005-07-16 projekto korektūros neatitinka sklypo detaliojo plano sprendinių ir žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, kadangi jose namo padėtis keičiama ne tik į rytinę pusę, bet ir į šiaurinę pusę – namo kolonos atsiduria ties sklypo riba. Byloje esantys dokumentai nepatvirtina šios teismo išvados. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 205-07-16 projekto korektūroje kolonos išvis nėra pažymėtos.

Statybos leidimas I. P. buvo perrašytas teisėtai, kadangi namas niekada nebuvo projektuojamas ar statomas valstybinėje žemėje. Sprendime teismas konstatuoja, jog statybos leidimas I. P. vardu perregistruotas neteisėtai, kadangi teismo nuomone 2005-06-06 namas buvo statomas iš dalies valstybinėje žemėje. Namas ir stoginė yra atskiri statiniai. Pirmasis yra pastatas, o antrasis  – inžinierinis statinys.  Jų projektavimui bei statymui taikyti skirtingi reikalavimai, todėl stoginės konstrukcijų padėtis visiškai neturi įtakos namo teisiniam vertinimui.

Gyvenamojo namo savininkai yra sutuoktiniai, todėl aplinkybė, kieno vardu registruotas žemės sklypas ar galiojantis, pagal teisės aktų reikalavimus išduotas statybos leidimas, neturi teisinės reikšmės.

Namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, pripažinimą atliko komisija, kuri tikrinimo metu nenustatė jokių pažeidimų, todėl laikytina, kad T. P. ir I. P. pastatas pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo esminius reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus.

Sprendime yra nurodoma, jog gyvenamojo namo kolonos stovi ant projektuojamo kelio, kuriuo negali naudotis tretieji asmenys D. D., M. N. ir N. P.. Apeliantai netrukdo naudotis keliu, nes jokio kelio nėra. Kelias iki apeliantų sklypo buvo formuojamas detaliuoju planu. Šiame detaliajame  plane nurodoma, kad „kelias privažiavimas iki sklypo įrengiamas savininko lėšomis“. Detaliojo plano rengimo metu šis privažiavimas numatytas tik iki apeliantų sklypo. Šis kelias buvo įrengtas  apeliantų lėšomis, tačiau vėliau, jau įrengus šį privažiavimą, galimai klastojant kadastrinius planus, buvo pažymėtas kitas kelias, kuri eina pro apeliantų sklypą link kaimyninių  p., D.,  ir N. sklypų (dokumentuose nurodomas  „projektuojamas kelias“). Nesant projektuojamo bendro naudojimo kelio apelianto namo kolonos negali jo užtverti, taip trukdant tretiesiems suinteresuotiems asmenims juo naudotis, taigi sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas nepagrįstai vadovavosi Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, kuriame nurodytas kelias šalia apeliantės I. P. žemės sklypo, kadangi dėl galimo klastojimo įbraižant šį kelią yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teismas nusprendė nugriauti visą žemės sklypą juosiančią 51 metrų tvorą visiškai nemotyvuodamas bei nepasisakydamas dėl atskirų tvoros dalių teisėtumo. Visos bylos metu nei Kauno apygardos prokuratūra, nei Statybos inspekcija niekada nenurodė dėl ko reikėtų griauti visą tvorą, o reikalavo tik pašalinti tą jos dalį, kurti patenka į valstybinę žemę. Šiuo atveju į valstybinę žemę patenka tik 4 metrų tvoros dalis, likusioji tvora yra I. P. sklype ir vakarinėje pusėje ribojasi su kaimynės A. B. žemės sklypu, o pietinėje pusėje yra T. P. ir K. bendrame plane.

14 m ilgio tvora vakarinėje sklypo dalyje yra pastatyta I. P. žemės sklype, todėl negali būti vertinama kaip savavališka statyba. Siekiant apsisaugoti nuo vėlesnių ginčų dėl konfliktinių santykių su kaimynais, buvo papildomai gautas gretimo sklypo savininko sutikimas. Tai yra patvirtinta Kauno apygardos teismo nutartyje, patvirtinusioje taikos sutartį tarp apeliantų ir A. B.. Taigi, 14 m. tvora vakarinėje žemės sklypo dalyje nelaikytina savavališka statyba, reikalaujančia šios dalies tvoros nugriovimo.

Apeliantas T. P. nugriovė metalinę tvorą, esančią rytinėje žemės sklypo pusėje, todėl reikalavimas nugriauti šią tvoros dalį yra nepagrįstas.

Tvoros dalis šiaurinėje dalyje yra I. P., T. P. bei J. K. priklausančiame žemės sklype, todėl ji nėra laikytina savavališka statyba. Ši tvora yra inventorizuota ir įregistruota viešajame registre kaip apeliantų nuosavybė, todėl teismo sprendime nepagrįstai teigiama, jog ji yra valstybinėje žemėje, kadangi ji yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4 metrų tvoros dalis, esanti šiaurės vakarų dalyje jos pastatymo metu buvo privačioje žemėje, tačiau dėl žemės sklypo ribų koregavimo dabar yra valstybinėje žemėje, todėl jos vertinimui būtina įvertinti pagal sklypo ribas buvusias statinio pastatymo metu. 4 metrų tvoros dalis vakarinėje/šiaurinėje sklypo dalyje šiuo metu yra valstybiniame sklype, bet tvoros statymo metu tai buvo riba su B. žeme, todėl vėliau pagal žemėtvarkos raštą 2007-10-30 atlikto korekcijoms negalėjo pastatytos tvoros paversti neteisėta.

Apeliantas T. P., pastatydamas medinę tvorą šalia namų valdos neužtvėrė bendro naudojimo kelio, kadangi kelio toje vietoje nėra. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių bendro naudojimo kelio egzistavimą jo nurodomoje vietoje, šalia T. P. medinės tvoros.

          Statybos inspekcija 2009-11-25 apeliantams T. P. ir I. P. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai vykdomų darbų, t.y. išgrindimo betoninėmis trinkelėmis bendro naudojimo kelią, esantį valstybinėje žemėje, šalia sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities viršininkas 2009-12-08 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš statytojų I. P. ir T. P. reikalauja  iki 2010-04-09 išardyti betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelią, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantai neturėjo pareigos iki 2010-04-09 išardyti trinkelių, nes 2009-12-08, nes 2009-12-08 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas yra ginčijamas teisme. Įsakymas (duomenys neskelbtini) yra tik teisės akto projektas, nesukuriantis jokių teisių ar pareigų, kadangi jis nebuvo pasirašytas, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad vien panaikinus įsakymą, savavališkos statybos aktas netaps neteisėtu, todėl prieškininis yra tenkintinas. Pats savaime savavališkos statybos aktas nesukuria teisinių pasekmių apeliantams. Po ginčijamo akto surašymo vieno mėnesio laikotarpyje bet kuriuo metu gali būti atlikti  Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje reglamentuoti veiksmai, o būtent priimtas sprendimas nugriauti arba pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį arba jo dalį. Taigi, pripažinus įsakymą neteisėtu, statybos inspekcija neturėtų teisės reikalauti išardyti trinkeles, kadangi šiam reikalavimui būtų suėjusi senatis.

