Civilinė byla Nr. e2A-1665-933/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14132-2016-9 

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.16.5; 2.6.10.2.4.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. J. (buvusi M.) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-594-592/2019 pagal ieškovės E. J. (buvusi M.) patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė nutraukti E. J. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2015-06-30 sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – Patalpos) nuomos sutartį Nr. 15-06-30/IA (toliau – Sutartis) nuo 2016-04-20, nesant nuomininkės E. J. kaltės; priteisti iš atsakovės ieškovei 8 152,40 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškovė nurodė, kad dėl nesutvarkytos Patalpų laiptinės buvusios klientės atsisakė su ja sudaryti sutartis, todėl ji dėl atsakovės kaltės iš klienčių negavo 5 670 Eur pajamų. Teikė E. T.-M. paaiškinimą, patvirtinantį, kad ji būtų subnuomavusi iš ieškovės salę vieną kartą per mėnesį, savaitgaliais juvelyrikos užsiėmimams ir būtų mokėjusi po 200 Eur kas mėnesį. E. T.-M. atsisakius tai padaryti dėl Patalpų laiptinės bei namo, kuriame buvo Patalpos, estetinio vaizdo, ieškovė negavo 2 400 Eur pajamų (200 Eur x 12 mėnesių). Ieškovės sužadėtinio brolis R. J. Patalpose turėjo vesti 4 užsiėmimus per savaitę ir kiekvieną savaitę už Patalpų subnuomą ieškovei mokėti po 8 Eur, planavo pasirašyti subnuomos sutartį metams. R. J. atsisakius tai padaryti dėl patalpų laiptinės būklės, ieškovė negavo 1 664 Eur pajamų (4 užsiėmimai x 8 Eur x 52 savaitės metuose).

1.2.                      Iki 2016-04-20 ieškovė bandė naudotis Patalpomis bei gauti iš jų naudą, todėl mano, kad ieškovės patirtą žalą reikėtų mažinti atsakovei mokėtinu nuomos mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Patalpų nesutvarkymo ieškovė patyrė daug nepatogumų, išgyvenimų, turėjo daugiau dirbti, o vėliau dėl atsakovės kaltės Sutartį teko nutraukti, manė, jog ieškovei tenkanti Patalpų nuomos kaina turėtų būti mažinama perpus. Pagal Sutarties 4.2 punktą nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2015-09-15. Tokiu atveju ieškovė iš atsakovės turi teisę reikalauti priteisti 8 152,40 Eur negautų pajamų (9 734 Eur (apskaičiuotas žalos dydis) – 998,76 Eur x 12 mėnesių/365 dienos (vienos Patalpų nuomos dienos tarifas pagal Sutartį) x 218 dienų/2 (mažinama pusiau pagal ieškovės siūlymą) + 1 997,52 Eur (už Patalpų nuomą Sutarties pasirašymo metu) = 9 734 Eur – (7 158,24 Eur /2 + 1 997,52 Eur).

2.       Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė atmesti patikslintą ieškinį. Nurodė, kad:

2.1.                      Reikalavimas nutraukti Sutartį nuo 2016-04-20 vertintinas prieštaringai, nes ieškinio tekste teigiama, kad Sutartis jau yra faktiškai nutrūkusi nuo 2016-04-20. Ieškovė prašo nutraukti sutartį CK 6.217 straipsniu, kuris numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusioji šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, prieš trisdešimt dienų. Ieškovė, norėdama nutraukti nuomos sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu, tai galėjo padaryti nesikreipdama į teismą, tačiau apie tokį sutarties nutraukimą privalėjo informuoti atsakovę. Jau atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovė nurodė, kad pranešimo apie sutarties nutraukimą atsakovė iš ieškovės nėra gavusi. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir su patikslintu ieškiniu, todėl darytina išvada, kad ieškovė tokio pranešimo nebuvo pateikusi. 

2.2.                      Ieškovė sutiko perimti nuomojamas patalpas jų įsirengimui ir esant nepilnai įrengtai laiptinei. Pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2015-03-22 laiptinė jau buvo visiškai įrengta. Vilniaus apygardos teismo 2018-04-29 nutartimi ieškovei buvo pasiūlyta teikti įrodymus, kodėl patalpos neatitiko nuomos sutarties reikalavimų 2016-04-20. Tokių įrodymų su patikslintu ieškiniu nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad 2016-04-20 patalpos atitiko Sutarties reikalavimus. Ieškovė iš Patalpų išsikraustė apie tai neinformavusi atsakovės, o apie tai atsakovė sužinojo 2016 m. gegužės mėn. pradžioje. Nei iš pradinio ieškinio, nei iš patikslinto ieškinio nėra aišku, kuo remiantis ieškovė prašo sutartį nutraukti nuo 2016-04-20, nes įrodymų, kad šią dieną ieškovė išsikėlė iš Patalpų nėra pateikta.

2.3.                      Ieškovės įrodymai dėl negautų pajamų iš klientų vertinti kritiškai. Ieškovė vadovaujasi jos pačios surinktais trečiųjų asmenų, kurie nėra šios bylos dalyviais, rašytiniais paaiškinimais, kurie neatitinka tokiems įrodymams įstatymo keliamų reikalavimų. Kritiškai vertintini ir ieškovės įrodymai dėl neva negautų pajamų iš Patalpų subnuomos. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę dėl sutikimo sudaryti subnuomos sutartį. Ieškovė nepagrįstai žalos dydį sieja su nuomos mokesčiu, kurį ji turi sumokėti atsakovei už Patalpų nuomą, nes nuomos mokesčio mokėjimo klausimai nėra šios bylos dalykas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-10 sprendime ieškovės patikslintą ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė E. J. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2015-06-30 sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 15-06-30/IA nuo 2016-04-20, nesant nuomininkės E. J. kaltės; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.1.                      Šalys 2015-06-30 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15-06-30/IA, kuria atsakovė laikinai, t. y. 2 metams 11 mėnesių turėjo perduoti nuomai Patalpas, kurių plotas 287 kv. m. Nuomininkė įsipareigojo iki einamojo mėnesio 15 dienos už nuomojamas patalpas mokėti nuomotojui 998,76 Eur nuomos mokestį. Ieškovė pagal Sutarties 4.3 punktą sumokėjo dviejų nuomos mėnesių dydžio nuomos mokesčio sumą (kaip užstatą), kuris užskaitomas už du paskutinius nuomos mėnesius (1 997,52 Eur). Nuomininkė įsipareigojo savo lėšomis atlikti Patalpų vidaus apdailos darbus (Sutarties 3.5 punktas). Kadangi ieškovė ruošėsi organizuoti sporto grupines treniruotes „(duomenys neskelbtini)“, ji įsirengė patalpas savo lėšomis, kurios atitiko jos veiklą ir poreikius. Ieškovė, kol atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. neremontavo laiptinės, neužtikrino patekimo į Patalpas bei kol nepasirašė Patalpų priėmimo-perdavimo akto pagal Sutartį, nemokėjo atsakovei mėnesinio nuomos mokesčio. Atsakovė 2016-03-22 suremontavo Sutarties 3.2 punkte minimą laiptinę ir pareikalavo iš ieškovės nuomos mokesčio už visą laiką nuo Sutarties pasirašymo. Atsakovė suremontuoti laiptinę turėjo iki 2015-07-30, todėl ieškovė nesutiko mokėti nuomos mokesčio už visą reikalautą laiką. Be to, atsakovė ir suremontavus laiptinę nedavė nuomininkei pasirašyti Patalpų priėmimo-perdavimo akto. 2016-04-06 ieškovė gavo atsakovės pretenziją, kurioje atsakovė reikalauja iš ieškovės sumokėti visą nesumokėtos nuomos skolą 4 993,80 Eur, 231,31 Eur delspinigius už visą nuomos laikotarpį nuo 2015-07-15.

