Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-843/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28178-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1

 (S)

Teisėjas R. R.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 2 dalį (čia ir toliau – 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir jam skirta 300 MGL (15 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. skirta 200 MGL (10 000 Eur) bauda.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. S. valstybės naudai priteista 44 475 Eur nesumokėto akcizų mokesčio.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       A. S. pripažintas kaltu pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1, 2.1.2 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose: tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento); nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: 2022 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „V.“, už 10 000 Eur neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau 12–13 vnt. palečių įvairių rūšių alkoholinių gėrimų, iš kurių iki 2022 m. balandžio 12 d., neturėdamas alkoholio produktų įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, už nenustatytą sumą realizavo nenustatytiems asmenims, dalį jų suvartojo, o likusius alkoholinius gėrimus:

1. 6 018 vnt. butelių (0,7 litro talpos) brendžio „Athenos”, kurio etilo alkoholio koncentracija yra 38,23+0,23 % tūrio;

2. 816 vnt. butelių (0,5 litro talpos) viskio „Bells Blended Sccotch Whisky“, kurio etilo alkoholio koncentracija yra 40,02+0,23 % tūrio;

3. 34 vnt. butelių (0,7 litro talpos) likerio „Agwa Coca Leaf Liqueur”, kurio etilo alkoholio koncentracija yra 30,04+0,23 % tūrio;

4. 666 vnt. butelių (0,5 litro talpos) brendžio „Srajishvile”, kurio etilo alkoholio koncentracija yra 40,37+0,23 % tūrio;

5. 210 vnt. butelių (0,75 litro talpos) raudonojo vyno „Marca Trevigiana”, kurio etilo alkoholio koncentracija yra 11,53+0,06 % tūrio;

6. 456 vnt. butelių (0,7 litro talpos) viskio „White Horse Blended Sccotch Whisky“, kurio etilo alkoholio koncentracija yra 39,97+0,23 % tūrio;

kurių bendra vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 77 733,93 Eur, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis Taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, laikė pažįstamo L. S. nuomojame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. balandžio 12 d., kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, taip pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, realizavo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 77 733,93 Eur, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, tokiu būdu neįvykdė prievolių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijos, ir išvengė (nesumokėjo) 44 475 Eur mokesčių į valstybės biudžetą, dėl ko Lietuvos valstybė patyrė 44 475 Eur turtinę žalą.

II.                      Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas D. Svirinavičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo valstybės naudai priteista 44 475 Eur nesumokėto akcizų mokesčio, ir VMI civilinį ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais:

2.1.       A. S.

2.3.       Nurodo, kad patenkinus civilinį ieškinį, nuteistasis tampa nuteistas du kartus už tuos pačius veiksmus (galima įžvelgti savitą principo non bis in idem (draudimo bausti du kartus už tą pačią nusikalstamą veiką) pažeidimą). A. S. už tuos pačius veiksmus du kartus patiria turtinio pobūdžio sankcijas, be to itin didelio masto, nors viena iš jų ir įvardijama „nesumokėtais mokesčiais“. Tai draudžia ne tik nacionalinės, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisminės praktikos nuostatos. Jeigu ir buvo atskira teisminė praktika, panaši į teismo realizuotą šioje byloje, tai tokia praktika nėra tiksli. Be to, ginčijamame nuosprendyje nurodytos atskiros kasacinio teismo nutartys yra priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šiuo atveju nagrinėtinos A. S. bylos. Bet kuriuo atveju Lietuvoje nėra įtvirtinta absoliuti precedentinė teisė.

3.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Haroldas Mulevičius prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3.1.       Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad dėl A. S. padarytų nusikalstamų veiksmų, nurodytų BK 1992 straipsnyje, buvo išvengta valstybei sumokėti nustatytus mokesčius (akcizų mokestį), A. S. tai neabejotinai suvokė ir to norėjo. Nuteistajam A. S. nesumokėjus akcizų mokesčio, valstybė patyrė žalą – neteisėtai negavo pajamų.

3.2.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį neteisėtai negautos pajamos laikomos turtine žala, kurią privalo atlyginti kalti asmenys (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismo sprendimas priteisti iš A. S. valstybei padarytą žalą – 44 475 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas. Tokios išvados atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2004, Nr. 2K-12/2005, Nr. 2K-340/2014, Nr. 2K-99-648/2016, Nr. 2K-7-30-788/2017, Nr. 2K-72-489/2020, Nr. 2K-30-788/2023, Nr. 2K-7-37-648/2023).

