Civilinė byla Nr. e2A-409-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00143-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.2.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Egidijos Tamošiūnienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. G. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „SG partneriai“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui J. G. dėl delspinigių dydžio nuginčijimo ir skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „SG partneriai“, notaras M. L., antstolis S. D..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. T. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutarties, notarinio registro Nr. ML-2406, 3.3 punktą ir mažinti pagal 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį tarp J. G. ir I. T. mokėtiną delspinigių sumą iki 0,02 procento nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną; pakeisti notaro M. L. 2018 m. birželio 25 d. vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. ML-4896) dalį, kuria notaras pagal įrašą reikalauja išieškoti iš skolininko 0,5 procento delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną ir išdėstyti ją taip: „Pagal šį vykdomąjį įrašą reikalauju išieškoti iš skolininko iš viso 60 170,12 Eur, 1 procento palūkanas, už visą paskolos suteikimo terminą, 0,02 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną bei, vadovaujantis teisės aktais mokėtinas (visas ar atitinkamai mokėtiną dalį): 5 procentų metinių palūkanų nuo skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies dydžio, iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo“.
2. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 19 d. ieškovė sudarė paskolos sutartį su atsakovu, pagal kurią iš atsakovo pasiskolino 60 000 Eur. Šiuos pinigus ji perskolino A. N., kuriam skolos laiku negrąžinus, ieškovė neturėjo pinigų grąžinti skolą atsakovui. Dėl to atsakovas kreipėsi į antstolį. Tikėtina, kad atsakovas ir A. N. nesąžiningai susitarė tarpusavyje ir pasinaudojo ieškovės patiklumu. Ieškovė paskolino pinigus po to, kai 2017 m. A. N. papasakojo jai apie verslo idėją, kuriai neturėjo pradinio kapitalo ir paprašė ieškovės paskolinti pinigų. Ieškovė pinigų neturėjo, tad A. N. ieškovei nurodė, kad pinigų gali paskolinti atsakovas. Kadangi A. N. atžvilgiu vykdomi antstolių išieškojimai, jis paprašė ieškovės pasiskolinti pinigus savo vardu. Ieškovė pasitikėjo A. N. ir sutiko. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas, įkeičiant ieškovei nuosavybės teise priklausantį sklypą, unikalus Nr. 3248-0007-0008. Paskolos sutarties parengimui A. N. siūlymu buvo pasitelkta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SG partneriai“. Ieškovės vertinimu, paskolos sutarties 3.3. punktas dėl delspinigių nesąžiningas, ieškovė nesiūlė delspinigių dydžio, sutarties teksto neskaitė. Delspinigių dydis – 0,5 procento nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną – neproporcingai didelis. Iš sutarties akivaizdu, kad UAB „SG partneriai“ sutartį rengė, atsižvelgdama tik į atsakovo interesus. Ieškovė nėra verslininkė, ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl pasitikėjo A. N., atsakovu ir UAB „SG partneriai“. Kadangi antstolis iš ieškovės išieško pagal notaro M. L. 2018 m. birželio 25 d. vykdomąjį įrašą, teismui sumažinus delspinigių sumą iki 0,02 procento, turėtų būti keičiamas ir vykdomasis įrašas.
3. Atsakovas J. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovei praleidus mokėjimo terminą ir paskolos sutarčiai pasibaigus, atsakovas turėjo teisę pradėti išieškojimą iš įkeisto turto. Atsakovas nei A. N., nei UAB „SG partneriai“ vadovo ar kito įgalioto asmens nepažįsta. Atsakovui nėra žinoma, kokie ieškovės santykiai su A. N.. Ieškovė nepateikė jokių jos dėstomas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų. Sutartis buvo parengta Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro, ką patvirtina sutarties 13 dalis. Ieškovė yra ūkininkė ir jau daugiau kaip 10 m. užsiima ekologiška ūkininkyste, tad yra verslininkė, turi patirties su sutarčių sudarymu, todėl jai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovės teiginiai, kad ji neva neskaitė, ką pasirašo, kad pasitikėjo atsakovu ir kitais asmenimis, vertintini kritiškai. Sutartį patvirtino notaras. Be to, ieškovė delspinigius ginčija tik dabar, kai išieškojimas buvo pradėtas 2018 m. Ieškovė neįrodinėja, kad buvo verčiama sudaryti sutartį, buvo apgauta.
5. Trečiasis asmuo UAB „SG partneriai“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti; trečiąjį asmenį pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų.
