Baudžiamoji byla Nr. 1-888-966/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-38209-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.5.4.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,

sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei,

dalyvaujant prokurorui J. B.,

kaltinamajam K. V., jo gynėjui advokatui A. G.-Šalavkai,

nukentėjusiosioms J. V., V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2014 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2. 2016 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 40 parų arešto bausme; 3. 2016 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 40 parų arešto bausme; 4. 2017 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

K. V. sistemingai baugino naudodamas psichologinę prievartą, o būtent:

2016 m. liepos 28 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,28 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra J. V. metu, tyčia, grasino ja nužudyti, sakydamas: „tu šiame pasaulyje negyvensi ir aš tai padarysiu, ko tu mažiausiai tikiesi“,

2017 m. liepos 30 d. vakarą bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, grįžęs iš laikino sulaikymo tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra J. V. metu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, tyčia, grasino ją nužudyti sakydamas: „jai tuoj reikės gultis į kapus ir spjaudytis kraujais“,

2017 m. rugsėjo 22 d. apie 17.00 val. kieme, esančiame Labūnavos gatvėje prie namo Nr. 17, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,45 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra J. V. metu, tyčia, laikydamas rankoje peilį grasino ją nužudyti, sakydamas: „turėk omeny, aš kišenėje turiu peilį, juo nuo ausies iki ausies tau ir mamai perpjausiu gerklę, jei to nepadarysiu, aš būsiu ne aš“,

2017 m. rugsėjo 24 d. apie 22.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, grįžęs iš laikino sulaikymo ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,11 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti,              kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra J. V. metu, tyčia, grasino padegti namą ir ją nužudyti sakydamas: „šis atvejis pasibaigs krauju“, o atvykus policijos darbuotojams, toliau grasino ją nužudyti sakydamas: „J. V. reikia padėti į vietą“,

2017 m. spalio 29 d. apie 12.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,73 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra J. V. metu, tyčia, grasino padegti namą, malkinę ir ją nužudyti sakydamas: „aš kišenėje turiu peiliuką ir tave papjausiu“, tai pat kieme, esančiame prie to paties namo, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, nukentėjusiajai V. V. grasino ją nužudyti sakydamas: „aš kišenėje turiu peiliuką ir tave papjausiu“,

2017 m. lapkričio 4 d. apie 11.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,85 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra J. V. metu, tyčia, grasino ją nužudyti sakydamas, kad ji ilgai negyvens, ją nužudys, turi nusipirkęs peilį ir juo prapjaus jai gerklę.

Kaltinamasis K. V. kaltu neprisipažino ir parodė, jog viskas vyksta dėl jo žmonos V. V., kuri svetimauja su kitu vyru, o dukra J. V. pastoviai kviečia greitąją ir policiją dėl to, kad jis su žmona pykstasi. Dukrai jis negrasino, bet kaltę dėl grasinimų pripažįsta. Galėjo įvykių metu būti neblaivus, ką sakė dukrai neprisimena. Nežino, ar galėjo sakyti jai kaltinime nurodytus žodžius. Visus žodžius sakė dukrai, nes ji puola ant jo, iškviečia jam policiją, kuri jį suima. Ji ne dėl grasinimų policiją kviečia. Negali papasakoti 2017 m. liepos 28 d. įvykio, neprisimena jo, bet tikrai negrasino. Konfliktas buvo dėl žmonos V. V., kurią jis pastoviai seka ir gaudo, o ši bėga susitikti su kitu vyru.

Kadangi kaltinamasis K. V. nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 42–43, kuriuos kaltinamasis patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu K. V. parodė, kad gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , Kaune, kariu su dukra J. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir savo žmona V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2017 m. liepos 28 d., apie 16.00 val. grįžo į namus ir rado iškuistą savo kambarį, paimtus jo asmeninius daiktus. Tarp jo ir dukros J. V. kilo konfliktas, kurio metu apsižodžiavo, tačiau prieš ją jokio smurto jis nenaudojo, jai negrasino. Jis tik pareikalavo grąžinti jo daiktus, kuriuos ji paėmė (t. 2, b. l. 42–43).

Kaltinamasis K. V. parodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai, bet pas sūnėną jis negyveno, gyveno savo namuose „ant aukšto“ visą žiemą. Dėl 2017 m. liepos 30 d. kaltinimų nesutinka, J. V. nesakė, kad reikės gultis į kapus. Ji gali visko prisigalvoti. Dėl 2017 m. rugsėjo 22 d. įvykio jis buvo teisme. Nesakė tokių žodžių, kurie parašyti kaltinime, juos J. V. išsigalvojo norėdama jam pakenkti. Peilio jis neturėjo. 2017 m. rugsėjo 24 d. negrasino sudeginti namą, nes jis yra namo savininkas ir nedegins savo namo. Negrasino J. V. nužudyti ją. J. V. pasiskundė policijai, kad jis neduoda jai malkų kūrenti. Jis policijoj pasakė, kad gali ji kūrenti, bet jis daugiau malkų nepjaus. Dėl 2017 m. spalio 29 d. įvykio J. V. taip pat viską išsigalvoja, jis kaltu neprisipažįsta. 2017 m. lapkričio 4 d. grasinimą nužudyti ji taip pat išsigalvoja, nes nurodytu laiku jis jau „ant aukšto“ miegojo. Dukra mėgsta prisigalvoti, kad jį sužlugdytų. Taip ji elgiasi dėl to, kad jis su žmona pykstasi. Nežino, kodėl žmona sako, kad jis jai grasina. Jis V. V. sakė tik tai, kad su ja negyvens. Jis kiekvieną rytą seka, kur žmona eina ir mato, kad prie kaimynų namo ji įlipa į mašiną pas kitą vyrą. Jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Grįžęs iš kalėjimo jis vartojo alkoholį, dėl kitų atvejų pasakyti negali. Mano, kad visi konfliktai vyksta dėl namo, kurį jam mama padovanojo, o nukentėjusiosios nori šios nuosavybės. Jis pragyvena iš 300 eurų pensijos.

