Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-623-198/2015
Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr.2-14-3-00661-2013-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.1.;116.1.;
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės ir Eigirdo Činkos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. T. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-266/2015 pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovei A. B., tretiesiems asmenims M. B., E. B. ir Anykščių rajono savivaldybės I-ojo notarų biuro notarei J. V. dėl kreditorinio reikalavimo turto paveldėtojai pagal testamentą
n u s t a t ė:
Ieškovė A. T. su ieškiniu atsakovei A. B. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės A. B., kuri priėmė palikimą po tėvo D. B. mirties, jai 12 200 litų skolą, nes D. B., kuris turtą testamentu paliko atsakovei turėjo skolinių įsipareigojimų už nepilnamečio vaiko išlaikymą ir skolinių įsipareigojimų jai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinį tikslino ir paskutiniu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2824 eurus skolos. Nurodė, jog su D. B. ji buvo susituokusi ir santuokoje pragyveno 13 metų. Santuokoje gimė ir dukra A. B., gim. 1999m. 2011 metais ji su D. B. išsiskyrė. Dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, o iš D. B. teismo sprendimu įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai Akvilei po 400 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Nutraukdami santuoką pasidalino turtą ir D. B. įsipareigojo jai sumokėti piniginę kompensaciją 5000 litų bei nupirkti automobilį ne mažiau kaip už 4000 litų. D. B. jai sumokėjo tik dalį piniginės kompensacijos- 3000 litų, automobilio nenupirko ir liko skolingas 6000 litų. Be to, D. B. nemokėjo pastoviai išlaikymo dukrai ir yra skolingas 6200 litų už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2013-05-24. 2013m. gegužės 24d., D. B. mirė. Testamentu savo turtą paliko kitai dukrai A. B., kuri priėmė tėvo palikimą. Kadangi D. B. liko skolingas savo dukrai Akvilei, bei pačiai ieškove, tai ji ir kreipėsi į teismą. Nagrinėjant bylą, ieškovė, motyvuodama tuo, jog ir jos dukra Akvilė paveldėjo D. B. 1/6 turto , sumažino savo reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 2824 eurų bei bylinėjimosi išlaidas.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš vykdomųjų raštų teismas nustatė, kad piniginė kompensacija 40 000 litų 2012-02-25 ieškovei sumokėta. Tą patį patvirtina ir iš antstolės gauta vykdomoji byla dėl 40 000litų išieškojimo, iš kurios matyti, jog išieškojimas 2012-02-29 nutrauktas, nes visiškai įvykdytas. Ir pati ieškovė teismo posėdžio metu dėl vykdomojo rašto išdavimo prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-622-266/2011, pripažino, jog D. B. jai visą piniginę kompensaciją 40 000 litų sumokėjo. (b.l. 72) Todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 2000 litų. Teismas nustatė, kad 2012-05-28 vykdomoji byla buvo nutraukta pačios ieškovės pareiškimu, nes D. B. įvykdė reikalavimą dėl automobilio nupirkimo. Nurodė, kad pateiktoje antstolės vykdomojoje byloje yra D. B. pranešimas, jog jis įvykdė reikalavimą ir ieškovei automobilį nupirko, yra pateikti ir automobilio dokumentai. Taip pat nurodė, kad vykdomojoje byloje yra ir pačios ieškovės prašymas nutraukti vykdomąją bylą dėl automobilio pirkimo. Teismas sprendė, jog visi esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog D. B. ieškovei buvo nupirkęs automobilį ir nebeliko jai skolingas. Ieškovė pripažino šiuos dokumentus, tačiau vis tiek teigė, jog D. B. liko jai skolingas, jog ji vykdymą nutraukė iš gailesčio, kai sužinojo, jog D. B. serga. Šiuos ieškovės argumentus teismas laikė nepagrįstais, nes juos paneigia visi aukščiau išvardinti rašytiniai dokumentai dėl skolos sumokėjimo. Teismas nurodė, jog 2012-05-28 byloje yra antstolės J. B. patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo, nes pati išieškotoja atsisako nuo išieškojimo. Iš pateiktos vykdomosios bylos nustatė, jog ieškovė 2012-05-28 antstolei pateikė prašymą nutraukti išlaikymo išieškojimą iš D. B.