Civilinė byla Nr. 3K-3-123/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

52.4; 42.10; 42.11.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių tauro energetika“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių tauro energetika“ ieškinį atsakovui K. J. architektūros ir dizaino studijai dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, netesybų ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 85 000 Lt skolos, 12 885,60 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 29 d. su atsakovu sudarė projektinės dokumentacijos parengimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais parengti projektinę dokumentaciją. Atsakovui buvo pervesti 85 000 Lt kaip avansas, tačiau atsakovas neįvykdė laiku sutarties. Ieškovas vienpusiškai nutraukė sutartį, teigia, kad atsakovas pinigus gavo be pagrindo. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui 3500 Lt už advokato pagalbą ir 6,45 Lt valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.

Teismas nustatė, kad šalys 2006 m. lapkričio 29 d. pasirašė Projektinės dokumentacijos parengimo sutartį Nr. 06-22; sutarties 1.2 punkte nurodyta, jog projektinė dokumentacija turi būti suderinta iki 2007 m. balandžio 11 d., nustatyta konkreti darbų kaina ir atsiskaitymo už juos tvarka. Ieškovas sumokėjo atsakovui 85 000 Lt. 2007 m. gruodžio 4 d. atsakovui pateikė pretenziją, kurioje nurodyta, kad, neįvykdžius nustatytu laiku sutartinių įsipareigojimų, nepradėjus vykdyti sutarties, ji nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.658 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovas, atsakydamas į pretenziją, teigė, jog ji nepagrįsta.

Teismas šalių sudarytą sutartį vertino kaip projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį; Teismas padarė išvadą, kad iš šios sutarties kylančios prievolės yra sąlyginės (CK 6.30 straipsnis), terminuotos ir nevykdytinos tol, kol nėra tam tikros aplinkybės (CK 6.33 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškovas pažeidė tiek sutartyje, tiek įstatyme (CK 6.701 straipsnis) nustatytą pareigą perduoti atsakovui, kaip rangovui, projektavimo užduotį ir kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis, tinkamai nebendradarbiavo, vykdant sutartį, su rangovu, atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus (CK 6.200, 6.704 straipsniai).

Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl konkrečios darbų kainos (CK 6.653 straipsnis), šios kainos šalys neturi teisės keisti. Sutartyje nustatyta ir darbų apmokėjimo tvarka: dalis darbų kainos, 61 950 Lt, sumokama per penkias darbo dienas nuo sutarties pasirašymo, kita dalis – 61 950 Lt – po eskizinių projektų derinimo, 111 510 Lt – po techninio projekto užbaigimo, 12 390 Lt – po objekto pripažinimo tinkamu naudoti. Teismas nustatė, kad pirma darbo kainos dalis sumokėta pavėluotai, dėl to pretenzijų nepareikšta; kad sutartyje nenustatyta, kokia tvarka ir kaip turėjo būti derinami eskiziniai projektai, tačiau iš šalių parodymų aišku, jog toks derinimas buvo, ir pripažino tinkamu dalies darbų kainos sumokėjimu už eskizinių projektų parengimą. Teismas atsakovui išmokėtus pinigus laikė ne avansu ar rankpinigiais, o darbo apmokėjimu pagal suderintą darbų kainą suderintais terminais.

Teismas kaip neatitinkančius tikrovės vertino ieškovo pretenzijos atsakovui teiginius, kad sutartiniai įsipareigojimai laiku neįvykdyti, sutartis nepradėta vykdyti, ir nurodė, jog sutartis buvo pradėta vykdyti, atsakovas atliko subrangovo pagalba sklypo inžinerinius–geologinius tyrimus, eskizinius projektus, ėmėsi veiksmų greičiau gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Teismas pažymėjo, kad sutarties 3.4 punkto 2 dalyje nustatyta, jog projektavimo darbai nukeliami tiek, kiek vėluoja, jei toks vėlavimas yra, užsakovo teikiami dokumentai, reikalingi projektavimo darbams, taigi prievolės pagal šią sutartį siejamos su aplinkybių atsiradimu, kai viena iš prievolės šalių privalo pateikti tam tikrus dokumentus, o kita šalis privalo atlikti, esant šiems dokumentams, tam tikrą darbą. Teismas pažymėjo, kad, esant nustatytam faktui, jog būtent ieškovas, kaip užsakovas, nepateikė laiku tiek dokumentų projektavimo sąlygų sąvadui gauti, tiek užduoties projektavimo darbams ir jų kokybinių reikalavimų, taip neįvykdydamas sutarties (CK 6.205 straipsnis), jis laikytinas pažeidęs prievolę (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaip dėl savo kaltės nevykdęs pareigų kitai šaliai. Taigi, laikant, kad būtent kreditorius (ieškovas) pažeidė prievolę, atsakovas laikomas jos nepažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis), laikytina, kad atsakovas, kaip rangovas, nepažeidė sutartyje nustatytų terminų projektavimo darbams atlikti, tad ieškovas neturėjo teisės nutraukti sutartį tiek pagal sutarties 3.2 punkto 3 dalį, tiek pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl skolos priteisimo, vadovavosi CK 6.34 straipsniu, kad negalima reikalauti grąžinti to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki įvykdymo termino pabaigos.        

