Civilinė byla Nr. 2A-1228-565/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15337-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 50.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ranga Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovui UAB „Ranga Group“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vyninė“.

                       Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 613,08 Lt nesumokėtas palūkanas, 995,45 Lt nesumokėtas draudimo įmokas, 53 621,93 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir BUAB „Vilniaus vartų klubas“ sudarė finansinio lizingo sutartis Nr.2007-100361, Nr.2007-10036 ir Nr.2008-040135 dėl R-Keeper restorano įrangos, virtuvės technologinės įrangos ir klubo įrangos perdavimo lizingo pagrindu naudotis ir valdyti BUAB „Vilniaus vartų klubas“. 2007-12-03 ieškovas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartį Nr.LS-2007-100361, o 2008-04-07 šalys sudarė laidavimo sutartį LS-2008-040135, kuriomis atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui solidariai su BUAB „Vilniaus vartų klubas“, jei BUAB „Vilniaus vartų klubas“ neįvykdys įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. BUAB „Vilniaus vartų klubas“ neįvykdė įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. BUAB „Vilniaus vartų klubas“ skolą sudaro 3 613,08 nesumokėtos palūkanos ir 995,45 Lt nesumokėtos draudimo įmokos. Nutraukus lizingo sutartis ir susigrąžinus lizinguotą turtą, ieškovas jį realizavo ir patyrė 53 621,93 Lt nuostolius.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad lizingo sutarties Nr.2007-100361-01 sąlyga, pagal kurią buvo įsigytos instaliavimo, apmokymo ir kitos paslaugos, prieštarauja CK 6.568 str., todėl yra negaliojanti. Atitinkamai šiai daliai negalioja ir atsakovo laidavimas. Nėra aiškus ieškovo tariamai patirtų nuostolių skaičiavimo mechanizmas. Ieškovas lizinguotą turtą pardavė už žymiai mažesnę kainą, nei jo paties nustatyta šio turto likvidacinė vertė. Vertinimo pažymoje nurodyta, kad lizingo sutartimis Nr.2007-100361, Nr.2007-100362 ir Nr.2008-040135 įsigyto turto likvidacinės vertės atitinkamai yra 9 000 Lt, 15 000 Lt ir 9 000 Lt, tuo tarpu  turtas buvo parduotas už žymiai mažesnes sumas. Dėl šios priežasties atsakovo atsakomybė turėtų būti mažinama.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas  2014-06-30 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 3 613,08 Lt nesumokėtas palūkanas, 995,45 Lt nesumokėtas draudimo įmokas, 53 621,93 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Sprendime nurodyta, kad ieškovas ir UAB „Vilniaus vartų klubas“ sudarė finansinio lizingo sutartis Nr.2007-100361, Nr.2007-100362 ir Nr.2008-040135. Pagal sutartį Nr.2007-100361 ieškovas įsigijo R-Keeper restorano įrangą, pagal sutartį Nr.2007-100362 ieškovas įsigijo virtuvės technologinę įrangą, o pagal sutartį Nr.2008-040135 ieškovas įsigijo klubo įrangą. Šį turtą ieškovas perdavė už užmokestį valdyti ir naudotis UAB „Vilniaus vartų klubas“ su sąlyga, kad šiam įvykdžius visas sutartyse numatytas sąlygas, turtas pereis jo nuosavybėn. Ieškovas ir atsakovas 2007-12-03 sudarė laidavimo sutartį Nr.LS-2007-100361, kuria atsakovas (laiduotojas) neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarią prievolę turintis bendraskolis atsakyti ieškovui, kaip UAB „Vilniaus vartų klubas“ kreditoriui, jeigu UAB „Vilniaus vartų klubas“ neįvykdys įsipareigojimų pagal lizingo sutartis Nr.2007-100361 ir  Nr.2007-100362. 2008-04-07 laidavimo sutartimi Nr.LS-2008-040135 atsakovas tokiomis pat sąlygomis įsipareigojo atsakyti ieškovui, jei UAB „Vilniaus vartų klubas“ neįvykdys įsipareigojimų pagal 2008-04-07 lizingo sutartį Nr.2008-040135. UAB „Vilniaus vartų klubas“ nevykdė įsipareigojimų pagal minėtas lizingo sutartis, todėl ieškovas nuo 2010-11-16 vienašališkai nutraukė lizingo sutartis. Po lizingo sutarčių nutraukimo ieškovas susigrąžino lizingo objektus – restorano, virtuvės ir klubo įrangą, kuriuos pardavė. 2011-04-14 UAB „Vilniaus vartų klubas“ iškelta bankroto byla, 2013-05-10 nutartimi įmonė pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, o 2013-06-14 UAB „Vilniaus vartų klubas“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Neapmokėta lizinguoto turto vertės dalis (turto likutinė vertė) pagal lizingo sutartį Nr.2007-100361 yra 37 776,21 Lt be PVM (44 575,92 Lt su PVM), pagal lizingo sutartį Nr.2007-100362 – 41 843,95 Lt be PVM (49 375,87 Lt su PVM), o pagal lizingo sutartį Nr.2008-040135 – 56 501,84 Lt be PVM (66 672,19 Lt su PVM). Ieškovas pagal sutartį Nr.2007-100361 lizinguotą turtą pardavė už 6 500 Lt be PVM, pagal sutartį Nr.2007-100362 lizinguotą turtą pardavė už 6 603,02 Lt be PVM, o pagal sutartį Nr.2008-040135 lizinguotą turtą pardavė už 9 852,05 Lt be PVM ir taip patyrė 113 166,93 Lt nuostolius, kuriuos sudaro skirtumas tarp likutinės (neišpirktos) turto vertės (be PVM) ir turto pardavimo kainos (be PVM). Ieškovas taip pat turėjo 455 Lt papildomas išlaidas (mokestis už lizinguoto turto pagal sutartį Nr.2007-100361 pardavimą). Byloje nėra įrodyta, kad ieškovas pardavė turtą už žymiai mažesnę kainą, negu tuo metu buvo šio turto rinkos vertė. Turtas buvo sumontuotas atsakovui priklausančiose patalpose, atsakovas galėjo pats išpirkti lizinguotą turtą ir toliau jį nuomoti trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vyninė“, taip pat surasti kitą pirkėją šiam turtui, siekiant už jį gauti kuo didesnę kainą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų ieškovo nuostoliams sumažinti, t.y. parduoti lizinguotą turtą kuo didesne kaina. Taip pat atsakovas nėra pateikęs įrodymų apie lizinguoto turto rinkos kainą jo pardavimo momentu. Akivaizdu, kad ieškovo, kaip lizingo bendrovės, pagrindinė veikla yra lizinguoti turtą, o ne jį nuomoti ar pardavinėti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas ar kiti asmenys pageidavo pirkti turtą už didesnę kainą, nei jis buvo parduotas.