Pagal detaliojo plano sprendinius T. P. buvo įpareigotas įsirengti kelią iki savo sklypo. Tuo tikslu, jis 2008-09-19  Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriui pateikė prašymą savo lėšomis kietąją kelio dangą uždengti vietinės reikšmės kelią (tuo metu žvyro dangos) (duomenys neskelbtini), šalia savo namų valdos sklypo. Šis prašymas buvo patenkintas, ką įrodo Kelių ir transporto skyriau vedėjo patvirtinimas ant prašymo „Neprieštarauju“. Gavęs leidimą, savo lėšomis kelią iki sklypo išklojo trinkelėmis, tačiau tolimesnių kelio darbų neatliko. Sprendimas išardyti trinkeles vertintinas kaip neatitinkantis pačios institucijos leidimų bei nurodymų.

          Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l.74-77, t.7). Nurodo, kad T. ir I. P. įstatymų nustatyta tvarka Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto neginčijo, jis yra galiojantis, neginčijo ir savo sklypo detaliojo plano.

         T. P. iš J. J. nusipirko ginčo žemės sklypą suformuotą atlikus preliminarius matavimus. Pagal T. P. 203-10-14 prašymą buvo atlikti kadastriniai matavimai , tikslu patikslinti žemės sklypo ribas ir pakeisti žemės sklypo paskirtį. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo parengtas žemės sklypo planas. T. P. su parengtu žemės sklypo planu bei paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko pasirašydamas  žemės sklypo plane. Žemės sklypo planas su jame nustatytomis ribomis 2004-05-14 buvo įregistruotas VĮ Registrų centyro kadastro žemėlapyje. Atliktas ir žemės sklypo paskirties keitimo detalusis planas, kurio organizatoriumi buvo T. P.. Su šio detaliojo plano sprendiniais T. P. sutiko pasirašydamas. Tai reiškia, jog T. ir I. P. buvo žinomos nustatytos žemės sklypo ribos.

          Kauno apskrities  viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2007-10-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytoją dėl šio ir kitų šešių (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančių žemės sklypų ribų pakeitimo. Kartu su raštu pateiktame plane koordinačių lentelėje nurodytos kitos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu tai buvo padaryta. Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl buvo pakartotinai 2007 m. Derinamas ir galimai keičiamas pareiškėjų žemės sklypo planas.

         Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, kadastriniai matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis ribomis, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. Įsakymu Nr.522, 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtinus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

         Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125 punkte (redakcija, galiojusi iki 2008-12-06) buvo nustatyta, kad tam tikrais atvejais, pvz., kai yra neleistinų ribų nesutapimų, pasikeičia  žemės sklypo konfigūracija  ir kt., žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje negalėjo būti žymimos, o kadastro tvarkytojas turėjo parengti išvadą, nurodydamas tikrinto žemės sklypo ploto netikslumus, ir pateikti ją žemėtvarkos skyriui, kuris turėjo priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, turėjo būti surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas ir jo pagrindu parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turėjo ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo. Vadovaujantis šia nuostata, žemėtvarkos skyrius turėjo teisę pagal kadastro tvarkytojo išvadą priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, tarp jų ir ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates. Nacionalinėje žemės tarnybos Kauno rajono skyriuje nėra išlikę aiškinamosios medžiagos, iš kurios būtų galima nustatyti, kokios konkrečios nurodyto žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates buvo prašoma keisti Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-10-30 raštu (duomenys neskelbtini). Be to, neišlikusi nei kadastro tvarkytojo išvada, nei žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktai, kurių pagrindu turėjo būti rengiamas naujas žemės sklypo planas.

         Atsižvelgdamas į nurodytus pažeidimus bei galiojantį detalųjį planą, kurio organizatoriumi buvo t. P., Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2009-04-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytoją, prašydamas 2007-10-30 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypų ribų pakeitimo laikyti negaliūojančiu ir palikti kadastro žemėlapyje įregistruotus sklypus pagal pateiktus planus. Prie šio rašto buvo pateiktas pareiškėjų sklypo planas 2004-05-14 įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje su ribomis.

         Apelaintai teigia, kad UAB „Žemės matavimai“ 2009-04-02 patikrinimo planas yra neteisėtas, kadangi jame nurodytos I. P. žemės sklypo koordinatės neatitinka to laikotarpio VĮ „Registrų centras“ užregistruotų koordinačių, kurios vėliau buvo neteisėtai pakoreguotos.

         Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Žemės matavimai“ 2009-04-02 patikrinimo planas atliktas galiojant 2004 m. Sklypo detaliuoju planu nustatytoms apeliantų žemės sklypo , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), riboms.

          Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad I. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0, 1 ha žemės ploto sklypas (nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). 2004 m. Sausio mėn. Geodezininkas V. M., atlikdamas žemės sklypo paskirties keitimo detalųjį planą, nubraižė žemės sklypo planą, kuriame kaip gretimybė nurodyta „projektuojamas kelias“. Ant šio plano T. P. pasirašė, kad sutinka su projektuojamu keliu ir visomis paženklintomis žemės sklypo ribomis, kurios aprašytos 2003-12-02 žemės sklypo paženklinimo akte. (t.5, b.l. 158). T. P. 2004-12-28 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) perregistruotas 2005-06-06 I. P. vardu (b.l. 58-59, t. 4). Teismas nustatė, kad palyginus 2004-05-05 žemės sklypo detalųjį planą su 2009-04-02 UAB Žemės matavimai“  patikrinimo aktu (b.l. 13, t.3) nustatyta, kad apeliantų namas pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje. Techninis projektas, pagal kurį T. P. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra išlikęs.

         Sulyginus 2009-11-18 atlikto patikrinimo vietoje (b.l. 11, t.3) faktus bei 2009-04-02 patikrinimo planą (b.l. 63, t.1) su 2005m. G. K. dirbtuvių „Arche“ techninio projekto koregavimo projektu (statinio byla, b.l. 3-10), projekto korektūroje apeliantų statomas gyvenamasis namas suprojektuotas sklypo ribose, o patikrinimo plane ­ šio statinio kolonos išsikiša į valstybei priklausančią žemę 0, 58 m, t.y. už sklypo ribos.

          Apeliantai teigia, kad UAB „žemės matavimai“ 2009-04-02 atliktas patikrinimo planas yra neteisėtas, nes jame nurodytos I. P. žemės sklypo koordinatės neatitinka to laikotarpio VĮ „registrų centras“ užregistruotų koordinačių, kurios vėliau buvo pakoreguotos siekiant patvirtinti pažeidimus. Toks apeliantų argumentas nėra svarus. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-04-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 154-155, t.5) pripažinta, kad pagal parengto 2009-04-02 UAB „žemės matavimai“  duomenis ir palyginus su prie 2007-10-30 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 186, 191, t.5) pridėto plano duomenimis, kolonos patenka į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją. Bet, jeigu palyginus su 2009-04-07 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 163, 203, t.5) duomenimis, kolonos jau nepatenka į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją. Apeliantai daro klaidą, nes kaip tik 2009-04-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas negaliojančiu 2007-10-30 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pasak trečiojo asmens VĮ „Registrų centro“ atstovės, žemės sklypo koordinatės buvo atstatytos į 2004 m. Duomenis, o tai reiškia, jog apeliantų namas pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje (b.l. 8, t.3).

