Civilinė byla Nr. 2-102-559/2013

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02651-2012-2

                                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija

(S)

21.4.2.6; 34.5; 116.4

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 6 d.

Jonava

              Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė,

sekretoriaujant Astai Zujevienei,

dalyvaujant ieškovei D. Ž., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovei notarei V. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims antstolei R. M., antstoliui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovei Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P., tretiesiems asmenims antstoliam R. M. ir A. Š., dėl pareiškimo apie palikimo priėmimą pripažinimo negaliojančiu, ir

n u s t a t ė :

Ieškovė savo reikalavimą palaiko, prašo pripažinti negaliojančiu 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą, reg. Nr. VP-4657, paduotą Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P., kaip sudarytą iš esmės suklydus; leisti ieškovei priimti palikimą po V. G. mirties pagal apyrašą, pripažinti negaliojančiu 2012-04-23 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. VP-1986.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos sūnus V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011-09-07. 2011 m. rugsėjo 20 d. atsakovė notarė V. P. priėmė ieškovės pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriuo ieškovė priėmė sūnaus palikimą CK 5.50 straipsnio pagrindu. 2011-11-25 Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, pagal kurią pakeitė skolininką V. G. jo teisių ir pareigų perėmėja D. Ž.. 2008-05-30 ieškovei yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Ji nuolatos kenčia galvos skausmą, svaigulį, juosiančio pobūdžio skausmus pilve, plintančius į nugarą, pilvo pūtimą, pykinimą, viduriavimą, bendrą silpnumą, prastą nuotaiką ir verksmingumą, dėl to privalo dažnai lankytis gydymo įstaigose. 2011-01-16 ji kreipėsi į LSMUL KK SPS, buvo konsultuota gydytojo psichiatro, kuris įtarė adaptacinį sutrikimą, dėl ko ieškovei buvo sunkiau suvokti tai, kas vyksta aplink ją. Minėti nusiskundimai buvo itin suintensyvėję laikotarpyje nuo 2011-09-01 iki 2012-03-29. Tuo metu, būklei negerėjant, ji kreipėsi į Respublikinę Kauno ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas F60.3 - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tai asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas ryškus polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, nuotaika yra neprognozuojama ir nestabili ir F43 - reakcijos į didelį stresą ir adaptacijos sutrikimai, dėl kurio sutrinka prisitaikymo mechanizmai ir atsiranda socialinės veiklos problemų, todėl 2011-09-20 sudarant vienašalį palikimo priėmimo sandorį, notarė V. P. privalėjo paisyti ieškovės neįgalumo ir psichinių sutrikimų, išaiškinti šio sudaromo sandorio turinį ir kylančias pasekmes sudarius šį sandorį taip, kad ieškovė suprastų. Notarė privalėjo paaiškinti apie įstatymo teikiamas alternatyvas, tokias kaip apyrašo sudarymą CK 5.52 str. 2 d., kad galėtų išvengti neigiamų pasekmių po šio vienašalio sandorio sudarymo. Notarė V. P., tvirtindama ieškovės pareiškimą apie palikimo priėmimą, pažeidė Notariato įstatymo 30 ir 51 straipsniuose notarams privalomas pareigas. Tam, kad asmuo galėtų tinkamai suformuoti ir išreikšti savo valią dėl vienašalio sandorio - palikimo priėmimo - sudarymo, jis turi žinoti įstatymų jam nustatytas teises ir pareigas ir tik tada pasirinkti palikimo priėmimo sandorio sudarymo būdą, teisingai suvokdamas sudaromo sandorio teisinius padarinius. Sandoris turi akivaizdžių turinio bei valios trūkumų, nes ieškovė neteisingai suvokė jo turinį, nenurodant jai galimybės pasirinkti kitą palikimo priėmimo pagal turto apyrašą būdą, todėl suklydo iš esmės dėl palikimo priėmimo būdo. Dėl šių Notariato įstatymo pažeidimų atsirado neigiamos pasekmės - liko neapsaugoti ieškovės teisėti interesai: ji turi mokėti V. G. skolas, apie kurias nebuvo informuota; neteko teisės pasinaudoti CK 5.52 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodyti, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą; neteko teisės, priėmusi palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsakyti tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.); neturi teisės atsisakyti V. G. palikimo (CK 5.60 str. 4 d.).

Teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad apie sūnaus skolas ji nieko nežinojo, nors gyveno kartu. Kai nuėjo pas notarę, ši nieko jai nepaaiškino tik pakišo kažkokį popierių, kurį ji pasirašė, ką pasirašė, ji neskaitė. Pasitikėjo notare. Antstoliai iš jos nieko nereikalavo. Kad sūnus turėjo skolų, ji tik sužinojo, kai nuėjo pas antstolę R. M.. Notarė jai nepaaiškino, kad yra kiti palikimo priėmimo būdai, be to ji tuo metu buvo strese. Ji nežinojo, kad priimdama palikimą, ji priima ir sūnaus skolas, apie kurias nieko nežinojo.

Atsakovė notarė V. P. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2011-09-20 ji patvirtino vienašalį sandorį - D. Ž. pareiškimą, kuriuo ji priėmė palikimą, 2011-09-20 mirus sūnui V. G.. D. Ž. palikimą priėmė vienu iš įstatyme numatytų būdų, t. y. pateikdama pareiškimą apie palikimo priėmimą. Jeigu ieškovė būtų norėjusi priimti palikimą pagal apyrašą ir tokiu atveju atsakyti už mirusiojo sūnaus skolas tik paveldėtu turtu, ji turėjo kreiptis ne pas notarą o į teismą dėl apyrašo sudarymo. Savo, kaip notaro, pareigą pagal Notariato įstatymo 30 str. ir 51 str. atliko tinkamai. D. Ž. priimant palikimą, ji D. Ž. išaiškino vienašalio sandorio, t. y. pareiškimo apie palikimo priėmimą, prasmę ir pasekmes. Taip pat paaiškino CK 5.52 str. nuostatą - kad priimdama palikimą už mirusiojo sūnaus skolas įpėdinė atsako visu savo turtu. D. Ž. suvokė notarės išaiškinimus ir savo atsakomybę už mirusiojo sūnaus skolas. Palikimo priėmimo dieną apie mirusiojo skolas nei D. Ž., nei notarė duomenų neturėjo. Mirusiojo duomenis ji patikrino valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose. Pagal Centrinės hipotekos įstaigos 2011-09-20 turto arešto aktų registro išrašą mirusysis nebuvo įrašytas turto arešto akte ir hipotekos (įkeitimo) lakšte skolininku arba savininku. Teismo posėdžio metu papildomai notarė paaiškino, kad iš ieškovės pasakojimų ji suprato, kad ieškovė pradžioje buvo Ūkio banke, kur norėjo paimti sūnaus pinigus, o bankas ją nukreipė pas notarą užvesti paveldėjimo bylą. Ji paskyrė laiką ieškovei, kada atvykti užvesti paveldėjimo bylą, tai buvo 2011-09-20 diena, paaiškino ieškovei, kokius dokumentus, ką reikia turėti. Rugsėjo 20 d. paruošė pareiškimą, kad po sūnaus mirties palikimą priima. Priimant palikimą D. Ž. patvirtino, kad sūnus neturi skolų, ar bent jau ji apie tai nežino. Ji patikrino Gyventojų registro duomenis, Arešto registrą, patikrino D. Ž. veiksnumą, tai yra visą informaciją, kuri reikalinga, užvedant paveldėjimo bylą, taip pat patikrino Nekilnojamojo turto registrą, ar mirusysis turi nekilnojamojo turto, paaiškino ieškovei, kad, jei įpėdinis priima turtą, tai priima ir mirusio skolas. Po to, praėjus kažkuriam laikui, D. Ž. iš antstolio atėjo, barėsi dėl skolų. Ji ateidavo, pasibardavo ir išeidavo. 2012-04 mėnesį ieškovė kreipėsi ir paprašė, kad išduotų paveldėjimo tesiės liudijimą į tuos pinigus, kurie yra Ūkio banke. Notarė paskyrė laiką ir 04-23 dieną išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Prieš tai ieškovė kreipėsi į Ūkio banką ir bankas išdavė pažymą apie mirusio sūnaus turimas lėšas. 2011-09-26 D. Ž. atnešė banko pažymą. Bendravimas su ieškove buvo ramus, gražus, be jokių nesusipratimų, kol ji nenuvyko pas antstolius. Iki 2011 m. lapkričio 1 d. pagal galiojusią įstatymo redakciją notaras įpėdiniams aiškindavo tik CK 5.52 str., kad įpėdinis tampa atsakingas už mirusiojo skolas visu savo turtu. Po 2011 m. lapkričio 1 d. pasikeitė palikimo priėmimo būdai, nes galima priimti ir pagal apyrašą. Jie pirmiausiai išsiaiškina apie mirusiojo skolas, kas yra žinoma įpėdiniui. Jei įpėdinis numano, ar spėja apie mirusiojo skolas, tada rekomenduoja susirinkti informaciją ir pasiteirauti, ar tikrai turėjo skolų Rekomenduoja kreiptis pas antstolį dėl apyrašo sudarymo.