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Swedbank AB pateiktos A. B. sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2011-06-23 iki 2015-01-01 , teismas nustatė, jog D. B. teikė dukrai išlaikymą mokėdamas po 200 litų ir daugiau, D. B. vardu išlaikymą teikė ir jo brolis E. B. ir viso pervestų pinigų suma sudaro 3900litų. Teismas nurodė, jog ieškovė pripažino atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes, jog 600 litų grynais ieškovei yra davęs kaip išlaikymą dukrai D. B. paprašytas R. S. ir, kad 400 litų išlaikymui į A. B. sąskaitą yra pervedusi J. B.. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog 600 litų grynais ieškovei yra davęs kaip išlaikymą dukrai D. B. paprašytas R. S. ir, kad 400 litų išlaikymui į A. B. sąskaitą yra pervedusi J. B.. Šias aplinkybes ieškovė pripažino. Nurodė, jog ieškovė pripažino, kad į dukters Akvilės sąskaitą D. B. ir jo brolis pervedinėjo pinigus , tačiau manė, jog tai negalima laikyti išlaikymu, nes D. B. pinigus turėjo pervesti į jos sąskaitą. Teismo vertinimu, toks ieškovės argumentas niekuo nepagrįstas, nes pateikti rašytiniai įrodymai, vykdomoji byla su ieškovės prašymu nutraukti išlaikymo išieškojimą, liudija priešingai, kad D. B. išlaikymą dukrai teikė ir nėra jokio įsiskolinimo. Nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė, jog jos dukra A. B. paveldėjo 1/6 viso D. B. turto ir dėl to ji ieškinį sumažino iki 2824 eurų (9750,70Lt). Įvertinęs visas ieškovės nurodytas sumas, kurias ji prašė priteisti iš paveldėtojos pagal testamentą, teismas sprendė, jog jokio įsiskolinimo nėra, todėl ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. T. prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas pažeidė procesines teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Civilinėje byloje Nr. 2-622-266/2011 esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodo, jog D. B. savo mirties dienai buvo ieškovei skolingas 4000 Lt už automobilį pagal 2011-06-23 teismo sprendimą – D. B. pripažino, jog susitarimas dėl mašinos pirkimo taip ir liko neįvykdytas, buvo sutarę, kad ieškovei grąžins pinigus. Teismas šių įrodymų sprendime neįvertino ir nepasisakė kodėl juos atmetė. Civilinėje byloje Nr. 2-622-266/2011 D. B. pripažino, kad po to, kai 2012 metų pavasarį vykdomoji byla buvo nutraukta, jis išlaikymą dukrai mokėjo ne visą ir nepastoviai ir dėl to susidarė atitinkamas įsiskolinimas. Būtent dėl to teismas 2013-01-16 ir išdavė vykdomąjį raštą. Teismas šių įrodymų sprendime taip pat neįvertino ir nepasisakė kodėl juos atmetė. Tai, kad kiti asmenys į ieškovės dukros sąskaitą yra pervedę tam tikras pinigų sumas gali būti vertinama tik kaip dovana, o ne D. B. nepilnametės savo dukros išlaikymas. Nurodo, kad pagal 2011-06-23 teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta ieškovės ir D. B. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 2 punkte nurodyta, kad pinigai dukros išlaikymui turėjo būti pervedami į ieškovės sąskaitą. Teismo išvados, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir įstatymo, dėl to teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. B. prašo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovei skirti baudą už baudą CPK 95 str. tvarka už piktnaudžiavimą teise. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė duodama parodymus teisme (civilinė byla Nr. 2-622-266/2011) pripažino, jog 40 000 Lt piniginė kompensacija jai visiškai išmokėta, todėl savo mirties dieną D. B. įsiskolinimo neturėjo. Mano, kad atsižvelgiant į nesąžiningą ieškovės elgesį tiek pareiškiant ieškinį, tiek pateikiant apeliacinį skundą A. T. skirtina bauda. Žinodama, kad prievolė įvykdyta pilnai, ieškovė neturi reikalavimo teisės, reiškia nepagrįstą ieškinį, siekdama nepagrįstai praturtėti. Vykdomojoje byloje Nr. 0086/12/00170 yra D. B. pranešimas, jog jis įvykdė reikalavimą ir ieškovei automobilį nupirko, yra pateikti ir automobilio dokumentai. Vien teismo protokolo nepakanka, kad ieškinio reikalavimas būtų laikomas įrodytu, nes protokole yra fiksuoti tik abiejų suinteresuotų šalių paaiškinimai, nepagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Reikalaujama priteisti D. B. skolą, kurio įpėdinė yra pati ieškovė A. B.. Jos paveldėtas turtas akivaizdžiai viršija skolą, todėl ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti atmestas. Be to, pati išieškotoja atsisakė nuo išieškojimo. Įrodyta, kad pinigai buvo D. B., kad lėšos buvo skirtos dukrai A. B., jos poreikiams tenkinti, todėl jos turi būti vertinamos, kaip D. B. teiktas išlaikymas dukrai.