Nors kaltinamasis savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino, tačiau teismas sprendžia, kad jo kaltė yra įrodyta kitais byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad kaltinamasis K. V. yra jos tėvas. Jis uždraudė vadinti jį tėvu, ji jo bijo. Po to, kai 2017 m. liepos 28 d. jis grįžo iš įkalinimo įstaigos, pasidėjo daiktus ir kažkur išėjo. Po trijų valandų grįžęs pagrasino jai mirtimi, tiksliai žodžių pakartoti šiuo metu negali. Po šių žodžių ji iškvietė policiją, nes labai išsigando. Prieš sėsdamas į kalėjimą K. V. sakė, kad jam grįžus, ji čia nebegyvens. Prieš tai 6 metus jis naudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą. Ji bijo tėvo. Grasinimai vyksta nuolat, bet policiją ji kviečia tada, kai grasinimai atrodo realūs. Policija K. V. buvo išsivežusi 7 ar 8 kartus. Ji bijodavo kviesti policiją, nes K. V. skambindavo savo sūnėnui, o šis atvažiavęs užsipuldavo ją. Sekantį kartą kvietė policiją po to, kai K. V. pasakė, kad nusipirko specialų peiliuką, nešiojasi jį kišenėje ir juo jai, J. V. ir mamai perpjaus gerklę. Bijodama, ji kišenėje visada nešiojasi dujų balionėlį. Jis nesilaikė policijos nurodymo nesiartinti prie jų. 2017 m. spalio ar lapkričio mėn. jai su mama valgant K. V. atėjo į kambarį ir pasakė, kad jei ji paims dar vieną malką, jis paims benziną ir padegs. Po šių žodžių pusvalandį jai buvo labai blogai, iš nosies kraujas bėgo. Po tokių įvykių ji kviesdavo greitąją, nes iš baimės jai pasidarydavo blogai su širdim. Atvykusi greitoji pagalba iškviesdavo policiją. Paskutinis policijos iškvietimas buvo šiais metais, kai K. V. pasakė jai rakintis duris, nes pamatys, kas bus po teismo. Dėl to parašė policijai pareiškimą, greitosios nekvietė. Dėl K. V. elgesio jai sutriko sveikata, atsinaujino vėžys. Prieš nuteisimą K. V. sakė, kad: „tu manęs pagailėk, nes tu greitai paliksi žemę“. Prieš įkalinant gegužės mėnesį jis miegančiai mamai ant veido lytinį organą uždėjo. Metai laiko su K. V. nekalba. Realiai jo bijoti pradėjo po to, kai jis priėjęs iš nugaros vos nepasmaugė mamos. Mama ne kartą buvo sumušta. Būnant kambaryje jis sakė perpjausiąs gerklę nuo ausies iki ausies. Ji bijo net iš teismo išeiti. K. V. grasindavo ir policijai girdint. Tikslių datų, kada jai buvo grasinta ji neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo tikslesni, teisingi. Ji neapšneka kaltinamojo, jai iš jo nereikia nei turtų, nei pinigų, ji nori ramiai gyventi. Mama girdėjo grasinimus dėl namo padegimo, kitų atvejų ji negirdėjo, nes nuo 6 val. iki 17 val. dirba. K. V. šmeižia ją, per jį prarado visus pažįstamus.

Kadangi nukentėjusioji J. V. nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 64–65, 70–71, kuriuos nukentėjusioji patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. V. parodė, parodė, kad 2017 m. liepos 28 d. jos tėvas K. V. grįžo iš įkalinimo įstaigos, kur atliko bausmę dėl jos sumušimo. Grįžęs namo jis trumpai pabuvo, nieko nekalbėjo. Tuomet kažkur išėjo. Jis grįžo maždaug po 3 valandų, buvo neblaivus. Jo pirmieji pasakyti žodžiai jai buvo „tu mane uždarei į psichuškę, tu mane uždarei į kalėjimą, aš tavęs nekenčiu, tu man ne dukra, aš tau ne tėvas“. Ji išėjo į lauką pastatyti konteinerį, grįžus į namą tėvas garsiai rėkė „tu šiame pasaulyje negyvensi ir aš tai padarysiu, kai to mažiausiai tikėsies“. Jis elgėsi labai agresyviai, ji labai bijojo, kad jis įvykdys savo grasinimus, nes jau yra sumušęs. Tą dieną namuose nieko nebuvo. Ji tėvui iškvietė greitąją pagalbą, nes jis buvo agresyvus. Medikai atvažiavo kartu policijos pareigūnais. Tiksliai visko neprisimena, nes tuo metu buvo streso būsenoje. Medikai jai norėjo suleisti raminamųjų vaistų, bet ji nesutiko. Policijos pareigūnai tėvą išvežė į areštinę. Kai pareigūnai tėvą vedėsi į savo automobilį, grįžo mama V. V. iš darbo namo. 2017 m. liepos 30 d. tėvas grįžo namo. Nuo to laiko jis gyvena namuose. Grįžęs tėvas iš areštinės jai kalbėjo apie mirtį, sakė, kad jai tuoj reikės gultis į kapus, kad spjaudysis kraujais. Kiekvieną dieną jaučia psichologinį spaudimą, į namus grįžta tik pernakvoti, nes dienomis namuose nebūna, kadangi bijo, nes K. V. nuolat būna namuose. Kiekvieną dieną bijo, kad jis ją užmuš, kad įvykdys savo grasinimus (1 t., b. l. 64–65).

Nukentėjusioji J. V. patvirtino, kad šie jos parodymai yra teisingi, kaltinamasis K. V. sakė jai, kad reiks gultis į kapus. Parodymai apie 2017 m. liepos 30 d. taip pat teisingi.