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

        Apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, tačiau turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, tai yra suvaržiusių įstatymo garantuotas jo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinio skundo ir prokuroro atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje išdėstė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, kurias tinkamai kvalifikavo, nuteistajam skyrė teisingą bausmę ir, priešingai nei nurodoma gynėjo pateiktame apeliaciniame skunde, tinkamai išsprendė VMI pareikštą civilinį ieškinį.

5.       Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas neginčija byloje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ar subjektyviųjų požymių, teisinės kvalifikacijos, nesutinka tik su ginčijamo nuosprendžio dalimi, kuria patenkintas VMI civilinis ieškinys dėl nuteistojo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo valstybei. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, jog kaltinime nurodyti alkoholiniai gėrimai buvo paimti valstybės naudai, juos nuspręsta sunaikinti, susidaro situacija, dėl kurios nuteistasis, patyręs nuostolius dėl iš jo neatlygintinai valstybės naudai paimtų prekių (alkoholinių gėrimų), kartu yra įpareigojamas už sunaikinamas prekes sumokėti akcizų mokestį. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

6.       Nagrinėjamoje byloje nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – alkoholiniais gėrimais. Šios nusikalstamos veikos dalykas – prekės, apmokestinamos akcizais pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą (toliau – Akcizų įstatymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-511/2017, Nr. 2K-171-696/2017, Nr. 2K-7-97-895/2019, Nr. 2K-230-489/2019, Nr. 2K-209-1073/2021). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, minėtas prekes nusprendė sunaikinti. Tai apeliantas neginčija. Savo ruožtu BK 1992 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, objektas yra tokių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes atliekant šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis siekiama išvengti mokesčių, konkrečiai akcizų, mokėjimo. Kadangi šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos akcizų mokesčiu, o neteisėtai jomis disponuojant minėtas mokestis nėra sumokamas, tokiu būdu, valstybei negavus pajamų, yra padaroma turtinė žala valstybės mokesčių sistemai. Turtinė žala apskaičiuojama vadovaujantis Akcizų įstatymu, įvertinus neteisėtai disponuotų prekių ypatumus (etilo alkoholio koncentraciją ir pan.).

7.       2022 m. balandžio 12 d. atliktos kratos metu rasti, paimti ir vėliau apžiūrėti buteliai su skysčiu nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Taip pat nenustatyta, kad nuteistasis galėjo gabenti ir laikyti tokį kiekį banderolėmis nepažymėtų prekių Taisyklėse nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 20–41, 76–84). Remiantis 2022 m. liepos 18 d. Muitinės laboratorijos išvada, 2022 m. spalio 6 d. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pateikta informacija (t. 1, b. l. 91–100, 104–107) nustatyta, kad nuteistojo A. S. nuomojamose patalpose rastuose buteliuose esantis skystis atitinka butelių etiketėse nurodytus alkoholinius gėrimus, nustatyta alkoholio koncentracija juose bei tai, kad visos pateiktos prekės yra apmokestinamos akcizų mokesčiu. Mokesčių administratorius nurodė, kad už nuteistojo neteisėtai disponuotas akcizais apmokestinamas prekes, taikant 2 163 Eur (vynui – 181 Eur) už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifą, apskaičiuojama 44 475 Eur akcizų (t. 1, b. l. 152–161). Apeliantas nustatyto nesumokėtų akcizų dydžio neginčija, mokesčio apskaičiavimo klaidų nenustatė ir teisėjų kolegija.

8.       Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punktą, 13 straipsnį mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybė negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Nagrinėjamoje byloje nesumokėjus akcizų mokesčio valstybė patyrė žalą – neteisėtai negavo pajamų. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, neteisėtai negautos pajamos laikomos turtine žala, kurią privalo atlyginti kalti asmenys (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016). Nagrinėjamoje byloje tarp nuteistojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, dėl to ginčo byloje nėra. Šių duomenų pagrindu daroma išvada, kad byloje buvo nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, tad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš nuteistojo A. S. 44 475 Eur dydžio turtinę žalą yra teisėtas ir pagrįstas.

