(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. Ž. ir ko“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. Ž. ir ko“ ieškinį atsakovui Grid Solutions SAS dėl delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Litgrid“, uždaroji akcinė bendrovė „Ž. ir Co“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.         Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A. Ž. ir ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Grid Solutions SAS, prašydama priteisti 923 100 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.         Ieškovė 2019 m. liepos 31 d. su atsakovu, veikusiu per Grid Solutions SAS filiāle Latvijā, pasirašė pirkimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti, parduoti ir pristatyti ieškovei į statybvietę, esančią Lietuvos Respublikos teritorijoje, 3 (tris) vnt. 600-MVA autotransformatorių, o ieškovė įsipareigojo sumokėti 5 100 000 Eur kainą. Ieškovės teigimu, pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas prekes privalėjo pristatyti per 11 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo užsakymo datos, tačiau šalys 2019 m. rugsėjo mėn. sudarytu susitarimu Nr. 1 tą terminą pakeitė ir susitarė, kad prekės bus pristatytos iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas 2019 m. rugsėjo 18 d. patvirtino prekių užsakymo vykdymą ir pranešė, kad prekės ieškovei bus pristatytos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė sutiko su tokiu atsakovo nurodytu terminu ir juo vadovavosi.

3.         Ieškovės aiškinimu, atsakovas autotransformatorių nepristatė iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Prekės nebuvo pristatytos ir iki ieškinio pareiškimo dienos (ieškinys teisme gautas 2021 m. balandžio 1 d.). Ieškovė pabrėžė, kad pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas ji turi teisę reikalauti 0,1 proc. dydžio delspinigių nuo prekių pirkimo kainos už kiekvieną vėlavimo dieną. Ieškovė prašomus priteisti delspinigius paskaičiavo už 181 dienos laikotarpį iki ieškinio pateikimo.

4.         Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo įsitikinimu, ieškinio pateikimo metu jis nebuvo praleidęs termino autotransformatorių pagaminimui ir pristatymui. Atsakovas akcentavo, kad šalims pasirašant sutartį, nebuvo žinoma, jog sutartimi ir papildomu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų vykdymas bus apsunkintas dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių: autotransformatorių techninių parametrų keitimo, užsitęsusio projektinių brėžinių ir techninių  specifikacijų patvirtinimo. Atsakovo vertinimu, aiškinant sutartį privalu atsižvelgti į šalių ikisutartinius santykius bei derybas. Kadangi prekių techninės specifikacijos ir brėžiniai buvo galutinai suderinti ir patvirtinti tik 2020 m. gegužės 27 d., todėl sutartyje nurodytas 11 mėnesių prekių gamybos bei pristatymo terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos.

5.         Atsakovas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad atsakovas pažeidė prekių gamybos bei pristatymo terminą, jam neturėtų kilti civilinė atsakomybė arba jis turėtų būti atleistas nuo tokios atsakomybės, nes prekių gamybą atsakovas pavėluotai pradėjo dėl ieškovės  veiksmų (neveikimo). Be to, pasak atsakovo, pristatyti prekių iki 2020 m. rugsėjo 30 d.  jis negalėjo ir dėl su COVID-19 epidemija susijusių force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių. Atsakovas taip pat akcentavo, kad prašomos priteisti netesybos yra per didelės, todėl bet kokiu atveju turėtų būti sumažintos.

6.         Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Litgrid“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. AB „Litgrid“ pabrėžė, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog prievolės vykdymo vėlavimas iš dalies įvyko dėl force majeure aplinkybių, teismas turėtų aiškiai įvardyti tokių aplinkybių ir vėlavimo priežastinį ryšį bei apibrėžti tikslų tokių aplinkybių egzistavimo laikotarpį.

7.         Trečiasis asmuo UAB „Ž. ir Co“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.         Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovės UAB „A. Ž. ir ko“ ieškinį atmetė.

9.         Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovės pusėje dalyvaujantys tretieji asmenys AB „Litgrid“ (kaip užsakovas) ir UAB „Ž. ir Co“ (kaip rangovas) 2019 m. kovo 20 d. sudarė rangos sutartį „Dėl LITPOL LINK jungties išplėtimo I etapo poveikio aplinkai vertinimo, projektavimo ir statybos rangos darbų“. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis nurodyta sutartimi, rangovas UAB „Ž. ir Co“ privalėjo baigti darbus trimis etapais: atlikti objekto privalomo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir gauti atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo; parengti objekto techninį projektą su visais objekto techniniais sprendiniais; atlikti ir užbaigti visus statybos rangos darbus; sutartyje numatytus darbus rangovas privalėjo užbaigti iki 2020 m. gruodžio 31 d.

10.       Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 20 d. rangos sutarties vykdymui rangovas UAB „Ž. ir Co“ pasitelkė ieškovę UAB „A. Ž. ir ko“. Ieškovė su atsakovu 2019 m. liepos 31 d. sudarė pirkimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti, parduoti ir pristatyti 3 vnt. 600 MVA autotransformatorių (rinkinį) ir dokumentus. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2019 m. liepos 31 d.  pirkimo sutarties 5.6 punktą prekės (3 vnt. autotransformatorių) turėjo būti pristatytos per 11 mėnesių nuo pirkimo užsakymo datos, o sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad pardavėjas (atsakovas) pateiks prekių dokumentaciją ir brėžinius užsakovui (ieškovei) patvirtinti per 6 savaites nuo sutarties pasirašymo.

11.       Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad šalys 2019 m. rugsėjo 30 d. papildė 2019 m. liepos 31 d. pirkimo sutartį papildomu susitarimu Nr. 1, kuriuo nustatė konkrečią transformatorių pristatymo datą – 2020 m. rugpjūčio 31 d.

12.       Pagal sutarčių aiškinimo taisykles įvertinęs šalių susitarimų sąlygas, teismas padarė išvadą, kad tiek 2019 m. liepos 31 d. pirkimo sutarties, tiek papildomo susitarimo Nr. 1 pagrindu šalys sutarė dėl terminuotos prievolės, kurią atsakovas galiausiai turėjo įvykdyti iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Teismo vertinimu, pirkimo užsakymo data reikėtų laikyti 2019 m. liepos 31 d. pirkimo sutarties sudarymo dieną, nes prekių dokumentacijos ir brėžinių patvirtinimui buvo nustatytas specialus šešių savaičių terminas nuo sutarties pasirašymo, todėl įtakos tolimesniam sutartinių įsipareigojimų vykdymui negalėjo turėti. Dėl šios priežasties teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pirkimo užsakymo data reikėtų laikyti galutinę techninių specifikacijų suderinimo datą.

13.       Teismas sutiko su atsakovu, kad tinkamam sutarties vykdymui įtakos galėjo turėti ir tokios aplinkybės, kurioms esant, leidžiama sumažinti skolininko atsakomybę arba visiškai jį atleisti nuo atsakomybės. Teismas atkreipė dėmesį, kad užsakovas (ieškovė) pasiliko teisę atlikti raštu jau patvirtintų brėžinių, projektų, specifikacijų ar bet kurio bandymo procedūrų pakeitimus, atitinkamai pakoreguodamas kainą pagal tokius pakeitimus, tačiau ginčo sutartyje nebuvo nustatyta, kaip tokie sprendiniai turėtų koreliuoti su prekių gamybos eiga ir sutarties įvykdymo terminu.

