Civilinė byla Nr. e2S-1895-640/2018

                  Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09549-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.13.;3.3.2.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys R. K., J. M.-P., antstolė B. P..

n u s t a t ė  :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdyti vykdomuosius veiksmus – pinginių lėšų skirstymą iš antstolės depozitinės sąskaitos. Pareiškėjas ginčija savo pareigą mokėti 2770 Eur, taip pat 510 Eur vykdymo išlaidų sumą. Taip pat pareiškėjas pažymi, jog antstolės patvarkymu buvo areštuota ir suinteresuoto asmens J. M.-P., t.y. pareiškėjo sutuoktinės, asmeninė kreditinės kortelės sąskaita vykdoma individualiai veikslai vykdyti, taip pat šeimos būsto kreditui mokėti, nors pareiškėjas su sutuoktine pasirašę vedybų sutartį ir sutuoktinių gaunamos pajamos yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjas grįsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, jog šiuo metu nagrinėjama byla dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su pareiškėju, kuriai pasibaigus, vaikų išlaikymo pinigus uzufrukto teise valdyti pereitų pareiškėjui, o nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesai gali būti pažeisti, nes išieškotoja R. K. gavusi pinigines lėšas gali jas nuslėpti ar panaudoti jas ne pagal paskirtį.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo T. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Nustatė, kad pareiškėjas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstu prašyme nurodomas aplinkybes, išskyrus tą aplinkybę, jog skundą dėl antstolės veiksmų pateikė antstolės kontorai 2018 m. kovo 27 d. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas motyvavo deklaratyviai, nepagrindė nurodomų aplinkybių įrodymais. Aplinkybė, jog teisme nagrinėjama byla dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su pareiškėju, kuriai pasibaigus, vaikų išlaikymo pinigus uzufrukto teise valdyti pereitų pareiškėjui, nepagrindžia būtinumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. N2-1492-726/2015, pareiškėjo ir R. K. nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su R. K. ir šią dieną R. K. uzufrukto teise valdo vaikų išlaikymui skirtas lėšas. Jeigu būtų priimtas teismo sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, pareiškėjo pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus būtų iki tos dienos, kada įsiteisėtų teismo sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, o iki tol galiotų pareiškėjo pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl toks prašymas atmestas kaip nepagrįstas.