Trečiasis asmuo antstolė R. M. į teismo posėdį neatvyko. Gautas antstolės atsiliepimas į ieškinį, kuriame ji nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamas sandoris (pareiškimas dėl palikimo priėmimo) turi akivaizdžių ieškovės valios trūkumų. Ieškovė laisva valia pasirinko palikimo priėmimo būdą, jai buvo išaiškinti palikimo priėmimo padariniai. Be to, šioje byloje turi būti įvertinta tai, jog ieškovė pareikšimą apie palikimo priėmimą notarei pateikė 2011 m. rugsėjo 20 d., o paveldėjimo teisės liudijimą išsiėmė 2012 m. balandžio 23 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų po palikimo priėmimo. Todėl akivaizdu, kad ji jokių priekaištų dėl pasirinkto paveldėjimo būdo notarei neturėjo, nepareiškė suklydusi dėl jos pasirinkto palikimo priėmimo būdo, nesikreipė į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau toliau kryptingai ir valingai veikė įgyvendindama savo valią. Ieškovė į teismą kreipėsi tik po to, kai antstoliai, vykdydami jos mirusio sūnaus kreditorių pateiktus vykdomuosius raštus, pareiškėjai turtinius reikalavimus. Toks elgesys vertintinas kaip ieškovės noras pakeisti savo pirmiau išreikštą valią, nes ši pasikeitė jau po vienašalio sandorio sudarymo. Ieškovė yra visiškai veiksni, protinga, apdairi, turinti pakankamai gyvenimo patirties, todėl ji turėjo visas galimybes suprasti savo veiksmų esmę ir atitinkamai elgtis priimdama palikimą. Ieškovė, teigdama, kad sandorį sudarė suklydusi, privalėjo pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, tačiau, be ieškovės paaiškinimų, jokių kitokių jos suklydimą patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiais asmuo antstolis A. Š. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. mirė ieškovės sūnus V. G. (b. l. 69-71). Ieškovė 2011 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarę V. P. su pareiškimu dėl sūnaus palikimo priėmimo (b. l. 68). Notarė patikrino duomenis apie palikėją V. G. Gyventojų registre, Nekilnojamojo turto registre, Turto arešto ir testamentų registruose (b. l. 72, 75-77). Notarė tą pačią dieną (2011-09-20) patvirtino ieškovės pareiškimą dėl palikimo priėmimo (reg. Nr. VP-4657), išdavė ieškovei liudijimą apie palikimo priėmimą (b. l. 78) bei palikimo priėmimo faktą įregistravo Testamentų registre (b. l. 79). Praėjus įstatymo nustatytam terminui, ieškovė 2012 m. balandžio 23 d. pateikė notarei prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą piniginėms lėšoms su palūkanomis, esančioms AB Ūkio banke (b. l. 81). Notarė, pakartotinai patikrinusi valstybiniuose registruose duomenis apie palikėją ir įpėdinę (ieškovę) bei gavusi iš AB Ūkio banko informaciją apie palikėjo V. G. turėtas lėšas (b. l. 85), 2012 m. balandžio 23 d. išdavė ieškovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldimam turtui – piniginėms lėšoms su palūkanomis, esančioms palikėjo sąskaitoje AB Ūkio banke (b.l. 86).