Lizingo davėjo nuostoliams pagal CK 6.574 str. priskirtinos ir papildomos išlaidos, susijusios su turto realizavimu (turto vertinimas, turto saugojimas, pardavimas ir kt.). Iš teismui pateiktos pažymos, ieškovo ir UAB „Eurotech.lt“ sudarytos 2010-06-09 atlygintinų paslaugų sutarties Nr.6 su priedais matyti, kad minėta įmonė įsipareigojo ieškovui teikti turto sandėliavimo, įskaitant saugojimą, ir pardavimo organizavimo paslaugas, turto pardavimo sandorio vertei esant iki 50 000 Lt, ieškovo mokamas atlyginimas UAB „Eurotech.lt“ yra 7 procentai nuo sandorio vertės be PVM. Restorano įrangos pardavimą organizavo UAB „Eurotech.lt“, o iš PVM sąskaitos faktūros Euro12 Nr.00085 matyti, kad restorano įrangą 2012-07-18 nupirko UAB „Bellanasco“. Pardavęs restorano įrangą, UAB „Eurotech.lt“ ieškovui išrašė 2012-07-19 PVM sąskaitą – faktūrą Eur12 Nr.00086 455 Lt sumai, šios išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovas yra finansų įstaiga, kuri tiesiogiai neužsiima perimto turto realizavimo ir saugojimo veikla, todėl pagal sudarytas sutartis naudojasi tarpininkų paslaugomis.

