Administracinė byla Nr. I-1251-815/2018

                                        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04252-2017-6

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjo V. F. (V. F.) atstovui advokatui S. Z.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Radvilei Bajelytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. (V. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I

1. Pareiškėjas V. F. (V. F.) (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato S. Z. (2017 m. gruodžio 11 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 25/17 (1 t., b. l. 22)), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-1009(15/5-5)4U-959 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003489347 panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui V. F.“ (toliau – ir Sprendimas) (1 t., b. l. 1–6).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kad Sprendimas pagrįstas tik prielaidomis ir formaliais, o ne objektyviais ir realiais duomenimis. Sprendimas, įvertinus nustatytas ir byloje aprašytas aplinkybes, nepakankamai motyvuotas, neaptariant, kokią realią grėsmę pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, kad atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) ir panaikinti jam išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003489347 yra perdėto formalaus teisinės padėties vertinimo pasekmė, toks sprendimas yra naikintinas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pagal objektyvius duomenis V. F. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-462/2016 (toliau – ir Byla) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 d. ir pagal 199 straipsnio 1 dalį, skirta subendrinta 100 MGL (3 766 Eur) bauda (toliau – ir Baudžiamasis įsakymas). Pareiškėjas teismo skirtą baudą sumokėjo, taigi, jis yra atlikęs teismo paskirtą bausmę. V. F. padaryti nusikaltimai, už kuriuos atsakomybė nustatyta BK 189 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojami kaip apysunkiai nusikaltimai, o nusikaltimas, už kurį atsakomybė nustatyta BK 199 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas.

2.2. Sprendime deklaratyvūs teiginiai dėl organizuoto nusikaltimo kaip itin pavojingo socialinio reiškinio yra teisingi, tačiau vertinant, ar pareiškėjas gali kelti realią grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, būtina atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį, jo konkrečius veiksmus, o ne siaurai ir formaliai vertinti situaciją vien per BK 11 straipsnio prizmę, jog nusikaltimai, nustatyti BK 189 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojami kaip apysunkiai nusikaltimai, o nusikaltimas, už kurį atsakomybė nustatyta BK 199 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas.

2.3. Sprendime teigiama (teisinio pagrindo ginčyti tokius duomenis nėra), jog pareiškėjas, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, iš anksto susitarė su kitais asmenimis daryti kelis nusikaltimus: įgyti didelės vertės turtą – lengvąjį keleivinį automobilį, žinodamas, kad tas automobilis gautas nusikalstamu būdu, ir vykdė šio automobilio kontrabandą, parengė nusikaltimo padarymo planą ir mechanizmą, pasiskirstė vaidmenimis ir pasikėsino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, į Rusijos Federacijos teritoriją išgabenti minėtą automobilį su perkaltu identifikavimo numeriu, į transporto priemonės registracijos liudijimą įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir kitais suklastotais dokumentais, taip pat pagamino ir laikė netikrą dokumentą – sąskaitą faktūrą. Vertinant tokius faktus akivaizdu, jog pareiškėjas atliko veiksmus, kurie teisinės kvalifikacijos prasme vertintini kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Abejotina, ar nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas pareiškėjas, gali sukelti Sprendime nurodytas realias ir pavojingas pasekmes (realią grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai sukeltų kito pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos BK XV, XVI, XXXV skyriuose, ar tokią grėsmę būtų galima įžvelgti padarius nusikaltimą žmogaus gyvybei, sveikatai, pagaliau net padarius veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje). Abejotina, ar atsižvelgiant į pareiškėjo veikų kvalifikaciją, yra pagrindas pareiškėją sieti su organizuotu nusikalstamumu. Pareiškėjas nenuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnyje, todėl vien BK 25 straipsnio 3 dalies inkriminavimas nesuteikia pagrindo išvadai apie organizuoto nusikalstamumo egzistavimą ir dalyvavimą jo veikloje.

2.4. Pats asmens nuteisimo faktas negali būti pripažintas realiai asmens keliama grėsme valstybei ir visuomenei, nes jeigu būtų atsižvelgta į oficialius ir viešai skelbiamus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenis, Lietuvoje realiomis laisvės atėmimo bausmėmis 2016 m. nuteista beveik 3 000 asmenų, o įkalinimo įstaigose buvo apie 7 000 asmenų, o jeigu dar būtų atsižvelgta į šiuo metu teistais laikomų asmenų skaičių, Lietuvos Respublika turėtų būti laikoma nesaugia šalimi. Tai, jog nuteistas ir atlikęs bausmę asmuo nelaikomas keliančiu realią grėsmę, akivaizdu iš kitų teisės aktų: Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio.

2.5. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nepateikia sąvokos „gali grėsti“ apibrėžimo. Sprendžiant užsieniečiui išdavimo (atsisakymo išduoti) klausimą, turėtų būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir tokios grėsmės galimybės akivaizdumas atitinkamo sprendimo priėmimo metu, be to, būtina užtikrinti ir teisingą valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, ką suponuoja proporcingumo principo reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracines bylas Nr. A-506-624/2015, Nr. A756-342/20l0, Nr. A858-1810/2010). Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė (priimant atitinkamą sprendimą) turi jau egzistuoti, jeigu grėsmės valstybės saugumui galimybė tikrovėje neegzistuoja (yra nereali) arba tokios grėsmės galimybė tik tariamai gali atsirasti kažkada ateityje (nėra akivaizdi laiko požiūriu), atsisakyti išduoti LLG, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, negalima. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais ir, kas svarbu šiuo atveju, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Tiek leidimas nuolat gyventi, tiek LLG gali būti išduotas įvairiais teisiniais pagrindais, o kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Akivaizdu, jog Departamentas tokias aplinkybes vertino klaidingai ir formaliai. Departamentas teisingai konstatavo, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja šeiminiai ryšiai (turi 2 nepilnamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) piliečius V. F., kuris mokosi Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, ir B. F., kuris lanko darželį-mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, kad pareiškėjo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) pilietė Y. F. yra pateikusi prašymą išduoti LLG teisėtos veiklos pagrindu (yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Bendrovė) dalyvė), kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja ekonominiai ryšiai, jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis, akcininkas ir vadovas, taip pat Sprendime sutinkama, jog pareiškėjas Lietuvoje vykdo ekonominę veiklą. Duomenų, jog pareiškėjas nevykdytų realios ekonominės veikios, nenustatyta. Taigi, akivaizdu, jog realiai pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra žalingas (vykdo ekonominę veiklą, moka mokesčius ir kt.). Be to, pareiškėjas su sutuoktine yra įgiję gyvenamą būstą – butą (duomenys neskelbtini) svarbu, kad įgytas nekilnojamas turtas yra šeimos gyvenamas būstas, tai patvirtina pareiškėjo siekį integruotis Lietuvoje.