14.       Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pasibaigus prekių projektinės dokumentacijos tvirtinimo 6 savaičių terminui, ši procedūra nebuvo užbaigta. 2019 m. rugsėjo 18 d. atsakovo gamykla Turkijoje informavo ieškovę, kad gamykla jau dirba su nauju projektu ir kad transformatoriai bus pagaminti pagal pridėtą prekių techninę specifikaciją bei pristatyti iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas 2019 m. spalio 1 d. atsiuntė ieškovei autotransformatoriaus gabaritinį brėžinį, tačiau ieškovė 2019 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą transformatoriaus pagrindiniame brėžinyje pakeisti konservatoriaus vietą. 2020 m. sausio 28–31 d. atsakovas atsiuntė ieškovei gamyklinius brėžinius, tačiau 2020 m. vasario 3 d. gavo iš ieškovės dar vieną prašymą pakeisti kai kuriuos autotransformatoriaus atstumų parametrus. Atsakovas 2020 m. vasario 12 d. sutiko pakeisti minėtus parametrus, tačiau paprašė ieškovės atitinkamai pakoreguoti prekių techninę specifikaciją. 2020 m. vasario 3–5 d. ieškovė paprašė pakoreguoti prekių techninės specifikacijos 1.1.9.5.3 punktą ir pridėti papildomą apviją srovės transformatoriams. 2020 m. vasario 24 d. atsakovas informavo ieškovę, kad nepatvirtinus brėžinių, autotransformatorių pateikimas vėluos. 2020 m. kovo 3 d. į Lietuvą atvyko atsakovo gamyklos Turkijoje atstovai, kurie dar kartą įvertino papildomus užsakovo prašymus dėl prekių techninės specifikacijos keitimo. 2020 m. kovo 17 d. atsakovas užpildė atnaujintą prekių techninę specifikaciją ir antrą kartą  persiuntė ieškovei derinti visą dokumentaciją. 2020 m. kovo 18 d. ieškovė el. laišku buvo informuota apie galimą COVID-19 pandemijos įtaką prekių gamybai, buvo nurodytos galimos prekių gamybos ir tiekimo kliūtys. AB „Litgrid“ prašymu atsakovas 2020 m. kovo 25 d. ir 26 d. atsiuntė autotransformatoriaus aušinimo sprendinio išaiškinimą ir pateikė atsakymus į papildomai užduotus klausimus. 2020 m. balandžio 1 d. atsakovas paprašė kuo skubiau patvirtinti visą dokumentaciją ir nurodė, kad visus su projektiniais sprendiniais susijusius techninius klausimus būtina kuo greičiau užbaigti, nes dėl pandemijos kyla daug sunkumų, dėl kurių atsiras prekių gamybos ir tiekimo vėlavimai. 2020 m. balandžio 7 d. ieškovė atsiuntė AB „Litgrid“ pastabas, kuriose prašoma pateikti papildomus dokumentus dėl autotransformatorių gaisro gesinimo sistemos. AB „Litgrid“ reikalavo, kad ši sistema būtų parinkta, įrengta ir pateikiama autotransformatoriaus gamintojo, nors ieškovė ją užsakė iš EASUN NIFPS, o ne iš atsakovo. Siekiant išvengti vėlavimų, atsakovas 2020 m. balandžio 16 d. pakartotinai paprašė patvirtinti visą  prekių gamybai reikalingą dokumentaciją, pažymėdamas, kad dokumentacija ieškovei pateikiama jau trečią kartą. 2020 m. balandžio 22 d. atsakovas paprašė patvirtinti aušinimo sistemos sprendinį, kurio (sprendinio) prašė ieškovė bei AB „Litgrid“. 2020 m. gegužės 13 d. ieškovė atsiuntė dar vieną prašymą, kuriuo prašė patikslinti LV įvadų dokumentus. Atsakovas 2020 m. gegužės 14 d. atsakyme nurodė, kad jau yra atsakęs į užsakovo klausimus, įskaitant susitikimo metu teiktus paaiškinimus, todėl paprašė duoti patvirtinimus gamybai. 2020 m. gegužės 27 d. AB „Litgrid“ patvirtino paskutinius įvadus pagal papildomai pateiktą dokumentaciją, tokiu būdu užbaigiant prekių techninių specifikacijų tvirtinimo procesą.

15.       Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog per likusį laiką, skaičiuotiną nuo techninių specifikacijų suderinimo dienos (2020 m. gegužės mėn.) iki ginčo sutartyje nustatyto sutarties įvykdymo termino pabaigos (2020 m. rugsėjo 30 d.) atsakovui įvykdyti prievolę (pagaminti transformatorius pagal iš anksto suderintą projektinę techninę dokumentaciją), kai bendras sutarties vykdymo terminas siekė 11–12 mėnesių, buvo neįmanoma, todėl egzistuoja visos prielaidos atsakovo (skolininko) atsakomybei mažinti arba visiškai atleisti jį nuo atsakomybės.

16.       Teismo vertinimu, yra pagrindas atsakovą visiškai atleisti nuo atsakomybės, nes egzistuoja ir kitas įstatyme nustatytas pagrindas – bylos šalys susitarė, kad šalis gali būti atleista nuo atsakomybės dėl sutarties neįvykdymo, susijusio su force majeure, t. y. su aplinkybėmis, kurių šalis negalėjo kontroliuoti ir pagrįstai numatyti sudarydama sutartį, ir kai šalis negalėjo kontroliuoti, užkirsti kelią ar įveikti tokias aplinkybes arba jų padarinius.

17.       Teismas pripažino visuotinai žinoma aplinkybe, kad pirmieji COVID-19 atvejai buvo registruoti 2019 m. pabaigoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tik 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje Wuhano savivaldybė pranešė grupinius pneumonijos atvejus, dėl ko ir buvo nustatytas COVID-19 (Who.int. Listings of WHO’s response to COVID-19). Valstybės 2020 m. kovo mėn. viena po kitos ėmė įvedinėti judėjimo per sieną ir šalies viduje ribojimus. Griežtus judėjimo per sieną ir šalies viduje ribojimus Turkija nustatė 2020 m. kovo 11 d., Lietuva – 2020 m. kovo 16 d.

18.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovas praleido Sutartyje nustatytą terminą prekėms pristatyti ne tik dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų nepateisinamai ilgo parengtų techninių specifikacijų derinimo, bet ir dėl force majeure aplinkybių pasireiškimo, nes tokių aplinkybių taikymui nustatyti visi kvalifikuojantys požymiai: 1) COVID-19 pandemija kilo 2020 m. pradžioje, o Sutartis buvo sudaryta ir vėliau keičiama 2019 m. liepos - rugsėjo mėn.; 2) dėl susidariusių aplinkybių Sutarties objektyviai nebuvo galima laiku įvykdyti, kadangi pritaikytos papildomos COVID-19 prevencijos  priemonės ir atsakovo darbuotojų susirgimai COVID-19 infekcija bei darbuotojų izoliacija, darbų organizavimo bei medžiagų tiekimo sutrikimai neleido vykdyti darbų tuo intensyvumu, kaip buvo planuota sudarant Sutartį; 3) atsakovas ėmėsi visų būtinų veiksmų informuoti ieškovę apie taikomas priemones ir veiksmus, dar 2020 m. kovo 25 d. pasitvirtino prevencines priemones, tačiau net ir laikantis gamykloje nustatytų saugumo reikalavimų, visiškai apsisaugoti nuo COVID-19 viruso grėsmės buvo neįmanoma; 4) atsakovas nebuvo prisiėmęs nurodytų aplinkybių atsiradimo rizikos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Žilinskio ir ko“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, remdamasis nevisapusišku ir neobjektyviu įrodinėjamų aplinkybių vertinimu, nemotyvuotai teikė prioritetą tik atsakovo pateiktiems argumentams bei įrodymais, neanalizavo ieškovo pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl byloje apklaustų šešių liudytojų parodymų.