6. Nurodė, kad UAB „SG partneriai“ suteikė ieškovei finansinę konsultaciją, t. y. kaip tinkamai pasiskolinti pinigus, kaip įkeisti turtą, kokios gali būti sąlygos ir pan. UAB „SG partneriai“ jokių atstovavimo paslaugų ieškovei neteikė ir paskolos sutarties nerengė. Ieškovės teiginiai dėl per didelių delspinigių nustatymo yra nepagrįsti, įstatyminis sutarties laisvės principas leido tokiu būdu susitarti. Viešai prieinamais duomenimis, ieškovė užsiima ūkininkavimo veikla, tad ji yra verslininkė, turi patirties rengiant sutartis. Be to, ieškovė nesilaikė jokių atidumo, rūpestingumo ir protingumo reikalavimų, nes neva visai neskaitė ką pasirašo. Nebūtina turėti išskirtinį išsilavinimą sudarytos sutarties perskaitymui ir jos esmės supratimui.
7. Trečiasis asmuo notaras M. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė teismo spręsti savo nuožiūra.
8. Nurodė, kad paskolos ir sutartinės hipotekos sudarymo dieną ieškovė į notarų biurą atvyko kartu su atsakovu, padėjėja juos pasodino klientų priėmimo kabinete, atspausdino paskolos ir sutartinės hipotekos sutarčių projektus susipažinimui. Dėl kitų asmenų dalyvavimo nėra tikras. Prieš tvirtinant paskolos ir sutartinės hipotekos sutartis buvo atliktos patikros valstybės registruose, padarytos asmens dokumentų kopijos, turto įsigijimo dokumentų kopijos. Įvertinęs registro duomenų patikras ir nustatęs, kad nėra teisinių kliūčių sutarčių sudarymui, notaras žodžiu išaiškino šalims esmines paskolos ir sutartinės hipotekos sutarčių sąlygas, jų vykdymo principus, aspektus, susijusius su hipotekos sandorio registravimu. Šalys bendravo adekvačiai, nebuvo pagrindo įtarti, kad nesupranta savo veiksmų ir jų pasekmių. Patvirtinus, kad visos sąlygos tinkamos, sutartys buvo pasirašytos, notaro patvirtintos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino – pakeitė 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutarties, notarinio registro Nr. ML-2406, 3.3 punktą ir mažino pagal 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį tarp J. G. ir I. T. mokėtiną delspinigių sumą iki 0,02 procento delspinigių nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną; pakeitė notaro M. L. 2018 m. birželio 25 d. vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. ML-4896) dalį, kuria notaras pagal šį įrašą reikalauja išieškoti iš skolininko 0,5 procento delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną ir išdėstė ją taip: „Pagal šį vykdomąjį įrašą reikalauju išieškoti iš skolininko iš viso 60 170,12 Eur, 1 procento palūkanas, už visą paskolos suteikimo terminą, 0,02 procento delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną bei, vadovaujantis teisės aktais mokėtinas (visas ar atitinkamai mokėtiną dalį): 5 procentų metinių palūkanų nuo skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies dydžio, iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo“; priteisė I. T. iš J. G. 684 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš J. G. 1 014,90 Eur išlaidų ir žyminio mokesčio.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas kreipėsi į notarą ir į antstolį, kad būtų priverstine tvarka išieškotos iš paskolos gavėjos sutartinės 0,5 procentų netesybos nuo laiku negrąžintos paskolos sumos, bylą nagrinėjant teisme atsakovas nepateikė įrodymų ir argumentų, kad dėl laiku negrąžintos skolos jis turėjo ir nuostolių. Teismas pažymėjo, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali to ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
11. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad sutartinių netesybų dydis negali būti mažinamas, nes netesybos jau sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad jei skolininkas atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad šiuo klausimu tarp šalių kilo ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka, CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis nėra taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-611/2017). Nustatyta, kad teismui nagrinėjant šalių ginčą dėl sutartinių netesybų dydžio, dalis netesybų sumos iš ieškovės yra išieškota priverstine tvarka. Priverstinis vykdymo procesas, teismo vertinimu, negali būti pripažinta netesybų sumokėjimu. Šiuo atveju netesybos buvo išieškotos nesant skolininkės valios, todėl CK 6.258 straipsnio 3 dalis netaikytina. Tad teismas nurodė, kad jo diskrecijoje yra spręsti dėl ieškovės ir atsakovo nustatytų sutartyje netesybų atitikimo protingumo, sąžiningumo kriterijams, vertinant baudinių netesybų ir gautos paskolos santykį, sutartinių netesybų santykį su realiai atsakovo patirtais nuostoliais.
12. Nustatyta, kad ieškovė verčiasi ūkininkyste. Paskolos sutartį sudarė du fiziniai asmenys, nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovas verstųsi veikla, susijusia su finansais, paskolų teikimu–gavimu ir siektų gauti iš to naudos. Kad ieškovė neturėjo patirties finansuose, įrodo tai, kad paskolos sutartis buvo rengiama dalyvaujant UAB „SG partneriai“. Atsakovas, bylą nagrinėjant teisme, nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, kad sudarant paskolos sutartį, A. N. pasiūlė ieškovei naudotis „SG partneriai“ paslaugomis. Už tarpininkavimo paslaugas sudarant paskolos sutartį ieškovė UAB „SG partneriai“ 2017 m. balandžio 18 d. sumokėjo 1 300 Eur. Ieškovė patvirtino, kad paskolos sutartis buvo rengiama notaro biure, rengiant paskolos sutartį dalyvavo ji, atsakovas, A. N. ir UAB „SG partneriai“ atstovas.
13. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė pagal turimą išsilavinimą ir veiklos pobūdį neturėjo galimybės sudarant sutartį numatyti, kad 0,5 procentų delspinigiai už kiekvieną praleistą įvykdyti prievolę dieną galėtų siekti 300 Eur delspinigių į dieną bei 9 000 Eur kas mėnesį, 54 000 Eur per 6 mėnesius. Teismas sprendė, kad sutartyje nustatytų delspinigių dydį lėmė atsakovo noras gauti kuo didesnę naudą, tam buvo paruošta sutartis, kurią rengė profesionali finansų tarpininko įmonė. Todėl teismas atmetė atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, kad ieškovė sudarant paskolos sutartį veikė savarankiškai, pati sprendė dėl delspinigių dydžio. Teismas vertino, kad sudarytos paskolos sutarties sąlygos (sutarties 3.3 punktas) dėl delspinigių dydžio yra nesąžiningos, diskriminacinės ieškovės atžvilgiu ir šios teismo išvados nepaneigia sutarties 3.3 punkte įrašytas tekstas, kad sutarties sąlygą dėl delspinigių dydžio pasiūlė paskolos gavėja, kad tokio dydžio delspinigiai yra teisingi ir protingi, o paskolos gavėja su tokio dydžio delspinigiais sutinka. Dėl įrašytos sąlygos nesąžiningumo atsiranda ryškus neatitikimas tarp paskolos paskirties, iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų paskolos gavėjos nenaudai. Teismas vertino, kad paskolos sutarties tekstas buvo parengtas atsakovo ir UAB „SG partneriai“, šią teismo išvadą pagrindžia ir UAB „SG partneriai“ pozicija, atsiliepimo į ieškinį argumentai, kurie iš esmės sutampa su atsakovo pozicija ir argumentais, nors jokie reikalavimai UAB „SG partneriai“ nėra pareikšti. Šias motyvais teismas sprendė, kad paskolos sutarties dalis dėl delspinigių dydžio iš esmės pažeidžia ieškovės turtinius interesus, ieškovės pažeistas turtinis interesas turi būti ginamas, todėl delspinigių dydis turi būti mažinamas, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
14. Teismas taip pat vertino paskolos sumą ir delspinigių dydį. Nustatyta, kad paskola yra 60 000 Eur, jos laiku negrąžinus, ieškovei atsiranda prievolė mokėti 300 Eur delspinigių kas dieną, per mėnesį turi būti sumokama 9 000 Eur, o per metus – 108 000 Eur delspinigių. Sutartinių delspinigių dydis – 182,5 procentai metinių palūkanų. Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas, kai atlygintinę paskolos sutartį sudaro fiziniai asmenys, yra įtvirtinęs 5 procentų metinių palūkanų dydį (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taikant įstatymo analogiją, ieškovė už naudojimąsi atsakovui priklausančiomis lėšomis turėtų mokėti 8,2 Eur netesybas kas dieną nuo negrąžintos paskolos sumos, per mėnesį – 246 Eur, per metus – 3 000 Eur. Ginčo sutartinės netesybos daug kartų skiriasi nuo įstatymo leidėjo numatytos mokėtinų netesybų ribos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutarties 3.3 punkte nurodomos palūkanos neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, sutarties šalių interesų pusiausvyros, daug kartų viršija įstatymo leidėjo nustatytą įstatyminių palūkanų dydį.
15. Sprendžiant dėl ribos, iki kurios turėtų būti mažinami delspinigiai, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas neįrodinėjo ir nepagrindė, kad dėl ieškovės neįvykdytos prievolės laiku grąžinti paskolą turėjo nuostolių, kurių dydis atitinka 0,5 procento netesybų dydį ar yra jam artimas. Kreditorius, turintis priešingą interesą – gauti kuo didesnes netesybas, turi teikti įrodymus, patvirtinančius nuostolius, tam, kad būtų nustatyta jam palanki riba, iki kurios gali būti mažinami nuostoliai. Kadangi atsakovas duomenų apie turėtus nuostolius nepateikė, teismas preziumavo, kad jis nuostolių dėl laiku negrąžintos paskolos neturėjo. Teismas sutiko su ieškovės reiškiamu reikalavimu sumažinti sutartyje numatytus delspinigius iki 0,02 procentų.
16. Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio dalį byloje, 2019 m. kovo 1 d. teismo nutartimi jai buvo atidėtas dalies – 1 006 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismas priims sprendimą byloje. Ieškovė turėjo 484 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistas 200 Eur žyminis mokestis, 484 Eur išlaidos, viso 684 Eur. Valstybei iš atsakovo priteistas 1 006 Eur žyminis mokestis. Nustatyta, kad valstybė byloje turėjo 8,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, valstybei priteista iš atsakovo 1 014,90 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
17. Atsakovas J. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą ir ieškinį atmesti; prijungti prie bylos 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-156-24938; išreikalauti iš Telšių r. 4-ojo notaro biuro notarės L. B. pagrindinį dokumentą (sutartį, vekselį ar kt.), kurio pagrindu notarė 2018 m. liepos 16 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. 4705; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Teismas padarė išvadas, kurios nesutampa su įrodymais bei šalių paaiškinimais.
17.1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad paskolos sutarties tekstas buvo parengtas atsakovo ir UAB „SG partneriai. Sutartis rengta notaro, tai patvirtino ir ieškovė 2019 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu, sutarties 13 dalis. Teismas nevertino notaro M. L. nurodytų aplinkybių, kad į notaro biurą kreipėsi asmenys dėl paskolos sutarties sudarymo.
17.1.2. Sutartį šalys pasirašė laisva valia ir ją patvirtino notaras, prieš tai šalimis išaiškinęs jų teises ir pareigas. Šalys vedė derybas dėl sutarties sąlygų ir abiem šalims priimtinos sąlygos buvo įformintos sutartyje, įskaitant delspinigių dydį. Tai įtvirtinta sutarties 14 punkte.
17.1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė sutartį sudarė kaip fizinis asmuo, kad ji neturėjo patirties finansų srityje. Ieškovė nurodė, kad 60 000 Eur sumą ji pasiskolino tam, kad investuotų pinigus į verslą. Tai įrodo, kad ieškovė siekė gauti finansinės naudos. Ieškovė yra verslininkė, nes yra ūkininkė, todėl turi patirties su sutarčių sudarymu.
17.2. A. S. D. vykdo vykdomąją bylą, užvestą pagal 2018 m. liepos 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4705, pagal kurį UAB „Ristita“ naudai iš ieškovės išieškota 7 000 Eur skola, 10 850 Eur delspinigiai ir 564 Eur palūkanos. Tai patvirtinta, kad ieškovė, būdama verslininke, savo rizika sudaro finansinius sandorius, kuriuose šalys susitaria dėl jų vykdymo sąlygų. Be to, aptariamu atveju ieškovė įsipareigojo mokėti didesnius nei įprasta delspinigius ir tokia verslo praktika jai yra priimtina.
17.3. Netesybų sumažinimas daugiau kaip per pusę ar daugiau nei dešimt kartų laikomas pažeidžiančiu šalių valią susitarti dėl netesybų bei neatitinkančiu sąžiningos verslo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014).
17.4. Ieškovė delspinigius ginčija tik dabar, kai išieškojimas pradėtas 2018 m. Todėl yra pagrindas taikyti CK 6.258 straipsnio 3 dalį.
17.5. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovo 1 014,90 Eur. Ieškovės pradinį ieškinį bylą išskyrus į dvi bylas, ši byla nagrinėjama dėl sutarties modifikavimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad už ieškinius ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokamas 200 Eur žyminis mokestis, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo. Taigi, fiksuoto dydžio žyminis mokestis taikomas tik tiems reikalavimams dėl sutarčių modifikavimo, kurie nesukelia turtinio pobūdžio pasekmių. Šiuo atveju byloje mokėtinas 150 Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovo nepagrįstai buvo priteista 1 014,90 Eur, t. y. iš atsakovo buvo priteistas ir žyminis mokestis už piniginius reikalavimus A. N..
18. Trečiasis asmuo UAB „SG partneriai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą pakeisti ir iš motyvuojamosios dalies pašalinti teiginius, susijusius su tuo, kad UAB „SG partneriai“ neva buvo finansų tarpininkas, neva rengė paskolos sutartį, o ne suteikė finansinę konsultaciją: „Kadangi sutarties tekstą rengė atsakovo ir A. N. surasta bendrovė „SG partneriai“, sutartyje buvo įrašytas toks didelis delspinigių dydis ir kitos jai nepalankios paskolos sutarties nuostatos.“; „Paskolos sutartis buvo rengiama dalyvaujant finansų tarpininko įmonei UAB „SG partneriai“; „Už tarpininkavimo paslaugas sudarant paskolos sutartį ieškovė UAB „SG partneriai“ 2017 04 18 sumokėjo 1 300 Eur mokestį“; „Paskolos sutartis buvo rengiama notaro biure, rengiant paskolos sutartį dalyvavo <...> bendrovės „SG partneriai“ atstovas“; „Tam buvo paruošta sutartis, kurią rengė profesionali finansų tarpininko įmonė“; „Paskolos sutarties tekstas buvo parengtas atsakovo J. G. ir trečiojo asmens byloje UAB „SG partneriai“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Su aukščiau nurodytais teismo motyvais UAB „SG partneriai“ nesutinka. Šie motyvai gali daryti poveikį UAB „SG partneriai“ teisėms ar pareigoms ir sukurti neigiamus teisinius padarinius – gali sąlygoti ieškovės ir kitų asmenų pretenzijas ar teisminius ginčus dėl žalos atlyginimo, profesinio aplaidumo, nors sutarties UAB „SG partneriai“ nerengė.