2017 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. V. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 22 d., apie 17.00 val. jai būnant namuose, jos tėvui K. V. galiojant kardomajai priemonei - įpareigojimui gyventi skyriumi, jis namo (duomenys neskelbtini) , kur ji gyvena, kieme, jai grasino nužudyti. Ji buvo namo kieme, o K. V. iš kažkur atėjo į kiemą link jos. Jis eidamas kiemo takeliu link jos jai sakė „turėk omeny, aš kišenėje turiu peilį, nuo ausies iki ausies tau bei mamai perpjausiu gerklę, turėk omeny, jei to nepadarysiu, aš būsiu ne aš“. Eidamas link jos ir sakydamas minėtus žodžius, jis rankas laikė kišenėse, kur sakėsi turįs peilį. Ji, išgirdusi šiuos žodžius, bėgo link namo įėjimo durų, spėjo įbėgti pro duris ir jai bepradedant užrakinti duris, K. V. pagriebė už durų rankenos, bandydamas jas atidaryti, bet ji spėjo užrakinti duris. Tuomet K. V. rėkė per langą, kad ją nužudys, atrodė ir elgėsi agresyviai. Kartojo, kad perpjaus jai gerklę nuo ausies iki ausies, kad ji negyvens. Jo grasinimai tikrai yra realūs, ji bijo, kad jis juos įgyvendins pasitaikius pirmai progai. Tą kartą jis jos nenužudė vien dėl to, kad ji spėjo užsirakinti namuose ir išsikvietė policijos pareigūnus. Įvykio niekas nematė, jie buvo vieni. Atvykę policijos pareigūnai, K. V. išvežė į Kauno AVPK areštinę. Kai 2017 m. rugsėjo 24 d. K. V. grįžo iš areštinės, jai būnant lauke, jis priėjo link jos, stovėdamas maždaug 3 metrai nuo jos, jai pasakė: „šis atvejis pasibaigs krauju“. Tuomet K. V. išdaužė namo orlaidės stiklą ir nuėjo. Apie 22 val. ji nuėjo miegoti. Miegant išgirdo, kad K. V. lauke rėkauja, išsako jai grasinimus, neprisimena, ką jis sakė. Bijojo, kad jis nebandytų patekti į namus ir jos nenužudytų, nes nuolat grasina tai padaryti ir paskutinį kartą išsigelbėjo tik pabėgdama ir užsirakindama namuose. Anksčiau jis yra ją sužalojęs, tik anksčiau nekviesdavo policijos pareigūnų, nes bijodavo jo keršto, kad dar labiau nukentėtų, dar bijojo, kad jis praras darbą ir tuomet bus namuose ir nuolatos ją muš. Prieš keletą metų jis jai yra trenkęs rankos kumščiu į inkstą, ją tada išvežė į ligoninę, kadangi nuo smūgio buvo sutrikusi inksto funkcija. Dar K. V. ją buvo sumušęs į veidą. Jis jai sudavė vieną stiprų smūgį iš nugaros į smilkinį. Ji norėdama paskambinti pagalbai, paėmė namų telefoną, tuomet K. V. visaip bandė iš jos tą telefoną atimti, rankomis trankė jai veidą, jai kraujavo iš nosies ir kitų veido vietų, neprisimena tiksliai iš kurių vietų, nes buvo seniai. Jai buvo iš vietos išmuštas žandikaulis, o visas veidas mėlynas. Ir tą kartą nesikreipė į policijos pareigūnus, tik į medikus, nes bijojo K. V. keršto. Dar yra buvę, kad K. V. ją suėmęs rankomis, trenkė jos galvą į durų staktą, ji bandė išsikviesti pagalbą, o K. V. bandydamas iš jos atimti telefoną, ją visą apdraskė, per grumtynes dar labiau sumušė visą kūną. Dar yra buvęs įvykis, kad jai beeinant namų koridoriuje, K. V. nei iš šio, nei iš to, rankos kumščiu jai trenkė tiesiai į kaktą. Smūgis buvo labai stiprus, iškilo didelis gumbas, po smūgio jautėsi labai blogai. Ir tą kartą pareigūnų nekvietė. Nežino kodėl, bet ji jo visada gailėdavau. Praeitą žiemą, K. V. neleido šildyti namų. Kadangi malkinis pečius, kuris apšildo visus namus, stovėjo jo kambaryje, jis įsidėdavo malkų tiek, kad būtų šilta jo kambaryje, o daugiau malkų įdėti drausdavo, sakydamas, kad jeigu palies nors vieną malką, jis nukapos jai pirštus. K. V. ją sąmoningai šaldė, nes namuose žiemą būdavo ne didesnė kaip 10 laipsnių temperatūra. Praeitą žiemą, kai K. V. pačią šalčiausią naktį neleido uždėti malkų ir pašildyti namų, užšalo radiatoriai ir pečius sprogo. K. V. stengėsi jas sušaldyti, per tą žiemą jai nušalo kojos. Vakar, tai yra 2017 m. spalio 23 d., K. V. namo kieme jai pasakė: „po savaitės mano srokas baigsis ir aš grįšiu namo, tau bus charachiri“. Jis jai pasakė, kad turi specialų peiliuką perpjauti gerklei ir kai po savaitės grįš namo, jai perpjaus gerklę. Ji tikrai bijo, kad jis ją nužudys, ne vieną kartą jis yra naudojęs prieš ją smurtą, naudoja visų įmanomų rūšių smurtą, kankina šalčiu. Prašo nubausti K. V. įstatymų numatyta tvarka, nes bijo, kad jis įgyvendins savo grasinimus ir jai nepavyks pabėgti (1 t., b. l. 70–71).

Nukentėjusioji J. V. patvirtino, kad šie jos parodymai yra teisingi. Konfliktai su K. V. vyksta apie 5 metus, bet tik dabar ji pradėjo stipriai gintis.  Apie tėvą negali pasakyti nieko gero. Jis nesilaiko jam paskirtos kardomosios priemonės gyventi skyrium. Jos pradėjo laikytis tik tada, kai atvažiavo policija. Po 2017 m. lapkričio 4 d. įvykio ji kvietė policiją po Naujų metų, kai jai užsirakinus duris K. V. sakė jai, kad rakintų duris, nes pamatys, kas bus po teismo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti nukentėjusiosios J. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 37, kad 2017-10-29 apie 12.00 val. į namus atėjo neblaivus tėvas K. V., kuris grasino, kad viską padegs, t. y. namą ir sandėliuką su malkomis, jei ji dar paims nors vieną malką iš sandėliuko, nors malkos priklauso jai; tokius tėvo grasinimus ji suvokė, kaip realius, nes tėvas prieš ją yra smurtavęs bei yra neprognozuojamas. Nukentėjusioji parodymus patvirtino kaip teisingus, patvirtino, kad kaltinamasis sakė, jei ji paims malką, padegs paėmęs benziną. Tada jai iš nosies ėmė stipriai bėgti kraujas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti nukentėjusiosios J. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 46, kad 2017-11-04 apie 11.15 val. į namus parėjo tėvas K. V., kuriam yra uždrausta lankytis namuose, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, pradėjo grasinti, kad ji ilgai negyvens, kad vis tiek vieną dieną nužudys ją, minėjo, kad yra nusipirkęs peilį, kuriuo jai perpjaus gerklę; kadangi tėvas buvo agresyvus, ji manė, kad grasinimai realūs, prieš tai yra smurtavęs, ne kartą grasinęs. Nukentėjusioji J. V. patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi.