Apeliacinis skundas atmestinas. Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
Bylos medžiaga, ieškovės, jos atstovo, atsakovės atstovo, paaiškinimais nustatyta, jog 2013m. gegužės 24d., mirė ieškovės A. T. buvęs vyras D. B.. Santuokoje susilaukė dukters A. B. , gim. 1999m. Santuoka ieškovės ir D. B. nutraukta jų bendru sutarimu teismo sprendimu 2011m. birželio 23d. Prieš mirtį D. B. surašė testamentus. 2013-03-15 testamentu konkretų turtą paliko broliui E. B., o kitu tos pačios dienos testamentu visą savo turtą paliko savo kitai dukrai A. B. (b.l. 6,7). Po D. B. mirties palikimą priėmė jo dukra A. B. ir kita D. B. dukra A. B., ieškovės dukra, jai atiteko 1/6 dalis D. B. turto. (b.l. 17, 93-106). Ieškovė ir D. B., nutraukdami santuoką bendru sutarimu, pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Joje D. B. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai A. B. ir mokėti jai po 400 litų kas mėnesį. Sutuoktiniai pasidalino ir turtą ir D. B. įsipareigojo sumokėti ieškovei 40 000 litų piniginė kompensaciją, įsipareigojo nupirkti automobilį ne mažiau kaip už 4000 litų. (b.l. 11-12). Ieškovė mano, jog D. B. liko jai skolingas, todėl ji su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo susidariusią skolą priteisti iš D. B. palikimą priėmusios jo dukters A. B.. Atsakovė ieškinio nepripažino , teigdama, jog rašytiniai įrodymai tvirtina, kad D. B. mirties dieną ieškovei nebuvo skolingas.
Apeliaciniame skunde keliami netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimai teigiant, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priimdamas sprendimą kai kurių byloje esančių įrodymų iš viso netyrė ir nevertino, kas galėjo lemti neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti, nes iš byloje esančių įrodymų visumos ir teismo sprendime išdėstyto jų turinio matyti, kad teismas nustatė visas reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, tinkamai atskleidė ginčo esmę, pasisakė dėl visų esminių nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, tinkamai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir pagal vidinį savo įsitikinimą įvertino visus šiai bylai reikšmingus įrodymus (CPK 185 str.). Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė naujų įrodymų ir aplinkybių, kurių būtų netyręs ir nevertinęs pirmosios instancijos teismas. Vien ta aplinkybė, jog yra priimtas apeliantei nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, kad tai yra padaryta nenustačius visų reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, netinkamai ištyrus įrodymų visumą ar kad teismas padarė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimus.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliantė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus. Apeliantei teigiant, kad D. B. nenupirko jai pagal 2011-06-23 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį automobilio už 4000 litų, apeliantė turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę. Tačiau apeliantė patikimų ir objektyvių įrodymų šiai aplinkybei įrodyti nepateikė. Todėl nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai - dokumentai dėl skolos sumokėjimo paneigia ieškovės teiginius, jog D. B. liko jai skolingas. Nustatyta, kad 2012-05-28 vykdomoji byla buvo nutraukta pačios ieškovės pareiškimu, nes D. B. įvykdė reikalavimą dėl automobilio nupirkimo. Su nutraukimo pasekmėmis apeliantė supažindinta. Pateiktoje antstolės vykdomojoje byloje yra D. B. pranešimas, jog jis įvykdė reikalavimą ir ieškovei automobilį nupirko, yra pateikti ir automobilio dokumentai. Vykdomojoje byloje yra ir pačios ieškovės prašymas nutraukti vykdomąją bylą dėl automobilio pirkimo. Antstolės 2012-05-28 patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir dokumentų grąžinimo apeliantė neskundė. Apeliantė nurodė, kad 2013-01-16 teismo posėdžio metu protokole (civilinė byla Nr. 2-622-266/ 2011) užfiksuota, jog D. B. pripažinęs, jog susitarimas dėl mašinos pirkimo taip ir liko neįvykdytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien teismo posėdžio protokolo nepakanka ieškinio reikalavimui laikyti įrodytu, kadangi minėtame protokole fiksuoti šalių paaiškinimai nepagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais, kurie patvirtintų jų teiginius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors Anykščių rajono apylinkės teismas 2013-01-16 nutartimi A. T. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-622-266/2011, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė pateikė jį vykdyti antstoliui.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be pagrindo pripažino kaip išlaikymą dukrai, tiesiogiai A. B. D. B. ir kitų asmenų pervestus į A. B. sąskaitą ir grynais perduotus pinigus. Pažymėtina, jog apeliantė pripažino, kad D. B. draugas R. S. yra perdavęs grynais 600 Lt dukros poreikiams tenkinti ir tai, kad šie pinigai buvo D. B.. Apeliantė taip pat pripažino, kad A. B. pinigus tiesiogiai pervedė E. B. ir J. B. iki D. B. mirties ir net po jo mirties, ir kad tai yra jos buvusio sutuoktinio D. B. lėšos. Taigi, apeliantė neneigė pinigų gavimo fakto, žinojo, kad dukra A. B. į jos sąskaitą pervestus pinigus išleido savo poreikiams tenkinti. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-622-266/2011, nustatyta, jog 2011-07-29 ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo dukrai Akvilei išieškojimo iš D. B.. 2012-05-28 byloje yra antstolės J. B. patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo, nes pati išieškotoja atsisako nuo išieškojimo. Iš pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, jog ieškovė 2012-05-28 antstolei pateikė prašymą nutraukti išlaikymo išieškojimą iš D. B.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Swedbank AB pateiktos A. B. sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2011-06-23 iki 2015-01-01 , nustatyta, jog D. B. teikė dukrai išlaikymą mokėdamas po 200 litų ir daugiau, D. B. vardu išlaikymą teikė ir jo brolis E. B. ir viso pervestų pinigų suma sudaro 3900 litų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog 600 litų grynais ieškovei yra davęs kaip išlaikymą dukrai D. B. paprašytas R. S. ir 400 litų išlaikymui į A. B. sąskaitą yra pervedusi J. B.. Bendroje sumoje A. B. yra sumokėta 4900 litų.Ta aplinkybė, kad apeliantė gautų piniginių lėšų nepripažįsta kaip išlaikymo dukrai, vertintina kritiškai, nes byloje neginčijamai įrodyta, kad pinigai buvo D. B., kad šios lėšos buvo skirtos dukrai A. B., jos poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas vertino kaip D. B. teiktą išlaikymą dukrai A. B.. Be to, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog jos dukra A. B. paveldėjo 1/6 viso D. B. turto ir dėl to ji ieškinį sumažino iki 2824 eurų (9750,70Lt).
Byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog yra teisinis pagrindas atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės priteistinos atsakovės A. B. apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė A. B. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 160 € ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (b.l. 176). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl iš apeliantės atsakovės naudai priteistina 160 € advokato pagalbai apmokėti
Atsakovė prašė ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesine teise reiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį. Šis atsakovės prašymas atmestinas. Teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Duomenų byloje, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė pareikšdama nepagrįstą ieškinį buvo nesąžininga, nėra. Todėl atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinama
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 160 € ( šimtą šešiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidas.
Teisėjai Eigirdas Činka
Birutė Jonaitienė
Birutė Valiulienė