Civilinė byla Nr. e2A-1431-945/2022

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00410-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.3.1.20

(S)

Kauno

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Snaigė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egivira“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Snaigė“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Egivira“ (toliau – ieškovė) prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Snaigė“ (toliau – atsakovė) 23 457,92 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad, vykdydama atsakovės užsakymus, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. pagal PVM sąskaitas faktūras EGV 44659, EGV 45161 ir jas lydinčius dokumentus – krovinio važtaraščius perdavė atsakovei prekių už 24 457,92 Eur sumą. Už perduotas prekes atsakovė su ieškove turėjo atsiskaityti PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais, tačiau šį įsipareigojimą vykdė netinkamai. Po pakartotinio įspėjimo apie skolos sumokėjimą, atsakovė 2022 m. vasario 23 d. ieškovei sumokėjo 1 000 Eur, liko skolinga 23 457,92 Eur.

3.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 23 457,92 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 264 Eur žyminį mokestį, 150 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

4.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. preliminaraus sprendimo, prašydama panaikinti preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pristatė jai prekes, kurių pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė laiku nesumokėjo skolos dėl sezoniškumo, tačiau, gavusi ieškovės raginimus padengti įsiskolinimą, nedelsdama kreipėsi į ieškovę ir susitarė, kad 1 000 Eur sumokės nedelsiant, 10 000 Eur skolą padengs iki 2022 m. gegužės 1 d., likusį įsiskolinimą – iki 2022 m. birželio 1 d. Susitarimas tarp šalių atstovų įvyko žodžiu ir atskiras susitarimas, kaip sutartis dėl medžiagų tiekimo, nebuvo pasirašytas. Pagal susiklosčiusią praktiką šalys susitardavo žodžiu, todėl atsakovei nebuvo pagrindo nepasitikėti ieškovės atstovais.

5.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė su jais nesutinkanti. Ieškovė teigė, kad nei iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nei po to šalys nei žodžiu, nei raštu nebuvo sudariusios jokio susitarimo (sandorio) dėl atsakovės skolos mokėjimo dalimis per tam tikrą terminą. Atsakovė dėl skolos sumokėjimo su ja iš esmės nebendravo ir į nuolatinius raginimus sumokėti skolą nereagavo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. preliminarų sprendimą, priteisė ieškovei iš atsakovės 70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 16 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą EGV Nr. 44659 ir 2021 m. spalio 21 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą EGV Nr. 45161, jas lydinčius dokumentus – krovinio važtaraščius perdavė atsakovei prekių už 24 457,92 Eur sumą. Atsakovė prekes priėmė, už perduotas prekes turėjo atsiskaityti PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais, t. y. iki 2021 m. spalio 31 d. ir iki 2021 m. gruodžio 5 d. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. vasario 7 d. išsiuntė atsakovei įspėjimo pažymą ir prašė skolą sumokėti per tris dienas nuo įspėjimo gavimo dienos. Pakartotinai įspėjimo pažymą ieškovė atsakovei išsiuntė 2022 m. vasario 21 d. Atsakovė 2022 m. vasario 23 d. sumokėjo ieškovei 1 000 Eur, liko skolinga 23 457,92 Eur.

8.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė, prašydama panaikinti preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį, rėmėsi šalių žodiniu susitarimu, pagal kurį, pasak jos, ieškovė sutiko nukelti atsiskaitymo terminą, tačiau nurodytiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Be to, ieškovė neigė buvus kokius nors žodinius susitarimus dėl skolos padengimo termino nukėlimo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti priimto teismo preliminaraus sprendimo pagrįstumu.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teisinis reglamentavimas, priešingai nei nurodė teismas, šalims nedraudžia sudaryti susitarimų dėl prievolės įvykdymo ir išdėstymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.72 straipsnis), kas ir buvo pasiekta. Prievolės įvykdymo terminas pagal šalių pasiektą susitarimą yra nesuėjęs, todėl nebuvo pagrindo tenkinti nepagrįstą ieškovės reikalavimą. 

10.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad šalys nei žodžiu, nei raštu nebuvo sudariusios susitarimo (sandorio) dėl skolos mokėjimo dalimis per atitinkamą terminą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu 2022 m. balandžio 26 d. buvo gautas atsakovės atstovo elektroninis laiškas, kuriuo atsakovė siūlė sudaryti taikos sutartį, atsakovei mokant kas savaitę po 2 500 Eur, iki bus sumokėta visa skola ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės atstovas telefonu susisiekė su ieškovės atstove ir buvo sutarta, kad atsakovės atstovas parengs taikos sutarties projektą ir pateiks jį ieškovei, kad ši sutartis būtų suderinta ir teismui pateikta tvirtinti iki 2022 m. gegužės 4 d. paskirto teismo posėdžio. Nurodyto susitarimo atsakovės atstovas neįvykdė nei iki 2022 m. gegužės 4 d. paskirto posėdžio, nei vėliau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – šalių atstovų susirašinėjimą elektroniniais laiškais. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neprašo priimti prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėto įrodymo, be to, iš elektroninių laiškų datų matyti, kad jie galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamą įrodymą priimti ir vertinti apeliaciniame procese nėra pagrindo.