19.2.                      Teismas konstatavo atsakovui naudingų faktinių aplinkybių buvimą, nepagrįsdamas jų įrodymais, nemotyvavo ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, visiškai nepasisakė, kodėl atmeta ieškovei palankius liudytojų parodymus.

19.3.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas dėl skolininko atsakomybės mažinimo, esant ir kreditoriaus kaltei.

19.4.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reguliuojančias skolininko atleidimą nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių bei valstybės veiksmų.

19.5.                      Teismas išvadą dėl ieškovės tariamo delsimo patvirtinti atsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją klaidingai grindė neegzistuojančia Sutarties nuostata – jos 7.1 punkte prievolė nustatyta ne ieškovei, o atsakovui (atsakovo prievolė pateikti projektinę dokumentaciją ieškovei tvirtinti).

19.6.                      Ieškovės kaltę dėl delsimo tvirtinti dokumentaciją teismas grindė tik dalimi šalių raštų, ignoruodamas juos paneigiančius kitus ieškovės ir atsakovo raštus bei su tuo susijusius įrodymus.

19.7.                      Teismas nenustatė ieškovės tariamos kaltės laipsnio – kokia konkrečia apimtimi ieškovės neveikimas tariamai darė įtaką atsakovo prievolės neįvykdymui (už kiek vėlavimo dienų būtų atsakinga ieškovė).

19.8.                      Teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo atsakomybės dėl tokių tariamų nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios pagal įstatymą yra išimtinės ir nelaikomos nenugalima jėga.

19.9.                      Teismas, prieštaraudamas įstatymui ir teismų praktikai, atsakovo nurodytą sutarties vykdymo suvaržymą (atsiradusį dėl COVID-19 ir Turkijos valstybės taikytų ribojančių priemonių), kuomet mažesnio intensyvumo bei lėtesnis sutarties vykdymas buvo įmanomas ir faktiškai vyko, nepagrįstai pripažino force majeure aplinkybėmis.

19.10.                      Atsakovas neįrodė teiginių dėl neprotingo delspinigių dydžio ir jų mažinimo pagrindo. Delspinigių dydis buvo pagrįstas abiem šalims žinomu išskirtinės svarbos sutarties tikslu – atsakovo prievolė pateikti ieškovei prekes buvo tiesiogiai susieta su valstybinės reikšmės ir nacionalinio saugumo svarbos LitPolLink energetinio projekto įvykdymu.

20.       Atsakovas Grid Solutions SAS atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais į skundą:

20.1.                      Teismai tinkamai aiškino Sutartį, įskaitant jos 7.1 punktą, ir pagrįstai nustatė, kad užsitęsusį projektinės dokumentacijos tvirtinimą lėmė ieškovės veiksmai (neveikimas).

20.2.                      Nėra pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimas ir skundžiamo teismo sprendimo motyvai iš esmės pasikeistų, jei Sutarties 7.1 punktas sprendime būtų aiškinamas taip, kaip to pageidauja ieškovė. Ne pavėluotas brėžinių parengimas, o užsitęsęs jų derinimas buvo esminė priežastis, kodėl transformatorių gamyba galėjo būti pradėta tik 2020 m. vasarą.

20.3.                      Teismas sprendime nurodė konkrečias aplinkybes, pagrindžiančias, kodėl projektinės techninės dokumentacijos tvirtinimas nepagrįstai užsitęsė, be to, šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl esą netinkamo įrodymų byloje ištyrimo yra nepagrįsti.

20.4.                      Teismas teisingai nustatė, kad techninės dokumentacijos suderinimas užsitęsė dėl ieškovės veiksmų ir pagrįstai nusprendė, kad tai lėmė atsakovo vėlavimą pagaminti ir pateikti transformatorius.

20.5.                      Teismas tinkamai taikė atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus ir sprendime konstatavo, kad ne atsakovo, o ieškovės ar trečiojo asmens veiksmai lėmė Sutartyje numatytų terminų praleidimą.

20.6.                      Teismas tinkamai įvertino Sutartyje ir atsakovo (prekių gamintojo) pasiūlyme nurodytą transformatorių gamybos trukmę (11–12 mėnesių), pagrįstai tuo rėmėsi, vertindamas atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus.

20.7.                      Išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus ir įvertinęs faktines aplinkybes, teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad yra visos sąlygos atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl force majeure (COVID-19) įtakos transformatorių gamybos procesui.

20.8.                      Teismo išvada dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybes force majeure aplinkybių pagrindu padaryta remiantis išsamiu įrodymų ir šalių paaiškinimų įvertinimu.

20.9.                      Apeliacinio skundo argumentai dėl netesybų (ne)mažinimo sąlygų yra nepagrįsti.

21.       Trečiasis asmuo AB „Litgrid“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą išspręsti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens atsiliepimas motyvuojamas šiais teiginiais:

21.1.                       Vienintelis su autotransformatoriais susijęs techninės specifikacijos reikalavimas, kurio keitimas buvo inicijuotas rangovo UAB „Ž. ir Co“ nurodymu, buvo reikalavimas dėl gaisro gesinimo sistemos atitikimo techninei specifikacijai. Po ilgų diskusijų ir apsikeitimo pretenzijomis AB „Litgrid“ su rangovu sutarė taikiai išspręsti ginčą ir 2020 m. lapkričio 11 d. pasirašė susitarimą dėl sutarties pakeitimo.

21.2.                      Nors teismas sprendime nurodė apie visų force majeure sąlygų atsiradimą, tačiau teismo pateiktas tokių sąlygų buvimo aiškinimas neatitinka teisės aktų bei formuojamos aktualios teismų praktikos.

21.3.                      Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovo gamyklos Turkijoje veikla po COVID-19 pandemijos paskelbimo niekada nebuvo sustabdyta. Nors ir su taikomais ribojimais, gamykla toliau veikė, o ši aplinkybė savaime reiškia, kad force majeure faktas negali būti konstatuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų nagrinėti bylą peržengiant apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių 

23.       Pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl įstatyme numatyto nenugalimos jėgos (force majeure) buvimo fakto.

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. CK 6.253 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.

25.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis, o tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022 48 punktas). Visgi, antrasis nenugalimos jėgos kriterijaus aiškinimas apima ir tai, kad nenugalima jėga laikomi ne tik objektyvaus neįmanomumo atvejai, bet ir kitos išorinių veiksnių nulemtos neįmanomumo atmainos, kurios pripažįstamos šiuolaikinėje sutarčių teisėje, pavyzdžiui, sutarties vykdymo ekonominis (praktinis) neįmanomumas, sutarties tikslo žlugimas (frustracija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022 44 punktas).