          T. P. pasirašius ir patvirtinus, jog sutinka su pažymėtomis vietoje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2003-12-02 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, buvo nustatytos plane pirmą kartą ginčo žemės sklypo koordinatės. Sklypo ribos pažymėtos nenuginčytu 2004-05-13 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais , kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

          Apeliantai, siekdami įrodyti teismo sprendimo nepagrįstumą, nurodo, kad teismas nemotyvuotai vertino gyvenamojo namo stoginės, kaip atskiro statinio  – stoginės konstrukcinės dalies vietą. Apeliantai nurodo, kad stoginė nėra namo dalis ir teismas rėmėsi G. K. dirbtuvių „Archė“ parengtu techniniu projektu, kuriame stoginė projektuojama kaip gyvenamojo namo dalis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje reglamentuota, kad rengiant detaliuosius planus nustatomas privalomas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas. Detaliajame plane, o tai reiškia sklypo ribose, nustatoma statinių statybos zona (23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliantai savaip interpretuoja pastato ir inžinierinio statinio sampratas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, statinys, tai pastatas arba inžinierinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Kadangi stoginė yra inžinierinis statinys, jis privalo, kaip gyvenamasis namas savo tūriu būti žemės sklypo ribose., t.y. atitikti žemės sklypo detaliojo plano ir žemės reformos projekto sprendinius, nes kitaip, kaip nustatė teismas, prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

        Ieškovas Kauno apygardos prokuratūra su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad ginčijamu sprendimu buvo išnagrinėti keturi skirtingi procesiniai dokumentai, savo atsiliepime pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su prokuroro ieškinio reikalavimais.

         Prokuroro ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog sutinkamai su Teritorijų planavimo įstatymo 19 str.3 d. 2p., 22, 24, Statybos įstatymo 2 str. 32 d., 20 str.3 d. Ir kt., Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 d.2 p., 10 str.2d., 18 str.6, 9-10 d., 21 str.3d., 30 str.5 d. 4 p., 31 str. 1 d., 32 str.1 d.8 p. Ir kt, kiti teisės aktai priimami patvirtinus detalųjį planą ir remiantis nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti ir jo būdingas bruožas yra tai, kad kiti teisės aktai priimami patvirtinus detalųjį planą ir remiantis juo. Statybos įstatymo 20 straipsnis numato, jog statinio techninis projektas rengiamas vadovaujantis planavimo dokumentais. Šiuo atveju toks teritorijų planavimo dokumentas yra 2004-05-05 patvirtintas sklypo detalusis planas. Šio dokumento sprendiniais sklypo užstatymo vieta yra numatyta 3.5 m nuo šiaurinės sklypo ribos. Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovų namas buvo suprojektuotas ir pastatytas pažeidžiant detaliojo plano sprendinius, o būtent jame nustatytą užstatymo zoną, todėl tiek statinio techninio projekto korektūros, tiek pažyma apie nebaigtą statyti namą ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra niekiniai, be to faktiškai namas pastatytas pažeidžiant teritorijų planavimo dokumento ir statinio techninio projekto  sprendinius, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str.71 p.,  tokia statyba yra savavališka.

Dėl 2009-04-02 UAB „Žemės matavimai“ atlikto patikrinimo plano vertinimo.

Apeliantai nurodo, jog teismas nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi 2009-04-02 UAB „Žemės matavimai“ atlikto patikrinimo planu, kadangi minėtas aptikrinimas buvo atliekamas ne pagal tuo metu Nekilnojamojo turto kadastre registruotas sklypo ribų koordinates.

Nesutinka su šiuo apeliantų argumentu, nes Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jau yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-525/2012 ir priimta 2012-11-30 nutartis (toliau - Nutartis), kuria atmestas I. P. kasacinis skundas ir kuria mūsų nuomone yra konstatuotos šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, jog teisingos yra detaliajame plane nurodytos sklypo koordinatės, kurios sutampa su koordinatėmis, kuriomis vadovavosi UAB „Žemės matavimai“ 2009- 04-02 atlikdami patikrinimą ir rengdami apeliantų nurodytą planą

         Dėl statybų teisėtumo.

         Apeliantai nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantų namo statyba baigta neteisėtai dėl to, jog namas yra pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje. Apeliantų teigimu, šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys įrodymas, kadangi namo vieta byloje išvis nebuvo nustatinėjama, o Stoginės (kolonų) vieta nustatyta pagal akivaizdžiai ydingą patikrinimo planą, be to teismas neatsižvelgė, jog šiame plane nurodytos sklypo koordinatės neatitinka tuo metu nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų sklypo koordinačių, jog jau po patikrinimo, plane nurodytos koordinatės be jokio teisėto pagrindo ir be sklypo savininkės žinios buvo įregistruotos nekilnojamojo turto kadastre. Apeliantai daro prielaidą, jog ydingu patikrinimu ir vėlesniais žemės sklypo ribų keitimais buvo siekiama dirbtinai konstatuoti pažeidimus, kurių faktiškai nebuvo.

Kaip jau minėta Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, jog teisingos yra Detaliajame plane nurodytos Sklypo koordinatės, kurios sutampa su koordinatėmis, kuriomis vadovavosi UAB „Žemės matavimai“ 2009-04-02 atlikdami patikrinimą ir rengdami apeliantų nurodytą planą, todėl nesutinka su apeliantų argumentu, jog šios aplinkybės galėjo turėti ir turėjo esminės reikšmės teismo sprendimui ir jo pagrįstumui.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 3 d. 2 p., 22 ir 24 str., statinio statybos ir pripažinimo tinkamu naudoti metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 str. 32 d., 20 str.1 d. 1 p. nuostatas, statinio projektas yra rengiamas vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais.

Teismas įvertino surinktus įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymus, atsižvelgė į tai, jog ginčo sklypui yra vienintelis galiojantis detalusis planas, patvirtintas 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514, todėl statinio techninis projektas turi atitikti šio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, nustatęs, jog statinio techninis projektas, pagal kurį T. P. buvo išduotas statybos leidimas nėra išlikęs, o ginčijamomis korektūromis yra keičiama statinio vieta sklype, ir tai, jog statinys faktiškai pastatytas nesilaikant detaliojo plano ir statinio projekto sprendinių, priimdamas ginčijamą sprendimą pagrįstai vadovavosi Statybos įstatymo 2 str. 71 p., 20 str. 3 dalies nuostatomis ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teisingai konstatavo, jog ginčijamos korektūros neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinių, o sklype pastatytas statinys neatitinka ir teritorijų planavimo dokumento ir statinio techninio projekto sprendinių, todėl statinio techninio projekto korektūros pripažintinos negaliojančiomis, kaip neatitinkančios detaliojo plano sprendinių, o sklype pastatytas statinys yra pastatytas savavališkai.

Nustačius, jog faktiškai namo dalies - stoginės kolonos yra už šiuo metu nekilnojamojo turto registre registruoto sklypo ribų, faktas, jog dabartinės sklypo ribos kadastre buvo įregistruotos po 2009-04-02 patikrinimo, ir būtent dėl šių pakeitimų dalis statinio - stoginės kolonos atsidūrė valstybinėje žemėje, teismo išvadai, jog statinio vieta neatitinka detaliojo plano ir statinio projekto sprendinių, neturi jokios įtakos, nes sklypo šiaurinė riba Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2009-04-07 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu į į pietus buvo paslinkta 80-90 cm., o užstatymo zona buvo numatyta 3.5 m nuo šiaurinės sklypo ribos.

         Dėl faktinės statinių ribos.

Apeliantai nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino stoginę, kurios kolonos šiai dienai yra už sklypo ribos, kaip gyvenamojo namo dalį, kadangi apeliantų teigimu, tai nėra namo sudedamoji dalis, tai visai atskiras inžinierinis statinys. Savo argumentą apeliantai grindžia LR Statybos įstatymo 2 str. 7 d., STR 1.14.01:1999 nuostatomis.

Apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog teismui neteisingai vertinus stoginę kaip gyvenamojo namo dalį, teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą jog gyvenamasis namas nepatenka į detaliuoju planu nustatytą užstatymo plotą nes atstumas iki sklypo ribos turėjo būti skaičiuojamas ne nuo stoginės kolonų, o nuo gyvenamojo mano šiaurinės sienos, kuri faktiškai yra apie 4 metrus nuo šiaurinės sklypo ribos.

Nesutinka su apeliantų argumentu, jog teismas konstatuodamas, jog yra pažeista detaliajame plane numatyta užstatymo riba, atskaitos tašku turėjo laikyti namo sieną o ne stoginės kolonas.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 32 p., 23 str. 1 d. 5 p., Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.5 punktu, detaliuoju planu, nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimas, tame tarpe statinių statybos vieta (žemės sklypo dalis, kurioje numatoma statyti pastatus (statinius). Taigi, net ir tuo atveju, jei stoginė būtų vertinama ne kaip namo dalis, o kaip atskiras inžinierinis statinys, vadovaujantis šiomis teisės normomis, stoginė, kaip statinys gali būti statoma tik detaliajame plane numatytoje statinių statybos vietoje. Todėl teismas visiškai pagrįstai faktine užstatymo riba laikė šiauriausiai esančią statinio (stoginės) ribą - kolonas, todėl teismo išvada, jog ginčo atveju yra pažeisti detaliojo plano sprendiniai, yra pagrįsta ir teisinga.

         Dėl ginčo teritorijoje projektuojamo 4 metrų kelio.

Apeliantai nurodo, jog sprendime nepagrįstai konstatuojama, jog atsakovų gyvenamojo namo kolonos stovi ant projektuojamo kelio, kuriuo naudotis negali tretieji suinteresuoti asmenys, kadangi apeliantų teigimu, byloje minimas projektuojamas kelias nėra pastatytas, šis kelias iki apeliantų namo buvo projektuojamas detaliuoju planu ir kad detaliojo plano rengimo metu privažiavimas numatytas tik iki apeliantų namo, ir jis buvo įrengtas apeliantų lėšomis, jog už apeliantų sklypo realiai jokio kelio nėra, todėl apeliantai negalėjo nei užtverti kelio, nei trukdyti tretiesiems asmenims juo naudotis.

Iš medžiagoje esančios planinės medžiagos (detaliojo planavimo bylos, žemėtvarkos projektų, nekilnojamojo turto kadastro ištraukų ir kt.) matyti, jog iki apeliantų sklypo ir už jo esančių tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų yra numatytas projektuojamas 4 metrų bendro naudojimo kelias.

Teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog faktiškai ginčo teritorijoje esantis kelias nesutampa su teritorijų planavimo dokumentuose projektuojamu keliu, projektuojamo kelio dalis, kartu su atsakovų sklypo dalimi apjuosta medine tvora su įbetonuotais metaliniais stulpais. Iš byloje esančio Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008-11-13 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat iš šios institucijos 2009-11-18 patikrinimo vietoje akto matyti, jog apeliantų sklypą juosianti tvora užtveria projektuojamą bendrojo naudojimo kelią bendrojo naudojimo kelio dalis, turinti eiti šalia apeliantų sklypo yra išgrįsta trinkelėmis ir naudojama kaip apeliantų sklypo dalis.

Apeliantai nepagrįstai teigia, jog apeliantų sklypo detaliuoju planu minimas privažiavimas buvo numatyta tik iki apeliantų sklypo. Iš pagrindinio detaliojo plano brėžinio matyti, jog projektuojamas 4 metrų pravažiavimas yra pažymėtas lygiagrečiai šiaurinei apeliantų sklypo ribai tolyn rytų kryptimi kur ir yra trečiųjų asmenų sklypai. Būtent ši projektuojamojo kelio atkarpa, einanti lygiagrečiai šiaurinei apeliantų sklypo ribai ir yra išklota trinkelėmis, aptverta tvora ir buvo naudojama kaip apeliantų sklypo dalis. Atkreiptinas dėmesys, jog tik bylos nagrinėjimo teisme metu, dalis tvoros buvo nuardyta, taip sudarant galimybę pravažiuoti.

Be to, jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-525 konstatuota, jog projektuojamas bendrojo naudojimo kelias, besiribojantis su atsakovų sklypu buvo pažymėtas parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, kurie atsakovams buvo ir yra žinomi, o atsakovai įgyvendindami savo subjektinę nuosavybės teisę siekia peržengti įstatymų nustatytas ribas varžydami kitų asmenų teises ir laisves ateityje naudotis plane pažymėtu projektuojamu keliu prie ginčo žemės sklypo ribos, bet nepatenkančiu į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai neteisėtai užtvėrė projektuojamą bendrojo naudojimo kelią, išgrindė betoninėmis trinkelėmis ir pagal jų išklojimo perimetrą atliko pabetonavimą, kas yra laikytina savavališka statyba.

            Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su T. P. ir I. P. apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog civilinė byla Nr. 3K-3-525/2012 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jau yra išnagrinėta ir yra priimta 2012-11-30 nutartis, kuria I. P. kasacinis skundas yra atmestas. Šia nutartimi yra jau konstatuotos tokios aplinkybės: UAB „Žemės matavimai“ 2009-04-02 atliktas patikrinimo planas ir jame nurodytos Sklypo koordinatės yra teisingos, atitinkamai - visi atsakovų inicijuoti ar inicijuojami ginčai yra nepagrįsti ir jų nurodomos aplinkybės dėl sklypo koordinačių yra paneigti įsiteisėjusiame (ir kasacine tvarka peržiūrėtame) teismo sprendime, o jų nustatinėti iš naujo nėra jokio teisinio pagrindo; projektuojamas kelias, besiribojantis su atsakovų sklypu buvo pažymėtas parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, kurie atsakovams buvo ir yra žinomi, o Atsakovai įgyvendindami savo subjektinę nuosavybės teisę siekia peržengti įstatymų nustatytas ribas varžydami kitų asmenų teises ir laisves ateityje naudotis plane pažymėtu projektuojamu keliu prie ginčo žemės sklypo ribos, bet nepatenkančiu į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

               Dėl namo vietos ir statybų neteisėtumo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, <...> ir kt. Nagrinėjamu atveju sklypui ir namo statybai buvo parengtas detalusis planas. Detaliajame plane nurodžius vieną iš sprendinių atstumą nuo statinių statybos zonos iki sklypo ribos minimalų 3,5 m atstumą bet kokie statybos projektai turėjo būti rengiami ir statiniai turėjo būti statomi išlaikant 3,5 m atstumą iki sklypo ribos.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 punktas numato, kad namo bei kitų statinių (vadinasi tiek pastatų tiek ir statinių (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis)) išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose <...> sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktas taip pat numato, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant <...> pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Taigi nepriklausomai nuo to, kaip vertintumėme apeliaciniame skunde nurodomą statinį - stoginę: ar kaip namo dalį, ar kaip atskirą statinį (nesudėtingą ar neypatingą), jis bet kuriuo atveju turi ir turėjo būti statomas vadovaujantis Detaliuoju planu bei išlaikant minimalius normatyvinius atstumus.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3 punktas numato, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui (net jei stoginę ir laikytume nesudėtingu statiniu) privalomi statant valstybinėje žemėje. Esant konstatuotai aplinkybei, kad namo kolonos į valstybinę žemę išsikiša 0,58 m, darytina išvada, kad tokia statyba prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Apeliacinio skundo argumentas, kad atliktiems matavimams turėtų ir galėtų būti taikoma 0,60 m matavimų paklaida yra taip pat nepagrįstas, kadangi statinys net ir tokiu atveju lieka pastatytas neišlaikant pirmiau minėto 3 m norminio atstumo iki sklypo ribos, kita vertus, kodėl turėtų būti taikomas būtent 0,60 m paklaidos dydis, apeliaciniame skunde nėra argumentuota. Papildomai pažymėtina dar ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 47 dalį urbanizuotos teritorijos tai yra statiniais užstatytos miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijos. Kodėl kompaktiškai užstatytas (duomenys neskelbtini) kaimas turėtų būti laikomas neurbanizuota teritorija, argumentų apeliaciniame skunde pateikta nėra.