Ieškovė D. Ž. prašo pripažinti negaliojančiu jos 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą, motyvuodama tuo, kad šis vienašalis sandoris buvo sudarytas iš esmės suklydus, t. y. pripažinti jį negaliojančiu LR CK 1.90 straipsnyje numatytu pagrindu. Ieškovė nurodė, kad dėl jos sveikatos būklės, ji negalėjo tinkamai suvokti įstatymu jai nustatytų teisių ir pareigų ir pasirinkti tinkamą palikimo priėmimo sandorio sudarymo būdą, nes negalėjo teisingai suvokti sudaromo sandorio teisinių padarinių, kurių jai notarė tinkamai neišaiškino. Be to, notarė privalėjo paaiškinti apie įstatymo teikiamas alternatyvas, tokias kaip apyrašo sudarymą (CK 5.52 str. 2 d.), kad ieškovė galėtų išvengti neigiamų sau pasekmių.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (LR CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Ieškovės 2011 m. rugsėjo 20 d. pasirašytas pareiškimas dėl palikimo priėmimo po sūnaus V. G. mirties, yra vienašalis sandoris, kuris gali būti nuginčytas įstatyme numatytais pagrindais.

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimas turi būti esminis - toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Be to, suklydimo sąlygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi būti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.

Įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo būdo ir tuo pačiu dėl atsakomybės už palikėjo skolas ir tai viena iš įpėdinio interesų apsaugos garantijų pagal įstatymą (CK 5. 50 str.). Iš  ieškovės nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovė savo suklydimą laiko esminiu dėl to, kad notarė tinkamai neišaiškino jai atliekamų veiksmų prasmės ir pasekmių dėl teisės pasirinkti palikimo priėmimo būdą ir jo pasekmių: padavus pareiškimą notarui (CK 5.52 str.) arba priimti palikimą pagal apyrašą (CK 5.53 str.). CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Palikimo priėmimo pagal apyrašą atveju (CK 5.53 straipsnio 1 dalis) įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Taigi teisiniai palikimo priėmimo būdo padariniai įpėdiniui skiriasi iš esmės, todėl vieno iš teisės normose įtvirtintų palikimo priėmimo būdų pasirinkimas laikytinas turinčiu esminę reikšmę įpėdinio valiai priimti palikimą susiformuoti. Tam, kad asmuo galėtų tinkamai suformuoti ir išreikšti savo valią dėl vienašalio sandorio – palikimo priėmimo – sudarymo, jis turi žinoti įstatymų jam nustatytas teises ir pareigas ir tik tada pasirinkti palikimo priėmimo sandorio sudarymo būdą, teisingai suvokdamas sudaromo sandorio teisinius padarinius.