18.2. UAB „SG partneriai“ nuosekliai teigė, kad UAB „SG partneriai“ suteiktos paslaugos apsiribojo finansine konsultacija. Ieškovės teiginiai apie UAB „SG partneriai“ pasitelkimą paskolos sutarties parengimui bei ieškovės interesų atstovavimui notarų biure nepagrįsti. UAB „SG partneriai“ pateikta 2017 m. balandžio 18 d. PVM sąskaita-faktūra ir mokėjimas patvirtina, kad ieškovei buvo suteikta finansinė konsultacija.
18.3. Paskutiniame paskolos sutarties lape nurodytas notaro atlyginimas: 180 Eur + 28,96 Eur, kuris šiuo atveju susidėjo iš paskolos sutarties patvirtinimo ir sandorio projekto parengimo.
18.4. Notaras savo atsiliepime nurodė, kad paskolos ir sutartinės hipotekos sudarymo dieną ieškovė į notarų biurą atvyko kartu su atsakovu, padėjėja juos hipotekos sudarymo dieną pasodino klientų priėmimo kabinete, atspausdino paskolos ir sutartinės hipotekos sutarčių projektus susipažinimui, taip pat atsakovas nurodė, kad sutartis buvo parengta notaro.
18.5. Pati ieškovė patvirtino, kad paskolos sutartis buvo parengta notaro. Ieškovė tik patikslintame ieškinyje nurodė, kad sutarties parengimui buvo pasitelkta UAB „SG partneriai“.
18.6. Teismas konstatavo neva notaro biure rengiant paskolos sutartį dalyvavo UAB „SG partneriai“ atstovas, remdamasis tik ieškovės parodymais, nors nei atsakovas, nei notaras tokios aplinkybės nepatvirtino, o byloje nėra tai pagrindžiančių įrodymų.
18.7. Teismo vertinimas, kad sutarties tekstas buvo paruoštas UAB „SG partneriai“ ir atsakovo dėl to, kad pastarojo pozicija byloje iš esmės sutampa su atsakovo, yra nepagrįstas.
18.8. Ieškovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovė galėjo nurodyti ir tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, kad sumažintų įsipareigojimų dydį. Todėl galima teigti, kad skubios paskolos poreikis, ieškovės noras greitos ir geros grąžos iš investicijų, nulėmė, kad sutarties šalys sudarė sutartą sandorį, tačiau nepasiteisinus verslo rizikai, ieškovė nusprendė ginčyti sutarties nuostatas bei savo pozicijai paremti įtraukti į UAB „SG partneriai“, kuriai nepagrįstai perkėlė atsakomybę dėl sutarties, nepalankios ieškovei, tariamo parengimo.
19. Ieškovė I. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti; atsisakyti priimti su atsakovo apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
19.1. Atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas.
19.1.1. Visus paskolos sutarties rengimo klausimus sprendė UAB „SG partneriai“, ši įmonė dalyvavo sutarties pasirašyme notaro biure, nurodydama, kad pasirašoma sutartis atitinka ieškovės interesus, tačiau sutartis palanki tik atsakovui.
19.1.2. Ieškovė užsiima smulkia ūkine veikla, tačiau dėl to jai negali būti taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, o paskolos sutartį sudarė kaip fizinis asmuo, artimam draugui paprašius paskolinti pinigų.
19.1.3. Aplinkybė, kad ieškovė anksčiau buvo pasiskolinusi pinigų ir jai nepavyko jų grąžinti, nėra susijusi su šia byla, nedaro ieškovės verslininke. Ieškovė neginčijo delspinigių dydžio numatyto paskolos sutartyje su UAB „Risita“, nes tuo metu, kai sužinojo turinti tokią galimybę, priverstinis išieškojimas pagal šią sutartį jau buvo baigtas.
19.1.4. Ieškovė, pasirašydama sutartį, nesuprato nuostatos dėl delspinigių tikrosios reikšmės. Priešingu atveju ji su šia nuostata nebūtų sutikusi, nes ji pažeidžia ieškovės interesus.
19.1.5. Antstolis vis dar vykdo išieškojimą iš ieškovės, todėl delspinigių mažinimas yra galimas, o CK 6.258 straipsnio 3 dalis netaikytina. Aplinkybė, kad išieškojimas buvo pradėtas 2018 m. neužkerta kelio ieškovei ginti savo teises, ginčijant nuostatą dėl netesybų dydžio.
19.1.6. Sutartimi nustatytos netesybos neprotingai didelės, toks jų dydis prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Ieškovė nedarė įtakos sutarties turiniui, nes pasitikėjo A. N., atsakovu, UAB „SG partneriai“. Teismas pagrįstai sprendė, kad netesybų dydis neprotingas, pažeidžia ieškovės interesus, todėl pagrįstai ir teisingai jį sumažino.