3.2.                      Vilniaus apygardos teismas 2018-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-327-275/2018 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Apygardos teismas konstatavo, kad Vilniaus apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė padarė Sutarties pažeidimą – nesuremontavo laiptinės nustatytu laiku, tačiau ta aplinkybė, kad ieškovė naudojosi Patalpomis, kai laiptinė buvo nesuremontuota, įpareigoja teismą nustatyti, kiek nesuremontuota laiptinė buvo kliūtimi naudotis Patalpomis. Jei buvo kliūtimi, ar dėl to neatsirado pareigos atsakovei grąžinti ieškovei visą ar dalį užstato, kurį ji sumokėjo prieš išsinuomodama patalpas. Ta aplinkybė, kad ieškovė inicijuoja sutarties nutraukimą po to, kai atsakovė jau buvo sutvarkiusi ir įrengusi laiptinę, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę tęsti nuomos santykius, nes buvusios kliūtys naudotis išnuomotomis patalpomis jau buvo pašalintos. Tai, kad ieškovė vykdė numatytą veiklą, kai laiptinė nebuvo pagal susitarimą įrengta ir sutvarkyta, leidžia daryti išvadą, kad sutarties nutraukimą ieškovė inicijavo dėl kitos priežasties. Byloje nebuvo nustatyta, dėl kokios priežasties negali ar nenori tęsti nuomos sutartinių santykių ieškovė, nenustatyta, ar netinkamas atsakovės pareigos sutvarkyti laiptinę vykdymas kliudė ieškovei nuomotis patalpas, ar sutarties nutraukimą ieškovė inicijuoja dėl to, kad atsakovė reikalauja mokėti visą nuomos mokestį ir už laikotarpį, kai laiptinė nebuvo suremontuota, nenustatyta, kokio dydžio nuomos mokestį turi mokėti už šį laikotarpį ieškovė.

3.3.                      Byloje nekilo ginčas, kad atsakovė pažeidė Sutarties nuostatą per 30 dienų įrengti laiptinę (Sutarties 3.2 punktas), kuri turėjo būti įrengta iki 2015-07-30, o patalpos perduotos nuo 2015-08-01. Atsakovė neneigė, kad laiptinės įrengimą baigė apie 2016 metų kovo mėn., t. y. terminą pažeisdama apie 7 mėnesius. Atsakovė nenurodė svarbių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Žinodama, kad ieškovė Patalpose verčiasi verslu, kaip rūpestingas ir sąžiningas asmuo, be to, užsiimantis nekilnojamoj turto nuomos verslu, privalėjo informuoti ieškovę apie savo įsipareigojimų įvykdymo terminą, t. y. bendradarbiauti ir kooperuotis. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, tuo pačiu ieškovė turėjo teisę sustabdyti nuomos mokesčio mokėjimą nuo 2015-08-01, t. y. neužtikrinus tinkamo patekimo į Patalpas nuo sutarto jų perdavimo ieškovei momento (CK 6.46 straipsnio 2 dalis, 6.58 straipsnio 3 dalis, 6.207 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad netoleruotinas atsakovės elgesys, kuris pasireiškia reikalavimu apmokėti visa apimtimi sąskaitas už Patalpų nuomą iki laiptinės įrengimo.

3.4.                      Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl netinkamo vykdymo iš atsakovės pusės, nesilaikant 2 mėnesių įspėjimo termino (Sutarties 6.5 punktas), nes, atsakovė reikalavo mokėti visą nuomą už ankstesnius mėnesius. Atsakovė nenurodė, ką būtų lėmęs šis įspėjimo termino laikymasis. Labiau tikėtina ir ta aplinkybe, kad atsakovė žinojo, kodėl ieškovė nemoka nuomos mokesčio, nes pati netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir byloje nėra pakankamai įrodymų, jog anksčiau ragino mokėti nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį. Teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojo J. J. paaiškinimais, kad dar 2015 m. lapkričio mėnesį buvo kalbėta su atsakovės agente apie Sutarties nutraukimą anksčiau termino (nors Sutartis sudaryta beveik 3 metams). Liudytojų J. K., R. P., R. J. parodymai taip pat patvirtino aplinkybę, kad ieškovės veiklos apimtys, pajamingumas mažėjo dėl neįrengtos ir netvarkingos laiptinės, nes tik per ją buvo galima patekti į Patalpas. Tai, kad atsakovė 2016-03-22 įrengė laiptinę vienareikšmiškai nereiškia, kad išliko nepakitęs ieškovės interesas ir toliau nuomoti Patalpas, kurių lankomumas tikėtinai ženkliai sumažėjo, ir atsakovė dar nepagrįstai reikalauja mokėti nuomos mokestį už ankstesnius mėnesius.

3.5.                      Teismo nuomone, visuma aplinkybių sudarė pakankamą pagrindą ir buvo protinga bei teisinga iš ieškovės pusės nutraukti sutartį neįspėjant kitą šalį prieš 2 mėnesius (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai, CPK 178, 179, 185 straipsniai). Byloje nekilo ginčas, kad atsakovei raktai nuo Patalpų buvo įteikti 2016-04-20, juos perdavė J. J., nors nebuvo laikytasi formalaus reikalavimo grąžinti Patalpas pagal perdavimo-priėmimo aktą. Byloje nėra duomenų, kad ir atsakovė perdavė ieškovei Patalpas kaip numatyta Sutartyje. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad raktai buvo grąžinti atlaisvinus Patalpas ir nutraukus Sutartį, o raktus priėmusi atsakovė apie tai galėjo ir privalėjo sužinoti. Tokiu atveju, teisinga ir protinga būtų sieti Patalpų grąžinimą būtent su minėta data ir nesant nuomininkės kaltės.

3.6.                      Ieškovė patirtos žalos dydį apskaičiavo nenurodydama savo teisinės veiklos formos (individuali veikla ar atitinkama įmonės veikla ir pan.), taikydama tik du rodiklius – 1) gautinas pajamas neatskaičius mokesčių nuo pajamų ir 2) atėmus mokėtiną nuomos mokestį. Toks skaičiavimo būdas nėra tinkamas. Byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų apie tai, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie galimus nuostolius, t. y. pati prisiėmė riziką priimti į užsiėmimus klientus, kai atsakovė akivaizdžiai vėlavo įrengti laiptinę, nesant realių garantijų iš atsakovės pusės. Kaip rūpestingas verslo subjektas, ieškovė turi prisiimti dalį rizikos, tai reiškia, kad jei nesaugu vesti užsiėmimus, tai jų ir nereikia organizuoti patalpose, o tuo atveju, jei nuomotojas nesilaiko sutartinių įsipareigojimų, pirmiausia elgtis taip, kaip numatyta Sutartyje. Teismas pažymėjo, kad ieškovės veikla buvo tik pradėta vykdyti, todėl tik subjektyvūs argumentai apie tolesnę sėkmingą veiklą nėra pakankamas pagrindas nuostolių dydžiui įrodyti, iš esmės tai yra tik tikėtinos pajamos ir nepagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis. 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

4.       Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniame skunde prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-10 sprendimą pakeisti – sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas nutraukti E. J. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2015-06-30 sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 15-06-30/1A nuo 2016-04-20, nesant nuomininkės E. J. kaltės, – panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

4.1.                      Ieškovė išsikėlė iš nuomojamų patalpų nepateikusi jokio pranešimo nuomotojui apie Nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Įstatymas imperatyviai numato, kad net tuo atveju, jei viena iš šalių iš esmės pažeidė sutartį, kita šalis gali nutraukti sutartį prieš terminą tik iš anksto įspėjusi apie sutarties nutraukimą kitą sutarties šalį. Nepaisant to, kad laiptinė ir nebuvo pilnai sutvarkyta iki sutartyje nurodyto termino, tačiau ieškovė faktiškai perėmė patalpas, jas įsirengė ir jose pradėjo vykdyti veiklą. Nepilnas laiptinės įrengimas netrukdė ieškovei naudoti patalpų pagal paskirtį, todėl šis pažeidimas negali būti traktuojamas kaip esminis sutarties pažeidimas.