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo atsakovui 3000 Lt atstovavimo išlaidų ir 14,77 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 

Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo sprendimo argumentais, vertinant ginčo šalių pateiktus įrodymus ir nustatant faktines sutarties vykdymo ir nutraukimo aplinkybes, jų pakartotinai neanalizavo, tik atkreipė dėmesį į tai, jog apeliacinėje instancijoje buvo atlikta ginčo sutarties projektinės dokumentacijos ekspertizė, kad eksperto pateiktos išvados pagrindė pirmosios instancijos teismo nuostatą, jog pagrindinė sutarties įvykdymo termino praleidimo priežastis – ieškovo neveikimas (pavėluotas prašymo projektavimo sąlygoms gauti pateikimas ir pareigos pateikti užduotį projektavimo darbams neįvykdymas), kuris lėmė, kad projektavimo darbų nebuvo galima atlikti sutartyje nustatytu laiku.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo sutartis yra pasibaigusi jos nutraukimu, kad šalys pripažįsta sutarties nutraukimo faktą, kad šalys išreiškė savo valią dėl sutarties nutraukimo raštu (ieškovas pretenzijoje dėl sutarties nutraukimo, o atsakovas paaiškinime dėl pretenzijos), nutraukė ginčo sutarties vykdymą, tačiau nesutarė dėl sutarties nutraukimo pagrindo ir padarinių.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad įrodymų, jog sutartis buvo nutraukta dėl vienos iš sutarties šalių kaltės (CK 6.217, 6.218 straipsnių, 6.658 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka), teismui nebuvo pateikta, ir padarė išvadą, kad ieškovas neturėjo teisės nutraukti sutartį nei pagal ginčo sutarties 3.2 punkto 3 dalį, nei pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra sprendžiamas ginčas ne dėl sutarties nutraukimo, o dėl jos neįvykdymo teisinių padarinių.

Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo teiginiais, kad sutarties sąlygos nebuvo keičiamos; pažymėjo, jog užsakovas, keisdamas projektinę užduotį, pats inicijavo sutarties termino pratęsimą, o rangovas, vykdydamas projektinės užduoties pakeitimus, su tuo sutiko, ir kad šios faktinės bylos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad viso darbo atlikimo galutinis terminas buvo pratęstas bendru šalių sutarimu. Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl CK 6.192 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje, vadovaudamasi CK 6.183 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad viena šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta išlyga, jog jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu; nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovė taip pat pripažino, jog sutarties šalys tarėsi dėl projektavimo užduoties pakeitimo, tik įstatymo nustatyta tvarka susitarimo neįformino. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.38, 6.200 straipsniuose nustatyta pareiga bendradarbiauti tiek skolininkui, tiek kreditoriui, pareiga padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu, siekti išvengti ir sumažinti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuojama, kad ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šalių, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, kad atsakovas netinkamai vykdė ar pažeidė sutarties sąlygas, nes ieškovas nesilaikė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyto šalių bendradarbiavimo, vykdant sutartį, principo. Teisėjų kolegija nurodė, kad kiekvienas atliktas darbas turi savo vertę, kad nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ir į tai, jog buvo atliktas kūrybinis darbas, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad atsakovas turi teisę tik į patirtas išlaidas ir sąnaudas už atliktus darbus. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 85 000 Lt ir tai sudaro 34 procentus sutartos kainos, kad galima spręsti, jog sutarties 2.3 punkte numatyti mokėjimai buvo daromi po eskizinio projekto suderinimo su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įmokas įvertino kaip atlyginimą už pagal sutartį atliktą darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis) ir kad tai yra visiškai teisėtas pagrindas nuosavybei atsirasti (CK 4.47 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, atmetus ieškovo reikalavimus dėl skolos priteisimo ir nenustačius rangovo kaltės dėl sutarties nutraukimo, negali būti tenkinami ieškovo reikalavimai dėl netesybų ir palūkanų priteisimo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismai, aiškindami šalių sudarytos sutarties nuostatus, neatsižvelgė į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, neaiškino sutarties nuostatų sutartį priėmusios šalies – ieškovo – naudai, neatsižvelgė į šalių elgesį po sutarties sudarymo, pažeidė materialiosios teisės normas (CK 6.193 straipsnio 2, 4, 5 dalys), nukrypo nuo vienodo teisės aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse byloje Nr. 3K-3-44/2008; 3K-3-543/2006; 3K-7-438/2002; 3K-3-1167/2003; 3K-3-421/2006).

Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad atsakovas (rangovas) privalo bendradarbiauti su užsakovu, reikalauti pateikti jam reikalingą darbui dokumentaciją, tačiau atsakovas to nepadarė. Atsakovas taip pat turėjo teisę ir pareigą reikalauti pateikti užduoties duomenis. Sutarties 3.3 punkte nustatytos rangovo pareigos parengti techninius dokumentus ir juos suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu ir kitomis institucijomis; projektavimo darbų sąvadas turėjo būti parengtas rangovo ir pateiktas užsakovui pasirašyti. Atsakovas teismo posėdžiuose patvirtino, kad sąvado projektus Šiaulių miesto savivaldybei pateikė jis. Atsakovas neginčys, kad ieškovo prašymas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą surašytas atsakovo ranka. Atsakovas yra kaltas ir privalo atsakyti, jog buvo pažeisti projektavimo sąlygų išdavimo terminai. Termino nustatymas yra viena esminių šalių sudarytos sutarties sąlygų, todėl šios sąlygos pažeidimas yra esminės sutarties sąlygos pažeidimas, sukeliantis įstatyme nustatytus padarinius (CK 6.658 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas nevykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos. Sutartyje nebuvo numatyti tarpiniai eskiziniai projektai, todėl teismo sprendimas apie jų pateikimą ir jų privalomą apmokėjimą nepagrįstas. Be to, atsakovas pripažino, kad jis yra namo, dėl kurio rekonstrukcijos buvo sudaryta sutartis, autorius, atliko namo pradinį techninį projektą kitiems savininkams, taigi atsakovo pateiktos į bylą projektinės dokumentacijos dalis buvo rengta ne ieškovui. Ieškovas neigia, kad yra matęs šiuos atsakovo projektinius dokumentus, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad šie dokumentai buvo rodyti ieškovui. Atsakovo atliktų darbų parengimas kitiems užsakovams nėra šios bylos objektas; atsakovo pateiktų dokumentų parengimas atsakovo rizika negali sukelti sutartyje neaptartų įsipareigojimų kitai šaliai, t. y. ieškovui.

2. Teismai be įstatyminio pagrindo avansą pripažino atsakovo nuosavybe, netirdami ir nenustatydami nuosavybės į avansą atsiradimo pagrindo, pažeidė CK 6.694 straipsnį, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000). Teismai, nesant abiejų šalių pasirašytų ir atsakovo vienašališkai išrašytų darbų priėmimo–perdavimo aktų, pripažino, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutarties dalį ir įgijo teisę į sutartą atlyginimą, taip pažeidė CK 4.47, 6.676 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-597/2005; 3K-3-17/2007). Atsakovas ieškovo jam sumokėtus pinigus gavo kaip sutartyje numatytą avansą, tai pripažįsta abi šalys, todėl teismas nepagrįstai ginčija buvus avansines įmokas. Atsakovas neįgijo ir negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ieškovo mokėtus avansu pinigus, nes nėra nė vieno CK 4.47 straipsnyje nustatytų pagrindų nuosavybei atsirasti: avansinė įmoka nėra įgyjama kaip nuosavybė. 

3. Atsakovas niekada nereikalavo jokių dokumentų, nes nenorėjo vykdyti sutarties, ir iš esmės jos nevykdė, tapo aišku, kad sutartis nustatytu terminu nebus įvykdyta. Ieškovas pagrįstai pasinaudojo savo teise atsisakyti sutarties pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį.

Atsakovas nepateikė jokių dokumentų apie jo atliktus darbus. Matavimus atliko ne atsakovas, bet kita įmonė, iš kurios apmokėjimo dokumentas nėra gautas ir pateiktas byloje. Atsakovas tvirtina parengęs kažkokius ruošinius, tačiau esą jie neišliko, todėl už juos ieškovas nėra skolingas. 

Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

              Dėl rangos sutarties nutraukimo pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalies nuostatas

Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai prievoliniai santykiai 2006 m. lapkričio 29 d. pasirašytos projektinės dokumentacijos parengimo sutarties pagrindu. Teismai nustatė, kad ši sutartis vertintina kaip projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartis; kad abi šalys yra juridiniai asmenys, todėl šiai sutarčiai netaikytinos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ginčo sutartis yra pasibaigusi jos nutraukimu, tačiau šalys nesutaria dėl sutarties nutraukimo pagrindo ir padarinių, ir kad tarp šalių yra sprendžiamas ginčas ne dėl sutarties nutraukimo, o dėl jos neįvykdymo teisinių padarinių.

CK šeštosios knygos II dalies ,,Sutarčių teisė“ XVIII skyriaus, reglamentuojančio sutarčių pabaigą, 6.221 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

CK šeštosios knygos IV dalies ,,Atskiros sutarčių rūšys“ XXXIII skyriaus ,,Ranga“ pirmojo skirsnio ,,Bendrosios nuostatos“ 6.658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Ginčo šalių 2006 m. lapkričio 29 d. sudarytos sutarties 3.2 punkto 3 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę nutraukti sutartį, jei nesilaikoma sutartinių įsipareigojimų. Taigi užsakovas gali atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalies normą tik rangovui pažeidus sutarties nustatytus terminus darbams atlikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Gregaris“ v. UAB ,,Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-71/2007, išaiškino, kad remdamasis šiuo pagrindu užsakovas įgyja teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo tik tuo atveju, kai pats užsakovas bendradarbiavo su rangovu, vykdė sutarties įsipareigojimus ir nesutrukdė rangovui vykdyti sutartį pagal joje nustatytus terminus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad būtent ieškovas (užsakovas) nepateikė laiku tiek dokumentų projektavimo sąlygų sąvadui gauti, tiek užduoties projektavimo darbams ir jų kokybinių reikalavimų, taip neįvykdydamas sutarties, ir kad būtent kreditorius (ieškovas) pažeidė prievolę, o atsakovas laikomas jos nepažeidusiu, t. y. nepažeidė sutartyje nustatytų terminų projektavimo darbams atlikti, ir kad ieškovas neturėjo teisės nutraukti sutartį tiek pagal ginčo sutarties 3.2 punkto 3 dalį, tiek pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padarė tokią pačią išvadą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas pats nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su teismų padaryta išvada, kad ieškovas neturėjo teisės nutraukti sutartį nei pagal ginčo sutarties 3.2 punkto 3 dalį, nei pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vadovaudamiesi įstatymais, tyrė ir vertino įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėję aplinkybes dėl sutarties vykdymo ir nutraukimo, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl rangos sutarties nutraukimo ir atlyginimo už atliktą darbų dalį pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalies nuostatas

CK 6.658 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Šioje normoje aiškiai nustatoma pareiga sutarties atsisakančiam užsakovui sumokėti rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį. Ginčo sutarties 4.3 punkte šalys įpareigojamos, paaiškėjus, kad būtina nutraukti projektavimo darbus, per penkias darbo dienas pasirašyti nutrauktų darbų aktą, kuriame turi būti nurodyta darbų nutraukimo priežastis ir nustatyta apmokama atliktų darbų apimtis.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad rangovas iki sutarties nutraukimo atliko sklypo inžinerinius–geologinius tyrimus, parengė užsakovui jo pageidavimu kelis projektinius pasiūlymus, kad ieškovas (užsakovas) iki projektavimo sąvado sąlygų gavimo sumokėjo atsakovui 85 000 Lt ir kad tai sudaro 34 procentus sutartos kainos; kad pinigai buvo mokami po eskizinio projekto suderinimo su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismo eksperto ekspertizės akte išdėstytais argumentais, kad statinio projekto (jo dalių) eskizinio projekto kainų valstybinio reguliavimo nėra ir kad protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų 30 000 Lt kaina už nagrinėjamo projekto eskizinį projektą, pagal kurį būtų galima suderinti pagrindinius sprendinius, taip pat įrodyta aplinkybe, kad rangovas parengė tris eskizinius projektus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias įmokas įvertino kaip atlyginimą už pagal sutartį atliktą darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismai tyrė ir vertino įrodymus dėl ieškovo sumokėtų pinigų atsakovui ir pagrįstai juos įvertino kaip atlyginimą už pagal sutartį atliktą darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai materialiosios teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl ieškovo kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai paliktini galioti.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Kasacinės instancijos teismas turėjo 37,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. kovo 3 d. pažyma. Atmetus kasacinį skundą šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių tauro energetika“, buveinės adresas: Šiauliai, Pramonės g. 15, įmonės kodas 144946220, 37,28 Lt (trisdešimt septynis litus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                        Egidijus Laužikas

                                                                                                Zigmas Levickis

                                                                                                Algis Norkūnas