19.1.7. Atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepagrįsti. Ieškinio reikalavimas dėl sutarties modifikavimo tiesiogiai susijęs su turtinės prievolės atsakovui sumažinimu, todėl už šį reikalavimą žyminis mokestis buvo mokamas kaip už turtinį reikalavimą.
19.2. Trečiojo asmens apeliacinis skundas nepagrįstas.
19.2.1. Nors UAB „SG partneriai“ teigia, kad ieškovei buvo suteiktos finansinių konsultacijų paslaugos, tačiau nenurodo, kokios tai buvo paslaugos, kokiu tikslu jos ieškovei buvo reikalingos. Būtent ši įmonė sprendė paskolos sutarties rengimo klausimus.
19.2.2. Už paslaugas UAB „SG partneriai“ buvo sumokėta 1 300 Eur, kas patvirtina, kad tokia suma negalėjo būti sumokėta tik už finansines konsultacijas. Be to, pati UAB „SG partneriai“ nurodė, kad į jos paslaugas įėjo informacijos, kada ir į kurį notaro biurą atvykti pasirašyti sutarties, ieškovei pateikimas. Tai patvirtina, kad UAB „SG partneriai“ aktyviai dalyvavimo paskolos sutarties rengime.
19.2.3. Notarai rengia tipines sutartis, prieš jas pasirašant sutarties šalys gali jas modifikuoti. Notaro biure, vertinant paskolos sutarties tekstą, kas taip pat yra viena iš sutarties rengimo stadijų, ieškovę atstovavo UAB „SG partneriai“. Jei pati ieškovė su notaru būtų sprendusi sutarties turinio klausimus, UAB „SG partneriai“ nebūtų reikėję jai pranešti kada ir į kurį notaro biurą atvykti pasirašyti sutarties.
19.2.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „SG partneriai“ ir atsakovo pozicijų sutapimas pagrindžia, jo sutarties tekstas buvo parengtas UAB „SG partneriai“.
19.3. Tretieji asmenys notaras M. L., antstolis S. D. atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir jų išreikalavimo
21. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 19 d. apeliaciniu skundu prašė išreikalauti iš Telšių r. 4-ojo notaro biuro notarės L. B. pagrindinį dokumentą (sutartį, vekselį ar kt.), kurio pagrindu notarė 2018 m. liepos 16 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. 4705, o 2019 m. spalio 10 d., jau pasibaigus terminui paduoti apeliacinį skundą, pats paskolos sutartį teismui pateikė ir prašė ją priimti. Atsakovas taip pat pateikė ir kitus naujus rašytinius įrodymus – 2018 m. liepos 26 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-156-24938. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais įrodymais, konstatuoja, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi yra sudaryti anksčiau nei priimtas skundžiamas sprendimas. Jokios aplinkybės, trukdžiusios atsakovui pateikti šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismui, nenustatytos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako tenkinti atsakovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nes atsakovo prašomas išreikalauti pagrindinis dokumentas byloje neaktualus dėl šios nutarties 26 punkte nurodomų motyvų, teismui konstatavus, kad delspinigiai turi būti mažinami nepriklausomai nuo to, kad ieškovei buvo žinoma jų nominalų dydį.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
22. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurios prieštarauja pateiktiems į bylą įrodymams bei šalių paaiškinimams. Teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija sutinka iš dalies. Kaip teisingai nurodo atsakovas, pagrindo spręsti, kad paskolos sutarties tekstą parengė atsakovas ir UAB „SG partneriai“ ar, kad trečiasis asmuo UAB „SG partneriai“ tarpininkavo sudarant sutartį, byloje nėra. Į nagrinėjamą bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, išskyrus ieškovės paaiškinimus. Tuo tarpu atsakovo, trečiojo asmens UAB „SG partneriai“ ir notaro M. L. paaiškinimuose nurodoma, kad sutarties projektas buvo parengtas notaro biure, ieškovei su atsakovu atvykus į notaro biurą buvo atspausdintas ir pateiktas jiems susipažinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui neneigiant, kad sutarties sąlygos buvo šalių derinamos, įvertinus šalių ir trečiųjų asmenų, įskaitant notaro M. L. paaiškinimus, yra pagrindas labiau tikėti, kad sutarties projektas buvo parengtas notaro, šalims suderinus paskolos sutarties sąlygas.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčo dėl aplinkybių, jog paskolos sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta laisva šalių valia ir patvirtinta notaro, nėra. Nors pasirašydama sutartį ieškovė patvirtino, kad paskolos sutarties sąlygos, įskaitant sutartinių netesybų dydį, jai yra priimtinos, tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti šias netesybas, nes jos neprotingai didelės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybos nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
24. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo šios nutarties 23-24 punktuose nurodytos kasacinio teismo praktikos. Šalių paskolos sutartimi sulygtų netesybų dydį pirmosios instancijos teismas vertino šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste, t. y. atsižvelgdamas į tai, kaip ir kokiu tikslu buvo sudaryta paskolos sutartis, sutarties šalių charakteristiką, paskolos sumos ir delspinigių dydžio santykį, aplinkybę, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jo realiai patirtus nuostolius dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ir šių nuostolių dydžio. Sutartyje nustatytos labai didelės 182,5 metinių procentų dydžio netesybos, rodančios, kad paskolos davėjui be įprasto atlyginimo už naudojimąsi pinigais palūkanų forma, paskolos tinkamo grąžinimo grafiko pažeidimo atveju bus sumokėta suma, per vienerius metus beveik prilygstanti dvigubai paskolos sumai, negali būti pateisinamos įprastais praradimais dėl negalėjimo naudotis pinigais. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje paskolos sutartyje nustatytos netesybos vien dėl savo dydžio yra baudinės, ką draudžia tiek įstatymas, tiek gera moralė ir geri papročiai.
26. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė sutartį sudarė kaip fizinis asmuo, kad ji neturėjo patirties finansų srityje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Pirma, toks atsakovo argumentas, net jam pasitvirtinus, nėra reikšmingas sprendžiant ginčą dėl netesybų mažinimo, konstatavus, kad jos dėl sutartyje įtvirtinto dydžio yra baudinės. Antra, teismas, patvirtindamas 0,5 procento už kiekvieną dieną dydžio netesybas paskolos sutarčiai su fiziniu asmeniu, kurtų precedentą, kuriuo netiesiogiai skatintų šešėlinės paskolų rinkos plėtrą ir sudarytų sąlygas socialinėms įtampoms kilti, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartimi nustatyto dydžio netesybos, atsižvelgiant į paskolos sumą, įprastai sudaro sąlygas kreditoriui ilgą laiką gauti tik delspinigių mokėjimus, taip piktnaudžiauti savo padėtimi, nes paskolos ir nustatyto dydžio delspinigių sumokėjimas skolininkui tampa nepakeliama finansinė našta. Trečia, nors ieškovė nurodė, kad paskolą ėmė, siekdama gautus pinigus perskolinti, tačiau perskolinimo motyvu nurodė galutinio paskolos gavėjo nepajėgumą gauti paskolą, draugiškus santykius su juo, o ne pelno siekimą, ką patvirtina ir A. N. pasirašytas skolos raštelis. Jame nurodytos iš ieškovės pasiskolintos sumos, jų grąžinimo terminai ir įsipareigojimas grąžinti „su procentais“, tačiau palūkanų dydis nėra nurodytas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovė buvo anksčiau pasiskolinusi pinigų ir jos atžvilgiu buvo pradėta vykdomoji byla, neįrodo, kad ieškovė verčiasi pinigų perskolinimu, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad duomenų, jog pinigus, kuriuos ieškovė buvo pasiskolinusi iš UAB „Ristita“, perskolino kitiems asmenims, siekdama gauti pelną, į bylą pateikta nėra.
27. Atsakovas nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog netesybų sumažinimas daugiau kaip dvigubai ar daugiau nei dešimt kartų pažeidžia šalių valią susitarti dėl netesybų bei neatitinka sąžiningos verslo praktikos. Tačiau kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 23 punktas). Atsakovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014 pateiktas išaiškinimas dėl delspinigių pagal statybos rangos sutartį, kai abi sutarties šalys prisiima abipusius įsipareigojimus sutarties nevykdymo atveju ir būtent dėl tokių aplinkybių kasacinis teismas sprendė, kad sumažinus netesybas daugiau kaip per pusę, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat būtų paneigti protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai. Kartu minimoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad netesybos mažinamos atsižvelgiant į tai, kad abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, kad sutarties sąlygas pasiūlė atsakovas, iš kurio reikalaujamos netesybos, o netesybos sudaro trečdalį skolos sumos. Taigi, atsakovo nurodomas išaiškinimas pateiktas esant reikšmingai skirtingoms faktinėms aplinkybėms, todėl juo nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesiremia.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neprotingai didelių netesybų sumažinimo dydis yra fakto klausimas ir teismas spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik žemutinė netesybų mažinimo riba – netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; kt.). Atsakovui nepateikus jokių duomenų apie savo faktinius nuostolius, kilusius dėl paskolos sutarties pažeidimo, šalių sutartimi nustatytų netesybų šešių mėnesių laikotarpio dydžiui iš esmės atitinkant paskolos sumą, sutartyje paskolos davėjui nesant nustatytų priešpriešinių atitinkamų įsipareigojimų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neproporcingai sumažino sutartines netesybas. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas netesybų dydis laikytinas pagrįstu, atitinkančiu šalių interesų pusiausvyrą.
29. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju taikytina CK 6.258 straipsnio 3 dalis, nes išieškojimas pradėtas 2018 m., o ieškovė ginčija išieškotų delspinigių dydį. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovo argumentu nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams šiuo klausimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad teismui nagrinėjant šalių ginčą dėl sutartinių netesybų dydžio, dalis netesybų sumos iš ieškovės yra išieškota priverstine tvarka, o priverstinis vykdymo procesas negali būti pripažintas netesybų sumokėjimu, todėl netesybas išieškojus nesant skolininkės valios, CK 6.258 straipsnio 3 dalis netaikytina. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl to, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005, 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentų
30. Trečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „SG partneriai“ buvo pasitelkta paskolos sutarties parengimui bei ieškovės interesų atstovavimui notarų biure, todėl turėtų būti pašalinti atitinkami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais trečiojo asmens argumentais sutinka. Dėl aplinkybių, susijusių su paskolos sutarties parengimu, pasisakyta šios nutarties 22 punkte, todėl plačiau dėl to nepasisakoma, pažymint, kad, kaip teisingai nurodo trečiasis asmuo, UAB „SG partneriai“ pateiktoje 2017 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad ieškovei buvo suteikta finansinė konsultacija, kas papildomai pagrindžia trečiojo asmens poziciją šiuo klausimu.
31. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo atstovavo ieškovę notarų biure, teisėjų kolegijos vertinimu, yra konstatuota nepagrįstai. Kaip ir paskolos sutarties parengimo atveju, vieninteliai įrodymai, kurie patvirtina minėtą aplinkybę, yra ieškovės paaiškinimai. Tuo tarpu atsakovas ir trečiasis asmuo nurodo priešingai, o notaras M. L. teigia, kad ieškovė į notarų biurą atvyko kartu su atsakovu, o dėl kitų asmenų dalyvavimo notaras nėra tikras. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės lankymosi notarų biure ne tik su atsakovu, bet ir su trečiuoju asmeniu, faktas, kuriuo ieškovė grindžia trečiojo asmens prisidėjimą prie sutarties rengimo, byloje nėra įrodytas.
32. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis bei aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o trečiojo asmens – tenkinti bei pakeisti skundžiamą sprendimą iš jo motyvuojamosios dalies pašalinant trečiojo asmens prašomus pašalinti motyvus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
33. Atsakovas nurodo, kad iš jo buvo priteistas nepagrįstai didelis žyminis mokestis už piniginius reikalavimus A. N., kurie išskirti į atskirą civilinę bylą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis atsakovo argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, 2019 m. kovo 1 d. nutartimi priimdamas patikslintą ieškinį šioje byloje, nurodė, kad pagal reiškiamų reikalavimų apimtį ieškovė turėtų sumokėti bendrą 2 264 Eur žyminį mokestį (1 110 Eur už turtinį reikalavimą atsakovui A. N., 1 003 Eur už reikalavimą atsakovui J. G. dėl paskolos sutarties modifikavimo, 75 Eur už prašymą dėl vykdomojo įrašo pakeitimo ir 76 Eur už dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą). Ieškovė yra bendrai sumokėjusi 200 Eur žyminį mokestį, tačiau ji suformulavo prašymą atleisti ją nuo likusio žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovei atidėtinas likusio nesumokėto žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovė už kiekvieną reikalavimą atskiriems atsakovams yra sumokėjusi po 100 Eur žyminio mokesčio dalį – po 28 Eur kiekvienoje byloje už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir po 72 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimą kiekvienam iš atsakovų, todėl civilinėje byloje atsakovui A. N. ieškovei atidedamas 1 038 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas, o civilinėje byloje atsakovui J. G. ieškovei atidedamas 1 006 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu iš atsakovo buvo priteista 1 006 Eur žyminis mokestis ir tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padaryta pagrįstai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
34. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, o trečiojo asmens tenkintas, yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o trečiojo asmens – tenkinti ir priteisti iš ieškovės jo naudai 75 Eur. Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme atmetamas, nepateikus patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. pakeisti iš jos motyvuojamosios dalies pašalinant šiuos motyvus: „Kadangi sutarties tekstą rengė atsakovo ir A. N. surasta bendrovė „SG partneriai“, sutartyje buvo įrašytas toks didelis delspinigių dydis ir kitos jai nepalankios paskolos sutarties nuostatos.“; „Paskolos sutartis buvo rengiama dalyvaujant finansų tarpininko įmonei UAB „SG partneriai“; „Už tarpininkavimo paslaugas sudarant paskolos sutartį ieškovė UAB „SG partneriai“ 2017 04 18 sumokėjo“; „<...> rengiant paskolos sutartį dalyvavo <...> bendrovės „SG partneriai“ atstovas“; „Tam buvo paruošta sutartis, kurią rengė profesionali finansų tarpininko įmonė“; „Paskolos sutarties tekstas buvo parengtas atsakovo J. G. ir trečiojo asmens byloje UAB „SG partneriai“ .
Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB „SG partneriai“, juridinio asmens kodas 302490029, naudai 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Egidija Tamošiūnienė
Vytautas Zelianka