Adm. nusižengimo byla Nr. eAN2-101-531/2025
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00099-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutarties teisėtumo,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. J. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 22 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 170 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams. Jis nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 25 d. 13.36 val. kelio (duomenys neskelbtini) 99,35 km., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė kitą automobilį. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1 punktą. Dėl šio nutarimo A. J. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, kuriuo prašė netaikyti teisių atėmimo arba sutrumpinti jo taikymo terminą bei sumažinti baudą.
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. gegužės 22 d. priėmė nutartį, kuria A. J. skundo netenkino ir paliko galioti 2025 m. balandžio 22 d. Institucijos nutarimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. A. J. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2025 m. balandžio 22 d. Institucijos nutarimą ir 2025 m. gegužės 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, netaikyti teisių atėmimo arba sutrumpinti jo taikymo terminą bei sumažinti sankcijoje numatytą minimalią baudą. Mano, kad sankcijoje numatyta nuobauda nėra proporcinga nei padaryto pažeidimo pobūdžiui, nei jo asmenybei, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų.
3.1. Teigia, kad nuo tyrimo pradžios pripažino padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, aktyviai bendradarbiavo su Institucija, kuri surašė protokolą bei dalyvavo posėdžiuose. Todėl prašo šią aplinkybę pripažinti kaip lengvinančią jo atsakomybę.
3.2. Nurodo, kad jo žmona yra neįgali, niekur nedirba ir yra materialiai priklausoma nuo jo. Jo mama yra senyvo amžiaus, jai taip pat padeda materialiai, nuveža į gydymo įstaigas. Jo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra darbas (duomenys neskelbtini). Jis dirba socialiniu darbuotoju ir jo funkcija (be kitų) yra pristatyti klientus iš namų į (duomenys neskelbtini). Kasdien su įmonės autobusiuku jis veža iš viso rajono klientus (su protine ir/ar psichine negalia). Vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas, kad galėtų atlikti savo funkcijas. Be vairuotojo pažymėjimo bus atleistas iš darbo ir jo šeima liks be vienintelio pragyvenimo šaltinio. Prašo šias aplinkybes pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinančiomis.
3.3. Pažymi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis neturėjo tyčios kirsti ištisinę liniją. Priekyje važiavusi transporto priemonė judėjo labai lėtai ir trukdė eismui, todėl jis buvo priverstas ją aplenkti. Todėl nusižengimo pavojingumas yra mažareikšmis.
3.4. Cituoja darbdavio pateiktą charakteristiką, kurioje nurodoma, jog jis nuo pat darbo pradžios įstaigoje pasižymėjo aukšta darbo etika, iniciatyvumu, pareigingumu, kompetencija, aiškiu ir korektišku bendravimu su klientais ar jų šeimos nariais. Laiku ir teisingai teikia informaciją vadovui ir reikalingos įstaigoms. Darbo vieta ir darbo priemonės visada yra tinkamai prižiūrimi, laiku keliamos ir sprendžiamos problemos. Darbo metu konfliktų su bendradarbiais, klientais ir jų šeimos nariais nebuvo, bendradarbiavimas su vadovu atitiko keliamus reikalavimus. Dirbama tiek, kiek reikia, jei būdavo poreikis, darbo mugėse, šventinėmis dienomis, tinkamai ir iniciatyviai viską organizuodavo ir įvykdydavo. Jo požiūris į darbą lankstus, nevengiama prisiimti ir daugiau atsakomybės nei pareigybės aprašyme. Įstaiga yra patenkinta jo atliekamu darbu, klientai vertina jo požiūrį į darbą, jo suteikiamas žinias ir vykdomą kontrolę.
4. Institucija atsiliepime į A. J. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Iš A. J. pateikto apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija savo kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nesutinka su jam paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teises vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui, todėl apygardos teismas priimamoje nutartyje pasisakys tik šiais klausimais.
8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
9. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. J. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, nutardamas A. J. netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir palikti galioti jam paskirtą 170 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesių terminui, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
11. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. J. padarė šiurkštų KET pažeidimą, t.y. vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, atliko lenkimo manevrą. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas šis A. J. padarytas KET pažeidimas. Jame matyti, kaip A. J. vairuojama transporto priemonė, neleistinoje vietoje, aplenkė net ne vieną, o du automobilius, o jam vos tik grįžus į savo eismo juostą, priešpriešine pravažiavo kitas automobilis. Tai rodo, kad eismas tame kelyje buvo ganėtinai intensyvus. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, prieš A. J. važiavusios transporto priemonės tikrai nejudėjo lėtai. Be kita ko, jis ir apklausiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad jos judėjo 70-80 km/val. greičiu. Taigi, konstatuoti, jog aplenkti automobiliai trukdė eismui ir dėl to jis buvo priverstas jas aplenkti, nėra priežasčių. Šiuo atveju A. J., savo paties neapgalvotu, neleistinoje vietoje atliktu lenkimu, kėlė pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jam pačiam bei kartu su juo automobilyje buvusiems asmenims. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pagrindo pripažinti jo padarytą nusižengimą mažareikšmiu nėra.
12. Tai, jog A. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, dėl jo gailėjosi, padėjo jį išaiškinti jau yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai buvo atsižvelgta jam skiriant baudą ir administracinio poveikio priemonę. Taip pat, individualizuojant nuobaudą buvo vertintos ir A. J. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės susijusios su jo darbine veikla (dirba socialiniu darbuotoju, kas dieną su įmonės autobusiuku veža iš viso rajono klientus (su protine ir/ar psichine negalia), darbovietės charakterizuojamas teigiamai), šeimynine situacija (rūpinasi ir išlaiko neįgalią žmoną, senyvo amžiaus mamą), tačiau pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančiomis, ką teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nelaikytinomis išskirtinėmis ir ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme.
13. A. J. apeliaciniame skunde teigia, kad atėmus jam teisę vairuoti jis praras darbą ir jo šeima liks be vienintelio pagyvenimo šaltinio, tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos pakankama priežastimi taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės A. J. patirs nepatogumus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones dėl turimų darbinių pareigų yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. A. J., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga, šia savo teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini jo teisės suvaržančiais labiau, negu tai yra būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti A. J. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima A. J. visiškai netaikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ar trumpinti jos taikymo terminą, kuris ir taip yra minimalus, bei mažinti jam skirtą minimalią baudą. A. J. turi prisiimti savo neteisėto elgesio pasekmes. Jam skirtos bauda ir administracinio poveikio priemonė yra adekvačios ir proporcingos jo padarytam pažeidimui.
15. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tai nėra pirmasis A. J. padarytas administracinis nusižengimas. Iki tol, jis administracine tvarka buvo baustas dar du kartus. Viena nuobauda, aptariamo ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtino administracinio nusižengimo padarymo metu, buvo galiojanti.
16. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
n u t a r i a :
A. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Valdas Ciesiūnas