4.2.                      Ieškovė į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo kreipėsi jau po to, kai laiptinė buvo sutvarkyta, t. y. atsakovė pažeidimą jau buvo pašalinusi. Civilinė byla buvo nagrinėjama po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2018-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-327-275/2018 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Teismas esminiu pažeidimu laiko aplinkybę, kad atsakovė pateikė pretenziją ieškovei ir pareikalavo sumokėti nuomos mokestį už visą laikotarpį. Su tokia teismo pozicija negalima sutikti. Vien tik reikalavimas sumokėti nuomos mokestį negali būti traktuojamas kaip esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio galima nutraukti nuomos sutartį. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pretenzija, galėjo pateikti atsakymą su nesutikimo argumentais. Šalys dėl nuomos mokėjimo kilusį ginčą galėjo išspręsti derybomis, o nepavykus susitarti, ginčą dėl nuomos mokesčio dydžio spręsti teisme. Tačiau ieškovė atsakymo į pretenziją nepateikė. Byloje iš viso nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su ieškovės prievole mokėti nuomos mokestį, nes tokių ieškinio reikalavimų atsakovė teismui nėra pateikusi.

4.3.                      Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad byloje nekilo ginčas, kad atsakovei raktai nuo Patalpų buvo įteikti 2016-04-20, juos perdavė J. J., nors nebuvo laikytasi formalaus reikalavimo grąžinti patalpas pagal perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovė jokiame procesiniame dokumente nenurodė, kad patalpų raktai buvo perduoti 2016-04-20, nes raktų perdavimo data jokiais dokumentais nebuvo įforminta. 2016-04-20 ieškovė pateikė teismui pradinį ieškinį, o raktai atsakovės atstovei buvo perduoti vėliau, tačiau tikslios datos atsakovė nurodyti negali.

4.4.                      Pagal Nuomos sutarties sąlygas ieškovė galėjo vienašališkai nutraukti sutartį bet kuriais pagrindais, t. y. yra ir tais atvejais, kai nėra nė vienos iš šalių kaltės (Nuomos sutarties 6.5 punktas), tačiau šiuo atveju ieškovė turėjo įspėti nuomotoją prieš du mėnesius iki nuomos nutraukimo datos. Teismas nepagrįstai nustatė, kad Nuomos sutarties nutraukimo data laikytina 2016-04-20. Ši data gali būti traktuojama tik kaip įspėjimo apie numatomą Nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą data.

5.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašė: panaikinti

5.1.                      Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų negavo pajamų, jis negalėjo nieko nepriteisti ieškovės naudai kaip žalos atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas ex officio nesurinko nė vieno įrodymo (savo iniciatyva neįpareigojo pateikti, nesikreipė į Valstybinę mokesčių inspekciją ar pan.), bet sprendime konstatavo, jog jų nepakanka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesant užtektinai įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, pirmiausia teismas turėjo pamėginti surinkti papildomų įrodymų ir tik nepavykus to padaryti, pasiremti šia aplinkybe ir konstatuoti, kad įrodymų yra per mažai.

5.2.                      Ieškovė pateikė visus įrodymus negautų pajamų dydžiui pagrįsti. Byloje yra daug dokumentų, parodančių, kaip laiptinė iš atrodė Sutarties vykdymo metu. Atsakovė ilgą laiką nevykdė Sutarties 3.2 ir 5.1.6 punktuose įtvirtintų pareigų ir neįrengė laiptinės, neužtikrino galimybės Nuomininkės lankytojams nevaržomai patekti į išnuomotas Patalpas. Išnuomotos Patalpos yra antrame aukšte, o laiptinė, kurią atsakovė įsipareigojo įrengti ir per kurią ieškovės lankytojai bei klientai galėjo patekti į Patalpas, neturėjo nei laiptų dangos, nei turėklų, buvo užkrauta statybinėmis medžiagomis, šiukšlėmis, laiptinėje nebuvo elektros, apšvietimo. Patalpos buvo baigtos įrengti ir pradėtos naudoti 2015 m. rugsėjį, kai tamsus paros metas jau užimdavo vis didesnę paros dalį. Ieškovė dėl tokios laiptinės prieš klientus taip pat jausdavosi nejaukiai, tekdavo aiškinti, žadėti, kad ji greitai bus sutvarkyta.

5.3.                      Konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai (tęstinis sutarties 3.2 ir 5.1.6 punktų pažeidimas, t. y. smarkus Patalpų laiptinės įrengimo vėlavimo faktas), atsakovės kaltė (laiptinę privalėjo įrengti atsakovė), priežastinis ryšys („Ieškovės veiklos apimtys, pajamingumas mažėjo dėl neįrengtos ir netvarkingos laiptinės, nes tik per ją buvo galima patekti į Patalpas“) ir pasekmės – padaryta žala (Patalpų „lankomumas tikėtinai ženkliai sumažėjo“), tačiau žalos atlyginimo iš atsakovės nepriteista.

5.4.                      Byloje yra pakankamai įrodymų ieškovei padarytai žalai apskaičiuoti: ieškovės sudarytos Sveikatinimo paslaugų teikimo sutartys ir jų apmokėjimą patvirtinantys prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, klienčių rašytiniai paaiškinimai, kad jos atsisakė lankyti ieškovės vedamas treniruotes būtent dėl neįrengtos Patalpų laiptinės. Šie asmenys rašė paaiškinimus todėl, kad nesutiko liūdyti teisme, bet sutiko laisva forma parašyti, kodėl nutraukė treniruotis pas ieškovę ir kitas aplinkybes, kiek atsimena. Buvo ir klienčių, kurios atsisakė tiek vykti į teismą, tiek rašyti bet kokius raštus, nors iš tikrųjų nesitreniravo pas ieškovę dėl baisios patalpų laiptinės (žr. 2018-10-11 teismo posėdžio garso įrašą nuo 1 h 21 s iki 1 h 24 min). Liudytojais apklaustos buvusios ieškovės klientės patvirtino, kad jos būtų lankiusios užsiėmimus pas ieškovę toliau, jei Patalpų laiptinė būtų buvusi tvarkinga (žr. 2016-11-21 teismo posėdžio garso įrašą nuo 56 min 50 s ir 2018-10-11 teismo posėdžio garso įrašą nuo 27 min 15 s iki 44 min 50 s). Ieškovė būtų gavusi pajamas, todėl ieškinyje suskaičiavo, kad iš viso ieškovė dėl atsakovės kaltės iš šių klienčių negavo 5 670 Eur pajamų.

5.5.                      Juvelyrė E. T.-M. (žr. 2018-10-11 teismo posėdžio garso įrašą nuo 18 min 55 s iki 27 min) patvirtino, kad ji būtų subnuomavusi iš ieškovės salę vieną kartą per mėnesį, savaitgaliais juvelyrikos užsiėmimams ir būtų mokėjusi po 200 Eur kas mėnesį, ketino susitarti dėl subnuomos vieneriems metams. Ieškovės sužadėtinio brolis R. J. patalpose ketino vesti 4 užsiėmimus per savaitę ir kiekvieną savaitę už Patalpų subnuomą ieškovei mokėti po 8 Eur už kiekvieną užsiėmimą, planavo pasirašyti subnuomos sutartį metams, buvo pasidaręs lankstinukų ir sutarties pradžioje (2015-08-29) darė reklamą per socialinį tinklą „Facebook“ (žr. 2018-10-11 teismo posėdžio garso įrašą nuo 45 min iki 52 min 30 s). Po ieškovės žodinio paklausimo atsakovę atstovavusi agentė I. A. patvirtino, kad nebus problemų gaunant leidimą Patalpų subnuomai iš atsakovės, todėl ieškovė rodė Patalpas kiekvienam potencialiam subnuomininkui. Dėl rašytinio leidimo subnuomoti Patalpas į atsakovę nesikreipė, nes nei R. J., nei E. T.-M. dėl neįrengtos laiptinės taip ir neišreiškė aiškios valios jas subnuomoti.