         Dėl reikalavimo nugriauti 51 m ilgio tvorą

          KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai pagal 2008-08-06 gautą N. P. skundą, atliko patikrinimą ir nustatė, kad T. P. ant valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini), užtvėrė bendro naudojimo kelią, pastatydamas medinę ir tinklo (su įbetonuotais metaliniais stulpais) tvorą šalia sklypo. KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai kartu su Inspekcijos Kontrolės skyriaus, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus specialistais 2009-11-18 pakartotinai nuvykę į vietą, remiantis Kauno rajono kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, patvirtintu 2003-11-25 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą ir nustatė, kad prie žemės (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančios I. P. statinių savininkams esant I. P. ir jos sutuoktiniui T. P. yra numatytas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, tačiau iš plano duomenų matyti, kad faktiškas privažiavimo kelias nesutampa su numatytu minėtame projekte planu, šis kelias kartu su atsakovų sklypo dalimi apjuostas medine tvora (su įbetonuotais metaliniais stulpais), kuri aptveria bendro naudojimo kelią. Minėto patikrinimo metu buvo užfiksuoti ir kiti savavališkos statybos pažeidimai ant valstybinės žemės, aplink ją, valstybine žeme pasinaudojant, kaip nuosava ir sukuriant vientisą, išbaigtą sklypą, jo estetinę išvaizdą.

KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2008-11-13 ir 2010-02-23 atlikę patikrinimus vietoje surašė savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Su 2008-11- 13 savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) T. P. supažindintas pasirašytinai. 2010- 02-23 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas registruotu paštu, 2010-03- 02 įteiktas asmeniškai. 2008-06-16 KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas statytojui T. P. surašė reikalavimą iki 2008-06-30 savo lėšomis pašalinti savavališkai užtvertą tvorą nuo bendro naudojimo kelio. Su minėtu dokumentu T. P. supažindintas pasirašytinai. Reikalavimas įvykdytas nebuvo. 2008-11-13 savavališkos statybos akte, Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. P. savavališkai medine ir metalo tinklo tvora užtvėrė bendro naudojimo kelią. 2010-02-23 savavališkos statybos akte, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad I. P. ir T. P. savavališkai pastatė apie 51 metro ilgio ir 1,30 metro aukščio (be mūro pamato, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys tvoros dalis) medinių lentų ir metalinio tinklo tvorą. Sklypas yra šlaite, todėl jį juosianti tvora su stulpais įbetonuota į mūro pamatą, kuris yra skirtingo aukščio. Apie 37 metro ilgio medinių lentų tvoros dalis su vartais, kuriais užtvertas bendro naudojimo kelias, buvo nustatyta, kad pastatyta valstybinėje žemėje, ją apjuosiant, šalia sklypo šiaurinėje pusėje. Likusi 14 metro ilgio medinių lentų ir metalinio tinklo tvora pastatyta ant I. P. nuosavybės teise priklausančio Sklypo ribos.

Lietuvos Respublikos statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 12 punkte buvo reglamentuota, kad tvora - laikoma inžinieriniu statiniu, kuri negali būti laikoma pastatu, ir jos tinkama statybos bei eksploatacijos tvarka reglamentuota minėtame statybos techniniame reglamente bei kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Minėtas inžinerinis statinys pagal didžiausio aukščio reikalavimus, iki 1,8 metro priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, 1,8 metro ir daugiau iki 2,00 metro priskiriami II grupės nesudėtingam statiniui. To paties statybos techninio reglamento 1 priedo 2 lentelėje 12 punkte yra nurodyti apribojimai ar papildomi reikalavimai inžineriniam statiniui - tvorai, pagal kuriuos statant tvoras tarp sklypų, kurių paviršius turi skersinį (tvoros atžvilgiu) nuolydį (kaip yra ginčo atveju), tvoros aukštis (įskaičiuojant į jį cokolį - atraminės sienutės viršutinę dalį) skaičiuojamas (matuojamas) nuo aukštesniojo žemės paviršiaus. Kadangi, ginčo atveju tvora, nuo aukščiausiojo žemės paviršiaus yra 1,3 metro aukščio, kaip inžinerinis statinys turi būti priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pažymėtina, kad minėto reglamento 1 ir 2 lentelei pateiktuose bendrose pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Minėtuose pastabose nurodoma, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktais, statinių statybai valstybinėje žemėje buvo reikalingas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas ir žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Statytojai valstybinėje žemėje pastatę 37 metro ilgio tvoros dalį, 1,4 metro aukščio (vien tik medinių lentų konstrukcijos dalis, be mūro pamato, j kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi) nesilaikė minėto reglamento reikalavimų. Lietuvos Respublikos statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelėje 12 punkte nurodyti apribojimai ar papildomi reikalavimai inžineriniam statiniui - tvorai, pagal kuriuos, bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Statytojai 14 metrų ilgio tvoros dalį vakarinėje sklypo dalyje pastatė ant sklypo ribos be rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo, todėl pažeidė minėtame statybos techniniame reglamente nurodytus papildomus reikalavimus inžineriniam statiniui.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad 2009-06-18 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A2.2-413-358/2009 yra nustatytos faktinės aplinkybės turinčios tiesioginę reikšmę šios civilinės bylos nagrinėjimui. Minėtoje administracinėje byloje Nr. A2.2- 413-358/2009 T. P., dalyvavęs kaip liudytojas, patvirtino faktus, įrodančius, kad aptvaro (kuris vadinamas tvora), estetiškai gražios išvaizdos, statytojas yra jis pats, taip pat jis detalizavo apie atliktus statybos kelio darbus, parodė, kad statybos darbus, susijusius su kelio statyba, aptvaro pastatymu organizavo jis. Parodė, kad aptvaras būtinas dėl saugumo, pabaigus kelio statybos darbus, aptvaras bus pašalintas, jis yra gražios estetinės išvaizdos, kitų asmenų teisių nepažeidžia.

Inspekcijos nuomone visi kiti šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atlikti atsakovų veiksmai, dėl sklypo dalies įsigijimo, prieš eilę metų priimtos nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo pateikimas, vertintini tik kaip vengimas šalinti savavališkos statybos padarinius ir jie nepaneigia tos aplinkybės, kad tvoros statybai nebuvo gauti žemės sklypų, kuriuose tvora ir buvo pastatyta savininkų (ar besiribojančių sklypų savininkų sutikimai) sutikimai, atitinkantys tokiam sandoriui keliamus formos ir turinio reikalavimus, kaip tai numatyta galiojančiame Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punkte (statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka), 33 ir 34 punktų nuostatas (kai naujo nesudėtingo statinio statybos <...> atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): žemės sklypo bendraturčių - kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams; <...>besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų - kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); <...> atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede; žemės sklypo savininko ar valdytojo - kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. <...> šiame skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, o, jei šiuos dokumentus privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, - visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Rašytinių sutikimų forma nereglamentuojama. Rašytiniai susitarimai pasirašomi Civilinio kodekso VI knygos II dalyje nustatyta tvarka. To paties reglamento 11 priedas numato, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvaru ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą).