Departamentas pareiškėjo keliamą grėsmę vertino tik vieninteliu ir siauru aspektu – nustatytu faktu, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau turėtų būti atsižvelgiama ir į teisėtu pagrindu Lietuvoje gyvenančių pareiškėjo šeimos narių (ypatingai nepilnamečių vaikų) interesus, į vykdomą legalią ekonominę veiklą, turimą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas savo nusikalstama veika jokios realios, išskyrus deklaratyvią, žalos visuomenei nesukėlė, valstybės ar kitų asmenų turtiniai-ekonominiai interesai nepažeisti (Byloje civilinis ieškinys nepareikštas), todėl jo verslo, tuo pačiu šeimos ir gyvenimo šaltinio, nepilnamečių vaikų interesai yra svarbūs, priimant sprendimą.

2.6. Galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C G. ir kt. prieš Bulgariją), priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio, bet neįrodyto pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas iki Baudžiamojo įsakymo priėmimo, nei vėliau nebuvo įtariamas jokia neteisėta veika ar būtų padaręs administracinius nusižengimus.

II

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Departamentas, vadovaudamasis proporcingumo principu, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja stiprūs ilgalaikiai ekonominiai ir socialiniai ryšiai, o faktas, kad jo sutuoktinė kreipėsi su prašymu išduoti LLG, gyventi, nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos interesų ir suteikti jam teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, kad visuomenės interesai yra svarbesni negu pareiškėjo teisė gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti veiklą Bendrovėje, todėl Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (1 t., b. l. 30–38).

1. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2017 m. rugpjūčio 18 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti LLG ir dokumentus dėl LLG išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (toliau – ir Prašymas); pareiškėjas pateikė dokumentus, kuriais siekė įrodyti, kad Bendrovėje vykdo teisėtą veiklą.

2. Departamentas, įvertinęs duomenis apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, duomenis, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja stiprūs socialiniai ryšiai (pareiškėją sieja tik ekonominiai ryšiai), įvertinęs priimamo sprendimo proporcingumą ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sprendime atsisakė išduoti pareiškėjui LLG. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza jo prašymo dėl LLG nagrinėjimo laikotarpiui, ir vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu bei 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Sprendime Departamentas panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą (toliau – ir Viza). Vadovaudamasis Įstatymo 127 straipsnio 6 dalimi, 133 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies pirmąja pastraipa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarime Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4, 5, 6,111, 113, 12 punktais, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau –ir Tvarka) 38.2 ir 39 punktais, Departamentas taip pat nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 m. nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į (duomenys neskelbtini) Respubliką nustatytą savanoriško išvykimo terminą ir įrašyti jo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (toliau – ir Sąrašas), įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies pirmąją pastraipą 3 m. nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į (duomenys neskelbtini)nustatytą savanoriško išvykimo terminą bei perduoti pareiškėjo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) spręsti pareiškėjo tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą pagal Įstatyme nustatytą tvarką.

3. Departamento Imigracijos skyrius, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta LLG, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtintu Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, (toliau – ir Aprašas) 77 punktu, 2017 m. rugpjūčio 21 d. išsiuntė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) paklausimą, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir ar nėra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė; vadovaudamasis Aprašo 771 punktu, 2017 m. rugpjūčio 21 d. išsiuntė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) paklausimą, ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Pažymėtina, kad grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei buvimo įvertinimas yra būtina LLG išdavimo procedūros dalis.

4. VSAT Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdyba 2017 m. rugpjūčio 30 d. išvadoje Nr. (21)-3301 nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu 2015 m. birželio 13 d. VSAT Pagėgių rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-5-00023-15 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o Baudžiamajame įsakyme pareiškėjui paskirta 100 MGL dydžio bauda. VSAT Departamentui pateikė išvadą, kad pareiškėjo buvimas ar gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bei siūlo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m., duomenis įvesti į C.SIS.

Policijos departamentas 2017 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. 5-S-8301 pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes buvo nuteistas už 2 apysunkius ir 1 sunkų nusikaltimą, taip pat nurodė, vadovaudamasis BK 97 straipsnio 3 dalies b punkto nuostata, kad asmuo laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir 5 m. po bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už sunkų nusikaltimą, kad mano esant tikslinga uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu 5 m. ir pareiškėjo duomenis, vadovaujantis SIS II reglamento 24 straipsniu, įvesti į C.SIS.

5. Departamentas pareiškėjo prašymo išduoti LLG nagrinėjimo metu nustatė, kad pareiškėjas Baudžiamajame įsakyme buvo pripažintas kaltu ir nuteistas padarius nusikaltimus, numatytus pagal: BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį. Taigi, Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, iš anksto susitarė su kitais asmenimis daryti kelis nusikaltimus: įgyti didelės vertės turtą – lengvąjį keleivinį automobilį, žinodami, kad tas automobilis gautas nusikalstamu būdu, ir vykdyti šio automobilio kontrabandą, parengė nusikaltimo padarymo planą ir mechanizmą, pasiskirstė vaidmenimis ir pasikėsino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, į Rusijos Federacijos teritoriją išgabenti minėtą automobilį su perkaltu identifikavimo numeriu, į transporto priemonės registracijos liudijimą įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir kitais suklastotais dokumentais, taip pat pagamino ir laikė netikrą dokumentą – sąskaitą faktūrą. Pareiškėjui Baudžiamajame įsakyme paskirta 100 MGL (3 766 Eur) bauda (pareiškėjas baudą sumokėjo).

Atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, pažymėtina, kad BK 189 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagal BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojami kaip apysunkiai nusikaltimai, o nusikalstama veika, už kurį atsakomybė numatyta BK 199 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Be to, pagal BK 97 straipsnio 3 dalies b punktą asmuo laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už sunkų nusikaltimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakyme Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12.1 punktu buvo padaryta Policijos departamento pagrįsta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes buvo pripažintas kaltu ir nuteistas net už 2 apysunkius ir 1 sunkų nusikaltimus.

6. Pareiškėjas nuteistas už sunkaus ekonominio nusikaltimo įvykdymą. Kontrabandos esmė – materialios naudos siekimas, per valstybės sieną neteisėtai gabenant prekes; tai sunkus nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai. Nusikalstamu būdu gauto turto realizavimu ir kontrabanda padaroma esminė žala šalies ekonomikai, finansų sistemai, legaliam verslui ir pagaliau – visų žmonių gerovei, ši veika pažeidžia nustatytą ūkininkavimo tvarką, reguliuojančią vidaus rinkos plėtrą, užsienio prekybos interesus, muitų politikos įgyvendinimą. Šio nusikaltimo didelę žalą bei pasekmes jaučia tiek valstybė, tiek ir jos visuomenė, o iš nelegaliai įgyjamų ir parduodamų prekių lobsta organizuoti nusikaltėliai. Kontrabandos neigiami padariniai atsiliepia ne tik valstybės biudžetui, bet ir prarandama tiksli informacija apie gyventojų pajamas, užimtumą bei prekių srautus, kainas. Didėjant kontrabandos mastams iš dalies sumažėja ir pasitikėjimas viešojo administravimo subjektais, tai gali skatinti ir kitus asmenis užsiimti nelegalia veikla. Neginčytina ir tai, kad kontrabanda iškreipia konkurencijos sąlygas. Pažymėtina, kad BK kontrabandą įtvirtinančio straipsnio dispozicija buvo keičiama, pildoma, o toks didelis pakeitimų ir papildymų kiekis byloja apie tai, kad valstybėje aktyviai formavosi kovos su kontrabanda, kaip valstybei itin žalingo reiškinio, politika, šią kovą buvo siekiama efektyvinti ir kiek įmanoma labiau užkardyti minėtą nusikaltimą, o teisės pažeidėjus – bausti. Taigi, kontrabanda – vienas iš sunkiausių nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai, kuriuo padaroma žala tiek valstybės, tiek ir atskirų individų interesams.

7. Pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių jis pripažintas kaltu ir nuteistas, yra susiję su automobilių kontrabanda, buvo nustatyta, kad automobilių identifikavimo numeriai buvo perkalti, pareiškėjui buvo žinoma, kad automobiliai yra gauti nusikalstamu būdu, o pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja ekonominiai ryšiai, nes jis yra Bendrovės akcininkas ir direktorius (minėta, kad pareiškėjas pateikė Prašymą teisėtos veiklos Bendrovėje vykdymo pagrindu). Remiantis pareiškėjo Departamentui pateiktais dokumentais, pareiškėjo valdoma Bendrovė užsiima automobilių prekyba. Pareiškėjo pateiktame Bendrovės verslo plane nurodoma, kad Bendrovės pagrindinė veikla – „automobilių prekyba, pervežimai, paslaugos pagal sutartis, eksportas“. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo įvykdytus nusikaltimus, jų pobūdį, kyla pagrįstų įtarimų ir dėl pareiškėjo valdomos Bendrovės veiklos skaidrumo bei pagrįstų dvejonių, ar nelegalaus automobilių gabenimo per valstybės sieną atvejai su suklastotais dokumentais nepasikartos ateityje. Taigi, Departamentas kritiškai vertina pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, kad „akivaizdu, jog realiai V. F. buvimas Lietuvos Respublikoje nėra žalingas (vykdo ekonominę veiklą, moka mokesčius ir t. t.)“, „abejotina, ar nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas V. F., gali sukelti Sprendime nurodytas realias ir pavojingas pasekmes“, „manytina, kad V. F. savo nusikalstama veika jokios realios, išskyrus deklaratyvią, žalos visuomenei nesukėlė, valstybės ar kitų asmenų turtiniai-ekonominiai interesai nepažeisti, todėl jo verslo, tuo pačiu šeimos pragyvenimo šaltinio, nepilnamečių vaikų interesai yra svarbūs priimant sprendimą“. Tokie pareiškėjo paaiškinimui teismui tik įrodo, kad pareiškėjas, nors ir nuteistas už minėtų nusikaltimų padarymą, nesureikšmina padarytų nusikaltimų, iki šiol nesuvokia įvykdytų nusikaltimų priešingumo teisei, pavojingumo pobūdžio, sukeliamos tiesioginės ir netiesioginės žalos mastų.

8. Pareiškėjas skunde teismui nurodo nesutinkantis, kad jo padaryti nusikaltimai gali būti traktuojami kaip keliantys grėsmę visuomenei. Pasak pareiškėjo, „realią grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai sukeltų kito pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos BK XV, XVI, XXXV skyriuose ar tokias grėsmes būtų galima įžvelgti padarius nusikaltimą žmogaus gyvybei, sveikatai, pagaliau net padarius veiką, numatytą BK 199 str. 2 d.“. Pažymėtina, kad toks keliamos grėsmės vertinimas yra subjektyvi pareiškėjo pozicija, neturinti teisinės reikšmės Sprendimo teisėtumui, nes tai, kokie ir kiek užsieniečio įvykdytų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veiktų leidžia daryti išvadą, kad užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai, nustato teisės aktai. Remiantis LVAT praktika (žr. administracinę bylą Nr. A5-1056/2006), Įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas, atlikus individualų vertinimą ir atsižvelgus į kompetentingų institucijų išvadas. Departamentas Sprendimą priėmė, įvertinęs galimos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei realumą ir tokios grėsmės galimybės akivaizdumą (nusikaltimas padarytas 3 m. laikotarpiu iki Sprendimo priėmimo; laikytina, kad pareiškėjas turi teistumą (žr. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 b punktą; pareiškėjo kaltė, padarius nusikaltimą, neginčytinai įrodyta įsiteisėjusiame teismo baudžiamajame įsakyme). Ginčijamas sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiškėjo veiksmai (konkretūs duomenys nurodyti Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos raštuose, teismo baudžiamajame įsakyme).

9. Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ir skunde nurodo, kad Sprendime nenurodyta, kuo pasireiškia pareiškėjo reali grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pareiškėjas neginčija padarytų nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo nuteistas nurodo, kad teismo paskirtą 100 MGL baudą sumokėjo, todėl mano, kad teismo paskirtą bausmę atliko, kad „pats asmens nuteisimo faktas negali būti pripažintas realiai asmens keliama grėsme valstybei ir visuomenei“. Departamento vertinimu, vien tai, kad asmuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, įrodo, kad pareiškėjas nėra linkęs elgtis teisėtai ir sąžiningai, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, o, kaip minėta, pareiškėjo padaryti nusikaltimai yra vertinami kaip apysunkiai ir sunkūs, todėl yra pagrįstas pagrindas teigti, kad pareiškėjo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir ateityje.

10. Įstatyme tiesiogiai įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai teikia būtent Policijos departamentas ir VSAT. Pareiškėjo atveju abi šios institucijos pateikė išvadas, kad pareiškėjas gresia viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad bausmių vykdymo ir administracinis procesai yra savarankiški, jų procedūros vykdomos pagal skirtingus kriterijus ir reikalavimus. Taigi, Departamentas neturėjo pagrindo abejoti Policijos departamento, VSAT pateiktų duomenų tikrumu, o ir pats pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad Sprendime nurodytus nusikaltimus pareiškėjas iš tikrųjų padarė. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas nesuteikia įgaliojimų kitoms institucijoms, išskyrus Policijos departamentą ir VSAT, teikti išvadų dėl užsieniečių grėsmės viešajai tvarkai leidimų LLG išdavimo procedūros rėmuose, aplinkybės, kad pareiškėjas teismo paskirtą baudą yra sumokėjęs, o pats nuteisimo faktas negali būti pripažintas realiai keliama grėsme valstybei ir visuomenei, savaime negali paneigti Sprendimo išvadų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai. Minėta, kad dėl pareiškėjo įvykdytų nusikaltimų yra įsiteisėjęs Baudžiamasis įsakymas, tuo tarpu Departamentas, spręsdamas dėl LLG pareiškėjui išdavimo, vadovavosi būtent šią procedūrą reglamentuojančiomis Įstatyme ir Apraše įtvirtintomis taisyklėmis.

11. Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi ne vien tik pateiktomis Policijos departamento ir VSAT išvadomis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertino pareiškėjo padarytų nusikaltimų pobūdį, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendime nurodyta visa Departamentui žinoma informacija apie pareiškėjo padarytus nusikaltimus, paskirtą bausmę ir šios bausmės atlikimą, taip pat nurodyta, kad Policijos departamentas ir VSAT pateikė Departamentui išvadas dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, t. y. buvo įvertinta informacija, gauta iš institucijų, kurių kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Taigi, Departamentas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu, o ir pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad Sprendime nurodytus nusikaltimus pareiškėjas iš tikrųjų padarė. Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis. Tiek Policijos departamento ir VSAT pateiktose išvadose, tiek Sprendime nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai. Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjas buvo nuteistas 100 MGL bausme už 2 apysunkių ir 1 sunkaus nusikaltimo padarymą, Departamento vertinimu, nusikalstamų veikos itin neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir rodo, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis viešosios tvarkos, priešingai, tyčia darė organizuotus ekonominius nusikaltimus, keliančius grėsmę kitų žmonių turtui ir valstybės ekonomikai, t. y. jo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, o atsisakymas išduoti LLG vertintinas kaip proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės interesus.

12. Įstatymas, nustatydamas, kad atsisakoma išduoti LLG, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, nedetalizuoja, kas yra laikytina tokia grėsme. Užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą gali patikrinti teismas. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduoti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Taigi, pagal minėtą Įstatymo nuostatą atsisakymui išduoti LLG užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę. Dar daugiau, LVAT yra išnagrinėjęs ne vieną administracinę bylą dėl Departamento sprendimų atsisakyti išduoti LLG užsieniečiams pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai užsieniečiai yra tik įtariamieji arba kaltinamieji baudžiamosiose bylose, ir palikęs galioti tokius Departamento sprendimus, t. y. LVAT pripažino, kad užsieniečių grėsmė viešajai tvarkai gali būti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio (žr. administracines bylas Nr. eA-2603-756/2017, Nr. eA-2920-858/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į paminėtą LVAT, taip pat į tai, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl kelių nusikaltimų padarymo ir jam buvo paskirta bausmė, manytina, kad byloje surinkti duomenys apie pareiškėjo elgesį praeityje leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei.

13. Pažymėtina, kad Sprendimas priimtas jau įsigaliojus 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127,140, 1401 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymui (įstatymas įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d.), kurio tikslas – užtikrinti veiksmingesnę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei riziką keliančių užsieniečių migracijos kontrolę, mažinti tokių asmenų laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvoje grėsmę. Įstatymo pakeitimais (pavyzdžiui, Įstatymo 4 straipsnio, 35 straipsnio 1 dalies 15 punkto pakeitimais) įstatymų leidėjas įtvirtino didesnę viešosios tvarkos, visuomenės interesų apsaugą, mažesnį šių interesų pažeidimų toleravimo lygį.

Vadovaujantis proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje tik tiems užsieniečiams, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

14. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Sprendimo išvadomis, kad jo su Lietuvos Respublika nesieja stiprūs socialiniai ryšiai bei nurodo, kad Lietuvos Respublikoje jis turi nekilnojamojo turto, o jo nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat duomenys apie jo ekonominius interesus, šeiminę situaciją, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, bei nustatyta, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje ir keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o atsisakymas išduoti LLG yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, į šias aplinkybes buvo atsižvelgiama nustatant draudimo atvykti laikotarpį. Pagal Įstatymo nuostatas iš vaikų teisės gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti išvesta tėvų teisė gyventi Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra įsigijęs nekilnojamojo turto, nelaikytina pakankamu faktoriumi pažeisti didesnės visuomenės dalies interesą gyventi saugioje valstybėje, kur gyventojai laikosi teisės aktų reikalavimų bei nedaro sunkių nusikaltimų valstybės ekonomikai. Taigi, duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad siekiant apsaugoti pareiškėjo ir jo šeimos interesus, turėtų būti paminti Lietuvos Respublikos gyventojų interesai, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad ir ateityje gali kilti pareiškėjo grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei.