26.       Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, neegzistavo būtinoji force majeure taikymo sąlyga – objektyvus neįmanomumas vykdyti sutartį, nes atsakovas galėjo vykdyti gamybą, bet tik mažesniu nei numatyta intensyvumu. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pažymi, kad objektyvaus neįmanomumo kriterijus pagal teismų praktiką ir teisės doktriną visais atvejais nereiškia, kad turi egzistuoti absoliutus negalimumas sutarties šalies veiksmams, tačiau neneigia ieškovės pozicijos, kad gamyba, nors ir mažesne apimtimi, galėjo būti vykdoma. Taigi atsakovas iš esmės sutinka su ieškovės teiginiu, kad, nepaisant taikomų COVID-19 pandemijos suvaldymui skirtų apribojimų, jis galėjo vykdyti gamybą, tik mažesne nei įprasta apimtimi. Vadinasi, byloje negali būti konstatuojamas faktinis objektyvus neįmanomumas atsakovui įvykdyti šalių sudarytą sutartį.

27.       Kaip jau minėta (šio sprendimo 25 punktas), Lietuvos teisinėje sistemoje yra pasisakoma ir apie kitas išorinių veiksnių nulemtas neįmanomumo atmainas, kurios pripažįstamos šiuolaikinėje sutarčių teisėje, pavyzdžiui, sutarties vykdymo ekonominis (praktinis) neįmanomumas, sutarties tikslo žlugimas (frustracija). Šiuo atveju atsakovas, remdamasis force majeure institutu, kaip pagrindu jį atleisti nuo civilinės atsakomybės, nedetalizavo, su kokiu konkrečiu kitokio pobūdžio neįmanomumu (sutarties ekonominiu ar praktiniu neįmanomumu, sutarties tikslo žlugimu ar kt.) jis buvo susidūręs vykdydamas šalių sudarytą sutartį tuo laikotarpiu, už kurį ieškovė prašo priteisti delspinigius. Vien ta aplinkybė, kad dėl COVID-19 pandemijos įvairiose pasaulio valstybėse buvo taikomi įvairūs ribojimai, pati savaime negali būti automatiškai vertinama kaip pagrindas taikyti nenugalimos jėgos institutą ir sutarties šalį atleisti nuo civilinės atsakomybės. Ginčo byloje šalis, kuri remiasi nenugalima jėgos aplinkybėmis, privalo įrodyti, kad konkrečiu atveju egzistavo teisinėje sistemoje pripažįstamas objektyvaus ar kitokio pobūdžio neįmanomumas įvykdyti sutartį (CPK 12, 178 straipsniai).

28.       Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė būtinosios force majeure instituto taikymo sąlygos – objektyvaus ar kitokio teisinėje sistemoje pripažįstamo neįmanomumo vykdyti sutartį, todėl nėra pagrindo CK 6.212 straipsnio normų taikymui. Darytina išvada, kad apeliaciniame skunde pagrįstai nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl nenugalimos jėgos, kaip teisinio pagrindo atmesti ieškinį, egzistavimo.

Dėl valstybės veiksmų, kaip pagrindo atleisti nuo civilinės atsakomybės 

29.       Apeliaciniame skunde pabrėžta, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog valstybės veiksmai yra ne sudėtinė nenugalimos jėgos, kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės teisinio pagrindo, dalis, bet atskiras teisinis pagrindas atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės. Atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuotas šių atleidimo nuo atsakomybės pagrindų panašumas ir tai, kad jų taikymo teisinės sąlygos yra vienodos. 

30.       Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų. Valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti (CK 6.253 straipsnio 3 dalis).

31.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad valstybės veiksmų, kaip vieno iš civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų, taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais valstybės institucijų veiksmais ar aktais, dėl kurių įpareigotas asmuo negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų arba kurie lemia negalėjimą laikytis tam tikros pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.253 straipsnio 3 dalyje pateikta valstybės veiksmų, kaip pagrindo atleisti nuo civilinės atsakomybės ir jos netaikyti, apibrėžtis suponuoja išvadą, kad šiam pagrindui konstatuoti būtina atitinkamų sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) valstybės institucijų veiksmai (aktai); 2) veiksmai (aktai) turi būti nenumatyti ir privalomi asmeniui; 3) veiksmai (aktai) turi būti tokie, dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma; 4) asmuo neturėjo teisės veiksmų (aktų) ginčyti teismo ar administracine tvarka. Taigi, valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių asmeniui neįmanoma įvykdyti prievolę, be kita ko, gali būti pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės tik tais atvejais, kai šie veiksmai negalėjo būti iš anksto numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019 40–41 punktai).

32.       Atsakovas pateikė į bylą 2020 m. gegužės 11 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad įmonė Ms. GE  Grid Solutions Enerji End. AS, VAT priklauso Turkijos prekybos rūmams ir Gebze prekybos rūmams ir ši įmonė veikia kaip Baris Mahallesi G. C. Nr. 32041400 – Gebze/KOCAELI (el. b. t. II, l. 161–168). Šioje pažymoje nurodyta, kad Turkijoje buvo nustatyti ribojimai: Vyriausybės 2020 m. kovo 12 d. nutarimu sustabdytas mokymas klasėse visose mokyklose; Vyriausybės 2020 m. kovo 21 d. nutarimu įvesta komendanto valanda didelės rizikos grupės asmenims; Vyriausybės 2020 m. kovo 27 d. nutarimu bus įvesti papildomi ribojimai 30 miestų, tarpmiestinės kelionės autobusais galimos tik gavus provincijų valdžios institucijų leidimus, privatus sektorius privalo nustatyti lanksčias darbo valandas, dalyvaujant minimaliam darbuotojų skaičiui, viešos vietos (naudojamos bėgimui, žvejybai, iškyloms ir pan.) uždaromos savaitgaliais, keleivių užimamos vietos transporto priemonėse turi sudaryti ne daugiau kaip 50 proc. bendro faktinio vietų kiekio, provincijų pandemijos valdymo komitetai turi teisę nustatyti griežtesnes priemones; Vyriausybės 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu karantinas įvestas 31 mieste, o karantino metu draudžiama atvykti ir išvykti iš šių miestų, išskyrus būtiniausių prekių tiekimo transporto priemones; Vyriausybės 2020 m. balandžio 10 d. nutarimu 48 val. uždarytas 31 miestas, įvedant komendanto valandą; Vyriausybės 2020 m. balandžio 14 d. nutarimu 48 val. uždarytas 31 miestas, įvedant komendanto valandą, Vyriausybės 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu keturioms paroms uždarytas 31 miestas; Vyriausybės 2020 m. balandžio 28 d. nutarimu trims paroms uždarytas 31 miestas; Vyriausybės 2020 m. gegužės 7 d. nutarimu dviem paroms uždaryti 24 miestai. Pažymoje nurodyta, kad dėl nepaprastųjų COVID-19 protrūkio aplinkybių įvestos priemonės turi neigiamos įtakos įprastam prekių, darbo ir paslaugų judėjimui Turkijos Respublikos teritorijoje. Byloje nėra duomenų, ar tokius Turkijos Vyriausybės nutarimus atsakovas turėjo teisę ginčyti teismo ar administracine tvarka.