Iš ginčijamo 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškimo apie palikimo priėmimą turinio (b. l. 6, 68) matyti, kad jo tekstas yra surašytas ir patvirtintas notarės V. P., o ieškovė pareiškimą tik pasirašė. Pareiškime nėra jokių duomenų apie ieškovei išaiškintą galimybę priimti palikimą kitu būdu – būtent pagal turto apyrašą (CK 5. 53 str.). Pareiškimo turinyje yra tik nurodyta, kad ieškovei išaiškintas CK 5.52 straipsnio turinys, kad ieškovei yra žinoma, jog ji tampa atsakinga už palikėjo skolas visu savo turtu. Pati notarė teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškimo forma yra trafaretinė, kad ieškovei buvo išaiškintas tik CK 5.52 straipsnio turinys dėl palikėjo skolų, o dėl palikimo priėmimo kitu būdu – pagal turto apyrašą, ieškovė pagal galiojusią iki 2011-11-01 įstatymo redakciją privalėjo kreiptis ne pas notarą, o į teismą.

Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti, o tai reiškia, kad notaras privalo išaiškinti sandorį sudarančiam asmeniui, kokius konkrečius teisinius padarinius sukelia ar gali sukelti jo atliekamas veiksmas, t. y. notaras turi įsitikinti, jog asmuo iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti. Nagrinėjamos bylos atveju notarė turėjo įsitikinti, kad ieškovė iš tikrųjų suvokė, kokius teisinius padarinius sukels pasirinktas palikimo priėmimo būdas, t. y. prievolę atsakyti palikėjo kreditoriams visu savo turtu priėmus palikimą paduodant pareiškimą notarui pagal CK 5.52 straipsnį ar pareigą atsakyti už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu tuo atveju, kai palikimas priimamas pagal apyrašą CK 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka. Vien įstatymo normos pacitavimas pareiškime dėl palikimo priėmimo ir asmens, priimančio palikimą, pasirašymas nėra nepaneigiamas įrodymas, kad asmuo, atliekantis notarine tvarka tvirtinamą veiksmą, suprato jo sukeliamus teisinius padarinius, o notarės V. P., kuri turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, paaiškinimų, kurie nėra patvirtinti kitais įrodymais, pagrindu negalima padaryti išvados, jog savo pareigas notarė, tvirtindama ginčijamą sandorį, atliko tinkamai.

Be to teismui pateikti įrodymai apie ieškovės sveikatos būklę patvirtina, kad ieškovei D. Ž. nuo 2008-05-30 yra nustatytas neįgalumas (b. l. 14), kad ji nuo 1986-11-03 lankosi Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre ir jai yra diagnozuotas Šizoafektinis sutrikimas (depresijos tipas) bei ji įrašyta aktyvioje psichiatro priežiūroje nuo 2000-03-27 (b. l. 49), todėl akivaizdu, kad šiuo atveju bendraujant su ieškove ne vieną kartą, o periodiškai kelis kartus laikotarpyje nuo 2011-09-20 iki 2012-04-23, notarė turėjo galimybę pastebėti ieškovės psichinio sutrikimo ligos požymius ir tokiu atveju turėjo atkreipti ypatingą dėmesį į tą aplinkybę, ar ieškovė iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę pasirašydama pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl šiuo atveju abejotina ar ieškovė tinkamai suprato jos pasirašytame pareiškime nurodytos CK 5.52 straipsnio normos turinį ir prasmę.

Ginčijamas sandoris turi akivaizdžių turinio bei valios trūkumų, nes ieškovė neteisingai suvokė jo turinį tiek dalyje, kurioje išaiškinama atsakomybė už palikėjo skolas, tiek nenurodant jai galimybės pasirinkti kitą palikimo priėmimo pagal turto apyrašą būdą, todėl darytina išvada, kad ieškovė suklydo iš esmės dėl palikimo priėmimo būdo ir ginčijamas sandoris yra naikintinas CK 1. 90 str. pagrindu, tenkintinas reikalavimas leisti priimti palikimą pagal turto apyrašą, nes šį būdą pasirinko ieškovė savo valia, žinodama  iš to kylančias pasekmes. Bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytos aplinkybes, kad ieškovė iki palikimo priėmimo nežinojo apie palikėjo skolas, kad apie jas sužinojo vėliau iš antstolių, šiuo atveju nelaikytini esminiais nes sandoris yra naikintinas kitais pagrindais.