Ieškovas iš trečiojo asmens už dalies lizinguoto turto nuomą 2012 m. sausio – birželio mėn. gavo 60 000 Lt, todėl šia suma ieškovas sumažino savo reikalavimą ieškovui dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovo argumentus,  kad ieškovas sąskaitas už nuomą trečiajam asmeniui turėjo išrašyti ir už 2011 m. lapkričio, gruodžio mėnesius bei už laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2013 m. vasario mėn., kada trečiasis asmuo galutinai atsiskaitė su ieškovu už įsigytą lizinguotą turtą, teismas laikė nepagrįstais. Dalies lizinguoto turto nuomos sutartis buvo sudaryta tik 2012 m. pabaigoje (gruodžio 27 d.), o, susitarus dėl turto pardavimo už sutartą kainą ir sudarius sutartį su kainos išdėstymu dalimis, nėra pagrindo iš trečiojo asmens reikalauti dar ir mokesčio už turto nuomą.

Teismas taip pat patenkino ir ieškovo reikalavimą priteisti 3 613,08 Lt nesumokėtas palūkanas bei 995,45 Lt nesumokėtas turto draudimo įmokas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

              Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimą, išskyrus tą sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovo priteistos 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba, teismui nustačius, kad nebuvo atskleista bylos esmė, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimą, išskyrus tą sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovo priteistos 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidos, ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas sprendė, kokia yra likusi neapmokėta lizinguoto turto vertė ir, atitinkamai, ieškovo nuostolis, tik iš ieškovo parengtų ir pateiktų suvestinių. Dėl šios priežasties ieškovo pateiktos suvestinės yra esminis bylos įrodymas ir neturi kelti abejonių. Teismas turėjo kritiškai vertinti su 2014-02-12 raštu ieškovo pateiktas „patikslintas" pažymas apie neapmokėtą lizinguoto turto vertę, kaip keliančiais rimtų abejonių dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, ir jomis nesivadovauti, o vadovautis su 2013-10-07 raštu ieškovo pateiktomis pažymomis apie neapmokėtą lizinguoto turto vertę ir ieškinį atmesti.

2. Lizinguotas turtas buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą.

3. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 455 Lt tarpininkavimo mokestį.

4. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad ieškovo reikalavimas dėl pradiniame ieškinyje nurodyto negrąžinto turto, kurį sudaro programinė įranga, 3 magnetinės kortelės personalo registracijai, instaliavimas, apmokymas ir kitos paslaugos, likutinės vertės priteisimo yra nepagrįstas. CK 6.568 str. 1 d. numato, kad lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Todėl ieškovas lizingo sutartimi Nr.2007-100361 negalėjo įsigyti nuosavybės teise iš trečiųjų asmenų instaliavimo, apmokymo ir kitų paslaugų bei jas perduoti UAB „Vilniaus vartų klubas". Tokia lizingo sutarties sąlyga, kuria lizingo sutarties dalyku tampa paslaugos, prieštarauja imperatyviai CK 6.568 str. 1 d., todėl yra negaliojanti (CK 1.80 str. 1 d.). Atitinkamai šiai daliai negalioja ir laidavimo sutartis. Tačiau teismas sprendime ne tik nevertino ir nepasisakė dėl šio atsakovo argumento, tačiau, suklaidintas ieškovo pateiktų pažymų ir to, kad visos minėtos paslaugos pažymose apie nuostolius buvo pavadintos „R-Keeper restorano įranga", nepagrįstai priteisė ieškovo naudai 11 075,97 Lt negrąžinto turto likutinę vertę. 