33.       Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jo buveinė yra Prancūzijoje, tačiau  gamybą jis vykdo savo gamykloje, kuri yra Turkijoje. Šio sprendimo 32 punkte išvardyti COVID-19 pandemijos metu Turkijoje galioję apribojimai patvirtina, kad gamyklose Turkijoje nebuvo nustatyta veiklos draudimų, išskyrus prievolę nustatyti lanksčias darbo valandas, vykdyti veiklą dalyvaujant minimaliam darbuotojų skaičiui. Vadinasi, nors Turkijoje galioję veiklos apribojimai galėjo turėti įtakos gamybos organizavimui bei tikėtinai lėmė gamybos apimčių (masto) sumažėjimą, tačiau jų negalima vertinti kaip Turkijos valstybės veiksmų (dėl Turkijos Vyriausybės priimtų aktų), dėl kurių tapo neįmanoma įvykdyti prievolę ieškovei. Nenustačius vieno iš būtinų  kriterijų taikyti CK numatytą atleidimo nuo atsakomybės pagrindą dėl valstybės veiksmų (prievolės įvykdymo neįmanomumo), atsakovas negali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 3 dalį.

Dėl kreditoriaus kaltės (ne)buvimo

34.       Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ir dėl ieškovės kaltės, nes ieškovės ir atsakovo 2019 m. liepos 31 d. sudarytoje pirkimo sutartyje numatytos dokumentacijos patvirtinimo procedūros buvo baigtos ne per 6 savaites (kaip numatyta Sutartyje), bet žymiai vėliau – 2020 m. gegužės mėn., o byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog dokumentacijos tvirtinimo procedūros tiek ilgai užsitęsė dėl atsakovo kaltės.

35.       Apeliaciniame skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ieškovės kaltės uždelsiant tvirtinti atsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją grindė tik dalimi į bylą pateiktų įrodymų. Pasak apeliantės, teismas ignoravo aplinkybes, jog atsakovas laiku neparengė projekto, vilkino „trūkumų aptikimą ir jų taisymą“. Apeliantė taip pat pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo ieškovės kaltės pasireiškimo, tik abstrakčiai nurodė apie ieškovės kaltės buvimą. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, kad šalių sudarytoje Sutartyje buvo numatytas vienas autotransformatorių pristatymo terminas – iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., bet ne „11–12 mėnesių bendras sutarties terminas, skaičiuojamas nuo techninių specifikacijų suderinimo dienos“ ar „sutarties pabaigos terminas iki 2020 m. rugsėjo 30 d.“.

36.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad teismas tinkamai aiškino 2019 m. liepos 31 d. pirkimo sutarties 7.1 punktą ir pagrįstai nustatė, kad užsitęsusį projektinės dokumentacijos tvirtinimą lėmė ieškovės veiksmai (neveikimas). Atsakovo teigimu, ne vėlyvas brėžinių parengimas, o užsitęsęs jų suderinimas buvo esminė priežastis, kodėl autotransformatorių gamyba galėjo būti pradėta tik 2020 m. vasarą. Atsakovo nuomone, net jei ir būtų konstatuotas atsakovo prievolės pateikti brėžinius per 6 savaites nuo sutarties pasirašymo pažeidimas, tai nepakeistų fakto, kad ieškovės (trečiojo asmens) iniciatyva konkretūs prekių techniniai parametrai buvo keičiami 2019 m. rugsėjo–2020 m. gegužės mėn. laikotarpiu. Atsakovo įsitikinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad ne atsakovo veiksmai, o ieškovės, trečiųjų asmenų UAB „Ž. ir Co“ ir AB „Litgrid“ ginčas dėl priešgaisrinės sistemos atitikties projektui lėmė, kad techninio projekto (bylos) derinimas užtruko tiek ilgai.

37.       Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nukentėjusio asmens veiksmai apibrėžti kaip veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

38.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo asmens veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiajam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika. Konstatavus CK 6.253 straipsnyje nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiškai ar tam tikra dalimi atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021 38 punktas ir jame nurodyta praktika).

39.       Šalys 2019 m. liepos 31 d. pirkimo sutarties 7.1 punkte susitarė, kad pardavėjas (atsakovas) pateiks prekių dokumentaciją ir brėžinius užsakovui (ieškovei) patvirtinti per 6 savaites nuo sutarties pasirašymo. Atsiliepime į apeliacinį skundą neginčijama, kad atsakovas pažeidė Sutartyje numatytą terminą pateikti brėžinius, tik akcentuojama, kad autotransformatorių gamybos vėlavimą lėmė ne vėlyvas brėžinių parengimas, o užsitęsęs jų suderinimas – ieškovės (ir trečiojo asmens AB „Litgrid“) iniciatyva techninės specifikacijos ir prekių parametrai buvo keičiami per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m. gegužės mėn. Šios atsakovo akcentuojamos aplinkybės negali būti vertinamos kaip sąmoningi nukentėjusiojo asmens veiksmai, kuriuos atlikdamas asmuo turi žinoti ir suprasti, kad ateityje tokie veiksmai tikėtinai bus pripažinti neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad gali būti nustatyta mišri ginčo šalių kaltė, kurios buvimas sudaro pagrindą visiškai atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

40.       CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Šios CK normos gali būti taikomos, tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, 32 punktas ir jame nurodyta praktika). Be to, kasacinis teismas yra akcentavęs, kad CK normose įtvirtinta kreditoriaus pareiga elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų, nuostoliams sumažinti. Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020,  42 punktas ir jame nurodyta praktika).

41.       Šalių 2019 m. liepos 31 d. pirkimo sutarties 5.6 punkte numatyta, kad prekės (3 vnt. autotransformatorių) bus pristatytos per 11 (vienuolika) mėnesių nuo pirkimo užsakymo datos. Papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2019 m. liepos 31 d. pirkimo sutarties šalys susitarė sutarties 5.6 punktą pakeisti, išdėstant, kad prekės (3 vnt. autotransformatorių) bus pristatytos iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

42.        Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovė pateikė atsakovui prašymą pakeisti transformatoriaus pagrindiniame brėžinyje konservatoriaus vietą. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 28–31 d. atsakovas atsiuntė ieškovei gamyklinius brėžinius, tačiau 2020 m. vasario 3 d. gavo iš ieškovės prašymą pakeisti kai kuriuos autotransformatoriaus atstumų parametrus. Atsakovas  2020 m. vasario 12 d. sutiko pakeisti minėtus parametrus, tačiau paprašė ieškovės atitinkamai pakoreguoti prekių techninę specifikaciją. Ši ir kita pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta detali informacija apie šalių komunikavimą, vykusį nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. pabaigos, susijusi su projektinės ir techninės dokumentacijos rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūromis, atsispindi šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo 14 punkte, todėl nebekartojama.

43.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. gegužės 14 d. paprašė duoti patvirtinimus autotransformatorių gamybai, o trečiasis asmuo AB „Litgrid“ 2020 m. gegužės 27 d. patvirtino paskutinius įvadus pagal papildomai pateiktą dokumentaciją, tokiu būdu užbaigiant prekių techninių specifikacijų derinimo ir tvirtinimo procesą.