Nukentėjusioji V. V. parodė, kad kol jos nėra namie, kol ji dirba, namie vyksta daug įvykių. Ji yra pensininkė, kito vyro neturi. K. V. kiekvieną rytą eina jai iš paskos ir seka. Paskutinį kartą jis sakė, kad kišenėje turi peiliuką, jei ką pamatys, papjaus. Visa tai yra dėl to, kad jis daug geria, nebūna blaivas. Dabar jis netvarkingas, nedirba, nemoka jokių mokesčių. Jie gyvena savus gyvenimus. Paskutinį kartą, kai kūreno pečių, girdėjo, kaip K. V. sakė, kad jei dar malką paims, jis padegs namą. Kada šis įvykis buvo, neprisimena. Tuo metu namie buvo kartu su dukra. Ji ne kartą buvo K. V. sumušta, bet niekam nesakydavo, į policiją nesikreipdavo. Norėjo, kad niekas nežinotų. Anksčiau prieš dukrą K. V. nieko nesakydavo, bet paskutiniais metais grasina jai, smurtauja iš pasalų. J. V. irgi buvo sumušta, kreipėsi į policiją. Ji dirba siuvykloje, į darbą eina pėsčiomis, niekas jos neveža. K. V. ją gąsdina. Jai einant iš darbo sakė užmuš. Kai K. V. lauke užsipuolė dukrą, ji buvo kambaryje, bet paskui išėjo į lauką. Policiją kvietė būnant lauke. Kai K. V. pradeda staugti, ji visa dreba, ji tikrai jo bijo. K. V. tikrai galėjo grasinimus įvykdyti. Ji saugosi jo, išlaiko atstumą. Kai tik ji išeina į darbą, K. V. puola ant dukros, varo ją iš namų. J. V. parodymai teisingi, ji neprisigalvoja, pagrindo apkalbėti nėra. Anksčiau dukra tylėdavo, o ji pati darbe būdama negali jos apginti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti nukentėjusiosios V. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 87–88, kuriuos nukentėjusioji patvirtino kaip teisingus.

Nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 29 d., apie 12 val. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune. Namuose taip pat buvo ir jos dukra J. V.. Jos sutuoktinis K. V. atėjo į namus, įėjo į kambarį, nors jam yra paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyriumi. K. V. atėjo į kambarį dėl to, kad pamatė kaip J. V. iš sandėliuko lauke paėmė malkas. K. V. atbėgęs į kambarį pradėjo šaukti „dar paimsi nors vieną malką, sudeginsiu viską“. Tą pačią dieną lauke, neprisimena kuriuo tiksliai laiku, ji buvo kieme, tvarkė sodą, prie jos priėjo K. V. ir pasakė „aš kišenėje turiu peiliuką ir tave papjausiu“. Ji jam nieko neatsakė, K. V. nuėjo į šoną. Kadangi buvo diena ir kaimynai buvo namuose, turbūt jis bijojo, kad kaimynai nepamatytų, todėl nuėjo atgal namo. Jo grasinimai yra realūs, jis anksčiau yra prieš ją smurtavęs, yra labai stipriai ją sumušęs, K. V. ją mušdavo dažnai, jis puldavo iš pasalų, netikėtai. Ji policijos pareigūnų nesikvietė, nežino, kodėl nekvietė, dabar gailisi, kad anksčiau nesikreipdavo į policiją, bijojo likti be darbo. 2017 m. rugsėjo 22 d. vakare jai paskambino Jolanta ir susijaudinusi pasakojo, kad K. V. ją puolė kieme, Jolanta bėgo į kambarį, jis ją vijosi iš paskos, bet Jolanta spėjo uždaryti ir užrakinti duris ir taip išsigelbėjo. Jolanta buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, bijojo išeiti į lauką, kad tėvas jos neužpultų. Pasakojo, kad grasino ją papjauti su peiliuku, kurį jis nešiojasi su savimi. 2017 m. lapkričio 4 d. ji buvo parduotuvėje, jai grįžus namo, rado namuose policijos pareigūnus, Jolantą labai susijaudinusią, išsigandusią. Jis sakė, kad tėvas vėl grasino, kad ją nužudys ir papjaus. Jolanta pasakojo, kad tėvas vėl jai grasino, ji greitai išsikvietė policijos pareigūnus. K. V. grasinimai kartojasi dažnai, jis nuolatos gąsdina, kad papjaus, nužudys, kai jis gyveno kartu dažnai mušdavo ir ją, ir Jolantą, todėl ji jo labai bijau dėl savo sveikatos ir gyvybės, ir dėl savo dukros sveikatos ir gyvybės. K. V. gyvena antrame namo aukšte, bet dažnai ateina į jų namus, nors jam tai uždrausta. Jo elgesys yra nenuspėjamas, jis puola netikėtai, iš pasalų, kad nespėtum sureaguoti ir apsiginti. Kartais išsigelbėja nuo jo smurto pabėgdamos ir užsirakindamos duris. Jis ne vieną kartą yra sakęs, kad nori gyventi vienas, kad ją su dukra užmuš, kad jų nebebūtų. Kiekvieną dieną jaučia didžiulę baimę, jis ją kartais seka, kai eina į darbą ar iš darbo, buvo atėjęs į jos darbą pas jos viršininkę, prašė kad mane ją išmestų iš darbo. Jis nori su ja susidoroti ir su jos dukra taip pat nori susidoroti, nors ji ir taip serga vėžiu. Nežino, kaip nuo K. V. išsigelbėti ir išgelbėti dukrą, nes vieną dieną jis tikrai jas nužudys. K. V. nuolat būna girtas ir elgiasi agresyviai, nenuspėjamai, nešiojasi peilį ir jas užpuldinėja. Jaučia nuolatinę įtampą ir baimę dėl gyvybės ir sveikatos (1 t., b. l. 87–88).

Nukentėjusioji V. V. patvirtino, kad šie jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. K. V. elgesys jau 7 metai blogas. Po to, kai grįžo iš kalėjimo jo elgesys dar blogesnis.

Liudytojas T. V. parodė, kad yra policijos pareigūnas, kaltinamasis ir nukentėjusioji jam ne giminė, tik pavardės sutampa. Kaltinamąjį ir nukentėjusiąją J. V. žino, nes du ar tris kartus važiavo pas juos pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kad tėvas smurtauja prieš dukrą. Atvykus juos pasitikdavo pranešėja J. V.. Paskutinį kartą paaiškino, kad tėvas, grįžęs iš areštinės, grasino susidoroti. J. V. buvo susijaudinusi, drebėjo, ašarojo. Ji buvo sutrikusi, teigė, kad jos atžvilgiu buvo pavartotas psichologinis smurtas, bet tikslių žodžių pasakyti jis dabar negali. Kaltinamasis aiškino, kad tarp jo ir J. V. įvyko žodinis konfliktas, bet jis jai negrasino, jie tik apsipyko. Visas aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu.

Kadangi liudytojas T. V. nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 106, kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus.

Liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos 28 d., apie 16.05 val., dirbdamas r. š. 1723 su vyr. patruliu R. U. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) , Kaune, tėvas grasina dukrai. Nuvykę šiuo adresu namo kieme pamatė pranešėją J. V., kuri buvo susijaudinusi, išsigandusi, drebėjo jos rankos, buvo apsiverkusi. Ji pasakė, kad tėvas vėl ją kolioja, įžeidinėja, grasina susidorojimu, grasina, kad nužudys, papjaus. J. V. atrodė labai išsigandusi, sakė, kad ji bijo, jog tėvas įvykdys savo grasinimus. K. V. pareigūnai rado namo palėpėje, jis buvo neblaivus, elgėsi ramiai, aiškino, kad dukrai tik pasakė, kad ji jam daugiau ne dukra (1 t., b. l. 106).

Liudytojas R. V. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją J. V. žino pagal iškvietimus, yra ten vykęs daugiau nei 3 kartus. Dukra kviečia policiją, nes tėvas grasina ir gąsdina. Kažkada atvykę rado išdaužtą langą. K. V. visada būna neblaivus. Paskutinį kartą 2017 m. rudenį jį rado prie lango kažką rėkiantį dukrai, jos atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs, koliojo dukrą visokiais žodžiais. J. V. sakė, kad tėvas grasina ją užmušti. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes geriau prisiminė, patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaip teisingus.

Kadangi liudytojas R. V. nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 90, kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. dirbo su vyr. patruliu S. V. radijo šaukiniu 1702. Gavo iškvietimą vykti į namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvyko maždaug per 8 minutes, juos pasitiko pranešėja J. V.. Namo kieme buvo jos tėvas K. V.. Girdėjo, kaip jis būdamas kieme koliojosi, neprisimena, kokie žodžiai buvo išsakyti, bet tai buvo grasinimai J. V. atžvilgiu, girdėjo, kai jis daužo į langą. Pareiškėja jiems parodė išdaužtą namo langą, kurį išdaužė K. V. konflikto metu. Pareiškėja sakė, kad K. V. grasina padegti namą, ją užmušti, grasina, kad ji čia negyvens ir apskritai negyvens. Kai sulaikė K. V. ir vedėsi jį į tarnybinį automobilį, pastarasis savo dukrai J. V. rėkė: „tą kurvą padėt reikia“ ir toliau kažką bumbėjo po nosimi. Jiems būnant pareiškėjos namuose, matėsi, kad K. V. buvo agresyviai nusiteikęs dukros atžvilgiu. J. V. buvo labai išsigandusi, susijaudinusi. Iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, būna labai daug (1 t., b. l. 90).

Liudytojas S. V. parodė, kad  kaltinamąjį ir nukentėjusiąją J. V. žino iš gautų pranešimų, nes jų gyvenamosios vietos adresu važiavo gal 3 kartus. Nukentėjusioji J. V. sakė, kad tėvas K. V. grasina ją nužudyti. Atvykus matė pranešėją J. V. ir K. V.. Atvykus pagal paskutinį iškvietimą K. V. buvo išdaužęs lango stiklą, su dukra buvo konfliktas, smulkmenų neprisimena. Dukra sakė, kad tėvas jai grasina nužudyti ar kažką uždegti. Jiems atvykus J. V. visada būdavo susijaudinusi, verkdavo. Jam ji atrodė tikrai išsigandusi. Kaltinamasis dukros atžvilgiu elgėsi agresyviai, rėkdavo, kažką neadekvačiai šaukdavo. K. V. rėkimus girdėjo tą kartą, kai buvo išdaužtas langas. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau, patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaip teisingus.

Kadangi liudytojas S. V. nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 92, kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. V. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. dirbo su vyr, patruliu R. V. šaukinyje 1702. Buvo gautas iškvietimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, tėvas smurtauja prieš dukrą. Nuvyko nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja J. V.. Pastaroji nurodė, kad jos tėvas K. V. jai grasino susidorojimu, grasino, kad: „šis atvejis pasibaigs krauju“, o neįleistas į namus, išdaužė orlaidės stiklą. Girdėjo, kai K. V. tęsė grasinimus dukters atžvilgiu, išsakė žodžius: „tą kurvą padėt reikia“. Elgėsi agresyviai J. V. atžvilgiu. Agresyvumas pasireiškė rėkavimais, keikė ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, suspaudęs rankų kumščius rodė savo jėgą prieš dukrą. Pareiškėja atrodė išsigandusi, matėsi, kad grasinimus ji supranta kaip realius. Pareiškėja paaiškino, kad neįleidus tėvo į namus, jis įvairiais būdais bandė patekti ir nepatekęs į namus, išdaužė orlaidės stiklą, rėkdamas grasino, kad ją užmuš, padegs, nužudys. Iškvietimų adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, būna nuolat dėl smurtaujančio tėvo J. V. atžvilgiu (1 t., b. l. 92).

Liudytojas Š. B. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją J. V. yra matęs įvykyje dėl smurto artimoje aplinkoje. J. V. iškvietė policijos pareigūnus dėl jos tėvo K. V. grasinimų susidoroti ir uždegti malkinę. J. V. sakė, kad K. V. nori sudeginti ją ir jos motiną. Dėl grasinimų J. V. buvo susijaudinusi, verkė, jai kraujas iš nosies bėgo, buvo atvykę medikai. Kartu buvo J. V. mama, ką ji pasakojo, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes geriau prisiminė.

Kadangi liudytojas Š. B. nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 102, kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. B. parodė, kad 2017 m. spalio 29 d., apie 12.00 val. dirbdamas radijo šaukiniu 1901 su vvr. patruliu T. N. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, tėvas smurtauja prieš dukrą. Nuvykus minėtu adresu, juos namuose pasitiko pranešėja J. V., kuri buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, jai drebėjo balsas, rankos, verkė. Ji paaiškino, kad nuo pat ryto jos tėvas K. V. būdamas neblaivus atėjo pas ją į kambarį, pasakė, kad jam viskas atsibodo, kad jis nusipirks benzino ir uždegs kieme prie namo prijungtą malkinę, kad sudegtų J. V. ir jos motina V. V.. Taip pat K. V. dukrai teigė, kad jis turi peiliukų ir jas abi papjaus. Moteris tai suprato kaip tiesioginį grasinimą, jautė baimę dėl savo gyvybės, jai iš streso pasidarė bloga, tekėjo iš nosies kraujas. Atvyko medikai, kurie suteikė jai medicininę pagalbą. K. V. rado namo palėpėje, kur jis paaiškino, kad norėjo pagąsdinti savo dukrą ir žmoną, tačiau nebūtų nieko deginęs (1 t., b. l. 102).

Liudytojas Š. B. patvirtino, kad šie jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Apie tai, kad K. V. grasina papjauti, jis sužinojo iš J. V..