13.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovei pardavė prekes, ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose buvo užfiksuota ir prekių kaina, ir apmokėjimo sąlygos, rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė atsakovei išrašė ir pateikė apmokėti dvi PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą EGV Nr. 44659 10 562,46 Eur sumai, 2021 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą EGV Nr. 45161 13 895,46 Eur sumai. PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyta, kad atsakovė turi jas apmokėti iki atitinkamai 2022 m. spalio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 5 d. Ant PVM sąskaitų faktūrų ir transporto važtaraščių esantys atsakovės antspaudai ir atsakovės darbuotojų parašai patvirtina, kad atsakovė gavo prekes ir ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškove PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais, liko skolinga 23 457,92 Eur. Šią sumą pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 2022 m. kovo 9 d. preliminariu sprendimu, kurį paliko nepakeistą 2022 m. birželio 20 d. galutiniu sprendimu. Su priimtu galutiniu sprendimu nesutinka atsakovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad šalys žodžiu susitarė dėl prievolės išdėstymo ir prievolės įvykdymo termino, kuris yra nesuėjęs.

14.       Taigi nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs dėl to, ar šalys žodiniu susitarimu pakeitė jų sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, susijusias su atsiskaitymo už parduotas prekes tvarka.

15.       Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.64 straipsnio 1 dalį sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). CK 6.192 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus. Pirkimas–pardavimas yra viena iš sutarčių rūšių, sandoris, kurio sudarymo ir galiojimo ypatumus nustato bendrosios sandorių sudarymo bei galiojimo taisyklės (CK 1.63–1.96 straipsniai), bendrosios prievolių teisės ir sutarčių teisės normos (CK 6.1–6.65 straipsniai, 6.154–6.228 straipsniai), taip pat bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties ypatumus reglamentuojančios nuostatos (CK 6.305–6.349 straipsniai). Atskiroms pirkimo–pardavimo sutarties rūšims gali būti taikomos specialios CK taisyklės (CK 6.350–6.431 straipsniai). CK normos nenustato specialių pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimų tarp juridinių asmenų sudaromai prekių pirkimo–pardavimo sutarčiai, o tai reiškia, kad toks sandoris gali būti sudaromas ir žodžiu.

16.       Nagrinėjamu atveju šalys, kaip minėta, dėl prekių pirkimo–pardavimo susitarė žodžiu, todėl šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos taip pat galėjo būti pakeistos žodžiu, tačiau, priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas sprendime nekonstatavo, kad šalims draudžiama sudaryti susitarimus dėl prievolės įvykdymo ir išdėstymo. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik pažymėjo, kad nors atsakovė, prašydama panaikinti preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį, rėmėsi šalių žodiniu susitarimu, pagal kurį, pasak jos, ieškovė sutiko nukelti atsiskaitymo terminą, tačiau nurodytiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o ieškovė neigė buvus kokius nors žodinius susitarimus dėl skolos padengimo termino nukėlimo.

17.       Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kuria remiantis, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Tačiau šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungimosi principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė.

18.       Atsakovė apeliaciniame skunde pakartoja iš esmės tuos pačius teiginius apie žodinio susitarimo tarp šalių dėl prievolės išdėstymo ir prievolės įvykdymo terminų egzistavimą, tačiau, nepaisant to, kad toks susitarimas iš esmės yra galimas, nepateikia įrodymų, jog šalys buvo sudariusios atsakovės minimą susitarimą. Pažymėtina, kad abi sutarties šalys turi susitarti dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo, be to, šis susitarimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Šiuo atveju atsakovė ne tik nepateikia įrodymų apie abiejų šalių susitarimą dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo, bet ir neįvardina, dėl ko konkrečiai, atsakovės teigimu, susitarė šalys. Atsakovė apeliaciniame skunde net neįvardija prievolės įvykdymo termino, dėl kurio, atsakovės teigimu, susitarė šalys, abstrakčiai paminėdama, kad jis dar nėra suėjęs, nors prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. preliminaraus sprendimo buvo nurodžiusi, kad šis terminas baigiasi 2022 m. birželio 1 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neigė tokio susitarimo egzistavimą, pateikė įrodymus, kad 2022 m. vasario 7 d. ir 2022 m. vasario 21 d. įspėjimais ragino atsakovę sumokėti skolą, 2022 m. kovo 3 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl skolos iš ieškovės priteisimo, siekdama kuo greičiau atgauti skolą, nesutikimą su prievolės įvykdymo termino atidėjimu ieškovė išdėstė ir atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl neįrodytais ir nepagrįstais pripažintini apeliacinio skundo argumentai, kad šalys žodžiu susitarė dėl prievolės išdėstymo ir prievolės įvykdymo terminų.

19.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018). Nesant duomenų, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 23 457,92 Eur skolą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės.

20.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytų argumentų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo galutinį sprendimą naikinti arba pakeisti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, ji neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Ieškovės turėtos 50 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 729,90 Eur × 1,3 = 2 248,87 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Egivira“, juridinio asmens kodas 300108769, iš atsakovės akcinės bendrovės „Snaigė“, juridinio asmens kodas 249664610, 50 Eur (penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                Edvardas Paliokas

        Lina Žemaitienė