Civilinė byla Nr. e2-187-877/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12335-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 15 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,
sekretoriaujant Vaidai Margelevičienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams V. S., advokatui D. M.,
atsakovės atstovams M. V., advokatui N. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arnolita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ceryx“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 765,00 Eur skolos pagal 2019 m. gegužės 2 d. sutartį; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog 2019 m. gegužės 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas pirkti, pasirinkus asortimentą, kiekį ir sulygus kainą užsakytas prekes ar paslaugas bei už jas atsiskaityti Sutartyje nurodytais terminais ir tvarka.
3. Sutarties 4.3. punktu šalys susitarė, jog už gautas prekes ar paslaugas atsakovė atsiskaitys per 30 kalendorinių dienų grynais pinigais arba mokestiniu pavedimu į ieškovės sąskaitą banke.
4. 2020 m. balandžio 20 d. tarp šalių buvo sudarytas skolų suderinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šalys patvirtino, jog 2020 m. kovo 31 d. apskaitos duomenimis atsakovė pagal Sutartį buvo skolinga\ ieškovei 1 765,89 Eur.
5. Tačiau atsakovė su ieškove nėra atsiskaičiusi iki šiol, todėl šio ieškinio pateikimo dienai vis dar yra skolinga ieškovei 1 765,89 Eur.
II. Atsakovės argumentai
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
7. Atsakovė nurodė, jog ieškovė neįrodė ieškinio, kurio reikalavimas yra grindžiamas fiktyviu (realiai neįvykusiu) sandoriu; ieškinio reikalavimas yra kildinamas iš neteisėtai sudarytos sutarties.
8. Ieškovė nepateikia jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog sandoris, iš kurio ieškovė kildina savo reikalavimą iš tiesų įvyko, vienintelis ieškovės ieškinį grindžiantis įrodymas - 2020 m. balandžio 20 d. skolų derinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Skolų derinimo aktas)
9. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 m. gegužės 2 d. sutartis buvo sudaryta tinkamai įgaliotų asmenų, todėl Sutartis turi būti laikoma sudaryta neteisėtai.
10. Skolų derinimo aktas buvo pasirašytas be dabartinio įmonės vadovo M. V. žinios ir atsakovės įmonei niekada nebuvo perduotas.
11. Buvusios atsakovės vadovės J. R. vadovavimo laikotarpiu tarp ieškovės ir atsakovės įmonių buvo sudaroma daug kvestionuotinų sandorių, naudingų išimtinai tik ieškovei, taip pat galimai buvo sudaromi ir apsimestiniai sandoriai, todėl reiškiamas ieškinys dėl skolos yra nepagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2019 m. gegužės 2 d. tarp ieškovės UAB „Arnolita“ ir atsakovės UAB „Ceryx“ buvo sudaryta sutartis (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė pirkti, pasirinkus asortimentą, kiekį ir sulygus kainą užsakytas prekes ar paslaugas bei už jas atsiskaityti Sutartyje nurodytais terminais ir tvarka. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad prekių ir paslaugų kainos nurodomos PVM sąskaitoje-faktūroje; 4.3 punkte- pirkėjas atsiskaito už gautas prekes ar paslaugas per 30 kalendorinių dienų grynais pinigais arba mokestiniu pavedimu į sąskaitą banke. Sutartį UAB „Arnolita“ vardu sudarė ir pasirašė veikiantis pagal įgaliojimą projektų vadovas V. S., atsakovės UAB „Ceryx“ vardu - veikianti pagal įgaliojimą prekybos vadovė A. S..
13. Atsakovei 2020 metais buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros bendrai 110 035,23 Eur sumai (dubliko priedai Nr. 1, Nr. 2):
13.1. 2020 m. sausio 13 d. PMV sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 18 792,12 Eur (suma žodžiais: septyni tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt du Eur 66 ct), apmokėjimo terminas 2020 m. vasario 12 d.;
13.2. 2020 m. sausio 29 d. PMV sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 64,86 Eur (suma žodžiais šešiasdešimt keturi Eur 86 ct), apmokėjimo terminas 2020 m. vasario 28 d.;
13.3. 2020 m. vasario 5 d. PMV sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 21 445,18 Eur (suma žodžiais šešiolika tūkstančių septyni šimtai septyniasdešimt du Eur 06 ct), apmokėjimo terminas 2020 m. kovo 6 d.;
13.4. 2020 m. vasario 13 d. kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 562,65 Eur;
13.5. 2020 m. vasario 20 d. PMV sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 8 759,40 Eur (suma žodžiais: šeši tūkstančiai keturi šimtai penki Eur 49 ct), apmokėjimo terminas 2020 m. kovo 21 d.