5. Ieškovas nepagrįstai už nuomotą lizinguotą turtą neišrašė sąskaitų UAB „Vilniaus vyninė" ir negavo pajamų, kurios būtų visiškai padengę ieškovo nuostolius.

6.  Sprendimas priimtas neįvertinus esminių bylos aplinkybių, kurios pagrindžia, kad pats ieškovas kaltas dėl nuostolių atsiradimo.

2012-08-01 ieškovas pasirašė dalies lizinguoto turto pirkimo - pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus vynine", kurioje turto kaina buvo nustatyta 115 289,26 Lt (be PVM). Vėliau dėl nesuprantamų priežasčių 2012-09-17 ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė šios sutarties pakeitimą ir sumažino turto kainą iki 105 289,26 Lt. Be to, ieškovas, norėdamas susigrąžinti 7 600 Lt skolą už 2012 m. birželio mėn. nuomą, privalėjo atitinkamai padidinti turto pardavimo kainą, o ne ją sumažinti.

Teismas nenagrinėjo atsakovo argumento, kad ieškovas pažeidė savo paties patvirtintas vidines turto pardavimo tvarkas ir tokiu būdu dar labiau padidino savo patirtus nuostolius.

Ieškovas neteisėtai po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Vilniaus vartų klubas" skaičiavo delspinigius ir jais mažino BUAB „Vilniaus vartų klubas" sumokėtas ieškovui sumas lizinguoto turto vertei dengti, tuo didindamas savo reikalavimą į laiduotoją (atsakovą). Ieškovo kartu su 2013-10-07 raštu pateiktos pažymos „Klientų mokėjimai — dengimai" patvirtina, kad ieškovas nepagrįstai skaičiavo delspinigius BUAB „Vilniaus vartų klubas" už laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo (nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2012-01-11) ir priskaičiavo, atsakovo skaičiavimu, 5 651,20 Lt delspinigių (2 376,38 Lt pagal lizingo sutartį Nr. 2007-100361, 1 053,64 Lt pagal lizingo sutartį Nr. 2007-100362 ir 2 221,18 Lt pagal lizingo sutartį Nr. 2008-040135) bei juos įskaitė į BUAB „Vilniaus vartų klubas" atliktus mokėjimus lizinguoto turto vertei dengti, nors Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. tai draudžia daryti. Jeigu ieškovas būtų elgęsis teisėtai ir gauta 5 651,20 Lt suma dengęs ne delspinigius, o BUAB „Vilniaus vartų klubas" nesumokėtas lizingo įmokas, šia suma turėtų būti mažesni ir laiduotojo (atsakovo) įsipareigojimai. Taigi 5 651,20 Lt suma turėjo būti sumažintinas ieškovo reikalaujamų priteisti nuostolių dydis, tačiau teismas sprendime dėl šių delspinigių visiškai nepasisakė.

              Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Priešingai nei teigia atsakovas, teismas pagrįstai ieškovui priteisė 455 Lt sumą, sumokėtą kaip tarpininkavimo mokestį UAB „Eurotech.lt", kadangi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, UAB „Eurotech.lt" iš tikrųjų tarpininkavo ieškovui parduodant R-Keeper restorano įrangą.

2. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovas nepagrįstai į bendrą nuostolių sumą įtraukė 11 075,97 Lt sumą, kurią sudaro programinė įranga, 3 magnetinės kortelės personalo registracijai, instaliavimas, apmokymas ir kitos paslaugos, kadangi pagal CK 6.568 str. lizingo dalyku gali būti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Tačiau iš lizingo sutarties Nr.2007-100361 specifikacijos matyti, kad atsakovo nurodytos paslaugos buvo įtrauktos į bendrą lizinguoto turto kainą, ją ieškovas sumokėjo šio turto pardavėjui ir tikėjosi atgauti iš UAB „Vilniaus vartų klubas". Akivaizdu ir tai, kad paslaugos, programinė įranga buvo neatsiejamai susijusi su lizinguota įranga, todėl atskirai naudoti be jų šią įrangą būtų buvę neįmanoma.