15. Departamentas nesutinka su skundo teiginiais, kad Sprendimas pažeidžia pareiškėjo ir jo šeimos teises. Remiantis EŽTT praktika, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. byla Bajsultanov prieš Austriją), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT praktikoje. Pažymėtina, kad Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra tapati teisei į šeimos susijungimą, ši teisė taip pat nesukuria prielaidos manyti, kad Konvencijos 8 straipsnis nustato pareigą valstybei legalizuoti trečiosios šalies pilietį vien todėl, kad jis sudarė santuoką su šios valstybės piliečiu ir pageidauja gyventi šios valstybės teritorijoje. Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr. EŽTT bylas Boultif prieš Šveicariją, Ūner prieš Nyderlandus). EŽTT byloje Jeunesse prieš Nyderlandus, vadovaudamasis suformuota praktika, eilinį kartą konstatavo, kad valstybės turi teisę, laikydamosi nusistovėjusių tarptautinės teisės normų ir savo sudarytų sutarčių (taip pat Konvencijos) įsipareigojimų, kontroliuoti užsieniečių patekimą į savo teritoriją, gyvenimą joje ir išsiuntimą iš jos; Konvencija negarantuoja užsienio valstybės piliečiui teisės atvykti ir apsigyventi tam tikroje valstybėje; šios valstybės teisės įgyvendinimo padarinys yra užsieniečių pareiga paklusti imigracijos kontrolei ir procedūroms ir palikti valstybės teritoriją, kai to reikalaujama, jeigu jiems teisėtai atsisakoma leisti atvykti ar apsigyventi.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad pritaria Departamento atsiliepime nurodytiems argumentams, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (2 t., b. l. 1–3).

1. Patikrinus informaciją apie pareiškėją nustatyta, kad 2015 m. birželio 13 d. VSAT Pagėgių rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 06-5-00023-15 dėl pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto įsigijimas arba realizavimas), 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda) ir 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas), Klaipėdos apygardos teismas paskyrė pareiškėjui 100 MGL dydžio baudą.

2. Vadovaudamasis Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 4-460 (su vėlesniais pakeitimais) 1 punktu, įvertinęs paminėtus faktus apie pareiškėjo neteisėtą veiką Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nustatęs pagrįstą pagrindą konstatuoti, jog su grupe asmenų aktyviai planuodamas ir vykdydamas sąmoningus nusikalstamus veiksmus tikslu neteisėtai gauti finansinės naudos sau pareiškėjas, būdamas Lietuvos Respublikoje, kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, VSAT Kriminalinės žvalgybos organizavimo skyrius Departamentui pateikė savo poziciją šiuo klausimu ir pasiūlė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m., vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu ir vadovaujantis SIS II reglamentas 24 straipsniu pareiškėjo duomenis įvesti į C.SIS. Pažymėtina, kad pagal paminėto tvarkos aprašo 8 punktą (2016 m. sausio 29 d. redakcija) užsieniečio buvimas ar gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jeigu turimais kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatoma, kad: asmuo yra susijęs su kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtos migracijos procesais; asmuo per pastaruosius 5 m. palaikė ryšius su 8.1 punkte nurodytas neteisėtas veikas organizuojančiais ar vykdančiais asmenimis.

Taigi, įvertinus VSAT Kriminalinės žvalgybos organizavimo skyriaus pareigūnų veiksmus, vertinant pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei aspektus, konstatuotina, kad šis vertinimas buvo atliktas griežtai laikantis galiojančio teisinio reglamentavimo pagal nustatytas procedūras, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjo V. F. (V. F.) atstovas advokatas S. Z. iš esmės rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Radvilė Bajelytė (2017 m. lapkričio 20 d. įgaliojimas Nr. 3K-109(b. l. 187)) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-462/2016 pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė pareiškėjui galutinę 100 MGL (3 766 Eur) baudą.

2. Remiantis Užsieniečių registro vizų modulio duomenimis (1 t., b. l. 157–158) ir atsakovo atsiliepimu į skundą, pareiškėjas Vilniaus AVPK Migracijos valdybai 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateikė nustatytos formos prašymą išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizų aprašo 66.102 punktą (daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje). Departamentas 2017 m. spalio 4 d. nusprendė išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizų aprašo 66.102 punktą ir Migracijos valdyba įformino pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003489347, jos galiojimas – nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 29 d.

3. Pareiškėjui buvo išduoti šie LLG: LT734536, galiojęs nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 16 d., LT7366066, galiojęs nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. balandžio 17 d. 15(asmens duomenys (1 t., b. l. 154–155)).

4. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2017 m. rugpjūčio 18 d. asmeniškai pateikė Departamentui prašymą išduoti LLG bendra tvarka ir papildomus dokumentus (toliau – ir Prašymas); Prašyme pareiškėjas, be kita ko, nurodė: jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, į Lietuvą atvyko 2017 m. birželio 27 d.; adresas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), telefonas (duomenys neskelbtini); pareiškėjas ketina dirbti ir užsiimti teisėta veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), jis yra Bendrovės akcininkas nuo 2011 m., direktorius – nuo 2014 m. (buvo vadybininkas nuo 2013 m.); pagrindinis pajamų šaltinis – lėšos, gautos iš Bendrovės veiklos, darbo užmokestis ir asmeninės lėšos; yra vedęs Y. F., turi 2 nepilnamečius vaikus (B. F., gim. (duomenys neskelbtini), V. F., gim. (duomenys neskelbtini)); buvo teistas, 2016 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamajame įsakyme paskirta 100 MGL (3 766 Eur) bauda, ji sumokėta; pranešimą apie priimtą sprendimą dėl LLG išdavimo siųsti buvimo Lietuvoje adresu ((duomenys neskelbtini)); pareiškėjas, pasirašydamas Prašymą patvirtino, kad žino, jog asmuo, užpildęs prašymą, už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka (1 t., b. l. 46–55).