13.6. 2020 m. vasario 24 d. PMV sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 5 757,18 Eur (suma žodžiais: vienas šimtas trylika Eur 18 ct), apmokėjimo terminas 2020 m. kovo 25 d.;
13.7. 2020 m. vasario 25 d. PMV sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 19 110,85 Eur (suma žodžiais: keturiolika tūkstančių vienas šimtas septyni Eur 89 ct), apmokėjimo terminas 2020 m. kovo 26 d.;
13.8. 2020 m. kovo 10 d. PMV sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 317,94 Eur (suma žodžiais du šimtai devyniasdešimt aštuoni Eur 16 ct), apmokėjimo terminas 2020 m. balandžio 9 d.;
13.9. 2020 m. kovo 26 d. PMV sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 1 329,14 Eur (suma žodžiais: vienas tūkstantis trys šimtai dvylika Eur 15 ct), apmokėjimo terminas 2020 m. balandžio 25 d.;
13.10. 2020 m. kovo 26 d. PMV sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 34 458,56 Eur, apmokėjimo terminas 2020 m. balandžio 25 d.
7. Kaip matyti iš 13 pastraipoje išvardintų sąskaitų, jose nurodyta suma žodžiais ir suma skaičiais nesutampa, išskyrus vienintelę 2020 m. sausio 29 d. PMV sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 64,86 Eur.
8. Iš buhalterinės programos „Rivilė“ sugeneruotos ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „Arnolita“ Pardavimo operacijas matyti, kad joje yra įtrauktos visos sprendimo 13 pastraipoje nurodytos sąskaitos, tarp jų ir kreditinė sąskaita 562,65 Eur sumai. Pagal šią ataskaitą, galutinė pardavimo operacijų suma yra 109 472,58 Eur.
9. Atsakovė su 2021 m. birželio 29 d. paaiškinimais (4 priedas) pateikė apie UAB „Arnolita“ pirkimo sąskaitų pajamavimą, kuriame atsispindi visos ieškovės pateiktos sprendimo 13 pastraipoje išvardintos sąskaitos bei papildomai nurodoma, kad 2020 m. kovo 12 d. buvo išrašyta kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 487,11 Eur sumai. Ši suma 15 pastraipoje aptartoje ataskaitoje neatsispindi, tačiau kaip matyti iš UAB „Arnolita“ buhalterinės apskaitos ataskaitos „Pirkėjas-detalus band. bal.“ (dubliko priedas Nr. 3), ši suma yra išskaičiuota iš atsakovės skolos 2020 m. kovo 12 d., ataskaitoje nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. kovo 12 d. eilučių „likučio skirtumas“ sudaro būtent 487,11 Eur sumą (64 991,55 - 64 504,44). Pagal šią UAB „Ceryx“ pirkimų ataskaitą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 23 d., UAB „Ceryx“ skolos likutis yra 1 765,89 Eur. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų (mokėjimo nurodymų, tarpusavio skolų užskaitymo aktų ir pan.), paneigiančių šioje ataskaitoje nurodytų duomenų teisingumą. 2020 m. balandžio 20 d. skolų suderinimo aktas rodo, jog 2020 m. kovo 31 d., įvertinus abiejų įmonių tarpusavyje vykdytus pirkimo-pardavimo sandorius, atsakovės skola sudaro tą pačią ieškinio sumą (1 765,89 Eur). Minėtą aktą pasirašė UAB „Arnolita“ vyr. buhalterė J. A., UAB „Ceryx“ vardu UAB „Contus LT“ įgaliotas asmuo A. S., t.y. skola buvo suderinta tarp buhalterinę apskaitą vedančių asmenų.
10. Uždarosios akcinės bendrovės „Ceryx“ vadovu nuo 2020 m. kovo 27 d. yra M. V. (atsiliepimo priedas Nr. 2). J. R. yra UAB „Arnolita“ akcininkė, laikotarpiu nuo 2017-01-28 iki 2019- 11- 08 ji buvo ir šios įmonės direktore. Nuo 2019-11-09 UAB „Arnolita“ direktorius yra V. S. (atsiliepimo priedas Nr. 4). J. R. UAB „Ceryx“ direktore buvo paskirta 2017-01-26 (atsiliepimo priedas Nr. 5). 2019 m. gegužės 17 d. UAB „Ceryx“, atstovaujama direktorės J. R., su V. S. sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis priimtas dirbti UAB „Ceryx“ administracijos vadovu, darbo sutartis nutraukta 2020 m. kovo 30 d.