Liudytojas A. R. parodė, kad gavo iškvietimą dėl to, kad K. V., kuriam paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie šeimos narių, bandė įsiveržti vidun ir teigė, kad nori nužudyti dukrą, o po to lauks žmonos ir ją nužudys. Atvykę į įvykio vietą rado „ant aukšto“ kaltinamąjį K. V., kuris sėdėjo ant grindų, jis buvo visiškai girtas, jis nieko nepaaiškino. Po to į kiemą išėjo nukentėjusioji J. V., kuri papasakojo, kad kaltinamasis rėkavo, sakė, kad ją nužudys. Matėsi, kad ji pasimetusi ir nežino, ką daryti, ji stovėjo ir drebėjo. Kada šis įvykis buvo tiksliai nurodyti negali.

Kadangi liudytojas A. R. nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 99, kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 22 d., apie 17.20 val. dirbdamas radijo šaukiniu 1739, gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, tėvas smurtauja prieš dukrą. Nuvyko šiuo adresu, namo palėpėje pastebėjo vyriškį, kurio paprašius nusileisti ant žemės, jis nulipo kopėčiomis. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Vyriškis paaiškino, kad jis nori papulti į savo buvusius namus, kad galėtų nusiprausti, nusiskusti. Kaip vėliau paaiškėjo, yra teismo nutartis jam skirti įpareigojimą gyventi skyriumi nuo J. V.. Bendraujant su pil. K. V., į kiemą išėjo pranešėja J. V., kuri paaiškino, kad tėvas norėjo patekti į patalpą, į kurią jam uždrausta pateikti, kadangi yra teismo apribojimas, tačiau jis į tai nereaguoja ir vis tiek bando patekti. Pranešėja atrodė labai susijaudinusi, visa drebėjo, rodė ant kaklo buvusias smaugimo žymes iš anksčiau, buvo išsigandusi. J. V. aiškino, kad jai būnam namuose ji per langą girdėjo, kaip K. V. grasino jai ir jos mamai perpjauti gerkles, nužudyti, išlupti duris, išdaužyti langus. Vyriškis viską neigė, aiškino, kad norėjo patekti į savo buvusius namus (1 t., b. l. 99).

Liudytojas A. R. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Paaiškino, kad kaltinamasis agresijos nerodė, nes išsigando pamatęs uniformą.

Liudytojas A. Š. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 95, kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d., apie 11.15 val. dirbdamas radijo šaukiniu 1710 su vyr. patruliu M. V. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) , Kaune, aktyvuotas SOS pagalbos įrenginys, kuris išduotas J. V.. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko J. V., kuri atrodė susijaudinusi, išsigandusi. Ji paaiškino, kad jos tėvas K. V. prieš ją naudoja psichologinį smurtą, grasina nužudyti, nuolat terorizuoja ir šį kartą grasino nužudyti. Rado K. V. namo palėpėje, kur jis buvo pasislėpęs. K. V. paaiškino, kad smurto nenaudojo, nieko nedarė (1 t., b. l. 95).

Liudytojas A. Š. patvirtino, kad šie jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, papildymų neturi. Prisimena, kad J. V. buvo paraudusiu veidu, susijaudinusi, verkė. Iškvietimas atrodė rimtas, nes moteris turėjo SOS mygtuką, kas reiškė, kad smurtas artimoje aplinkoje pasikartojantis.

Iš 2017 m. liepos 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. V. nurodė, kad 2017 m. liepos 28 d., apie 16.00 val. kieme, esančiame Labūnavos gatvėje prie namo Nr. 17, Kaune, tėvas K. V. sukėlė konfliktą, kurio metu grasino ją užmušti, sakė, kad ji negyvens. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, fotografuota (1 t., b. l. 4–6).

Iš 2017 m. liepos 28 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad jame nurodyta, kad pagal J. V. paaiškinimą psichinis smurtas pasireiškė grasinimais susidoroti, vadinimu įvairiais necenzūriniais žodžiais. J. V. buvo labai susijaudinusi, drebėjo rankos, buvo išbalusi, išsigandusi (1 t., b. l. 8–9).

2017 m. liepos 28 d., 17.18 val. garso įraše su Bendruoju pagalbos centru nurodyta, kad J. V. prašo pagalbos, nes tėvas priėjęs prie lango grasina nužudyti jos mamą (1 t., b. l. 109).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 6638 nurodyta, kad 2017 m. liepos 28 d., 17.06 val. K. V. nustatytas 1,28 % promilių girtumas (2 t., b. l. 4).

2017 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietoje pagal J. V. paaiškinimą smurtas pasireiškė tėvo K. V. grasinimais nužudyti mamą, daužymu rankomis į duris, langus. Tėvas grasino, kad peiliu perpjaus gerkles (t. 1, b. l. 19–22).

2017 m. rugsėjo 22 d., 15.50 val. garso įraše su Bendruoju pagalbos centru nurodyta, kad J. V. prašo pagalbos, nes tėvas grįžo iš kalėjimo ir psichologiškai smurtauja, jai dreba širdis (1 t., b. l. 108).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7286 nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 22 d., 18.04 val. K. V. nustatytas 1,45 % promilių girtumas (2 t., b. l. 9).

2017 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta. kad 2017 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietoje pagal J. V. paaiškinimą smurtas pasireiškė neblaivaus tėvo K. V. grasinimais, kad šis atvejis pasibaigs krauju. Neįleidus tėvo į namus, pastarasis išdaužė orlaidės stiklą (1 t., b. l. 32–33).

2017 m. rugsėjo 24 d. 22.39 val. garso įraše su Bendruoju pagalbos centru nurodyta, kad J. V. prašo pagalbos, nes tėvas grįžo iš areštinės ir rėkauja ( 1 t., b. l. 109).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7349 nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 24 d., 23.10 val. K. V. nustatytas 1,11 % promilių girtumas (2 t., b. l. 21).

2017 m. spalio 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole J. V. nurodė, kad 2017 m. spalio 29 d., apie 12.00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) , Kaune, atėjo neblaivus tėvas K. V., kuris grasino, kad viską padegs, jei ji paims nors vieną malką, nors malkos priklauso jai. Šio įvykio metu ji patyrė didelį susijaudinimą, ners ji serga onkologine liga (1 t., b. l. 37–38).

2017 m. spalio 39 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017 m. spalio 29 d., apie 12.57 val. neblaivus tėvas K. V. grasina dukrai J. V. nusipirkti benzino ir padegti malkinę, kad sudegtų J. V. ir žmona V. V.. K. V. grasino, kad turi peiliuką ir juo galėtų papjauti jas abi (1 t., b. l. 12).