3. 2011-11-25 kilnojamojo turto nuomos sutartį Nr.N2011/12-25 ieškovas pasirašė tik 2011-12-27, o BUAB „Vilniaus vartų klubas" bankroto administratorius grąžino ieškovui lizinguota turtą, kuris buvo išnuomotas trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vyninė", tik 2011-12-29 d, todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo lizinguotą turtą anksčiau išnuomoti trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vyninė".

4. Ruošdamas informaciją apie lizinguoto turto neapmokėtą vertę, kuri buvo pateikta kartu 2013-10-07 raštu, ieškovo darbuotojas suklydo ir pateikė informaciją tik apie dalies lizinguoto turto neapmokėtą vertę. Pastebėjęs šią klaidą, ieškovas kartu su 2014-02-12 raštu pateikė patikslintus skaičiavimus.

5. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad lizinguotas turtas trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vyninė" buvo parduotas už rinkos vertę, tačiau nesutikimą su šia teismo išvada atsakovas grindžia vien prielaidomis, jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad turto rinkos vertė ar pardavimo kaina iš tikrųjų galėjo būti didesnė, atsakovas taip ir nepateikė.

6. Turto pardavimo rezultatui esminės reikšmės neturi tai, ar ieškovas laikėsi savo paties pasitvirtintos turto pardavimo tvarkos: nepriklausomai nuo to, kokia būtų buvusi patvirtina minimali lizinguoto turto pardavimo kaina, neginčytinas faktas yra tai, kad turtas buvo sumontuotas su atsakovu susijusiai įmonei UAB „Ranga IV investicijos" priklausančiose patalpose ir demontuoti ar pardavinėti šį turtą atskirai nuo patalpų būtų buvę ekonomiškai nenaudinga. Be to, svarbu ir tai, kad jokių kitų asmenų, kurie būtų buvę suinteresuoti pirkti lizinguotą turtą, per visą laikotarpį, kol jis buvo pardavinėjamas, taip ir neatsirado. Todėl, net jei ieškovo kreditų komitetas būtų patvirtinęs didesnę likvidacinę turto kainą, parduoti lizinguotą turtą už šią kainą nebūtų buvę galimybių.

7. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovas neva skaičiavo delspinigius po bankroto bylos pagrindiniam skolininkui BUAB „Vilniaus vartų klubas" iškėlimo, tačiau atsakovo minimoje pažymoje „Klientų mokėjimai - dengimai" nurodyti delspinigiai buvo paskaičiuoti dar iki bankroto bylos iškėlimo.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Vilniaus vartų klubas“ sudarė finansinio lizingo sutartis Nr.2007-100361, Nr.2007-100362 ir Nr.2008-040135. Pagal lizingo sutartį Nr.2007-100361 ieškovas įsigijo R-Keeper restorano įrangą, pagal lizingo sutartį Nr.2007-100362 ieškovas įsigijo virtuvės technologinę įrangą, o pagal lizingo sutartį Nr.2008-040135 ieškovas įsigijo klubo įrangą. Šį turtą ieškovas perdavė už užmokestį valdyti ir naudotis UAB „Vilniaus vartų klubas“ su sąlyga, kad, šiam įvykdžius visas lizingo sutartyse numatytas sąlygas, turtas pereis UAB „Vilniaus vartų klubas“ nuosavybėn.