9.       Apelianto teiginiai, kad valstybei perėmus A. S. disponuotas akcizais apmokestinamas prekes ir vėliau jas sunaikinus bei kartu patenkinus civilinio ieškinio reikalavimą dėl žalos valstybei atlyginimo, susidaro situacija, panaši į nepagrįstą valstybės praturtėjimą, kad tokiu būdu pažeidžiami teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nepagrįstai tarpusavyje sieja neteisėtai disponuotų prekių sunaikinimą ir turtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė turi teisę į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą. Priteisus padarytą turtinę žalą ir sumokėjus nesumokėtą akcizų mokestį yra atlyginami valstybės patirti nuostoliai, t. y. atstatoma padėtis, kuri būtų buvusi, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika. Savo ruožtu neteisėtai disponuotų prekių sunaikinimu siekiama išimti iš apyvartos uždraustus daiktus, kad šiomis prekėmis disponavęs asmuo negautų jokios materialinės naudos.

10.       Turtinės žalos atsiradimui neturi įtakos ir ta aplinkybė, kad neteisėtai disponuotos prekės nepateko į civilinę apyvartą, nes buvo sulaikytos ir bus sunaikintos, o A. S., savo ruožtu, iš jų negavo pajamų. Bylos duomenimis nustatyta, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo sulaikytos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jos buvo laikomos ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų prekių įsigijimą, gabenimą, taip pat akcizų už šias prekes sumokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikta. Duomenų, kad prekėms buvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, nėra. Tokioje situacijoje buvo pagrindas taikyti 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, ir Akcizų įstatymo nuostatas, pagal kurias prievolė mokėti akcizus siejama su akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momentu. Pagal minėtos Direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. Pagal šio straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas, šios direktyvos tikslais, „išleidimas vartoti“ yra ir akcizais apmokestinamų prekių laikymas joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Bendrijos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas. Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą (veikos metu galiojusi įstatymo Nr. XI-722 redakcija), prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, taip pat už kitas laikomas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, bet už kurias akcizai vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis nesumokėti. Nei Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuoti atvejai, kuriems esant akcizais apmokestinamos prekės yra atleidžiamos nuo akcizų, nei Akcizų įstatymo 27 straipsnyje, kuriame reglamentuoti specialūs atvejai, kai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami nuo akcizų, nėra numatyta, kad konfiskuotos ir sunaikintos prekės galėtų būti atleistos nuo akcizų. Kad laikomų banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių tolesnis likimas (taip pat ir jų konfiskavimas, sunaikinimas) prievolei mokėti akcizus įtakos neturi, patvirtinta ir teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. A-602-2626/2012, kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-489/2023).

11.       Paminėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprato savo veikos pavojingą pobūdį, tai, kad disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis pažeisdamas nustatytą tvarką, ir norėjo taip veikti. Todėl darydamas nusikalstamus veiksmus A. S. turėjo ir galėjo suprasti savo veiksmų pasekmes, gresiančią baudžiamąją atsakomybę, kad gali netekti prekių, kuriomis neteisėtai disponavo, bei kartu privalės sumokėti nusikalstamais veiksmais išvengtą akcizų mokestį.

12.       Ginčijamu nuosprendžiu nuteistajam dėl BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo skirta galutinė 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, o patenkinus VMI civilinį ieškinį iš jo priteista ir 44 475 Eur nesumokėto akcizų mokesčio. Apelianto teigimu, nuteistajam paskyrus baudą ir kartu priteisus iš jo civilinio ieškinio sumą, A. S. du kartus baudžiamas už tuos pačius veiksmus, kas yra tolygu non bis in idem principo pažeidimui. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Apeliantas nepagrįstai sieja nuteistajam paskirtą bausmę bei civiliniu ieškiniu priteistą žalą, pastarąją taip pat vertindamas kaip turtinio pobūdžio sankciją. Bausmės ir turtinės žalos atlyginimo pagrindai, esmė ir tikslai yra skirtingi. Prievolė mokėti mokesčius yra mokestinė prievolė valstybei, kuri atsiranda esant atitinkamą mokestį reglamentuojančiame įstatyme nurodytoms aplinkybėms. Civiliniu ieškiniu priteisus nesumokėtus mokesčius kaip padarytą žalą siekiama gauti valstybės dėl nusikalstamos veikos negautas pajamas. Bausmės paskirtis ir tikslai reglamentuoti BK 41 straipsnyje. Jos esmė – nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, prevenciniai tikslai. Apelianto minimas non bis in idem principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką. Civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimu nėra įgyvendinama nusikaltusio asmens nubaudimo funkcija, todėl apelianto argumentai dėl šio principo pažeidimo yra nepagrįsti. 