5.6.                      Teismas neteisingai pažymėjo, kad „Ieškovės veikla buvo tik pradėta vykdyti, todėl tik subjektyvūs argumentai apie tolimesnę sėkmingą veiklą nėra pakankamas pagrindas nuostolių dydžiui įrodyti, iš esmės tai yra tik tikėtinos pajamos ir nepagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis“. Pateikta sutartis, apmokėjimas už pirmąjį ir paskutinį nuomos mėnesius, duomenys apie Patalpų įsirengimą ir išsikraustymą iš jų, t. y. realią veiklą, pateiktos sveikatinimo paslaugų sutartys, kurios buvo nutrauktos dėl netvarkingos, neapšviestos, beturėklės, pilnos statybinių medžiagų ir stelažų Patalpų laiptinės, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, buvusių klienčių rašytiniai paaiškinimai, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai įrodymai (J. J. planuojamo verslo paskaičiavimai-planas, R. J. įrašai ir elektroniniai lankstinukai socialiniame tinkle „Facebook“, kt.). Ieškovės komercinės veiklos pradžia neturi nieko bendro su jos kaip moterų gimnastikos trenerės veiklos pradžia.

5.7.                      Teismo teiginys apie tariamas negautas pajamas yra neteisingas ir todėl, kad ieškovė naudojo tik dalį išsinuomotų Patalpų. Kita dalis buvo atskirta ir ruošiama plėtrai (žr. 2018-10-11 teismo posėdžio garso įrašą nuo 1 h 8 min 5 s iki 1 h 16 min 15 s). Tačiau ieškovės planai samdyti dar bent vieną trenerę neišsipildė. Nors J. J. pateiktame verslo plane tokie skaičiavimai atsispindi, neprašė priteisti negautų pajamų, jei Patalpų plotas būtų naudojamas pilnai. Ieškovė prašė priteisti tik tas negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi iš realių žmonių, jau pradėjusių lankyti treniruotes, bei minėtų realių subnuomininkų. Skaičiuodama negautas pajamas ėmė tik laikotarpį iki faktinio Sutarties nutraukimo (iki tos dienos, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino Sutartį esant nutraukta). Iš fakto, kad atsakovė nereiškė pretenzijų ieškovei dėl nesumokėtų Patalpų išlaikymo mokesčių (išskyrus patį nuomos mokestį), teismas galėjo ir turėjo padaryti išvadą, kad ieškovė patyrė tokių išlaidų.

5.8.                      Reikalaudama priteisti iš viso 8 152,40 Eur ieškovė maksimaliai sumažino šią sumą: 1) neteikė viso klienčių sąrašo ir prašė priteisti tik turėjusias būti pajamas iš liudyti sutikusių ir paaiškinimus pateikusių asmenų. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2018-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-327-275/2018 iš apskaičiuotų negautų pajamų atėmė pusę nuomos mokesčio. Neskundžiamoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje teismas pažymėjo, kad „tokiu atveju netoleruotinas Atsakovės elgesys, kuris pasireiškė reikalavimu apmokėti visa apimtimi sąskaitas už Patalpų nuomą iki laiptinės įrengimo“. Ieškovė prašė jai priteisti tik tą sumą, kurią gavus jai liktų tik grynasis pelnas, nes ji yra sumokėjusi VMI už verslo liudijimą, už Patalpų išlaikymą ir pan. Teismas, teigdamas, kad pateiktų įrodymų nepakanka žalos dydžiui apskaičiuoti, kartu privalėjo bent jau nurodyti, kas tai per įrodymai galėtų (turėtų) būti. Byloje buvo įrodymai, kad ieškovė sutarties galiojimo laikotarpiu vykdė veiklą įsigijusi verslo liudijimą. Jei teismui buvo iškilusi abejonė dėl tokios veiklos teisėtumo, jis turėjo visas galimybes tai patikrinti. Teismas privalėjo priteisti bent didžiąją dalį prašytos (apskaičiuotos) sumos kartu pažymint, kad ieškovės mokėtinas nuomos mokestis pagal sutartį yra iš tos sumos jau atimtas.

6.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovės apskųsta sprendimo dalis turėtų būtų nepakeista, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, todėl ieškovė turėjo teisę sustabdyti nuomos mokesčio mokėjimą nuo 2015-08-01, t. y. nuo tinkamo patekimo į Patalpas nuo sutarto jų perdavimo ieškovei momento neužtikrinimo (CK 6.46 straipsnio 2 dalis, 6.58 straipsnio 3 dalis, 6.207 straipsnio 2 dalis). Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl netinkamo vykdymo, nesilaikant 2 mėnesių įspėjimo termino (Sutarties 6.5 punktas), nes atsakovė reikalavo mokėti visą nuomą už ankstesnius mėnesius. Atsakovė nenurodė, ką būtų lėmęs šis įspėjimo termino laikymasis.

6.2.                      Ieškovės bandymas įsirengti ir naudotis Patalpomis negali būti pagrindu teigti, kad patalpų laiptinė neturėjo įtakos ieškovės veiklos apimtims, pajamingumui. Vienintelis kelias patekti į patalpas buvo tik per statybviete paverstą laiptinę, kurią atsakovė privalėjo įrengti jau po vieno mėnesio. Teismas esminiu sutarties pažeidimu pripažino nepateisinamai ilgą netvarkingą Patalpų laiptinės būklę. Teisinga ir protinga Sutartį laikyti esant nutraukta būtent nuo 2016-04-20.

7.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o teismo 2019-01-10 sprendimą pakeisti pagal atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus. Nurodė, kad teismas sprendė, jog ieškovė iš viso neįrodė žalos padarymo fakto, todėl teismas ir neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal teismų praktiką negautos pajamos kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Ieškovė vadovavosi jos pačios surinktais trečiųjų asmenų, kurie nėra šios bylos dalyviais, rašytiniais paaiškinimais, kurie neatitinka tokiems įrodymams įstatymų keliamiems reikalavimams. Teismas pagrįstai nurodė, kad nors ieškovė ir teigia, jog laiptinė nebuvo pilnai įrengta, pati ieškovė sutiko pradėti veiklą nuomojamose patalpose. Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl patirtos žalos yra paremti tik subjektyviais argumentais apie tolesnę sėkminga veiklą nėra pakankamas pagrindas nuostolių dydžiui įrodyti. Iš esmės tai yra tik tikėtinos pajamos ir nepagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis.

Apeliacinės instancijos teismas

 k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

10.       Atsakovė apeliaciniu skundu skundžią teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas, t. y. nutraukta E. J. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2015-06-30 sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 15-06-30/IA nuo 2016-04-20, nesant nuomininkės E. J. kaltės (i); o ieškovė apeliaciniu skundu skundžia tą teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl 8 152,40 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo (ii).

11.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byla jau vieną kartą buvo nagrinėta apeliacinės instancijos teisme – priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti į pirmosios instancijos teismą, o ieškovė po apeliacinės instancijos teismo nutarties teikė patikslintą ieškinį.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Ieškovė prie atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą teikė elektroninį susirašinėjimą (e. b. 3 t. 7-8 b. l.).

13.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005).

