Nr. 1 S-867-350/2010

                            `                                     Procesinio sprendimo  kategorija:

(S)

                                                                 2.1.16.2.16., 2.12.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

dalyvaujant prokurorui Rimantui Vagriui,

įtariamajam P. A.,

gynėjui advokatui K. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo P. A. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-28 nutarties, kuria P. A. paskirtas laikinas nušalinimas nuo valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo ir Gydytojų konsultacinės komisijos nario – pareigų šešiems mėnesiams ir,

N U S T A T Ė:

P. A. įtariamas tuo, kad jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) vedėju ir gydytoju, bei einantis (duomenys neskelbtini) Gydytojų konsultacinės komisijos nario pareigas, 2010 m. rugpjūčio- spalio mėn. tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, „(duomenys neskelbtini) “ Bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėju,  viešąsias sveikatos priežiūros paslaugos teikiančioje valstybinėje įstaigoje besiversdamas profesine veikla ir turėdamas administracinius įgaliojimus, už savo neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus - paciento A. U. a.k. (duomenys neskelbtini) gydymą, vadovaujamame skyriuje pažeidžiant ligonių laikymo ligoninėje trukmę, per kelis kartus savo naudai iš A. U. tiesiogiai reikalaudamas bei provokuodamas duoti ne mažiau 800 Lt kyšio, iš jos tiesiogiai paėmė kyšį - 300 Lt, t.y. rugpjūčio mėn. viduryje - 200 Lt, rugsėjo mėn. viduryje 100 Lt, spalio mėn. 22 d. - 500 Lt, t.y. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 dalyje.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, P. A. paskirtas laikinas nušalinimas nuo valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) vedėjo ir Gydytojų konsultacinės komisijos nario – pareigų šešiems mėnesiams. Teisė dirbti gydytojo darbą P. A. neatimta. 

Skundu P. A. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-28 nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Teigia, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad jis padarė veiką, kuria įtariamas. Jo atžvilgiu buvo padaryta provokacija.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė daugybę pažeidimų. Visų pirma, į teismo posėdį dėl jo laikinojo nušalinimo nuo pareigų nebuvo kviečiamas nei jis, nei jo gynėjas, nors BPK 21 str. 4 d. nuostatomis jis turėjo teisę duoti parodymus dėl savo teisių suvaržymo. Teismas nutartyje nurodydamas, kad jo kaltę pagrindžia byloje surinkti duomenys, fiksuoja kaltės ir įrodymų vertinimo klausimą, tokiu būdu nebėra tikslo spręsti jo nušalinimo nuo darbo ir užimamų pareigų klausimo, byla turi būti perduota teismui.

Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad jis, užimdamas atitinkamas pareigas, gali priimti neteisėtus sprendimus dėl A. U. laikymo ligoninėje, nes neįrodyta, kad jis padarė šią veiką. Nei pats, nei kiti gydymo įstaigos darbuotojai neatliko A. U. atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų. Duomenys, kad gali daryti įtaką kitiems asmenims, neatitinka tikrovės, nei teisminės praktikos. Teismas priimdamas nutartį pažeidė nekaltumo prezumpciją, buvo šališkas, nes nurodė aplinkybes, kurios byloje nėra nustatytos. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusius, liudytojus, ekspertus, ar daryti kitus nusikaltimus. Nutartis visiškai nemotyvuota, deklaratyvi, prieštarauja šios procesinės prievartos priemonės paskirčiai, o taip pat neatitinka teisingumo, tikslingumo bei logiškumo principų. Mano, kad šia procesine prievartos priemone siekiama ne teisėtų BPK 157 str. numatytų tikslų, o siekiant neteisėtai apriboti jo darbinę veiklą ir darant psichologinį spaudimą priversti prisipažinti padarius veiką, kurios nėra padaręs.

Teismas nutartyje nenurodė nei vieno konkretaus pagrindo ar fakto, kuris pagrįstų būtinybę taikyti paskirtą procesinę prievartos priemonę. Ginčijamame sprendime išdėstytos tik prielaidos ir pamastymai, kad galėtų taip būti.

Pažymi, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė -rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tuo pačiu buvo galima paskirti ir draudimą bendrauti su tam tikrais asmenimis. Prokuroras galėjo nustatyti bendravimo apribojimus ir asmenis, kuriuos manė galima paveikti. Tokiu būdu apriboti bendravimą su liudininkais galima ir ne tokiomis griežtomis procesinėmis prievartos priemonėmis, kaip laikinas nušalinimas nuo pareigų. Be to, BPK 157 str. numato teismo teisę, bet ne pareigą taikyti laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų ir įpareigoja teismą kiekvienu atveju ypatingai atidžiai ir kruopščiai spręsti klausimą ar ši procesinė prievartos priemonė yra būtina.

Teismo posėdyje įtariamasis P. A. ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Skundas tenkintinas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas procesinės prievartos priemonės skyrimo klausimo pagrįstumą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas, todėl skundą nagrinėjantis teismas nepasisako dėl įtariamojo argumentų apie jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Laikinas nušalinimas nuo pareigų yra procesinė prievartos priemonė, kuri taikoma siekiant 1. greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ir (arba) 2. užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad įtariamasis, pasinaudodamas jam suteiktais skyriaus vedėjo ir Gydytojų konsultacinės komisijos nario įgaliojimais, gali priimti neteisėtus sprendimus dėl A. U. laikymo ligoninėje, gali daryti įtaką apklaustiems ligoninės darbuotojams ar pareiškėjai, taip pat daryti kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Tačiau, kaip nutartyje nurodė teismas ir kaip matyti iš pateiktos medžiagos, asmenys, kurių atžvilgiu gali būti daroma įtaka – pareiškėja, ligoninėje dirbantys asmenys, skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo apklausti, be to, prokuroras dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją praėjus savaitei po ikiteisminio tyrimo pradžios šioje byloje, kai buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, todėl jokios įtakos įtariamasis apklaustiems asmenims padaryti nebegali. Be to, iš skundžiamos nutarties turinio visiškai neaišku, kaip įtariamojo nušalinimas nuo pareigų šiuo atveju padės greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad kelio įtariamajam trukdyti procesui užkirtimą baudžiamojo proceso įstatymas numato per kardomųjų priemonių taikymą (BPK 119 str.).

Byloje taip pat nėra jokių konkrečių faktinių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad įtariamasis, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, gali priimti neteisėtus sprendimus dėl A. U. laikymo ligoninėje sąlygų ar daryti naujas nusikalstamas veikas, nes įtariamasis anksčiau BPK 97 str. prasme neteistas, įtariamas vieno nusikaltimo padarymu, nėra jokių duomenų, kad jis pragyvenimui lėšas gautų iš nusikalstamos veiklos.

Tokiu būdu, apylinkės teismas paskyrė P. A. laikiną nušalinimą nuo pareigų nepagrįstai, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-28 nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 157 str. 3 d., 442 str. 1 d. 2 p.,

N U T A R Ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-28 nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą: Panevėžio apygardos prokuroro 2010-10-28 prašymo dėl P. A. nušalinimo nuo valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) vedėjo ir Gydytojų konsultacinės komisijos nario – pareigų 6 mėnesių laikotarpiui netenkinti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                             Algirdas Gaputis