Ieškovas ir atsakovas 2007-12-03 sudarė laidavimo sutartį Nr.LS-2007-100361, o 2008-04-07 ieškovas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartį Nr.LS-2008-040135, kuriomis atsakovas (laiduotojas) neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarią prievolę turintis bendraskolis atsakyti ieškovui, jeigu UAB „Vilniaus vartų klubas“ neįvykdys įsipareigojimų pagal lizingo sutartis Nr.2007-100361, Nr.2007-100362 ir lizingo sutartį Nr.2008-040135. UAB „Vilniaus vartų klubas“ nevykdė savo įsipareigojimų pagal minėtas lizingo sutartis, todėl ieškovas 2010-11-08 raštu nuo 2010-11-16 vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti lizinguotą turtą. Lizinguotas turtas buvo grąžintas ieškovui. Vilniaus apygardos teismo 2011-04-14 nutartimi UAB „Vilniaus vartų klubas“ iškelta bankroto byla, 2013-05-10 nutartimi įmonė pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, o 2013-06-14 UAB „Vilniaus vartų klubas“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas turėjo vadovautis su 2013-10-07 raštu ieškovo pateiktomis pažymomis apie lizinguoto turto likutinę vertę, o ne  su 2014-02-12 raštu ieškovo pateiktomis pažymomis apie lizinguoto turto likutinę vertę. 2013-11-19 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad su 2013-10-07 raštu pateiktose pažymose padaryta klaida, nes, skaičiuojant lizinguoto turto likutinę vertę, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagal lizingo sutartis įsigytas turtas ieškovo apskaitoje padalintas į kelias dalis, todėl buvo atsižvelgta ne į visą lizinguotą turtą. Kad pagal tris ginčo lizingo sutartis lizinguotas turtas ieškovo apskaitoje apskaitomas 6 turto vienetais, matyti iš 1 t., 98 b.l., 2 t., 97 b.l., 3 t., 17 b.l. esančių ieškovo pažymų, taip pat iš 2 t., 23-27 b. esančių ieškovo kreditinių PVM sąskaitų faktūrų, todėl ieškovo atstovo paaiškinimas apie klaidą yra priimtinas.

1 t., 98 b.l., 2 t., 97 b.l., 3 t., 17 b.l. esančiose skirtingomis datomis (2013-04-30, 2013-10-09 ir 2014-02-11) ieškovo sudarytose pažymose nurodyta ta pati lizinguoto turto likutinė vertė be PVM (buhalterinė vertė), tokia pati vertė nurodyta ir 2 t., 23-37 b.l. esančiose 2012-01-13 - 2013-02-05 ieškovo išrašytose kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose. Šios sumos sutampa su patikslintame ieškinyje ir 2014-02-12 rašte bei su juo pateiktuose dokumentuose nurodytomis lizinguoto turto likutinėmis vertėmis. Pagal lizingo sutartį Nr.2007-100362 lizinguoto turto likutinė vertė pažymose ir kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose yra 41 843,95 Lt be PVM (3 175,96 Lt + 38 667,99 Lt), tokia pati likutinė vertė nurodyta patikslintame ieškinyje, taip pati likutinė vertė gaunama iš mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytos turto kainos (31 827,67 Eur) atėmus su 2014-02-12 raštu pateiktose pažymose nurodytą 17 527,43 Eur sumą, sumokėtą turto vertei dengti (31 827,67 Eur – 17 527,43 Eur = 14 300,24 Eur su PVM (49 375,87 Lt su PVM) arba 12 118,84 Eur be PVM (41 843,95 Lt be PVM). Analogiškai yra ir su pagal lizingo sutartis Nr.2007-100361 ir Nr.2008-040135 lizinguoto turto likutinėmis vertėmis.