Notarei netinkamai atlikus notarinius veiksmus, dėl kurių naikinamas ginčijamas sandoris, turi būti panaikinamos iš jo kylančios pasekmės, todėl išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą taip pat naikintinas (CK 1.80 str.). Ieškovei išaiškintina teisė kreiptis į notarą dėl paveldėjimo pagal turto apyrašą procedūrų atlikimo remiantis LR CK 5.453 straipsnio nuostatomis (red. Žin., 2011, Nr. 85-4130).

Ieškovei D. Ž. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-544-720 (b. l. 4) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (terminas pratęstas 2013-02-04 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-P-544-605; b. l. 65). Paskutiniame teismo posėdyje buvo pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. vasario 19 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-341 (b. l. 91), kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iki 2013-02-19 yra iš viso 960,00 Lt, iš jų: 540,00 Lt už procesinių dokumentų rengimą ir 420,00 Lt už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis yra mokamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (red. Žin., 2012, Nr. 88-4577) patvirtintose Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisyklėse nustatytus dydžius (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 24.3.6.1 ir 24.3.6.2 punktai nustato, kad advokatui, teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, už dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimą mokama – 240 litų (6 valandos), o už atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 160 litų (4 valandos). Taisyklių 6 p. nustato, kad vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 40 litų, o 10.1 p. nustato, kad advokatui mokama už faktiškai sugaištą laiką, neviršijant Taisyklėse nustatytų dydžių, kai advokato antrinei teisinei pagalbai teikti faktiškai sugaištas laikas mažesnis nei pusė Taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) nustatyto laiko. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovei antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė byloje parengė vieną procesinį dokumentą – ieškinį, už kurį negali būti nustatytas didesnis negu Taisyklių 24.3.6.1 p. nurodytas užmokestis – 240,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad advokatės faktiškai sugaištas laikas teismo posėdžiuose yra trumpesnis negu dvi valandos, remiantis Taisyklių 6 p. ir 10.1 p. nuostatomis, už faktiškai sugaištą laiką šiuo atveju yra pagrindas sumokėti ne daugiau kaip 80,00 Lt. Teismui nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad advokatės faktiškai sugaištas laikas viršijo Taisyklėse nustatytą bylos stadijai laiką, todėl atsižvelgiant į minėtų Taisyklių nuostatas bei vadovaujantis CPK 99 str. ir 96 str. nuostatomis, iš atsakovės notarės V. P. priteistina valstybei 320,00 Lt (240,00 Lt už ieškinio parengimą ir 80,00 Lt už atstovavimą teisme) turėtų valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei D. Ž.. Remiantis LR CPK 96 str. 1 d. iš atsakovės V. P. priteistina valstybei 144,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio (nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista) .

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu, ieškovės D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą vienašalį sandorį - 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal įstatymą po V. G. (mirusio 2011-09-07), mirties, paduotą Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P., kaip sudarytą iš esmės suklydus.

Leisti ieškovei D. Ž. priimti palikimą po V. G. (mirusio 2011-09-07) mirties pagal turto apyrašą ir išaiškinti ieškovei, kad dėl paveldėjimo pagal turto apyrašą procedūrų atlikimo ji turi teisę kreiptis į notarą.

Panaikinti D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 23 d. išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (reg. Nr. VP-1986) po V. G. mirties.

Priteisti iš atsakovės notarės V. P., valstybei 320,00 Lt (tris šimtus dvidešimt litus) išlaidų, susijusių antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei D. Ž. pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-544-720 (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos  kodas 5630).

Priteisti iš atsakovės notarės V. P., valstybei 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) nesumokėto žyminio mokesčio (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos  kodas 5660).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

               Teisėja                                                        Jūratė Ramanauskienė