Kita vertus Inspekcijai nebuvo pateikti objektyvūs faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys ir prašymas panaikinti surašytus reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kurių pagrindu Inspekcija galėtų konstatuoti, kad pareikšti reikalavimai yra įvykdyti ir juos galima panaikinti, kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 39 punktas.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo.

         Dėl pravažiavimo

KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai kartu su Inspekcijos Kontrolės skyriaus, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus specialistais 2009-11-18 nuvykę į vietą, remiantis Kauno rajono kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, patvirtintu 2003-11-25 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą ir nustatė, kad prie Sklypo yra numatytas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, tačiau iš plano duomenų matyti, kad faktiškas privažiavimo kelias nesutampa su numatytu minėtame projekte keliu, šis kelias kartu su atsakovų sklypo dalimi apjuostas medine tvora (su įbetonuotais metaliniais stulpais), kuri aptveria numatytą bendro naudojimo kelią, kelias išgrįstas betoninėmis trinkelėmis, sukuriant vientisą, išbaigtą sklypą, jo estetinę išvaizdą ir naudojamas, kaip gyvenamojo namo kiemas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Žin., 2001, Nr. 101-3597 redakcija galiojo iki 2009-12-31) buvo reglamentuota, kad apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus. Analogiškas reikalavimas nurodytas statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ V dalies 16.1 punkte, kuriame teigiama, kad pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą tą pačią dieną nufotografuoja savavališką statybą ir dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą. Vadovaujantis prieš tai minėtais norminiais dokumentais, KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2009-11-25 atliko patikrinimą vietoje ir surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-05-29 surašytame savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. P., I. P. savavališkai ūkio būdu vykdo statybos darbus (t. y. ant numatyto bendro naudojimo kelio, esančio valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), supylė paruošiamąjį sluoksnį, kelią išgrindė betoninėmis trinkelėmis). Minėtas kelias naudojamas kaip gyvenamojo namo kiemas. 2009-11-25 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovams įteiktas pasirašytinai 2009-12-03.

2009-12-08 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“, kuriuo statytojus įpareigojo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2009-12-27 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ pakeitimo“, kuriuo pataisyta pirmajame įsakyme netiksliai nurodyta data ir patikslinta į 2010-04-09. Statytojai minėto reikalavimo iki nurodytu termino neįvykdė.

Statytojų atlikti darbai atitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje pateiktą savavališkos statinio statybos darbų sąvoką, kurioje buvo nurodoma, kad savavališka statinio statyba yra laikoma tokia statyba, kai statinys (jo dalis) statomi be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbai vykdomi, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios) ir kt. Savavališka statinio statybos sąvoka buvo detalizuojama Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007„Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7 punkte, kuriame nurodoma, kad savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) nesudėtingo statinio atveju - neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, o kai supaprastintas statinio projektas neprivalomas, - žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento ir/ar pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų ar kitų teisės aktų reikalavimus ir kt.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateikta inžinerinių statinių sąvoka, kurioje buvo nurodoma, kad tai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. To paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vienas jų yra statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Šio norminio dokumento 1 priedo 2 lentelės 17.4 punkte reglamentuota, kad takų dangos yra laikomos inžineriniais statiniais, kurie negali būti laikomi pastatais ir jų tinkamos statybos bei eksploatacijos tvarka reglamentuota minėtame statybos techniniame reglamente bei kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Ginčo inžinerinis statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau minėto reglamento 1 ir 2 lentelei pateiktuose bendrose pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Minėtuose pastabose nurodoma, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktais, statinių statybai valstybinėje žemėje yra reikalingas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus bei žemės sklypo valdytojo sutikimas. Statytojai atlikdami savavališkus statybos darbus, užfiksuotus 2009-11-25 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), minėtų dokumentų neturėjo, todėl laikoma, jog statybos darbai buvo atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų normų ir pažeidžiant įstatymų reikalavimus.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 21 punkte buvo nurodytos statytojo prievolės atliekant nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą. Minėto reglamento 21.2 punktas numatė, kad statytojas privalo statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype. Statytojai valstybinėje žemėje prie Sklypo neturėdami valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, supaprastinto projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimais bei valstybinės žemės valdytojo sutikimo, savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio, esančio valstybinėje žemėje, šalia Sklypo supylė paruošiamąjį sluoksnį, kelią išgrindė betoninėmis trinkelėmis. Minėtas kelias naudojamas kaip gyvenamojo namo kiemas. Statytojai savavališkai išgrįsdami takų dangą, nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 ir 12 straipsnių reikalavimų bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimų.

Pastatytas statinys ir pagal šio metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį atitinka savavališkos statybos sąvoką, kadangi jie ir lieka pastatyti be statybą leidžiančio dokumento.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju - leidimas statyti naują statinį; 2) ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju - leidimas rekonstruoti statinį; 3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju - leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; 4) kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais - rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas); 5) tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai; 6) norint tęsti sustabdytą statybą - leidimas tęsti sustabdytą statybą. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punktas numato, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Neypatingo statinio statybai yra reikalingas statybos leidimas, o nesudėtingo statinio statybos atveju, kaip tai reglamentuoja Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3 punktas yra reikalingi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui statant valstybinėje žemėje.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo patvirtinimas ant prašymo, kad jis „neprieštarauja“ nėra ir niekuomet nebuvo statybą leidžiančiu dokumentu Statybos įstatymo 23 straipsnio prasme.

Nepagrįstas Atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamas įsakymas yra tik teisės akto projektas ir jokių teisių ar pareigų nesukėlė, kadangi jis nebuvo pasirašytas.

Atsikertant į šį Atsakovų argumentą, pažymėtina yra tai, kad ginčijamas Kauno apskrities viršininko įsakymas buvo pasirašytas, užregistruotas ir išsiųstas atsakovams nepažeidžiant Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymu Nr. 88 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių reikalavimų ir 13, 15, 16 ir 17 punktų nuostatų, t.y. įstaigoje parengtas dokumentas buvo užregistruotas po to, kai jis buvo pasirašytas, pasirašytas buvo vienas dokumento egzempliorius, pasirašytas dokumentas buvo užregistruotas ir jam suteiktas registracijos numeris, o jo kopija (nuorašas) patvirtintas antspaudu ir išsiųstas adresatui.

          Trečiasis asmuo N. P. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visas byloje esančias faktines aplinkybes, įrodymus, teisingai juos įvertino bei tinkamai pritaikė reikiamas materialines ir procesines normas ginčui spręsti.

          Apeliantai sutuoktiniai I. ir T. P. savo 2012-11-19 apeliaciniame skunde nurodo daug aplinkybių, susijusių su jų žemės sklypo jų manymu neteisėtai pakeistomis ribomis ir, jų manymu, (duomenys neskelbtini) kaimo kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto klastojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas aplinkybes galutine ir neskundžiama nutartimi jau išsprendė Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2012-11-30 nutartimi (toliau tekste - nutartis) atmetė kasatorės I. P. kasacinį skundą ir paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartį (2012-11-30 AT nutartis bylos Nr. 3K-3-525/2012, teisminio proceso Nr.2-21-3-01175-5). Šioje byloje l.P. ir jos sutuoktinis T. P. ginčijo savo žemės sklypo ribų teisėtumą ir siekė praplėsti savo žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas užgrobtos ir savavališkai užstatytos valstybinės žemės sąskaita. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad kasatorės (I. P.) teisės į nuosavybę nebuvo apribotos ar suvaržytos.