15.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nedidelę teikiamų įrodymų apimtį, į tai, kad minėtais įrodymais yra iš esmės atsikertama į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, į tai, kad su jais buvo sudaryta galimybė susipažinti kitai šaliai, minėti įrodymai prijungtini apeliacinės instancijos teismo bei tampa sudėtine nagrinėjamos bylos medžiaga.

Dėl nustatytų aplinkybių

16.       2015-06-30 tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (nuomotojas) ir E. M. (nuomininkės) buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 15-06-30/1A, kuria nuomotojas įsipareigojo suteikti nuomininkui pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas Nr. 2-39, kurių plotas 287 kv. m, už užmokestį valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį nurodytomis sąlygomis ir terminais bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (2.1 p.). Nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis atlikti vidaus apdailos darbus, nuomininkas patvirtina, kad atliekant patalpų vidaus įrengimo, apdailos darbus, prisitaikant patalpas pagal savo veiklos pobūdį, bus laikomasi Patalpų formos ir paskirties (3.5 p.). Nuomotojui perduodant nuomininkui patalpas pasirašomas patalpų priėmimo-perdavimo aktas (3.7 p.). Šalys susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja patalpas priimti, o nuomotojas jas perduoti iki 2015-08-01 (3.10 p.). Nuomininkas po sutarties pasirašymo per 3 kalendorines dienas išankstinio apmokėjimo būdu privalo sumokėti dviejų nuomos mėnesių dydžio nuomos mokesčio sumą ir papildomai sumoka tai sumai privalomą mokėtiną į biudžetą nustatyto dydžio PVM, jei jį nuomininkui privalu mokėti (4.3 p.). Nuomotojo pareigos numatytos sutarties 5.1 punkte, nuomininko pareigos 5.2 punkte. Patalpų nuomos terminas 2 metai 11 mėnesių, pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos (6.1 p.). Siunčiami pagal sutartį arba susiję su sutartimi pranešimai (informacija) privalo būti įforminami raštu, patvirtinti atsakingo asmens ir pristatyti šioje sutartyje, Šalių nurodytu adresu ir/ar įteikiant pasirašytinai bendrovės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui (10.1 p.). Sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik dvišaliu raštišku šalių susitarimu, kuris tampa neatskiriama sutarties dalimi (12.1 p.) (e. b. 1 t. 12-19 b. l.).

17.       Teiktos nuotraukos dėl laiptinės, kuriose fiksuotos 2015-10-13, 2015-11-10, 19, 20, 23, 26, 2016-01-19, 03-02 datos (e. b. 1 t. 25-53 b. l.), elektroninis susirašinėjimas (e. b. 1 t. 54 b. l.), J. J. 2015-10-05 siūlė nuomos mokestį nuo 2015-10-01 mokėti po 50 procentų mėnesinio mokesčio nurodyto sutartyje iki 2016-08-31 (e. b. 1 t. 55-58 b. l.). Atsakovė teikė ieškovei 2016-04-06 pretenziją, kurioje prašė iki 2016-04-20 padengti nurodytą įsiskolinimo sumą ir delspinigius (e. b. 1 t. 59 b. l.), apyvartos žiniaraštį dėl atliktų mokėjimų (e. b. 1 t. 88-90 b. l.).  

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-06 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-902-807/2017, šalių ginčą nagrinėdamas pirmą kartą, nusprendė ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies – nutraukti 2015-06-30 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15-06-30/IA, sudarytą tarp E. M. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuo 2016-04-20, nesant nuomininkės kaltės; kitą ieškinio dalį atmesti (e. b. 1 t. 136-142 b. l.). Dėl šio teismo sprendimo apeliacinius skundus teikė tiek ieškovė, tiek atsakovė.

19.       Vilniaus apygardos teismas 2018-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-327-275/2018 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Apygardos teismas pažymėjo, kad:

19.1.                      Teismas nutarė nutraukti nuomos sutartį nuo 2016-04-20, t. y. nurodė datą, nuo kada nuomos sutartį įvertino kaip nutrūkusią, tuo išsprendė ieškovės nepareikštą reikalavimą. Tai, kad ieškovė pateikė teismui ieškininį pareiškimą 2016-04-22, neleidžia daryti išvados, jog nuomos sutartis nuo šios datos nutrūko. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovė turėjo pranešti iš anksto, pagrįstas, todėl teismas, darydamas išvadą, kada nutrūko tarp šalių sudaryta sutartis, turi įvertinti šią aplinkybę;

19.2.                      Teismo sprendimo išvada, kad byloje nėra ginčo tarp šalių, jog nuomos santykiai nutrūko 2016-04-20, yra nepagrįsta, atsakovas nesutinka su šia išvada. Dėl to, kad ieškovė turėjo įspėti atsakovą apie sutarties nutraukimą, bei atsižvelgiant į tai, kad sutartį ieškovė pageidauja nutraukti jau po to, kai atsakovas įvykdė įsipareigojimą dėl laiptinės sutvarkymo, byloje turi būti nagrinėjama aplinkybė, dėl kokios priežasties ieškovė pareiškė norą nutraukti sutartį, ar buvo pagrindas ją nutraukti, kai savo pareigas ieškovei atsakovas jau buvo įvykdęs.

19.3.                      Ieškovė ieškininiame pareiškime teismui teigia, kad atsakovas laiptinę suremontavo 2016-03-22, o atsiliepime į skundą nurodo, kad nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinio pateikimo dieną patalpos atitiko visus nuomos sutarties reikalavimus, t. y. nurodo prieštaraujančias viena kitai aplinkybes, todėl ieškovei pasiūlytina teigti įrodymus, kuo patalpos neatitiko nuomos sutarties reikalavimų 2016-04-20. Kadangi tuo byloje išreikštas ieškovės interesas, kad būtų konstatuota, jog tarp šalių nuomos santykiai nutrūko 2016-04-20, teismas turi nustatyti, ar ieškovė pageidauja reikšti tokį reikalavimą. Tuo atveju, jei ieškininis pareiškimas būtų patikslintas, teismui būtų pagrindas nagrinėti šias aplinkybes ir daryti išvadą, nuo kada nuomos sutartis tarp šalių nutrūko, o pagal pareikštą reikalavimą teismas turi pagrindą svarstyti prašymą nutraukti nuomos sutartį, ar nenutraukti.

19.4.                      Ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė įsipareigojimą sutvarkyti laiptinę iki 2015-07-30, sutvarkė tik 2016-03-22, tačiau jai nenurodžius priežasties, dėl kurios ji pageidavo, kad nuomos sutartis būtų nutraukta, ši aplinkybė, kaip reikšminga išvadai, dėl kieno kaltės nuomos santykiai tarp šalių yra pasibaigę, turi būti nagrinėjama byloje ir padarytos išvados.

19.5.                      Pripažintina, kad teismo sprendimo išvada, kad atsakovas padarė nuomos sutarties įsipareigojimo pažeidimą – nesuremontavo laiptinės nustatytu laiku, yra pagrįsta, tačiau ta aplinkybė, kad ieškovė naudojosi išsinuomotomis patalpomis, kai laiptinė buvo nesuremontuota, įpareigoja teismą nustatyti, kiek nesuremontuota laiptinė buvo kliūtimi naudotis išsinuomotomis patalpomis. Pripažintina, kad byloje nurodytų aplinkybių nenagrinėjimu nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

19.6.                      Aplinkybė, kad ieškovė inicijuoja nuomos sutarties nutraukimą po to, kai atsakovas jau buvo sutvarkęs ir įrengęs laiptinę, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę tęsti nuomos santykius, nes buvusios kliūtys naudotis išnuomotomis patalpomis jau buvo pašalintos. Tai, kad ieškovė vykdė numatytą veiklą laikotarpiu, kai laiptinė nebuvo pagal susitarimą įrengta ir sutvarkyta, leidžia daryti išvadą, kad nuomos sutarties nutraukimą ieškovė inicijavo dėl kitos priežasties. Byloje nebuvo nustatyta, dėl kokios priežasties negali ar nenori tęsti nuomos sutartinių santykių ieškovė, nenustatyta, ar netinkamas atsakovo pareigos sutvarkyti laiptinę vykdymas kliudė ieškovei nuomotis patalpas, ar sutarties nutraukimą ieškovė inicijuoja dėl to, kad atsakovė reikalauja mokėti visą nuomos mokestį ir už laikotarpį, kai laiptinė nebuvo suremontuota, nenustatyta, kokio dydžio nuomos mokestį turi mokėti už šį laikotarpį ieškovė, tai sudaro bylos esmę, todėl yra pagrindas, numatytas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismo sprendimui  panaikinti ir grąžinti bylą naujam nagrinėjimui.