44.       Susipažinus su šalių 2019 m. liepos 31 d. pirkimo sutarties sąlygomis nustatyta, kad Sutartyje nebuvo numatyti techninės dokumentacijos derinimo terminai. Sutarties 7.2 punkte apibrėžta ieškovės teisė atlikti jau raštu patvirtintų brėžinių, projektų, specifikacijų ar bet kurio bandymo procedūrų pakeitimus, atitinkamai pakoreguojant kainą pagal tokius pakeitimus.

45.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. balandžio 17 d. raštu atsakovo gamykla Turkijoje informavo ieškovę apie dėl COVID-19 pandemijos sumažintus gamyklos pajėgumus. Taip pat ieškovė buvo įspėta, kad gamybą reikėtų pradėti 2020 m. balandžio mėn. pabaigoje, atsižvelgiant į tai, jog gamyba negali prasidėti be kliento galutinio leidimo, o tuo atveju, jei gamyba nebus pradėta nuo nurodyto termino, pristatymas neišvengiamai vėluos (el. b. t. 2, l. 161–162). 2020 m. gegužės 8 d. el. laiške ieškovė atsakovei nurodė, kad patvirtina brėžinius, pateiktus 2020 m. gegužės 8 d., su tolimesne pastaba: priešgaisrinės saugos vamzdis turi būti 1 300 mm (el. b. t. 4, l. 434). Atsakovas 2020 m. gegužės 13 d. el. laiške ieškovei nurodė pridedantis informaciją, kad pagrindiniai transformatoriaus brėžiniai patvirtinti ir pradedama gamyba, o jokie papildomi pakeitimai nebebus vertinami, be to, nebebus priimami jokie esminiai pataisymai, galintys paveikti gamybos procesą (el. b. t. 4, l. 49). 2020 m. gegužės 19 d. el. laiške atsakovas nurodė ieškovei, kad transformatorių priėmimo bandymai gamykloje (FAT) numatyti 2020 m. rugsėjo mėn. tuo atveju, jei gamybos leidimas bus pateiktas ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 22 d., su sąlyga, jog nebeatsiras nuo jų nepriklausančių nepalankių sąlygų, taip pat nurodė, kad iškilusi problema yra ta, kad gamybos leidimas vis dar nepateiktas (el. b. t. 4, l. 180-181). Ieškovės 2020 m. gegužės 21 d. atsakyme nurodyta, kad ieškovė nesupranta, kodėl prašoma patvirtinti jau patvirtintus brėžinius, jog patvirtinimas pateiktas 2020 m. gegužės 11 d. ir ieškovė yra priėmusi bei remiasi atsakovo 2020 m. gegužės 13 d. patvirtinimu, kad gamyba pradėta pagal ieškovės pateiktą patvirtinimą (el. b. t. 4, l. 180).

46.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 14, 42 ir 45 punktuose, laikytina nustatyta, kad atsakovas apie galimą prievolės vykdymo vėlavimą operatyviai nepatvirtinus pateiktų brėžinių, ieškovę įspėjo 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. balandžio 1 ir 16 d., o 2020 m. balandžio 17 d. rašte atsakovas nurodė galutinį terminą (iki 2020 m. balandžio mėn. pabaigos) iki kada pateikti brėžiniai bei dokumentacija turi būti suderinti, jog būtų pradėta gamyba, kitaip prekių pateikimas ir pristatymas neišvengiamai vėluos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė galutinį brėžinių patvirtinimą pateikė 2020 m. gegužės 11 d., o atsakovas 2020 m. gegužės 13 d. nurodė, kad ieškovės patvirtinimas priimtas ir pradedama gamyba. Taigi, atsakovo nurodytas galutinis terminas brėžinių patvirtinimui turėjo pasibaigti vėliausiai 2020 m. balandžio 30 d. Ieškovė tokį patvirtinimą pateikė nuo atsakovės nustatyto galutinio termino pabaigos praėjus 11 dienų (2020 m. gegužės 11 d.). Atsakovas patvirtino pradėjęs gamybą 13 dienų vėliau (2020 m. gegužės 13 d.), nei buvo numatęs, kai ieškovei nustatė galutinį terminą pateikti dokumentacijos bei brėžinių patvirtinimą. Tai reiškia, kad pagal atsakovės raštuose išdėstytus skaičiavimus, dėl delsimo suderinti dokumentaciją bei brėžinius galėjo susidaryti maksimaliai 13 kalendorinių dienų vėlavimas pradėti gaminti autotransformatorius.

47.       Ieškovės ieškinys gautas 2021 m. balandžio 1 d. Ieškinyje nurodyta, kad autotransformatoriai nebuvo pristatyti iki ieškinio pateikimo dienos, o prašomus priteisti delspinigius ieškovė skaičiavo nuo 2020 m. spalio 1 d. Įvertinus bendrą prekių pagal Sutartį pristatymo vėlavimo trukmę (šalių pasirašytame papildomame susitarime Nr. 1 prie 2019 m. liepos 31 d. pirkimo sutarties numatytas prekių pristatymo terminas 2020 m. rugpjūčio 31 d., todėl ieškinio pateikimo teismui metu pristatymo vėlavimas truko 213 dienų), pirmiau nustatytas 13 dienų uždelsimas pradėti gamybą dėl užsitęsusių dokumentacijos bei brėžinių suderinimo procedūrų, laikytinas nežymiu, todėl šioje sprendimo dalyje analizuojamos aplinkybės nesukuria prielaidų tiek atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, tiek mažinti jo atsakomybę CK 6.248 straipsnio 4 dalies bei CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindais.

48.       Remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atleido atsakovą nuo civilinės atsakomybės, konstatuodamas tiek atsakovo, tiek ieškovės kaltės dėl prievolių pagal Sutartį vykdymo pažeidimų buvimą.

Dėl delspinigių dydžio

49.       Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 923 100 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už 181 kalendorinės dienos laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. 

50.       Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 2019 m. liepos 31 d. pirkimo sutarties 10.2 punkte bylos šalys susitarė, kad jeigu pardavėjas (atsakovas) nepateikia visų ar dalies prekių ar paslaugų (garantinių darbų, laiku neatlieka FAT, laiku nepateikia sutarties įvykdymo garantijos ar garantinio užtikrinimo bei vėluoja pateikti prekių dokumentus ir brėžinius) per Sutartyje nurodytus terminus, pardavėjas (atsakovas) atlygins užsakovui (ieškovei) delspinigius, siekiančius 0,1 proc. prekių vertės, nurodytos 2.1 punkte, už kiekvieną vėlavimo dieną. Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas (atsakovas) parduos ir pristatys, o užsakovas (ieškovė) priims ir nupirks prekes už 5 100 000 Eur kainą (1 700 000 Eur už vnt.).

51.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas akcentavo, kad yra pagrindas mažinti šalių sutartus delspinigius, kadangi atsakovo atžvilgiu pritaikytos netesybos (923 100 Eur) pagal dydį sudaro 35 proc. (įvertinus ir delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d.) visos pirkimo sutarties kainos, be to, ieškovės ir byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų sudarytose sutartyse, susijusiose su ginčo transformatorių pristatymu, numatyti mažesni – 0,04 proc. dydžio delspinigiai, ribojant maksimalias netesybas 10 proc. dydžiu nuo sutarties kainos.