2017 m. spalio 29 d. 12.47 val. garso įraše su Bendruoju pagalbos centru nurodyta, kad J. V. prašo pagalbos, nes tėvas K. V. naudoja psichologinį smurtą, grasina padegti (l. t., b. l. 109).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7783 nurodyta, kad 2017 m. spalio 29 d., 13.55 val. K. V. nustatytas 1,73 % promilių girtumas (2 t., b. l. 26).

2017 m. vasario 18 d. pareiškimo apie padarytų nusikalstamų veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole J. V. nurodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, neblaivus tėvas K. V. virtuvėje jų pastūmė, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, grasino, kad ji ilgai negyvens, kad vienų dienų jų vis tiek nužudys, turi nusipirkęs peilį, kuriuo jai perpjaus gerklę (1 t., b. l. 46–47).

2017 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017 n. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) , Kaune, tėvas K. V. nuolat terorizuoja dukrą J. V., grasina jų nužudyti ar kitaip susidoroti (1 t., b. l. 51–52).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7868 nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 4 d. 11.59 val. K. V. nustatytas 1,85 % promilių girtumas (2 t., b. l. 31).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą,

BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, Nr. 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą, laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-121/2015, 2K-327/2016).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai K. V. sistemingai bauginus nukentėjusiąsias pasitvirtino, t. y. įrodyta, kad jis 2017-07-28 iki 2017-11-04 terorizavo nukentėjusiąsias: dukrą J. V. ir sutuoktinę V. V., o būtent: K. V. 2016 m. liepos 28 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra J. V. metu, tyčia, grasino ja nužudyti, sakydamas: „tu šiame pasaulyje negyvensi ir aš tai padarysiu, ko tu mažiausiai tikiesi“,

2017 m. liepos 30 d. vakarą bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, grįžęs iš laikino sulaikymo tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra J. V. metu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, tyčia, grasino ją nužudyti sakydamas: „jai tuoj reikės gultis į kapus ir spjaudytis kraujais“, 2017 m. rugsėjo 22 d. apie 17.00 val. kieme, esančiame Labūnavos gatvėje prie namo Nr. 17, Kaune, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra J. V. metu, tyčia, laikydamas rankoje peilį grasino ją nužudyti, sakydamas: „turėk omeny, aš kišenėje turiu peilį, juo nuo ausies iki ausies tau ir mamai perpjausiu gerklę, jei to nepadarysiu, aš būsiu ne aš“, 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 22.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, grįžęs iš laikino sulaikymo, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra J. V. metu, tyčia, grasino padegti namą ir ją nužudyti sakydamas: „šis atvejis pasibaigs krauju“, o atvykus policijos darbuotojams, toliau grasino ją nužudyti sakydamas: „J. V. reikia padėti į vietą“, 2017 m. spalio 29 d. apie 12.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra J. V. metu, tyčia, grasino padegti namą, malkinę ir ją nužudyti sakydamas: „aš kišenėje turiu peiliuką ir tave papjausiu“, tai pat kieme, esančiame prie to paties namo, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, nukentėjusiajai V. V. grasino ją nužudyti sakydamas: „aš kišenėje turiu peiliuką ir tave papjausiu“, 2017 m. lapkričio 4 d. apie 11.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra J. V. metu, tyčia, grasino ją nužudyti sakydamas, kad ji ilgai negyvens, ją nužudys, turi nusipirkęs peilį ir juo prapjaus jai gerklę.

Kaltinamasis kaltės nepripažino, nurodė, kad dukrai ir žmonai negrasina, būna, kad konfliktuoja su jomis, bet jis negrasina, negąsdina, jos tik taip sako, nes jos nori užvaldyti jam priklausantį namą. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę versiją, pasirinktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja kitiems įrodymams byloje. Kaltinamasis, duodamas parodymus byloje nebuvo nuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, nurodė, kad tikrai negrasino nei dukrai J. V. nei sutuoktinei V. V., teisme jis nurodė, kad kaltę pripažįsta, nurodė, kad negrasino, taip pat nurodė, kad galėjo įvykių metu būti neblaivus, todėl ką sakė dukrai, neprisimena, nežinojo, ar galėjo sakyti jai kaltinime nurodytus žodžius. Dėl 2017-10-29 epizodo, atvykus policijos pareigūnams, sulaikomas K. V. pripažino, kad grasino padegti, tačiau nurodė, kad tik norėjo pagąsdinti žmoną ir dukrą, tačiau nebūtų nieko deginęs. Dėl tokio kaltinamojo parodymų ir paaiškinimų nenuoseklumo nėra pagrindo jo parodymais vadovautis.

Nukentėjusioji J. V. nuosekliai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu teigė, kad nurodytais kaltinime atvejai jos tėvas K. V. grasino jai, kad nužudys, papjaus, padegs ir kitaip sutrikdys jos sveikatą. Nukentėjusioji V. V. nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis grąsino padegti namus, jei jos su dukra paims dar vieną malką, tą pačią dieną kieme grasino, kad papjaus, kišenėje turi peiliuką. Nukentėjusioji V. V. taip pat patvirtino, kad dukra jai yra ne kartą sakiusi, kad tėvas grasina, 2017-09-22 paskambino verkdama, sakė, kad tėvas puolė dukrą kieme, kad ši turėjo bėgti užsirakinti bute, bijo išeiti į lauką. Nukentėjusioji V. V. patvirtino, kad dukra bijo K. V.. Nukentėjusiosios apie kaltinamojo grasinimus nurodė ir savo pareiškimuose policijai bei atvykusiems policijos pareigūnams T. V., R. V., S. V., Š. B., A. R. ir A. Š., ką šie patvirtino teisme apklausti liudytojais. Nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės apie patirtą psichologinį smurtą, pasireiškusį grasinimais nužudyti, užfiksuotos tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Tai, kad kaltinamasis 2017-09-24 savo neigiamą nusiteikimą demonstravo ir tęsė savo grasinimus susidoroti su J. V. net ir atvykus policijos pareigūnams, patvirtina ir liudytojų S. V. ir R. V. parodymai. Netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jie sutampa su kitais tarpusavyje bei su kitais įrodymais byloje.

Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiosios jį nepagrįstai apkalba, norėdamos užvaldyti jo turtą, tačiau tokie jo argumentai laikytini deklaratyviais. Ankščiau jis ne kartą teistas už smurtavimą prieš nukentėjusiąją J. V., jokių duomenų, kad ji ankščiau nepagrįstai kviestų policiją nenustatyta, taip pat nukentėjusioji yra ir atleidusi kaltinamajam už smurtą jos atžvilgiu ir baudžiamoji byla buvo nutraukta (2012-03-28 nuosprendis) BK 38 straipsnio pagrindu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiųjų parodymai apie grasinimus yra duodami tik siekiant nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį.