5. Remiantis Bendrovės 2017 m. sausio 1 d. verslo planu, Bendrovės pagrindinė veikla – automobilių prekyba, pervežimai, paslaugos pagal sutartis, eksportas; direktorius – pareiškėjas, Bendrovėje dirba 5 darbuotojai, pagrindinė veikla – eksportas (1 t., b. l. 62–67). Bendrovės akcininkai – pareiškėjas ir jo sutuoktinė (2014 m. rugpjūčio 7 d. duomenys) (1 t., b. l. 96).

6. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, pareiškėjui ir Y. F. (Y. F.) nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. liepos 21 d. sutartį ir 2017 m. birželio 2 d. priėmimo–perdavimo aktą (b. l. 18–20, 159–160).

7. Pareiškėjo vaikai B. F. ir V. F. mokosi Lietuvos Respublikos mokyklose (žr. Vilniaus darželio-mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 12 d. pažymą (1 t. b. l. 15) ir „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2017 m. gruodžio 13 d. pažymą (1 t., b. l. 16)), lanko sporto ir futbolo klubą „(duomenys neskelbtini)“, o pareiškėjas dalyvauja tėvų komiteto veikloje, klube būna su vaikais (2017 m. gruodžio 12 d. raštas (1 t., b. l. 17)).

8. VSAT Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdyba 2017 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. (21)-17469„Dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo“ ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. (21)-3301 „Dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo“ Departamento Imigracijos skyriui nurodė: pareiškėjo atžvilgiu 2015 m. birželio 13 d. VSAT Pagėgių rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-5-00023-15 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, Klaipėdos apygardos teismas pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamajame įsakyme paskyrė 100 MGL baudą; atsižvelgiant į tai, pareiškėjo buvimas ar gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei; Tarnyba siūlo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m., vadovaujanti Įstatymo 133 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, taip pat vadovaujantis  SIS II reglamento 24 straipsniu pareiškėjo duomenis įvesti į C.SIS (1 t., b. l. 138; 2 t., b. l. 6).

9. Policijos departamentas 2017 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. 5-S-8301 „Dėl V. F. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ Departamento Imigracijos skyriui, be kita ko, nurodė (1 t.,  b. l. 139–140):

9.1. Pareiškėjas Baudžiamajame įsakyme pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes dalyvaudamas organizuotoje grupėje iš anksto susitarė su kitais asmenimis daryti keli nusikaltimus: įgyti didelės vertės turtą – lengvąjį keleivinį automobilį, žinodami, kad tas automobilis gautas nusikalstamu būdu, ir vykdyti šio automobilio kontrabandą, parengė nusikaltimo padarymo planą ir mechanizmą, pasiskirstė vaidmenimis ir pasikėsino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, į Rusijos Federacijos teritoriją išgabenti minėtą automobilį su perkaltu identifikavimo numeriu, į transporto priemonės registracijos liudijimą įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir kitais suklastotais dokumentais, taip pat pagamino ir laikė netikrą dokumentą – sąskaitą faktūrą; pareiškėjui paskirta 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

9.2. Pareiškėjo padaryti nusikaltimai, už kuriuos atsakomybė numatyta BK 189 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojami kaip apysunkiai nusikaltimai, o nusikaltimas, už kurį atsakomybė numatyta BK 199 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojamas kai sunkus nusikaltimas.

9.3. Organizuotas nusikalstamumas yra neigiamas ir itin pavojingas socialinis reiškinys. Nusikalstamu būdu gauto turto realizavimas ir kontrabanda daro didelę neigiamą įtaką valstybės finansų sistemai, ekonomikai ir legaliam verslui, taigi, daroma didelė žala valstybei ir jos visuomenei, iš nelegaliai įgyjamų ir parduodamų prekių lobsta organizuoti nusikaltėliai.

9.4. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Tvarkos aprašo 12 punkto „užsienietis keli grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“ nustatytu vertinimo kriterijumi – jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – Policijos departamentas teikia išvadą: pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes buvo nuteistas už 2 apysunkius ir 1 sunkų nusikaltimą, ir vadovaudamasis BK 9 straipsnio 3 dalies b punktu, kad asmuo laikomas turinčiu teistumą bausmė satlikimo laikotarpiu ir 5 m. po bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už sunkų nusikaltimą, Policijos departamentas mano, kad būtų tikslinga uždrausti pareiškėjui  atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu 5 m. ir pareiškėjo duomenis, vadovaujantis SIS II)reglamentu 24 straipsniu, įvesti į C.SIS (1 t., b. l. 139–140).

10. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 6 dalimi, 133 straipsnio 1 ir 5 dalimis, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalimi ir  dalies pirmąja pastraipa, Taisyklių 4, 5, 6, 111, 113 ir 12 punktais, Tvarkos 38.2, 39 punktais, 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. (15-01)3I-1009(15/5-5)4U-959 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003489347 panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini)piliečiui V. F.“ nusprendė: atsisakyti išduoti pareiškėjui LLG; panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003489347; perduoti pareiškėjo bylą Vilniaus AVPK spręsti jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą Įstatyme nustatyta tvarka; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 m. nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į (duomenys neskelbtini) nustatytą savanoriško išvykimo terminą; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies pirmąją pastraipą 3 m. nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į (duomenys neskelbtini) Respubliką nustatytą savanoriško išvykimo terminą; informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą, išsiunčiant jam Sprendimo kopiją, patvirtintą teisės aktuose nustatyta tvarka (1 t., b. l. 7–14, 177–184). Sprendime, be kita ko, nurodyta:

10.1. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl LLG išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesio darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – pareiškėjo investuotos lėšos, dalyvis ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo, 2017 m. rugpjūčio 19 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti LLG ir papildomus dokumentus.

10.2. Departamento Imigracijos skyrius, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių minėtam pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti LLG, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m, spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 77 ir 771 punktais, 2017 rugpjūčio 21 d. išsiuntė paklausimą Nr. (15/4-4)l0K-34164, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir ar nėra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pažymėtina, kad užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ir jo nelegalios migracijos grėsmės įvertinimas yra būtina LLG išdavimo procedūros dalis.

