Administracinė byla Nr. I-3273-644/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00934-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,
sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,
dalyvaujant pareiškėjui D. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas D. S. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 12-15).
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2001 m. vasario mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad kamerose jam nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, daug gyvenamojo ploto užėmė baldai. Pažymėjo, kad sanitariniame mazge jam nebuvo užtikrintas privatumas, vietoje tualeto įrengtos tupyklos, kurios neatskirtos pertvaromis. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė pažeminimą, neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Paaiškino, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo apie savo teisę kreiptis į teismą, be to, teisinė informacija pataisos namuose buvo neprieinama. Prašė netaikyti trejų metų ieškinio senaties termino ir priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.
Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 23-24) pareiškėjas nurodė, kad, jo nuomone, atsakovas slepia informaciją apie bausmės atlikimo sąlygas. Pažymėjo, kad buvo kreipęsis į Marijampolės pataisos namų direktorių dėl netinkamų kalinimo sąlygų, dėl ko atsakovas šią informaciją turėjo pateikti teismui. Nurodė, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo, jog jo teisės yra pažeidžiamos. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 19-20) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose buvo laikomas nuo 2001 m. vasario mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. Paaiškino, jog dauguma įstaigos dokumentų pasibaigus jų saugojimo terminui buvo sunaikinti, todėl nėra galimybės pateikti duomenų apie pareiškėjo kalinimo sąlygas ginčo laikotarpiu. Prašė pareiškėjo skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas netenkinamas.
Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Marijampolės pataisos namuose nuo 2001 m. vasario mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.
Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT), formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higieninių sąlygų į pataisos namų administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 27 d. (b. l. 8), todėl skundo reikalavimui pareiškėjas praleido senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas nurodė, kad jo reikalavimui negali būti taikomas 3 metų senaties terminas, nes pareiškėjo skundas paduotas žmogaus teisių pažeidimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio taikymo prasme. Tačiau teismas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽŽT) yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006-03-29 sprendimą byloje S. prieš Italiją).
Pareiškėjas skunde praleistą kreipimosi į teismą terminą grindė ir tuo, jog neturėjo teisinių žinių ir anksčiau sužinoti apie savo teisių pažeidimą neturėjo galimybių, nes Marijampolės pataisos namuose ši informacija buvo neprieinama.
Teismas pažymi, kad teisinių žinių neturėjimas pats savaime negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir Civilinis kodeksas, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir visiems prieinami. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (žr., pav. LVAT 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-171-11).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, orumo pažeminimą. Pažymėtina, kad jei pareiškėjas jautė nepatogumus, išgyvenimus, orumo pažeminimą, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o laikotarpiui nuo 2001 m. vasario mėn. iki 2008 m. gegužės 31 d. taikytina trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (akto redakcija iki 2016-07-01) 79 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Audrius Grauželis