III.              Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą  argumentai

4. Apeliantas T. P. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį, priimti dokumentus pašalinančius dokumento trūkumus ir priimti naują nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdyti vykdomuosius veiksmus – piniginių lėšų skirstymą iš antstolės depozitinės sąskaitos, kol bus išnagrinėti skundai dėl antstolio veiksmų.
5. Nurodė, kad teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti, o ne atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje. Pareiškėjas pateikdamas 2018 m. kovo 19 d. skundą dėl antstolės veiksmų, jau tą pačią dieną buvo informuotas, jog iš dalies reikalavimai buvo tenkinti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas nebuvo visiškai tenkinamas, byla turėjo būti persiųsta teismui. Žinodamas, tą aplinkybę, kad teismas gavęs vieną skundo egzempliorių, gali išsireikalauti iš suinteresuoto asmens antstolės vykdomosios bylos duomenis, kurie patvirtintų pareiškėjo išdėstytas skunde aplinkybes, pareiškėjas prie skundo egzemplioriaus, dėl nežinojimo, kad antstolė nepateiks vykdomosios bylos duomenų, o teismas jų nepareikalaus, buvo tikras, kad visi būtini įrodymai (bankų sąskaitų patvirtini išrašai apie atliktus mokėjimus vaikų išlaikymui, taip pat ginčo sumos įnešimą į antstolės depozitinę sąskaitą patvirtinanti pažyma, bei trys banko pavedimai, paskutinis pavedimas atliktas vaikų išlaikymui 2018 m. kovą) bus pateikti teismo vertinimui ir tuo neabejojo. Gavęs teismo nutartį pareiškėjas suprato, kad teismas neišsireikalavo iš antstolės vykdomosios bylos medžiagos, antstolė pati tokios medžiagos nepateikė ir nenustačius jam procesinio dokumento trūkumų buvo priimta nutartis atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
6. Apelianto nuomone, teismas atsainiai įvertino pareiškėjo prašymą, tokiu būdu pažeisdamas teisę į tinkamą teisinę gynybą bei nepaisė proceso šalių interesų pusiausvyros, nenagrinėjant šio klausimo tinkamai, esant būtinybei, nenustatė termino trūkumams pašalinti. Iš pateikto skundo turinyje esamų lentelių ir banko išrašų matyti, jog iki 2018 m. vasario 28 d. vaikų išlaikymui skirta suma turėtų būti 25 404 Eur, o pagal banko išrašus matoma, jog sumokėta 26 052 Eur. Todėl remiantis pateiktu paskaičiavimu, skolininkas ginčija pareigą mokėti 2770 Eur, taip pat, ginčija pareigą mokėti 510 Eur vykdymo išlaidų sumą, tačiau pažymėtina, kad 2018 m. kovo 19 d. į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta ginčo suma 2770 Eur ir 510 Eur vykdymo išlaidų suma. 2018 m. kovo 30 d. į suinteresuoto asmens R. K. sąskaitą buvo pervesta 413 Eur suma vaikų išlaikymui. Taigi, pareiga teikti išlaikymą yra vykdoma. Pareiškėjas teigė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jis yra sumokėjęs faktiškai didesnę pinigų sumą išieškotojai, nei gali būti reikalauja. Jo manymu, priverstinis vykdymas yra pradėtas nepagrįstai. Tai reiškia, kad būtina stabdyti lėšų, esančių antstolės depozitinėje sąskaitoje skirstymą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas, priešingu atveju procesinio proporcingumo bei teisingumo principai bus grubiai pažeidžiami, o pareiškėjo ir jo šeimos ekonominė situacija bus nepagrįstai pabloginta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti pinginių lėšų skirstymą iš antstolės depozitinės sąskaitos) taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad išieškotojos R. K. 2018 m. kovo 6 d. prašymo pagrindu, antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. vykdomąjį raštą Nr. N2-1492-726/2015 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko T. P.. Antstolių B. P. ir E. S. kontoroje 2018 m. kovo 27 d. buvo gautas skolininko T. P. skundas, kuriuo nesutinkama su išieškoma išlaikymo skolos suma ir prašoma panaikinti antstolės patvarkymus bei taikytus apribojimus. Tą pačią dieną, skolininkas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdomųjų veiksmų - piniginių lėšų skirstymą iš antstolės depozitinės sąskaitos, vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/00910, pradėtoje, pagal vykdomąjį dokumentą Nr. N2-1492-726/2015. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) prašymą atmetė – atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė nė vieno dokumento įrodančio skunde išdėstytas aplinkybes.
10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikia naujus įrodymus, t.y. bankų mokėjimo kvitus, mokėjimo į antstolės depozitinę sąskaitą įrodymus. Apeliantas teigė, kad tikėjosi, kad šie dokumentai bus perduoti teismui su antstolės vykdomąja byla, todėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu jų nepateikė teismui. Kaip jau minėtą, apeliantas turėjo pareigą pagrįsti savo prašymą pirmosios instancijos teisme, todėl nepadarius nėra pagrindo teigti, jog įrodymų pareikimo būtinumas iškilo tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Atsižvelgiant  į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas apelianto pateiktus įrodymus būtų atsisakęs priimti ar kad būtinumas pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus pateiktus byloje ir dėl jų nagrinėjamu atveju papildomai nepasisako.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal 147 straipsnio 1 dalį, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
12. Apeliantas teigė, kad teismas nagrinėjamu atveju negalėjo atmesti jo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasis tuo, jog jis nepagrindė savo reikalavimų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas teismui nepateikė visiškai jokių duomenų, kurie įrodytų jo skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą ir būtinumą konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.
13. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad jo skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti vykdomojoje byloje, kurią antstolis kartu su išnagrinėtu skundu turėjo pateikti teismui arba teismas turėjo ją išsireikalauti, tačiau kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turi būti išsprendžiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (CPK 147 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių dėl kurių laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo terminas turėtų būti pratęstas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neinformavęs antstolės, nedelsiant, t.y. per tris darbo dienas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tik preliminariai įvertina ieškinio (šiuo atveju skundo) pagrįstumą, į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos reikalauti, kad antstolė pateiktų atsiliepimą, o klausimas buvo nagrinėjamas nedelsiant, t.y. per tris daro dienas, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo išsireikalauti iš antstolės vykdomosios bylos medžiagą.
14. Atsižvelgiant  į tai, kad pareiškėjas nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir priėmė teisėta, bei pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo  30 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                         Rūta Veniulytė-Jankūnienė