Pažymėtina, kad į pagal lizingo sutartį Nr.2007-100361 lizinguoto turto likutinę vertę patikslintame ieškinyje įtraukta ir „R-Keeper restorano įrangos“ likutinė vertė (11 075,97 Lt be PVM). Šis turtas pradiniame ieškinyje buvo nurodytas kaip ieškovui negrąžintas turtas ir buvo prašoma priteisti šio turto likutinę vertę su PVM (13 069,65 Lt). Tačiau patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad šis turtas ieškovui buvo grąžintas kartu su kita R-Keeper restorano įranga. Ginčo dėl šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nekilo. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas priteisė ieškovui 11 075,97 Lt negrąžinto turto vertės, nors ieškovas tokio reikalavimo patikslintu ieškiniu nereiškė, nes, kaip jau nurodyta, patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad šis turtas ieškovui buvo grąžintas, o į šio turto likutinę vertę ieškovas atsižvelgė skaičiuodamas nuostolius. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad instaliavimas, apmokymas ir kitos paslaugos, įsigytos pagal lizingo sutartį Nr.2007-100361, negali būti lizingo sutarties dalyku, nes tai prieštarauja imperatyviai CK 6.568 str. 1 d. nuostatai, kad lizingo sutarties dalyku gali būti tik nesunaudojami daiktai. Iš lizingo sutarties Nr.2007-100361 specifikacijos (1 t., 14 b.l.) matyti, kad buvo įsigytos instaliavimo paslaugos, kurių vertė sudaro nedidelę pagal šią lizingo sutartį įsigyto turto vertės dalį (4 536 Lt be PVM iš 112 978,35 Lt be PVM), lizingo sutartimi buvo įsigyta programinė ir kita techninė įranga, kuri gali būti naudojama tik ją instaliavus, todėl laikytina, kad instaliavimo paslaugos yra neatsiejamai susijusios su kitu pagal lizingo sutartį Nr.2007-100361 įsigytu turtu.

Iš ieškovo pateiktos lentelės „Klientų mokėjimai – dengimai“ (2 t., 51-62) negalima teigti, kad ieškovas skaičiavo BUAB „Vilniaus vartų klubas“ delspinigius po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ir mokėjimais lizinguoto turto vertei dengti padengė šiuos delspinigius. Pavyzdžiui, šios lentelės 5 lape (2 t., 55 b.l.) nurodyta, kad pagal lizingo sutartį Nr.2007-100361 sumokėti mokėjimai buvo skirti padengti tik 1 729,14 Lt delspinigius, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal lizingo sutartį Nr.2007-100361 sumokėtais mokėjimais buvo padengti 2 376,38 Lt delspinigiai.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo reali galimybė parduoti ginčo lizingo sutartimis lizinguotą turtą kitam asmeniui už didesnę kainą, nei šis turtas buvo parduotas trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vyninė“. Todėl neturi reikšmės ir apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas nesilaikė savo paties nustatytos turto pardavimo tvarkos, nes byloje nepateikti įrodymai, kad lizinguotas turtas būtų parduotas už didesnę kainą, jei šios tvarkos būtų laikomasi.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas nepagrįstai nenuomojo lizinguoto turto trečiajam asmeniui ir negavo pajamų iš nuomos mokesčio, kurios būtų sumažinusios ieškovo nuostolius. 2011-11-25 nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus vyninė“ ieškovas pasirašė 2011-12-27 (2 t., 133-143 b.l.), ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo neapmokėjo 2012 m. sausio – birželio mėn. išrašytų sąskaitų už nuomą. Kaip nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui buvo nenaudinga mokėti nuomos mokestį, nes šis mokestis trečiajam asmeniui buvo per didelis, todėl trečiasis asmuo pasiūlė ieškovui turtą nupirkti. Lizinguotas turtas buvo sumontuotas patalpose, kurias nuomojosi trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vyninė“, todėl lizinguoto turto pardavimas kitam asmeniui buvo apsunkintas dėl šio turto išmontavimo ir pritaikymo kitoms patalpoms, kas taip pat įtakojo ir turto pardavimo kainą. Priešingai nei teigia atsakovas, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų gerą turtinę trečiojo asmens UAB „Vilniaus vyninė“ padėtį. Kaip jau nurodyta, trečiasis asmuo nemokėjo ieškovui nuomos mokesčio pagal 2011-11-25 nuomos sutartį, trečiasis asmuo nuo 2013-06-30 ankščiau termino nutraukė su RUAB „Ranga IV investicijos“ 2011-11-03 sudarytą patalpų nuomos sutartį, o trečiojo asmens skola RUAB „Ranga IV investicijos“ iki nuomos sutarties nutraukimo buvo 163 342,33 Lt (3 t., 35-37 b.l.). Iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vyninė“ buvo įregistruotas 2011 m. liepos mėn., t.y. buvo tik pradėjęs veiklą, be 2011 metų finansinės atskaitomybės vėlesnių metų finansinių atskaitomybių trečiasis asmuo Juridinių asmenų registrui neteikė, o 2015-02-06 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vyninė“ buvo iškelta bankroto byla. Nesant įrodymų, kad trečiojo asmens turtinė padėtis buvo gera ir buvo reali galimybė vykdymo proceso metu išieškoti iš trečiojo asmens lizinguoto turto nuomos mokesčio skolą, atsižvelgiant į teismo proceso trukmę bei kaštus, į nurodytas aplinkybes, kad lizinguotas turtas buvo sumontuotas trečiojo asmens nuomojamose patalpose, todėl šio turto pardavimas kitam asmeniui buvo apsunkintas, laikytinas nepagrįstu apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas, neišsiieškodamas iš trečiojo asmens nuomos mokesčio, o parduodamas trečiajam asmeniui lizinguotą turtą už kainą, kuri yra mažesnė už nuomos mokesčio sumą viso nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, didino savo nuostolius.