13.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio, vadovavosi kasacinio teismo praktika, kuri nėra tiksli, taip pat kurios aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėtų aplinkybių, todėl tokia praktika nelaikytina precedentu šios bylos atžvilgiu. Teisėjų kolegija apelianto nurodytų teisės šaltinių taikymo pažeidimų nenustatė. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismų praktikoje suformuotu aptariamo klausimo sprendimu, nėra pagrindas tokia praktika nesivadovauti. Konkrečios kasacinio teismo nutartys, kurios, pasak apelianto, nelaikytinos precedentu nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nebuvo įvardytos. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas rėmėsi konkrečiais kasacinio teismo procesiniais sprendimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2005, Nr. 2K-353/2006, Nr. 2K-99-648/2016, Nr. 2K-7-30-788/2017, Nr. 2K-171-696/2017, Nr. 2K-7-86-303/2018) pripažindamas, kad BK 1992 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra susijęs su tikslu nuslėpti mokesčius, dėl to valstybės biudžetas negauna įplaukų ir taip daroma žala valstybės finansų sistemai. Nors ne visose nurodytose kasacinio teismo nutartyse buvo sprendžiami baudžiamosios atsakomybės konkrečiai už BK 1992 straipsnyje numatytą nusikaltimą klausimai, visgi visose jose buvo nagrinėjamos nusikalstamos veikos, tiesiogiai susijusios su tikslu nuslėpti mokesčius, dėl ko valstybės biudžetas negauna įplaukų ir taip daroma žala valstybės finansų sistemai. Būtent pastaroji teismų praktikos išvada ir buvo aktuali nagrinėjamai bylai. Savo ruožtu apelianto ginčijamo civilinio ieškinio klausimą teismas išsprendė vadovaudamasis ne tik teismų praktika, bet ir konkrečia baudžiamosios bylos medžiaga (jau minėtais kratos protokolų duomenimis, Muitinės laboratorijos išvada, mokesčių administratoriaus pateikta informacija). Taigi, teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, ją taikė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktika šioje byloje nagrinėtinais civilinio ieškinio išsprendimo klausimais iki šiol nėra pasikeitusi, tą patvirtina ir naujausi teismų praktikos pavyzdžiai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-788/2023, Nr. 2K-7-37-648/2023).

14.       Kaip pagrįstai nurodo gynėjas, Lietuva iš tiesų nepriklauso šalims, kuriose teisminis precedentas yra pagrindinis teisės šaltinis. Visgi, pagal galiojančias Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama, ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti bylose suformuotą teismų praktiką dėl to paties apelianto keliamo klausimo, nenustatyta, jų iš esmės nenurodo ir apeliantas.

15.       Ginčijamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad A. S. pažeidė nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto 2.1 ir 2.1.1, 2.1.2 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose: tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento); nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“. Kaip matyti iš minėto teisės akto aktualios redakcijos, galiojusios tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek dabar (nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. galiojanti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymo Nr. 4-981 redakcija), nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas teisinis reguliavimas yra įtvirtintas galiojančių Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 punkto 3.1 ir 3.1.1 papunkčiuose. Šio teisės akto 3.1.2 papunktyje numatytas draudimas gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, paženklintus suklastotomis banderolėmis, A. S. apskritai neinkriminuotas. Aptartas rašymo apsirikimas vertintinas kaip formalus trūkumas, jo ištaisymas nuosprendžio esmės nekeistų, jokių neigiamų padarinių nuteistajam nesukeltų, jo teisių nesuvaržytų, todėl jis taisytinas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. S. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą.

        Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodant, kad A. S. pažeidė 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 punkto 3.1 ir 3.1.1 papunkčių reikalavimus.

Teisėjai                                       Aušra Bielskė

                                                                                                                                   Justas Namavičius

                                                                                                                                   Ernestas Rimšelis