         Dėl apeliantų teiginio, kad UAB „Žemės matavimai" 2009-04-02 atliktas patikrinimo planas yra neteisėtas. Patikrinimo planas atliktas vadovaujantis 2009-04-02 m. galiojusiu ir šiuo metu P. P. žemės sklypo detaliuoju planu su jame nurodytomis sklypo ribų koordinatėmis. Plano rengimo iniciatorius buvo T. P.. Plano teisme šiuo metu niekas neginčija.

Dėl apeliantų teiginio, kad vertinant Namo vietą sklype ir jo atstumus nuo sklypo ribų reikia atsižvelgti į namo sienų vietą, kuri nuo Žemės sklypo ribos atitraukta 4 metrus, o ne atskiro statinio-Stoginės konstrukcinės dalies vietą, nes kolonos (kurių vieta matuota ydingai) yra atskiro inžinerinio statinio — Stoginės, o ne Namo dalis: tiek šioje byloje, tiek kitose P. P. savavališkomis statybomis susijusiose civilinėse ir baudžiamosiose bylose pačių apeliantų pateiktuose namo projekto kopijose namo dalis, kurią apeliantai vadina „stogine“ yra namo neatsiejama dalis, su pamatais. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiame 2012-05-08 KRS atsakyme advokatui A. R. Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama: „Gyvenamo namo ir jo priklausinių labiausiai išsikišusios dalys (pvz.: stogas, laiptai ir kt.) nuo gatvių raudonųjų linijų turi būti statomi ne arčiau kaip 3 m“.

Dėl apeliantų teiginio, kad projekto korektūros suderintos su Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėju F. J., atitinka detaliojo plano sprendinius, kadangi jose Namas suprojektuotas pagal detaliojo plano sprendinius.

Dėl apeliantų teiginio, kad 14 m ilgio tvora vakarinėje sklypo dalyje yra pastatyta I. P. žemės sklype, todėl negali būti vertinama kaip savavališka statyba: tretysis asmuo S. B. teisme paliudijo, kad nei jis, nei jo motina A. B. leidimo nei žodžiu, nei raštu statyti tvorą ties savo sklypo riba P. nedavė.

Dėl apeliantų teiginio, kad tvoros dalis šiaurinėje dalyje yra I. P., T. P. bei J. K. priklausančiame žemės sklype, todėl ji nėra laikytina savavališka statyba. Pagal NŽT 2012 m. vasario mėn. atliktą patikrinimą ši tvoros dalis stovi valstybinėje žemėje, o dėl galimai neteisėtų sklypų ribų keitimų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dėl apeliantų teiginio, kad T. P., pastatydamas medinę tvorą šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), neužtvėrė bendro naudojimo kelio, kadangi kelio toje vietoje nėra: dėl kelio buvimo ir jo užtvėrimo jau pasisakė Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2012-11-30 nutartyje.

Dėl apeliantų argumentų, kad jų namas komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti: 2012-12- 18 Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo nutartimi atmetė nuteistojo J. V. kasacinį skundą ir paliko galioti nepakeistą 2012-04-25 Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-133_2012 ir 2011-11-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-600- 651 2011, kurioje nuteisti savo parašais padėję Įteisinti I. ir P. P. P. savavališkas statybas bei valstybinės žemės užgrobimą valstybės tarnautojai J. V. ir T. G.. Nukentėjusiuoju buvo pripažintas ir tretysis asmuo D. D.. Šioje baudžiamojoje byloje buvau pripažintas nukentėjusiuoju. 2012-04-25 Kauno apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-133_2012 konstatuojama, cituoju: „Iš nuosprendyje aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog dėl J. V. veiksmų buvo pažeisti valstybiniai (statinio laikomosios kolonos pastatytos ant valstybinės žemės) ir fizinių asmenų (nėra pravažiavimo link kitų savininkų sklypų) interesai, todėl pagrįstai konstatuota, jog didelę žalą patyrė tiek valstybė, tiek fiziniai asmenys - nukentėjusieji D. D., N. P., M. N., kurie nebeturi galimybės privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), todėl teismo išvada, kad J. V. netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą tarp jo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra akivaizdus priežastinis ryšys, yra visiškai pagrįsta.

Faktinės aplinkybės leidžia daryti prielaidą kad atsakovai I. P. ir T. P. nuo pat savo žemės sklypo įsigijimo 2003 m. iki dabar žinojo, suprato ir sutiko su savo žemės sklypo ribomis, kad šalia jų žemės sklypo būtų projektuojamas kelias, kad jų žemės sklypas nesiriboja su J. K. žemės sklypu ir kad projektuojamas kelias nepatenka į kadastriniais matavimais suformuotą I. ir P. P. žemės sklypą savo gyvenamąjį namą statydami daugiau nei keturi metrai už sklypo detaliuoju planu, nustatytos užstatymo zonos, namo kolonas ir pamatus po jomis pastatydami ant valstybinėje žemėje esančio bendro naudojimo kelio, šį kelią aptverdami ant betoninių pamatų pastatytomis tvoromis, savavališkai supildami kelio sankasą savavališkai išklodami kelią betono trinkelėmis, naudodami aptvertą kelią kaip savo sodybos teritoriją nevykdydami pakartotinų teisėtų pareigūnų reikalavimų atlaisvinti užgrobtą valstybinę žemę ir pašalinti savavališkų statybų padarinius, siekdami asmeninės naudos, planingai ir sąmoningai nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai užvaldė didelės vertės svetimą turtą - valstybinę žemę ir bendro naudojimo kėlią ir taip padarė ir tebedaro didelę tęstinę žalą tiek mano, tiek valstybės teisėms ir teisėtiems lūkesčiams bei interesams.

             IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

       Vienas iš savavališkos statybos atvejų yra tuomet, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Neteisėta statyba yra jos atlikimas turint statybą leidžiantį dokumentą arba kai statybos leidimo teisės aktai nereikalauja, bet nesilaikant tam tikrų statybos procedūrą ar statinio techninių parametrų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

         Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas yra statybą leidžiantis dokumentas, jeigu pagal teisės aktų nuostatas yra privaloma tokį sutikimą gauti. Jeigu pastatytas statinys be leidimo ir reiškiamos pretenzijos dėl savavališkos statybos, tai taikomos statybą reglamentuojančios teisės normos, kurios galiojo statybos metu, o ne pretenzijos pareiškimo metu. Pagal statybos metu galiojusį statybos techninį reglamentą ir kitus teisės aktus sprendžiama, ar buvo reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas statiniui statyti, ir kokie buvo nustatyti techniniai parametrai statiniui

         Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiasis specialistas A. M. 2008 m. birželio 16 d. surašė ir pateikė atsakovui T. P. reikalavimą pašalinti medinę ir tinklo tvoras, kuriomis savavališkai užtvertas bendro naudojimo kelias, kuriuo naudojasi penkių sklypų savininkai (b. l. 97, t.1).

        Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiasis specialistas A. M. 2008 m. lapkričio 13 d. nustatė, kad statytojas T. P. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai vykdė statybos darbus, t.y. užtvėrė bendro naudojimo kelią medine ir metaline tinklo tvoromis, kurios pastatytos ne projekte nurodytoje sklypo vietoje. Dėl šios savavališkos statybos buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 100-102, t.1).