10.3. Departamentas pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo metu nustatė, kad pareiškėjas Baudžiamajame įsakyme pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nes dalyvaudamas organizuotoje grupėje iš anksto susitarė su kitais asmenimis daryti kelis nusikaltimus: įgyti didelės vertės turtą – lengvąjį keleivinį automobilį, žinodamas, kad tas automobilis gautas nusikalstamu būdu, ir vykdė šio automobilio kontrabandą, parengė nusikaltimo padarymo planą ir mechanizmą, pasiskirstė vaidmenimis ir pasikėsino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, į Rusijos Federacijos teritoriją išgabenti minėtą automobilį su perkaltu identifikavimo numeriu, į transporto priemonės registracijos liudijimą įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir kitais suklastotais dokumentais, taip pat pagamino ir laikė netikrą dokumentą – sąskaitą faktūrą; Baudžiamajame įsakyme pareiškėjui paskirta 100 MGL (3 766 Eur) bauda (pareiškėjas baudą sumokėjo).

10.4. Pareiškėjo padaryti nusikaltimai, už kuriuos atsakomybė numatyta BK 189 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojami kaip apysunkiai nusikaitimai, o nusikaltimas, už kurį atsakomybė numatyta BK 199 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas. Pažymėtina, kad organizuotas nusikaltimas yra ir itin pavojingas socialinis reiškinys. Nusikalstamu būdu gauto turto realizavimas ir kontrabanda daro didelę neigiamą įtaką valstybės finansų sistemai, ekonomikai ir legaliam verslui, taigi daroma didelė žala valstybei ir jos visuomenei, iš nelegaliai įgyjamų ir parduodamų prekių lobsta organizuoti nusikaltėliai. Įvertinus surinktą informaciją manytina, kad pareiškėjas, būdamas Lietuvos Respublikoje, galėtų ir toliau vykdyti neteisėtą veiklą, todėl gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes buvo nuteistas už 2 apysunkius ir viena sunkų nusikaltimus. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies b punktą asmuo laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu 5 m. nuo bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už sunkų nusikaltimą.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduoti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

10.5. Nagrinėjant pareiškėjo Prašymą ir kartu pateiktus dokumentus, įvertintos aplinkybės, kad jį su Lietuvos Respublika sieja šeiminiai ryšiai: turi 2 nepilnamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) piliečius V. F. ir B. F. (dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo giminystės ryšį su B. F. ir V. F. nepateikti), kurie lanko darželį-mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) Y. F. pateikė prašymą išduoti LLG teisėtos veiklos pagrindu (yra Bendrovės dalyvė), taip pat ekonominiai ryšiai – pareiškėjas yra Bendrovės dalyvis, akcininkas ir vadovas.

10.6. Vertinant Departamente esamą informaciją, kuri patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir visuomenei (ši grėsmė yra reali ir akivaizdi, ji grindžiama nustatytais faktais), bei atsižvelgiant į Lietuvoje susiklosčiusius pareiškėjo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius, darytina išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje pažeistų visuomenės interesus. Faktas, kad Lietuvos Respublikoje laikinai gyvena pareiškėjo nepilnamečiai vaikai, o sutuoktinė pateikė prašymą išduoti LLG teisėtos veiklos pagrindu, nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos interesų ir suteikti pareiškėjui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (šiuo atveju prioritetas teikiamas visuomenės, o ne pareiškėjo interesams).

Pagrindo išduoti pareiškėjui LLG dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, nėra.

10.7. Pareiškėjas Vilniaus AVPK Migracijos valdybai 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateikė nustatytos formos prašymą išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakyme Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizų aprašas) 66.102 punktą, kuriame nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2017 m. spalio 4 d. nusprendė išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizų aprašo 66.102 punktą ir Migracijos valdyba įformino pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003489347, galiojančią nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 29 d. Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti LLG, o Departamentas išduoti jam LLG atsisako, pareiškėjas neatitinka Vizų aprašo 66.102 punkte nustatyto daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pagrindo ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.  2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų atvykimo sąlygų (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo). Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų.

10.8. Priėmus sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui LLG ir panaikinus jam išduotą nacionalinę vizą, būtina išspręsti pareiškėjo tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą.

Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais pagrindais priima Departamentas, o jį vykdo VSAT arba policija (Įstatymo 127 straipsnio 5 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakyme Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Grąžinimo aprašas) 49 punktą sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu užsieniečio išsiuntimo pagrindu priimamas kartu su sprendimu neišduoti užsieniečiui leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį, priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, padaryto teises pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Pagal Grąžinimo aprašo 7 punkto antrąją pastraipą užsienietis išsiunčiamas į užsienio valstybę (kilmės valstybę ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti arba kuri sutinka jį priimti), kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, todėl galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

10.9. Vertinant Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama, priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo leidimus laikinai gyventi: (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2014 m balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 16 d., (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. balandžio 17 d., Vilniaus AVPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. spalio 22 d. sprendime „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. F. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos (gyveno Lietuvos Respublikoje neteisėtai, pasibaigus LLG galiojimo laikui). Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko 2016 m. spalio 19 d.

Remiantis Departamento turimais ir pareiškėjo pateiktais duomenimis, Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo nepilnamečiai vaikai B. F. ir V. F. (dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo giminystės ryšį su B. F. ir V. F. nepateikti), kurie lanko darželį-mokyklą Lietuvoje, nuo 2014 m. liepos 22 d. turi LLG. Pareiškėjo sutuoktinė pateikė prašymą išduoti LLG teisėtos veiklos pagrindu (yra Bendrovės dalyvė), pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja ekonominiai ryšiai – jis yra Bendrovės dalyvis, akcininkas ir vadovas.