52.       CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, be to, netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Analogiškos norminės nuostatos išdėstytos ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje.

53.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 29 punktas ir jame nurodyta praktika). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018 80 punktą). Taigi, nustačius, kad netesybos yra neprotingai didelės, teismo intervencija sumažinant netesybų dydį iki protingo dydžio nelaikytina paneigiančia šalių valią.

54.       Šiame kontekste paminėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, tai, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020 54 punktą ir jame nurodytą praktiką).

55.       Pagal šalių sudarytą Sutartį delspinigiai sudaro 0,1 proc. nuo visos sutarties kainos, arba po 5 100 Eur už vieną prievolės įvykdymo vėlavimo (termino praleidimo) dieną. Šioje byloje prašoma priteisti delspinigių suma sudaro 18,1 proc. visos transformatorių pirkimo kainos. Apeliantė tokio delspinigių dydžio nustatymą grindžia Sutarties išskirtinės svarbos tikslu – autotransformatoriai yra tiesiogiai susiję su valstybinės reikšmės LitPolLink energetinio projekto įvykdymu. Nors ieškovė akcentavo savo įsipareigojimų įvykdymo svarbą, t. y. įsipareigojimo laiku pateikti autotransformatorius svarbą, tačiau procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokiu būdu apie ginčo Sutarties svarbą, prieš ją sudarydama ir sutardama dėl delspinigių dydžio, informavo atsakovą. Vien tai, kad atsakovas yra verslo subjektas, turintis ir galintis įvertinti sudaromos sutarties sąlygas bei tokia sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdymo finansines pasekmes, nepašalina teismo pareigos įvertinti, ar šalių Sutartyje numatytas netesybų dydis yra protingas.

56.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutartyje numatytas 0,1 proc. nuo prekių kainos delspinigių dydis už kiekvieną vėlavimo dieną nėra protingas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad protingo dydžio delspinigiais per vėlavimo įvykdyti prievolę laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. laikytina 510 000 Eur suma, o tai sudaro 0,055 proc. nuo sutarties kainos arba po 2 817,68 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo (termino praleidimo) dieną. Toks delspinigių dydis yra pakankamas, kad galėtų atlikti tinkamo sutarties prievolių vykdymo užtikrinimo funkciją, taip pat kompensuoti galimus Sutarties šalių finansinius praradimus.

57.       Apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentuojama, kad ieškiniu prašomas priteisti netesybų dydis neužtikrina ieškovės realiai patirtų 2 163 061,70 Eur nuostolių. Apeliaciniame skunde vertindama atsakovo pateiktus argumentus dėl netesybų mažinimo, ieškovė pabrėžė, kad neturi pareigos įrodinėti priežastinio ryšio tarp jos patirtų nuostolių ir atsakovo padaryto Sutarties pažeidimo. Su tokia ieškovės pozicija nėra pagrindo sutikti. Kaip nurodyta šio sprendimo 52 punkte, teismų praktikoje ribojimas mažinti netesybas siejamas būtent su nuostoliais, patirtais dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Vadinasi, tam, kad toks netesybų mažinimo ribojimas būtų taikomas, turi būti nustatyta, jog šalies, prašančios taikyti netesybas, nuostoliai yra susiję būtent su kitos šalies padarytu prievolės pažeidimu.

58.       Iš į bylą pateikto AB „Litgrid“ 2021 m. birželio 11 d. rašto matyti, kad AB „Litgrid“ atmetė  UAB „Ž. ir Co“ argumentus, susijusius su force majeure aplinkybėmis, ir padarė išvadą, kad sutarties, sudarytos tarp AB „Litgrid“ ir UAB „Ž. ir Co“, įvykdymo laiko praleidimas buvo lemtas rangovo (UAB „Ž. ir Co“) sisteminių sutarties vykdymo trūkumų (nekokybiškos techninės dokumentacijos ir pavėluoto jos teikimo AB „Litgrid“ derinti, aplaidaus ir nerūpestingo darbų planavimo, nekokybiško ir pavėluoto darbų vykdymo, įrangos ir (ar)medžiagų vėlavimo, netinkamos komunikacijos, nebendradarbiavimo ir kt.) bei paneigia rangovo UAB „Ž. ir Co“ nurodytą prielaidą, kad sutarties  įvykdymo laiko praleidimui lemiamos įtakos esą turėjo COVID-19 pandemija bei AB „Litgrid“ vėlavimas 69 dienas sudaryti sutartį dėl teisminių ginčų (el. b. t. 5, l. 87–104). Savo patirtus nuostolius ieškovė apeliaciniame skunde grindė trečiojo asmens UAB „Ž. ir Co“ 2022 m. sausio 25 d. pranešimu apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą bei UAB „Ž. ir Co“ 2021 m. gruodžio 31 d. sudaryta PVM sąskaita faktūra, į kurią įtraukti AB „Litgrid“ taikyti delspinigiai už laikotarpius nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. (el. b. t. 7, l. 108–110). Šiame kontekste pastebėtina, kad trečiųjų asmenų AB „Litgrid“ bei UAB „Ž. ir Co“ sudarytos sutarties objektas (AB „Litgrid“ 2021 m. birželio 11 d. rašte nurodyta trečiųjų asmenų sudarytos  sutarties informacija: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2018-612268) yra platesnės apimties (LitPol Link jungties išplėtimo įrengiant autotransformatorius Alytaus transformatorių pastotėje sinchroniniam darbui avariniu režimu su kontinentinės Europos tinklais darbai) nei šioje byloje analizuotos 2019 m. liepos 31 d. pirkimo sutarties objektas (3 vnt. autotransformatorių pirkimas). Taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje analizuojamas delspinigių skaičiavimo laikotarpis (nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.) nesutampa su UAB „Ž. ir Co“ 2022 m. sausio 25 d pranešimo priede nurodytais nuostolių dėl AB „Litgrid“ įskaitytų delspinigių laikotarpiais. Taigi ieškovė nepagrindė, jog jos nurodytas nuostolių dydis (2 163 061,70 Eur) gali būti siejamas su atsakovo prievolės pristatyti autotransformatorius neįvykdymu per laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo spręsti, kad 510 000 Eur dydžio netesybos (delspinigiai) yra mažesnės, nei ieškovės patirti minimalūs nuostoliai dėl per laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. atsakovo padaryto Sutarties pažeidimo.

59.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius iki 510 000 Eur sumos. 

Dėl procesinių palūkanų ir bylos baigties

60.       Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

61.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį.

62.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje akcentuota, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

63.       Ieškovei prašant, yra pagrindas priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento.

64.       Padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo atžvilgiu netaikė civilinės atsakomybės (atleido nuo civilinės atsakomybės), konstatuotina, jog visiškai atmetus ieškinį, byla buvo išspręsta neteisingai, todėl apskųstas sprendimas yra naikinamas. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus pagrindą sumažinti ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį, ieškovės UAB „A. Ž. ir ko“ ieškinys atsakovui Grid Solutions SAS tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteisiama ieškovei 510 000 Eur delspinigių bei 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

66.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis ). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, tačiau visais atvejais tokios išlaidos priteisiamos įvertinant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyti maksimalūs priteistini užmokesčio dydžiai. Kokio konkretaus dydžio išlaidų atlyginimas būtų protingas, proporcingas ir pagrįstas, turi teisę spręsti teismas, įvertindamas konkrečios bylos aplinkybes.