11. 2020 m.. birželio 30 d. elektroniniu laišku UAB Arnolita“ direktorius V. S. paragino UAB „Ceryx“ apmokėti 1 765,89 Eur skolą pagal 2019 m. gegužės 2 d. sutartį (atsiliepimo priedas Nr. 3).
12. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
13. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pagrindinė pardavėjo pareiga – tai jo pareiga perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjo pareiga – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).
14. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartis ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol ji įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai sudaryta sutartis ir viena jos šalis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita šalis arba turi tam paklusti ir ją vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo būdais, kurie leidžia sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010).
15. Šiuo atveju atsakovė nurodė, kad sutartis yra niekinė, kadangi į bylą nėra pateikti jos priedai- sutartį sudariusių asmenų įgaliojimai, ji sudaryta tarp įmonių, kurių vadovai ir akcininkai yra susiję asmenys, abiejų įmonių prekės buvo sandėliuojamos tose pačiose patalpose, todėl niekur nebuvo vežamos, įmonių darbuotojai dirbo tame pačiame kabinete. Atsakovė priešpriešinio reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia nereiškė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
16. Atsakovė taip pat nesutiko, kad buhalterinę apskaitą vedančių asmenų sudarytas ir pasirašytas skolų suderinimo aktas patvirtina skolą. Atsakovė kritikavo ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, nurodydama, kad jos yra nepasirašytos atsakingų asmenų, sumos, nurodytos skaičiais ir žodžiais nesutampa, skiriasi ieškovo teikiamų tuo pačiu numeriu sąskaitų turinys. Nėra įrodymų, kad ieškovė perdavė prekes atsakovei.
17. Ieškovė savo reikalavimą grindė 2020 m. balandžio 20 d. skolų suderinimo aktu. Šis aktas yra pasirašytas buhalterinę apskaitą tvarkiusių asmenų. Kad skolų derinimas vyko, patvirtina antstolio faktinių aplinkybių protokolu užfiksuotas susirašinėjimas. Taip pat ieškovė su dubliku į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, ataskaitas iš įmonės buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“.
18. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau- PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra PVMĮ nurodytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 11 dalimi, PVM sąskaitos faktūros gali būti rašytinės (išrašomos spausdintame blanke) ir elektroninės. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje. Prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, taip pat ir prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) parašas (elektroninis parašas) įstatymų leidėjo nėra priskirtinas prie privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų. Šią išvadą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai (dėl asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardo, pavardės, parašo ir pareigų nurodymo) yra neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai.
19. Įstatymų leidėjas, PVMĮ 79 straipsnyje reglamentuodamas prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimą PVM sąskaita faktūra, įtvirtino, kad asmuo, kuris pagal šį įstatymą privalo įforminti PVM sąskaitą faktūrą arba užtikrinti jos įforminimą, taip pat turi nustatyti būdus, kuriais užtikrinamas PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumas, turinio vientisumas ir įskaitomumas. PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumu šiame įstatyme laikomas prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, tapatybės tikrumas. PVM sąskaitos faktūros turinio vientisumas – rekvizitų, kurie PVM sąskaitoje faktūroje nurodomi pagal šį įstatymą, pakeitimų nebuvimas. PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą asmuo gali užtikrinti bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis, kuriomis sudaroma galimybė patikimai patikrinti PVM sąskaitos faktūros ir ja įforminto prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sąryšį.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 97- 219/2020 pateikė išaiškinimą dėl PVM sąskaitos faktūros autentiškumo ir turinio vientisumo ir padarė išvadą, kad egzistuoja prekių (paslaugų) tiekėjo pareiga užtikrinti, jog jo vardu ir jo naudai yra išrašyta PVM sąskaita faktūra, taip pat prekių (paslaugų) pirkėjo pareiga užtikrinti, kad PVM sąskaita faktūra yra gauta būtent iš to tiekėjo ar PVM sąskaitos faktūros rengėjo ir kad jis tas prekes (paslaugas) patiekė (pateikė). Sistemiškai aiškinant PVM sąskaitos faktūros rekvizitus ir prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimą PVM sąskaita faktūra reglamentuojančias teisės nuostatas, darytina išvada, kad nors asmens, kuris pagal PVMĮ privalo įforminti PVM sąskaitą faktūrą arba užtikrinti jos įforminimą, parašas (elektroninis parašas) nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas, tačiau jis gali būti viena iš PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančių priemonių, tačiau ne vienintelė. Kitomis PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančiomis priemonėmis taip pat galėtų būti konkrečios PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į ją išrašiusios (gavusios) įmonės buhalterinę apskaitą, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų pateikimas mokesčių administratoriui, PVM pagal konkrečią PVM sąskaitą faktūrą sumokėjimas (atskaitymas) ir kt., jeigu šie duomenys yra patvirtinami atitinkamais įrodymais. Sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros autentiškumo ir turinio vientisumo, turi būti vertinama įrodymų visuma.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 97- 219/2020 28 punkte nurodė, kad nors įforminant PVM sąskaitas faktūras joms keliami kilmės autentiškumo, turinio vientisumo ir įskaitomumo reikalavimai yra nustatyti apmokestinimo PVM tikslais, kartu šie reikalavimai turi teisinę reikšmę ir sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros kaip dokumento įrodomosios reikšmės, kai, nesant raštu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, kurių kilmės autentiškumas, turinio vientisumas teismui nekelia abejonių, reikia nustatyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei spręsti dėl pardavėjo pareigos perduoti daiktus įvykdymo ir pirkėjo pareigos sumokėti daiktų kainą atsiradimo.