Iš įrangos priėmimo-perdavimo akto matyti, kad lizinguotą turtą BUAB „Vilniaus vartų klubas“ perdavė ieškovui tik 2011-12-29 (1 t., 103-104 b.l., 2 t., 86 b.l.), taigi, lizinguotą turtą trečiajam asmeniui ieškovas galėjo perduoti nuomos sutarties pagrindu tik po 2011-12-29, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas turėjo išrašyti trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vyninė“ sąskaitas už lizinguoto turto nuomą 2011 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Lizinguotas turtas trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vyninė“ buvo parduotas 2012-08-01 sutartimi (1 t., 126-127 b.l.), o atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad faktiškai nuomos santykiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens nutrūko 2012 m. birželio mėn., kai trečiasis asmuo pasiūlė ieškovui nupirkti nuomojamą lizinguotą turtą. Taigi, ieškovas pagrįstai nebeišrašė trečiajam asmeniui sąskaitų už nuomą po 2012 m. birželio mėn. Be to, sąskaitų už nuomą išrašymas neužtikrina, kad šios sąskaitos bus apmokėtos. Kaip jau minėta, byloje nėra įrodymų, kad trečiojo asmens turtinė padėtis buvo gera ir buvo reali galimybė vykdymo proceso metu išieškoti iš trečiojo asmens lizinguoto turto nuomos mokesčio skolą.

              Iš 2010-06-09 atlygintinų paslaugų sutarties Nr.6 (2 t., 29-38), 2012-07-18 PVM sąskaitos faktūros (2 t., 98 b.l.) ir 2012-07-19 PVM sąskaitos faktūros matyti, kad UAB „Eurotech.lt“ 2010-06-09 atlygintinių paslaugų sutarties pagrindu suteikė ieškovui dalies lizinguoto turto pardavimo organizavimo paslaugas, už kurias ieškovas sumokėjo UAB „Eurotech.lt“ 455 Lt. Šią sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai kaip ieškovo nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.). Tik ta aplinkybė, kad 2012-07-18 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog lizinguotą turtą pirkėjui UAB „Bellanasco“ parduoda UAB „Eurotech.lt“, o ne ieškovas, neįrodo, kad ieškovui nebuvo suteiktos paslaugos, susijusios su lizinguoto turto pardavimo organizavimu.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio mėn. 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                   Goda Ambrasaitė-Balynienė

Rūta Burdulienė 

Vidas Stankevičius