67.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovei priteisiama 510 000 Eur delspinigių, tad patenkinama 55,25 proc. ieškinio reikalavimo.

68.       Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 36 851,74 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teismo posėdžiuose, sumokant žyminį mokestį (7 898 Eur), sumokant procesinių dokumentų vertimo į anglų kalbą išlaidas (824 Eur) bei už procesinių dokumentų įteikimą užsienyje (113,97 Eur). Ieškovės išlaidos dėl žyminio mokesčio ir dėl vertimo bei procesinių dokumentų įteikimo sąnaudų yra pagrįstos į bylą pateiktais mokėjimų nurodymais. Ieškovė nurodė, kad patyrė 9 461,24 Eur išlaidas už advokato pagalbą parengiant dubliką (apmokėta 2021 m. rugpjūčio 13 ir 26 d. bankiniais pavedimais), 2 470,43 Eur išlaidas už advokato pagalbą parengiant ieškinį (apmokėta 2021 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu), 2 628,12 Eur už advokato teisines paslaugas analizuojant AB „Litgrid“ atsiliepimą, bendraujant su klientu bei analizuojant papildomą informaciją (25 val.) (apmokėta 2021 m. lapkričio 16 d. bankiniu pavedimu), 4 310,12 Eur už advokato teisines paslaugas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (34,5 val.), parengiant prašymą dėl įrodymų priėmimo bei atstovavimą 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdyje (apmokėta 2022 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu), 5 256,24 Eur už advokato teisines paslaugas rengiantis teisminiam bylos nagrinėjimui (44,5 val.) bei atstovaujant 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje (apmokėta 2021 m. gruodžio 13 d. bankiniu pavedimu), 3 889,62 Eur už advokato teisines paslaugas rengiantis bylos teisminiam nagrinėjimui (35 val.) bei prašymo priimti įrodymus parengimą (apmokėta 2022 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu). Pagal Rekomendacijas maksimali užmokesčio suma už dubliko parengimą – 2 594,85 Eur (Rekomendacijų 8.3 punktas), todėl atlygintinos bylinėjimosi išlaidos už dubliko parengimą mažinamos iki šios sumos. Ieškovės išlaidos už advokato pagalbą parengiant ieškinį bei procesinius prašymus dėl įrodymų priėmimo neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16 punktai). Advokato paslaugų analizuojant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas, atstovaujant teisme išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.19, 8.20 punktai). Ieškovės pagrįstos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 29 985,35 Eur. Įvertinus ieškovės laimėtą ginčo dalį, ieškovei atlygintina 16 567 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

69.       Atsakovas į bylą pateikė duomenis apie patirtas 36 643,90 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 3 400 Eur išlaidas už atsakovo filialo Grid Solutions SAS filiāle Latvijā teisines konsultacijas byloje (23,3 val.) (apmokėta 2021 m. gegužės 28 d. bankiniu pavedimu), 8 077 Eur advokato teisinio atstovavimo bei 2 778,90 Eur vertimo išlaidas (apmokėta 2021 m. rugsėjo 29 d. bankiniu pavedimu), 20 388 Eur advokato teisinio atstovavimo išlaidos (duomenų apie išlaidų apmokėjimą į bylą nepateikta). 2022 m. vasario 8 d. prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovas paaiškino, kad 3 400 Eur išlaidos susidarė advokatui analizuojant procesinius dokumentus, kuriant veikimo strategiją bei renkant įrodymus, 10 855,90 Eur išlaidos susidarė parengiant atsakovo atsiliepimą į ieškinį, analizuojant procesinius dokumentus, renkant įrodymus bei teikiant užklausas, o 20 388 Eur išlaidos susidarė parengiant tripliką, pasirengiant teismo posėdžiams ir atstovaujant juose. Atsakovas iki bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo apmokėta 20 388 Eur suma už advokato teisines paslaugas, todėl šios sumos išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovo 3 400 Eur išlaidos, patirtos advokatui analizuojant procesinius dokumentus, konsultuojant klientą, neviršija Rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio (Rekomendacijų 8.19, 8.20 punktai). Įvertinus tai, kad dalis į bylą pateiktų dokumentų originalų yra parengti nevalstybine kalba, o pateikti ir šių dokumentų vertimai, šiuo atveju atsakovo advokatų pateiktoje sąskaitoje nurodytos 2 778,90 Eur vertimo paslaugų išlaidos yra laikytinos atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis. Maksimali atlygintina išlaidų už atsiliepimo parengimą suma sudaro 3 793,5 Eur (Rekomendacijų 8.2 punktas), kitos atsakovo išlaidos už procesinių dokumentų analizę, įrodymų rinkimą ir kt. atitinka advokato 28 darbo valandas (Rekomendacijų 8.19, 8.20 punktai), kurios, įvertinus bylos apimtį, būtų pagrįstos. Atsakovas iš viso pagrindė 14 255,90 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus atsakovo laimėtą ginčo dalį (44,75 proc.), atsakovas turi teisę į 6 380 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

70.       Tarpusavyje įskaičius šio sprendimo 68–69 punktuose nurodytą ieškovei ir atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamas 10 187 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

71.       Trečiasis asmuo UAB „Ž. ir Co“ pateikė duomenis apie patirtas 2 102,50 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą (apmokėta 2021 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymu). Išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Ž. ir Co“ dalyvavo ieškovės pusėje bei į patenkintą ieškinio dalį, jo naudai iš atsakovo priteisiamas 1 162 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

72.       Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 5 571,61 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą (apmokėta 2022 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu). Pagal Rekomendacijas maksimali atlygintina užmokesčio už apeliacinio skundo parengimą suma yra 2 854,81 Eur. Įvertinus patenkintą apeliacinio skundo dalį, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamas 1 577 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas.

73.       Atsakovas ir tretieji asmenys duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, 

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Grid Solutions SAS, Prancūzijos Respublikoje registruoto juridinio asmens kodas 389191800, buveinės adresas Rond-Point du Pont de Sevres 204, Boulogne-  Billancourt, 92100 Prancūzija, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A. Ž. ir ko“, juridinio asmens kodas 158102142,  510 000 Eur (penkis šimtus dešimt tūkstančių eurų) delspinigių, 8 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (510 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 10 187 Eur (dešimties tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Grid Solutions SAS, Prancūzijos Respublikoje registruoto juridinio asmens kodas 389191800, buveinės adresas Rond-Point du Pont de Sevres 204, Boulogne- Billancourt, 92100 Prancūzija, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ž. ir Co“, juridinio asmens kodas 304317232, 1 162 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo Grid Solutions SAS, Prancūzijos Respublikoje registruoto juridinio asmens kodas 389191800, buveinės adresas Rond-Point du Pont de Sevres 204, Boulogne- Billancourt, 92100 Prancūzija, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A. Ž. ir ko“, juridinio asmens kodas 158102142, 1 577 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Teisėjai        Gintaras Pečiulis

        Irmantas Šulcas

        Aldona Tilindienė