19.7.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovė nepagrindė prašomų priteisti nuostolių – 4 752 Eur leistinais įrodymais, pagrįsta, tačiau grąžinus bylą naujam nagrinėjimui ieškovė turi galimybę teikti byloje įrodymus dėl jai atsiradusių nuostolių, atsakovui nevykdžius įsipareigojimų sutvarkyti laiptinę, todėl nuostolių dydžio klausimas nagrinėtinas iš naujo nagrinėjant bylą (e. b. 1 t. 187-193 b. l.).

Dėl sutarties nutraukimo

20.       Patikslintame ieškinyje ieškovė reiškė reikalavimą nutraukti E. J. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2015-06-30 sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 15-06-30/IA nuo 2016-04-20, nesant nuomininkės E. J. kaltės. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės reikalavimą patenkino.

21.       Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad tiek sutarties nuostatos, tiek CK nuostatos numato sutarties nutraukimą dviem pagrindais: pirma, vienašališką sutarties nutraukimą, t. y. nesikreipiant į teismą; antra, sutarties nutraukimą teismine tvarka. Sutarties 6.5 punkte numatyta, kad nuomininkas turi teisę ne teismo tvarka vienašališkai nutraukti šią sutartį nesvarbu dėl kokių priežasčių ir bet kokiais kitais nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ar šioje sutartyje nustatytais pagrindais laikantis atitinkamų sąlygų: raštu įspėdamas nuomotoją prieš 2 mėnesius iki numatomos sutarties nutraukimo dienos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės dėl laiptinės patalpų neįrengimo laiku sudarė pakankamą pagrindą ir buvo protinga bei teisinga iš ieškovės pusės nutraukti Sutartį neįspėjant kitą šalį prieš 2 mėnesius, yra neteisinga. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-319/2015). CK 6.218 straipsnyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 18 punktas). Šioje normoje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą.

23.       CK 6.498 straipsnis numato, kad nuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: 1) nuomotojas nedaro remonto, kurį jis privalo daryti; 2) daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti; 3) nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas; 4) perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Sutarties 6.7 punkte numatyti atvejai, kada nuomininkas turi teisę pareikšti teismui reikalavimą nutraukti sutartį prieš terminą: nuomotojas laiku nedaro kapitalinio remonto, kurį jis privalo daryti; patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamos naudoti ir jeigu nuomininkas raštu apie tai įspėjo nuomotoją, o nuomotojas per nuomininko nustatytą protingą terminą, ne trumpesnį nei 15 kalendorinių dienų nuo nuomotojo rašytinio įspėjimo gavimo dienos, nepašalino aplinkybių, kurios trukdo naudotis patalpomis.

24.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad: pirma, nuomotojas (atsakovė) įsipareigojo per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įrengti laiptinę (3.2 p.); antra, nuomotojas tokio savo įsipareigojimo neįvykdė; trečia, laiptinė buvo suremontuota tik 2016 m. kovo mėnesį (ieškovė nurodė 2016-03-22 datą); ketvirta, bylos medžiaga patvirtina, kad buvo reikštos pretenzijos dėl laiptinės nesuremontavimo laiku.  

25.       Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, be kita ko, nutraukti sutartį, jeigu sutarties pažeidimas yra esminis (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Sutarties dalinis įvykdymas neeliminuoja jos nutraukimo galimybės. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. CK 6.217 straipsnis reglamentuoja sutarčių nutraukimą: šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (1 d.); Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (2 d.). Kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (4 d.).

26.       Bylos duomenys sudaro pagrindą daryti šias išvadas: pirma, tinkamas laiptinės nesutvarkymas sudarė kliūčių patekti į ieškovės nuomojamas patalpas, nes ieškovės nuomotos patalpos buvo antrame aukšte, o į jas buvo galima patekti tik per laiptinę, kurią nuomotojas įsipareigojo sutvarkyti; antra, laiptinės sutvarkymo darbai keletą kartų viršijo sutartyje nustatytą terminą; Esant tokioms aplinkybės darytina išvada, kad ieškovei buvo pagrindas nutraukti nuomos sutartį vienašališkai laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, tačiau ieškovė tokia tvarka nepasinaudojo, o pareiškė ieškinį nutraukti nuomos sutartį teismine tvarka nuo konkrečios datos (2016-04-20).

27.       Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

28.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad trukdžiai dėl laiptinės nesuremontavimo neleido naudotis patalpomis pakankamai patogiai, kaip to tikėjosi nuomininkė, kad ieškovės veiklos vykdymas buvo apsunkintas, o nuomojantis patalpas bei jose vykdant veiklą siekiama gauti pelno. Taigi laiptinės neįrengimas sutartyje nustatytu laiku bei jos įrengimas keletą kartų viršijus sutartyje numatytą terminą (turėjo įrengti per 30 dienų, t. y. 2015-07-30, o įrengė 2016 m. kovo mėn. (ieškovo nurodo 2016-03-22 datą) leidžia tokį sutarties pažeidimą vertinti kaip esminį sutarties pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė perėmė patalpas ir jas įsirengė iki laiptinės sutvarkymo, nepaneigia būtent atsakovės atlikto esminio sutarties pažeidimo. Nesutvarkyta laiptinė trukdė ieškovei naudotis patalpomis bei tai pagrįstai pripažinta esminiu sutarties pažeidimu.

29.       Tuo pačiu pažymėtina, kad: pirma, ieškovė pradinį ieškinį pareiškė 2016-04-21; antra, ieškovė sutartį prašė pripažinti nutraukta nuo 2016-04-20, t. y. nuo konkrečios datos, esą kada, ieškovės teigimu, nuomos santykiai faktiškai jau buvo nutrūkę; trečia, ieškovei teisme jau pareiškus reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo konkretaus termino – 2016-04-20, atsakovė buvo įvykdžiusi pareigą sutvarkyti laiptinę; ketvirta, patikslintame ieškinyje teigiama, kad    dėl to, jog atsakovė laiku neįrengė ir nesutvarkė laiptinės, ieškovė neturėjo galimybės pilna apimtimi organizuoti grupinių treniruočių „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu gauti pelną. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė ieškovei pareiškė pretenziją, reikalaudama sumokėti visa apimtimi sąskaitas už patalpų nuomą, savaime negali būti aplinkybė nutraukti nuomos sutartį dėl nuomotojo kaltės, tačiau gali lemti ieškovės veiksmus kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti sutartį atsakovei (nuomotojai) netinkamai vykdant sutarties sąlygas. Be to, klausimų dėl nuomos mokesčio dydžio, mokėjimo trukmės ir pan. nagrinėjimas iš esmės svarbus kai teismine tvarka yra sprendžiamas reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo, gi šioje byloje tokių reikalavimų nebuvo pareikšta, o yra pareikšti tik ieškovės reikalavimai dėl nuomos sutarties nutraukimo bei dėl ieškovės (nuomininkės) patirtų nuostolių priteisimo.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra ribojimo reikalauti nutraukti nuomos sutartį nurodant konkrečią datą, šiuo atveju 2016-04-20 (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2011-05-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-889-395/2011). Bylos duomenys patvirtina, kad: pirma, teiktas elektroninis laiškas apie išsikėlimą iš patalpų 2016-04-16 10 val., prašoma atsakovės atstovo atvykti į patalpas, jas apžiūrėti ir pasiimti raktus (e. b. 3 t. 7 b. l.); antra, nors sutarties nuostatos numatė, kad nuomininkui grąžinant patalpas šalys pasirašo patalpų perdavimo-priėmimo (grąžinimo) aktą (7.2 p.), o tokio dokumento į bylą nėra pateikta, tačiau nebuvo pateiktas ir dokumentas, kad ieškovė patalpas pagal priėmimo-perdavimo aktą priėmė; trečia, pati atsakovė neįvardino konkrečios raktų perdavimo dienos, tik teigė, jog jie buvo perduoti vėliau; ketvirta, pati atsakovė atsiliepime į pradinį ieškinį pripažįsta, kad faktiškai nuomos santykiai jau yra nutrūkę (e. b. 1 t. 73 b. l.); penkta,  ieškinio parengimui ir kreipimuisi į teismą taip pat reikalingas tam tikras laikas (atstovavimo sutartis su atstove sudaryta 2016-04-07); šešta, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovės ieškinys (pradinis) pateiktas teismui 2016-04-20 (e. b. 1 t. 1 b. l.), Patalpų nuomos terminas 2 metai 11 mėnesių, pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos (2015-06-30) (Sutarties 6.1 p.), todėl nagrinėjamu atveju teismo sprendime nurodymas konkrečios sutarties nutraukimo datos laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