        2009m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento darbuotojai (duomenys neskelbtini), surašė patikrinimo vietoje aktą. Šiuo aktu nustatyta, 1) jog pagal UAB „Žemės matavimai“ 2009m. balandžio 4 d. atliktą (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo plane matosi, kad I. ir P. P. gyvenamojo namo , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinės kolonos stovi 0, 58 m atstumu už sklypo ribos (plane sklypo taškai 1– 2) t.y. ant numatyto bendro naudojimo kelio; 2) Remiantis Kauno r. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu (toliau – „žemėtvarkos projektas“) papildymu, patvirtintu 2003-11-25 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), šalia sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatytas 4 m pločio bendro naudojimo kelias. Iš plano duomenų matosi, kad faktiškas privažiavimo kelias nesutampa su numatytu žemėtvarkos projekte planu, ir eina per privatų žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) plane nustatyta, kad I. P. sklypą juosianti medinė tvora užtveria žemėtvarkos projekte numatytą bendro naudojimo kelią; 4) žemėtvarkos projekte numatyto bendro naudojimo kelio dalis, turinti eiti šalia I. P. žemės sklypo, išgrįsta betoninėmis trinkelėmis ir naudojama  kaip I. P. ir P. P. gyvenamojo namo kiemas ( b. l. 182-183, 184,  t.1).

          2009 m. lapkričio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad statytojai I. P. ir T. P. savavališkai vykdo statybos darbus: betoninėmis trinkelėmis išgrindė bendro naudojimo kelią, esantį valstybinėje žemėje šalia sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Statinys pastatytas neturint supaprastinto projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais valstybinėje žemėje. Pažeista Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punktą. Betoninėmis trinkelėmis išgrįstas kelias (apie 4x27m) naudojamas kaip gyvenamojo namo kiemas. Kauno apskrities viršininkas 2009m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-670 Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini), pareikalavo iš statytojų I. P. ir T. P. savo lėšomis iki 2010 m. balandžio 9 d. išardyti betoninėmis trinkelėmis savavališkai valstybinėje žemėje išgrįstą bendro naudojimo kelią, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7, 8, civ. byla Nr.2-1090-720/2010).

         2010 m. vasario 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji  specialistė  J. K. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad I. P. it T. P., gyv. (duomenys neskelbtini), savavališkai vykdo statybos darbus pažeisdami Lietuvos Respublikos teisės aktus pastatė apie 51 m. ilgio ir 1.30 m. aukščio medinių lentų ir metalinio tinklo tvorą. Apie 37 m ilgio medinių lentų tvoros dalis su vartais, kuriais užtvertas bendro naudojimo kelias, pastatyta valstybinėje žemėje, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje. Apie 14 m ilgio medinių lentų ir metalinio tinklo tvora pastatyta ant I. P. priklausančio sklypo ribos, esančios vakarinėje žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pažeisti supaprastinto statinio projekto (toliau – Projektas) sprendiniai: 37 m ilgio tvoros dalis pastatyta valstybinėje žemėje neturinti supaprastinto projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais ir žemės sklypo savininko raštiško sutikimo. Pažeista Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 p. 14 metrų tvoros pastatyta ant sklypo ribos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 12 p. nustatytus reikalavimus.

         2010 m. balandžio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-12-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas reikalavimas I. ir T. P. išardyti betonines rinkeles, patenkančias į valstybinę žemę yra neįvykdytas  – trinkelės neišardytos (b.l. 23-25, t.2). Taip pat nustatyta, kad metalinio tinklo ir medinė tvoros likusios toje pačioje vietoje, kaip ir nustatyta 2010 m. vasario 23 d. savavališkos statybos aktu.

          Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė Bylą nagrinėję teismai konstatavo ginčo statinių neteisėtą statybą, vykdytą neturint supaprastinto statinio projekto, kaip tai nustatė tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Be to, dalis statinių (tvoros dalis) pastatyta ant tretiesiems asmenims priklausančios sklypo dalies, o dalis kitų statinių – ant valstybinės žemės dalies, neturint šių sutikimų.

         Tvora yra laikoma inžinieriniu statiniu, kuri negali būti laikoma pastatu, ir jos tinkama statybos bei eksploatacijos tvarka reglamentuota statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Statinių statybai valstybinėje žemėje  yra reikalingas supaprastintas statinio projektas  ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas ir žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas (STR 1.01.07:2002). Teismas teisingai sprendė, kad atsakovai valstybinėje žemėje pastatę 37 metro ilgio tvoros dalį, 1, 4 m aukščio (vien tik medinių konstrukcijų dalis, be mūro pamato, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi) nesilaikė STR 1.01.07:2002 reikalavimų. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, 1 priedo  2 lentelėje  12 punkte nurodyti  apribojimai ar papildomi reikalavimai inžinieriniam statiniui  – tvorai, pagal kuriuos, bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Atsakovai 14 metrų ilgio tvoros dalį vakarinėje sklypo dalyje pastatė ant sklypo ribos be rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo, todėl pažeidė minėtame statybos techniniame reglamente nurodytus papildomus reikalavimus inžinieriniam statiniui.

         Techniniu reglamentu STR  1.01.07:2002 „Nesudėtingi  (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 17. 4 punktu reglamentuota, kad takų dangos yra laikomos inžinieriniais statiniais, kurie negali būti laikomi pastatais  ir jų tinkamos  statybos bei eksploatacijos  tvarka reglamentuota minėtame statybos reglamente bei kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Takų dangos priskiriamos i grupės  nesudėtingiems statiniams. Minėto reglamento 1 ir 2 lentelėse pateiktuose bendrose pastabose  nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniam, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Statinių statybai valstybinėje žemėje yra reikalingas supaprastinto statinio projektas ir raštiškas  valstybės tarnautojo pritarimas, žemės sklypo valdytojo sutikimas (savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgaliotų asmenų, urbanistikos skyriaus vyriausiųjų architektų). Atsakovai minėtus darbus atliko pažeisdami Techninio reglamento STR 1.01.07:2002 reikalavimus, nustatytus 12.4.2, 12.4.3 punktuose, t.y. atsakovai supylė paruošiamąjį sluoksnį, atliko pabetonavimą, dalį kelio išgrindė betoninėmis trinkelėmis neturėdami supaprastinto statinio projekto, raštiško valstybės tarnautojo pritarimo, žemės sklypo valdytojo sutikimo.

         Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog sulyginus 2004-05-05 žemės sklypo detalųjį planą su 2009-04-02 UAB „Žemės matavimai“ patikrinimo planu, atsakovų I. Ir    kolonos yra už atsakovams priklausančio sklypo ribos ir į valstybinę žemę įsikiša 0, 58 m. Atsakovai teigia, kad kolonos yra ant sklypo ribos,

         Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai  gyvenamieji pastatai“ numato, kad mažiausi  atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8, 5 m aukščio – nemažesnis kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu, tačiau atsakovai tokio sutikimo neturi. Stoginė buvo suprojektuota ir pastatyta  kaip gyvenamojo namo dalis, todėl tai vientisas statinys, kuriam keliami reikalavimai, numatyti statybos techniniame reglamente STR 2.0209:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybės, sprendžia, jog nėra pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.

         Iš atsakovų I. P. ir T. P. valstybei priteistina 49, 26 Eur teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalis).

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

       I. P. ir T. P. apeliacinį skundą atmesti.

       Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Išieškoti iš I. P. ir T. P. valstybei ( biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) po 24, 63 Eur teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus.

        Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

        Kolegijos teisėjai                                             Žibutė Budžienė

                                                                                Raimondas Buzelis                                                                                

                                                                                 Leonas Jachimavičius