22. Šiuo atveju šalis siejančius pirkimo- pardavimo santykius patvirtina jų 2019 m. gegužės 2 d. sutartis. Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendrąja taisykle, reglamentuojančia PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas). Teisėjų kolegija 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, atsižvelgdama į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, padarė išvadą, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes.
23. Kaip matyti iš šalių į bylą pateiktų įrodymų, atstovų paaiškinimų, ieškinio reikalavimą grindžiančios sąskaitos yra įtrauktos į abiejų šalių buhalterinę apskaitą ir abiejose apskaitytos pagal sąskaitose skaičiais nurodytas sumas ir tai patvirtina prekių perdavimą atsakovei, pirkimo- pardavimo teisinių santykių tarp šalių egzistavimą. Ieškovė tvirtina, kad sąskaitos yra įregistruotos valstybinės mokesčių inspekcijos registruose. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad buhalterinės programos „Rivilė“ galimybės leidžia atspausdinti ne vieną tos pačios sąskaitos versiją (išplėstinę, sutrumpintą ir pan.), tačiau kiekvienoje versijoje yra nurodyti privalomi PVMĮ 80 straipsnyje nustatyti rekvizitai bei ta pati galutinė sąskaitos suma, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė klastojo sąskaitas spausdindama skirtingas jų versijas.
24. Atsakovės pateikta į bylą su 2021 m. spalio 21 d. rašytiniais paaiškinimais 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra nėra šios bylos objektas, kadangi ieškovė savo reikalavimą grindžia 2020 m. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, išvardintomis šio sprendimo 13 pastraipoje, todėl teismas neturi pagrindo analizuoti su ja susijusių atsakovės pateiktų įrodymų ir argumentų. Atsakovės teikiami argumentai, kad buvo atliekamos nekorektiškos operacijos tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovę, kad atsakovė ieškovei išrašydavo didelį kiekį sąskaitų už prekes (pvz., 2020- 03-27- net 12 sąskaitų, o per 2020 m. kovo mėn. - net 75 sąskaitas), nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovė yra su ieškove pilnai atsiskaičiusi.
25. 2021 m. birželio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė kelia abejones dėl realaus prekių perdavimo atsakovei ir nurodo, kad prekių judėjimas vyko tik darant įrašus atsakovės ir ieškovės apskaitos sistemose, tačiau niekur nekalbama apie prekių pristatymą atsakovei. Ieškovė 2021 m. spalio 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė savo patalpose nuomojo ieškovei sandėliavimo lentynas, todėl grąžinamos prekės tiesiog buvo perkeltos iš ieškovės nuomojamų sandėliavimo lentynų į atsakovės sandėlio patalpas, o pateiktas susitarimas dėl 2019 m. lapkričio 11 d. sandėliavimo įrangos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo šią aplinkybę patvirtina.
26. Taigi, atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ji pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras už pateiktas prekes yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove. Šalių pateikti į bylą įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog labiau tikėtina, kad atsakovė nepilnai atsiskaitė už pateiktas prekes, liko skolinga atsakovei 1 765,89 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 1 765,89 Eur skolą (CPK 178, 185 straipsniai).
27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės prašymu iš atsakovės priteisiama 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 40 Eur žyminis mokestis ir 1331 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 242 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso – 1613 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 93 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Arnolita“, juridinio asmens kodas 304511358, iš uždarosios akcinės bendrovės „Ceryx“, juridinio asmens kodas 135620058, 1 765,89 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 89 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1613 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Rita Liukaitytė