31.       Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tiek sutarčių, tiek CK nuostatas dėl sutarties nutraukimo, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą nutraukti E. J. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2015-06-30 sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 15-06-30/IA nuo 2016-04-20, nesant nuomininkės E. J. kaltės.  

Dėl prašomų priteisti nuostolių         

32.       Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 8 152,40 Eur turtinę žalą, kuri apskaičiuota taip: i) ieškovė dėl atsakovės kaltės iš klienčių negavo 5 670 Eur pajamų (ieškovė nurodė, kad pagal ieškovės verslo modelį su klientais buvo sudaromos 12 mėnesių trukmės abonentinės Sveikatinimo paslaugų teikimo sutartys, kuriose numatytas standartinis mėnesinis mokestis už paslaugas – 35 Eur); ii) ieškovė negavo 2 400 Eur pajamų dėl salės subnuomavimo juvelyrikos užsiėmimams (skaičiuoja 12 mėnesių); iii) ieškovė negavo 1 664 Eur pajamų už pajamų subnuomą sužadėtinio broliui (skaičiuoja 52 savaites). Ieškovė teigė, kad realiai iki 2016-04-20 bandė naudotis Patalpomis bei gauti iš jų naudą, tačiau mano, kad ieškovės patirtą žalą reikėtų mažinti atsakovei mokėtinu nuomos mokesčiu – ieškovei tenkanti Patalpų nuomos kaina turėtų būti mažinama perpus (7 158,24 Eur/2) (7 158,25 Eur mokėtina suma nuo 2015-09-15 iki 2016-04-20); ieškovė atėmė sumokėtas sumas 1 997,52 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atmetė ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos (nuostolių) priteisimo visa apimtimi.

33.       Pagal sutarties sąlygas matyti, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2015-09-15 (4.2 p.), nuomos mokesčio dydis 998,76 Eur (4.1 p.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad patikslintu ieškiniu buvo pakeistas faktinis ieškinio pagrindas, t. y. patikslintame ieškinyje buvo nurodytas kitoms faktinis pagrindas negu jis buvo nurodytas pradiniame ieškinyje.

34.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės teiktais įrodymais, kuriais ji grindė reikalavimą dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo, pažymi, ieškovės pasirinktas patirtų nuostolių skaičiavimo būdas nėra visai tinkamas. Visų pirma teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad nuomos mokesčio mokėjimo klausimas nėra šios bylos dalykas, o atsakovė atsiliepime nurodė, kad klausimas dėl nuomos mokesčio atidėtas iki šios bylos išsprendimo (e. b. 2 t. 67-68 b. l.). Byloje yra pareikšti tik ieškovės reikalavimai dėl nuomos sutarties nutraukimo ir ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo, byloje atsakovė nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų, tarp jų ir dėl nuomos mokesčio priteisimo. Ieškovės reikalavimui dėl nuostolių priteisimo taikytinos sutartinės civilinės atsakomybės taisyklės (CK 6.245 straipsnis), o ieškovei kyla pareiga įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

35.       Byloje buvo įrodyti atsakovės (nuomotojo) neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, nuomotojui pažeidus sutartyje nustatytą pareigą atlikti laiptinės patalpų remontą (CK 6.246 straipsnis). Byloje taip pat nustatyta atsakovės (nuomotojo) kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, o atsakovė byloje nepaneigė kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnis).

36.       Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, jie kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realiai patirtus) ir netiesioginius (negautos pajamos, prarastos galimybės vertė). Patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas iš esmės yra siejamas su negautomis pajamomis. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). 

37.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-336/2008; kt.).

38.       Ieškovė negautas pajamas iš esmės grindžia dviejų aplinkybių grupėmis: i) dėl negautų pajamų iš klienčių, jas skaičiuodama 12 mėnesių; ii) dėl negautų pajamų iš subnuomos (vieną jų dalį skaičiuodama 12 mėnesių; antrą dalį – 52 savaites).

39.       Pasisakant dėl negautų pajamų iš subnuomos pažymėtina, kad šalių sudarytos sutarties 5.2.1 punktas numatė, kad nuomininkas įsipareigoja vykdyti numatytą veiklą. Ketindamas keisti veiklą nuomojamose patalpose patalpos nuomos laikotarpiu nuomininkas privalo gauti išankstinį nuomoto sutikimą; 5.2.10 punktas numatė nuomininko pareigą <...> nenuomoti patalpų ar jų dalies be išankstinio raštiško nuomotojo sutikimo; 5.2.15 punktas numatė, kad nuomininkas neturi teisės perduoti trečiajam asmeniui iš šios sutarties kylančių teisių ir įsipareigojimų be raštiško nuomotojo sutikimo. Nesant į bylą pateiktų rašytinių atsakovės  (nuomotojo) sutikimų subnuomoti patalpas, kuri yra būtina sąlyga patalpas subnuomoti, ieškovės argumentai dėl patalpų subnuomavimo ir pajamų negavimo dėl atsakovės veiksmų laikyti nepagrįstais bei nesudaro pagrindo laikyti ieškovės įrodytų nuostolių aptariamoje dalyje, t. y dėl negautų pajamų dėl subnuomos.