Kaltinamasis K. V. laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. lapkričio 4 d. šešis kartus grasino nukentėjusiajai J. V. nužudyti ją, tai yra per gana trumpą laiką - tris su puse mėnesio šešis kartus baugino ir naudojo  psichinę prievartą dukros J. V. atžvilgiu, grasino du kartus nukentėjusiajai V. V., kas rodo šių veiksmų sistemiškumą.

    Kaltinamojo elgesį nukentėjusiosios suprato kaip keliantį realią grėsmę jų pačių saugumui ir sveikatai, bijojo K. V. ir iki šiol jo bijo, ką patvirtina ne tik jų parodymai, bet rodo ir nukentėjusiosios J. V. elgesys teismo salėje. Nukentėjusioji J. V. nurodė, kad dėl nuolatinio tokių K. V. veiksmų pobūdžio sutriko jos sveikata, liudytojai T. V., R. V., S. V., Š. B., A. R. bei A. Š. patvirtino, kad nukentėjusioji J. V. jiems atvykus pagal iškvietimą būdavo susijaudinusi, išsigandusi, verkdavo, drebėdavo, vieną kartą jai bėgo iš nosies kraujas dėl patirto streso, buvo kviečiami medikai, J. V. dėl nuolatinės baimės ir patiriamo psichologinio smurto buvo išduotas SOS mygtukas, kas rodo, kad kaltinamasis darė stiprų psichinį poveikį nukentėjusiajai J. V.. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiųjų terorizavimas pasireiškė nevienkartiniu grasinimu jas, nužudyti, papjauti, pakasti, padegti, „padėti į vietą“. Be to, kaip nurodė abi nukentėjusiosios, K. V. ir anksčiau ne kartą smurtavo jų atžvilgiu, tik ne visada jos kreipėsi į policiją. Tai, kad nukentėjusiosios turėjo pagrindo bijoti kaltinamojo grasinimų, kad grasinimai joms atrodė realūs ir keliantys nerimą, įrodo ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji J. V. ankščiau jau buvo patyrusi kaltinamojo smurtą: K. V. 2014-06-01 buvo nuteistas už tai, kad namuose, vieną kartą dešinės rankos kumščiu, stovėdamas iš nugaros, sudavė savo dukrai J. V. į galvos sritį, taip pat tyčia pastūmė ją, ji to pasekoje galva atsitrenkė į kambario durų staktą, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė šeimos narei fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, 2016-03-29 teistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sudavė kumščiu savo dukrai J. V. į veido sritį, 2016-06-22 teistas už grasinimą nužudyti J. V., 2017-05-05 vėl teistas už tai, kad kumščiu sudavė smūgį į veido sritį J. V., tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO). Nukentėjusioji V. V. nurodė, kad ji dėl smurtaujančio sutuoktinio niekur nesikreipdavo, nes nenorėjo, kad kas nors apie tai žinotų, bet dabar jis ėmė agresyviai elgtis dukros atžvilgiu, smurtauja, grasina jai ir dukrai ir ji nori dukrą apginti. Kaltinamasis dažnai vartoja alkoholį, ką patvirtina ir pristatyto asmens testo alkoholiui protokolai, nesilaiko įpareigojimo nebendrauti su šeimos nariais, netikėtai pasirodo namuose, yra grasinęs ne vien žodžiais, bet ir daužydamas langus, duris, ką patvirtina liudytojų R. V. ir S. V. parodymai. Taigi, įvertinus byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamų veiksmų intensyvumą, turinį, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų santykius, darytina išvada, kad nukentėjusiosios dėl kaltinamojo veiksmų sistemingai jautė psichologinį diskomfortą, nerimą ir baimę.

Šiuo atveju veikos kvalifikavimui svarbu, kad kaltinamojo tokie bauginimo veiksmai padaryti ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti nukentėjusiųjų baimę, norint, jog jos nerimautų, jaustųsi nesaugiai, paklustų K. V. valiai. Bylos duomenys rodo, kad  K. V. veiksmai nebuvo tarpusavyje nutolę laiko atžvilgiu, o grasinimai nebuvo atsitiktiniai, jis realiai siekė įbauginti nukentėjusiąsias, o nukentėjusiosios neabejojo, kad K. V. taip ir gali padaryti. Taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis baigtas apysunkis nusikaltimas. Kaltinamasis K. V. keturis kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto J. V. atžvilgiu naudojimo (1 t., b. l. 135–153), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 133–134), VšĮ Respublikinės Kauno Ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. dėl priklausomybės alkoholiui (1 t., b. l. 125), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 126), pagal 2017 m. spalio 27 d. specialisto išvadą K. V. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 129), nedirba (1 t., b. l. 122).

BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis šią veiką padariusiems asmenims – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad bausmės tikslai kaltinamajam K. V. gali būti pasiekti paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis), nes ankstesniais nuosprendžiais paskyrus švelnesnes bausmes jis išvadų nepadarė, bausmės tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti, jis ir toliau daro nusikaltimus. Bausmės terminas nustatytina kiek mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. V. (2 t., b. l. 101–102, 103, 104–105, 106–108, 112–113) pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintinos.

Kaltinamasis K. V. BPK 140 straipsnio  tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. liepos 30 d., 14.25 val. (2 t., b. l. 1, 5), nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. 17.50 val. iki 2017 m. rugsėjo 24 d., 15.40 val. (2 t., b. l. 7, 11), nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. 23 val. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., 16.30 val. (2 t., b. l. 13, 22), nuo 2017 m. spalio 29 d. 13 val. iki 2017 m. spalio 31 d., 10.50 val. (2 t., b. l. 24, 27), nuo 2017 m. lapkričio 4 d. 11.45 val. iki 2017 m. lapkričio 6 d., 11.43 val. (2 t., b. l. 29, 32), iš viso dešimt parų, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio K. V. sulaikymo dienos.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. liepos 30 d., 14.25 val. (2 t., b. l. 1, 5), nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. 17.50 val. iki 2017 m. rugsėjo 24 d., 15.40 val. (2 t., b. l. 7, 11), nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. 23 val. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., 16.30 val. (2 t., b. l. 13, 22), nuo 2017 m. spalio 29 d. 13 val. iki 2017 m. spalio 31 d., 10.50 val. (2 t., b. l. 24, 27), nuo 2017 m. lapkričio 4 d. 11.45 val. iki 2017 m. lapkričio 6 d., 11.43 val. (2 t., b. l. 29, 32), iš viso dešimt parų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. V. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                       Jurga Vasiliauskienė