Vertinant pareiškėjo padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą, pažymėtina, kad pareiškėjas buvo nuteistas už 2 apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą ir laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir 5 m. po bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už sunkų nusikaltimą. Taigi, pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, ji grindžiama nustatytais faktais. Įvertinus apreiškėjo grėsmės pobūdį darytina išvada, kad keliama grėsmė susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, todėl teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikimas yra nepakankama priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

10.10. Remiantis teismų praktika, sprendžiant LLG užsieniečiui išdavimo (atsisakymo išduoti) klausimą, turėtų būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumas atitinkamo sprendimo priėmimo metu. Be to, būtina užtikrinti ir teisingą valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, kurią suponuoja proporcingumo principo reikalavimai. EŽTT, pasisakydamas dėl asmens veiksmų ir pavojaus valstybės saugumui santykio, pažymėjo, kad sprendžiant, ar asmens išsiuntimas iš valstybės yra būtinas demokratinėje visuomenėje pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, turi būti atsižvelgiama į: padaryto pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo buvimo priimančioje valstybėje, iš kurios norima išsiųsti, trukmę, taip pat į laiką, kuris praėjo nuo pažeidimo padarymo ir asmens elgesį tuo laikotarpiu, į susijusių asmenų pilietybes, pareiškėjo šeiminę situaciją, taip pat santuokos trukmę bei kitas aplinkybes (sprendimai byloje Boultif prieš Šveicariją, Amrellahi prieš Daniją ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad Departamente gauta informacija patvirtina, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, yra pagrindas ne tik atsisakyti išduoti LLG pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bet ir išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Įvertinus pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką (Lietuvoje turėjo LLG), šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus ekonominius ryšius, padarytų teisės pažeidimų pavojingumo pobūdį ir mastą darytina išvada, kad atsisakymas išduoti LLG ir pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos nelaikytini proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką – pasiekti. Tai reiškia, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, proporcingai vertinant, yra reikšmingesnė aplinkybė, negu pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei. Taigi, tikslinga suteikti pareiškėjui terminą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, t. y. priimti sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę.

10.11. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 m.), tai, kad pareiškėjas kelia realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kad jis laikomas turinčiu teistumą, kompetentingų valstybės institucijų išvadose pateiktą informaciją ir siūlomą nustatytiną draudimo atvykti laikotarpį, kad jo šeimos narių ryšys su Lietuvos Respublika nevertinimas kaip ilgalaikis (nepilnamečiai vaikai ir sutuoktinė gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 2014 m. liepos 28 d., jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat neturi nuolatinio gyventojo statuso), atsižvelgus į Tvarkos 38.2 ir 39 punktus ir vadovaujantis 5 punktu, pareiškėjui nustatytinas 3 m. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Minėta, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.

10.12. Sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Sąrašo C.SIS teikia, sprendimą uždrausti / neuždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas. Pagal Sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Taisyklių 111 punktą, duomenys iš Sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ar 25 straipsnyje nustatytus pagrindus.

Atsižvelgus į Departamente gautą informaciją dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, jo duomenys teiktini į SIS II. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, kad sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytus pagrindus, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 111 punktu, iš Sąrašo teiktini C.SIS.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos praktika, kai nacionaliniai perspėjimai įvedami į C.SIS, pripažįstama kaip gerosios praktikos pavyzdys ir skatinama Europos Komisijos. 2015 m. rugsėjo 9 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „ES veiksmų grąžinimo srityje planas“ (KOM (2015) 453) nurodoma, kad Komisija visų pirma siūlys įpareigoti valstybes nares privaloma tvarka įvesti į C.SIS visus duomenis apie draudimus atvykti, kad būtų užkirstas kelias į Šengeno erdvę per kitą valstybę atvykti migrantams, kuriems vienoje valstybėje narėje jau išduoti draudimai atvykti.

11. Pareiškėjas apie Sprendimą informuotas 2017 m. gruodžio 4 d. pranešime Nr. (15/5-5)10K-49198, išsiųstame adresu; (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kartu išsiunčiant Sprendimo kopiją (1 t., b. l. 185).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. F. (V. F.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-1009(15/5-5)4U-959 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003489347 panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui V. F.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 10 punktą).

2. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-462/2016 pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė pareiškėjui galutinę 100 MGL (3 766 Eur) baudą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Šioje byloje taip pat nėra ginčo, kad minėtieji nusikaltimai, už kuriuos atsakomybė numatyta BK 189 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojami kaip apysunkiai nusikaltimai, o nusikaltimas, už kurį atsakomybė numatyta BK 199 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojamas kai sunkus nusikaltimas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 9.2 punktą). Tačiau pareiškėjas aiškina, esą, minėtieji nusikaltimai padaryti jiems sutampant (nusikaltimų sutaptis), kad, esą, jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

Teismas nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Bylos duomenimis aiškiai nustatyta, kad pareiškėjas padarė apysunkius nusikaltimus, sunkų nusikaltimą, be to, organizuotai. Organizuotas nusikalstamumas, nors pareiškėjas pateikė priešingų teiginių, yra itin pavojingas visuomenei. Todėl teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnyba (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą), Policijos departamentas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 9 punktą) pagrįstai įvertino, jog pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei ir viešajai tvarkai. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjo įmonės veikla – automobilių prekyba, pervežimai, paslaugos pagal sutartis, eksportas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą) yra susijusi su padarytais nusikaltimais. Todėl teismas vertina, kad Departamentas tinkamai pritaikė pareiškėjui įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį išduoti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

3. Skundžiamame sprendime pareiškėjui taip pat panaikinta daugkartinė nacionalinė viza Nr. 003489347, taip pat uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, o pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį pareiškėjui, kuriam neišduotas LLG, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Visos faktinės aplinkybės (pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei) Departamentui suteikė galimybę tinkamai pritaikyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, panaikinant pareiškėjui vizą bei uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvą. Teismo vertinimu, pareiškėjo padaryti nusikaltimai sudarė pagrindą Departamentui pritaikyti proporcingą priemonę – tris metus uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą. Atitinkamai, pareiškėjui skundžiamame Sprendime pagrįstai uždraudus atvykti į Lietuvos Respubliką dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, įvertinus, kad sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytus pagrindus, pareiškėjo duomenys pagrįstai įvesti į Šengeno informacinę sistemą.

4. Pareiškėjas papildomai teigė, kad Lietuvoje gyvena du jo nepilnamečiai vaikai, žmona. Teismas pabrėžia, kad minėtieji asmenys gyvena Lietuvoje pareiškėjo dėka, nes nė vienas jų nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Be to, šias aplinkybes įvertino Departamentas, nusprendęs, jog pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos būtų neproporcingas; pareiškėjui buvo suteikta galimybė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, t. y. buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo V. F. (V. F.) skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. F. (V. F.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.          

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                          Marius Bajoras

                 Violeta Petkevičienė

                 Ernestas Spruogis