40.       Kaip jau minėta, atsakovė įsipareigojo patalpas perduoti nuo 2015-09-15, o ginčo šalių sutartis nutraukta nuo 2016-04-20 pačios ieškovės reikalavimu. Ieškovė teikė įrodymus apie baigtas studijas ir dalyvavimą įvairiuose renginiuose (programose) (e. b. 2 t. 36, 38-39, 41, 44-46, 59 b. l.), įrodymus apie R. J. išsilavinimą (e. b. 2 t., 73 b. l.), E. T. išsilavinimą (e. b. 2 t. 74-75 b. l.), informaciją apie planuojamus vykdyti užsiėmimus (e. b. 2 t. 147-150 b. l.), elektroninį susirašinėjimą (e. b. 2 t. 54-55 b. l.). Teismo posėdžiuose liudytojais apklausti J. J., E. P., L. P., G. M. (e. b. 1 t. 120 b. l.), E. T. – M., J. K., R. P., R. J. (e. b. 2 t. 138-143 b. l.). Teikti: A. D. pranešimas (e. b. 2 t. 28 b. l.), K. P. pranešimas (e. b. 2 t. 29 b. l.), L. M. 2018-06-21 pranešimas (e. b. 2 t. 30 b. l.), O. P. pranešimas dėl treniruočių 2015 m (e. b. 2 t. 31 b. l.), R. A. pranešimas dėl treniruočių 2015 m. (e. b. 2 t. 32 b. l.), R. Ž. pranešimas (e. b. 2 t. 33 b. l.), V. M. pranešimas (e. b. 2 t. 34 b. l.), Ž. M. pranešimas (e. b. 2 t. 35 b. l.), J. Ž. pranešimas (e. b. 2 t. 42 b. l.), I. V. atsisakymas liudyti teisme (e. b. 2 t. 47 b. l.), J. K. pranešimas (e. b. 2 t. 51 b. l.), J. D. pranešimas (e. b. 2 t. 60 b. l.), I. V. pranešimas (e. b. 2 t. 61 b. l.), J. K. pranešimas (e. b. 2 t. 62 b. l.), G. O. pranešimas (e. b. 2 t. 63 b. l.). Teikti pinigų priėmimo kvitai: iš I. V. 70 Eur (e. b. 2 t. 104 b. l.), neįskaitomas kvitas (e. b. 2 t. 105 b. l.), iš J. D. 70 Eur (e. b. 2 t. 106 b. l.), iš E. P. 70 Eur (e. b. 2 t. 107 b. l.), 35 Eur (e. b. 2 t. 115 b. l.), 35 Eur (e. b. 117 b. l.), iš J. Ž. 70 Eur (e. b. 2 t. 108 b. l.), 35 Eur (e. b. 2 t. 110 b. l.), 35 Eur (e. b. 2 t. 119 b. l.), iš K. P. 70 Eur (e. b. 2 t. 109 b. l.), J. K. 70 Eur (e. b. 2 t. 111 b. l.), iš O. P. 70 Eur (e. b. 2 t. 112 b. l.), A. D. 70 Eur (e. b. 2 t. 113 b. l.), J. K. 35 Eur (e. b. 2 t. 114 b. l.), 35 Eur (e. b. 2 t. 116 b. l.), 35 Eur (e. b. 2 t. 118 b. l.), 35 Eur (e. b. 2 t. 120 b. l.), 35 Eur (e. b. 2 t. 133 b. l.), V. M. 70 Eur (e. b. 2 t. 131 b. l.), 35 Eur neįskaitomas mokėtojas (e. b. 2 t. 134 b. l.). Teiktos Sveikatinimo paslaugų teikimo sutartys sudarytos su: J. K. (e. b. 2 t. 58), A. D. – yra žyma, kad sutartis nutraukta nuo 2015-11-14 (e. b. 2 t. 121 b. l.), E. P. – yra žyma, kad sutartis nutraukta nuo 2016-01-14 (e. b. 2 t. 122 b. l.), I. V. – yra žyma, kad sutartis nutraukta nuo 2015-11-14 (e. b. 2 t. 123 b. l.), J. K. – yra žyma, kad sutartis nutraukta nuo 2016-02-14 (e. b. 2 t. 124 b. l.), J. D. – yra žyma, kad sutartis nutraukta nuo 2015-11-14 (e. b. 2 t. 125 b. l.), J. Ž. – yra žyma, kad sutartis nutraukta nuo 2016-01-14 (e. b. 2 t. 126 b. l.), J. K. – yra žyma, kad sutartis nutraukta nuo 2015-11-14 (e. b. 2 t. 127 b. l.), K. P. – yra žyma, kad sutartis nutraukta nuo 2015-11-14 (e. b. 2 t. 128 b. l.), O. P. – yra žyma, kad sutartis nutraukta nuo 2015-11-14 (e. b. 2 t. 129 b. l.), V. M. – yra žyma, kad sutartis nutraukta nuo 2016-02-14 (e. b. 2 t. 130 b. l.). Sutartyse nurodyta kaina 35 Eur (3.1 p.), nurodyta, kad sutartis galioja 12 mėnesių, sutartis gali būti nutraukta, kuriai nors šaliai nevykdant savo įsipareigojimų arba abipusių šalių susitarimu (4.2 p.).

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė jos negautų pajamų iš klienčių, nes: pirma, kaip nurodyta aukščiau, negautos pajamos vertintinos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, atskaičius sąnaudas; antra, ieškovė negautas pajamas skaičiuoja pasiremdama 14 klienčių (6 klientės*12 mėnesių, 6 klientės*10 mėnesių, 2 klientės*8mėnesiai, 2 klientės*7 mėnesiai, remdamasi 35 Eur mėnesiniu mokesčiu); pagal sutarties nuostatas ieškovei tektų už 12 mėnesių sumokėti 11 985,12 Eur nuomos mokesčio (998,76 Eur*12 mėnesių) (Sutarties 4.1 p.), be to, be nuomos mokesčio taip pat pagal sutarties sąlygas nuomininkei (ieškovei) tektų atlyginti patalpų išlaikymo išlaidas: mokėti mokesčius už faktiškai sunaudotą elektros energiją (4.7.1.1 p.), vandenį ir kanalizaciją (4.7.1.2 p.), kitas teikiamas paslaugas (4.7.1.3 p.), taip pat nuomininkė (ieškovė) įsipareigojo mokėti nuomotojui bendrųjų patalpų ir teritorijos eksploatacijos išlaidas: elektros energiją, šilumos energiją, vandenį, kanalizaciją bei kitas teikiamas paslaugas, kurios sudaro 37 Eur per mėnesį (444 Eur suma per 12 mėnesių); trečia, iš teiktų kvitų galima daryti išvadą, kad ieškovė vertėsi individualia veikla, todėl sprendžiant dėl negautų pajamų dydžio taip pat turi būti išskaičiuojama: Gyventojų pajamų mokestis, Privalomojo sveikatos draudimo tarifas, Valstybinio socialinio draudimo tarifas; ketvirta, teisėjų kolegija jau aukščiau minėjo, kad byloje yra pareikšti tik ieškovės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo, reikalavimų dėl sumokėto nuomos mokesčio (užstato) grąžinimo nėra pareikšta, todėl nurodytos aplinkybės nevertintinos nustatant ieškovės patirtą ir įrodytą nuostolių dydį. Taigi nagrinėjamu atveju apskaičiavus ieškovės nurodytas negautas pajamas dėl klienčių bei jas palyginus su ieškovės galimai patirtomis už jos nurodytų laikotarpį išlaidomis (sąnaudomis) darytina išvada, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos (negautų pajamų). Teisėjų kolegija jau aukščiau pažymėjo, kad nesant į bylą pateiktų rašytinių atsakovės (nuomotojo) sutikimų subnuomoti patalpas, kuri yra būtina sąlyga patalpas subnuomoti, ieškovės argumentai dėl patalpų subnuomavimo ir pajamų negavimo dėl atsakovės veiksmų laikyti nepagrįstais bei nesudaro pagrindo laikyti ieškovės įrodytų nuostolių aptariamoje dalyje, t. y dėl negautų pajamų dėl subnuomos.

42.       Nagrinėjamu atveju ieškovei neįrodžius negautų pajamų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.249 straipsnis), taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (negautų pajamų), kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.247 straipsnis). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo.

43.       Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas dėl tam tikrų aplinkybių pasisakė neteisingai, tačiau iš esmės priėmė teisingą teismo sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkindamas iš dalies, o ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai nesudaro pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

44.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (3 dalis).

45.       Netenkinus nei ieškovės, nei atsakovės apeliacinių skundų nėra pagrindo nei vienai iš šalių priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio išlaidų, išlaidų dėl teisinės pagalbos teikimo) apeliacinės instancijos teisme. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                           Irmantas Šulcas

                          Liuda Uckienė

                          Tomas Venckus