Civilinė byla Nr. 2-1925/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 122.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, UAB „FF lizingas“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo atmestas apelianto Z. V. prašymas dėl teisėjo D. R. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-1680-560/2014 nagrinėjimo. Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, prašė panaikinti 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – nušalinti šioje byloje teisėją D. R..
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti, grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad CPK nėra numatyta galimybė skųsti nutartį, kuria buvo netenkintas prašymas dėl teisėjo nušalinimo. Šia nutartimi taip pat nebuvo užkirstas kelias tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnis). CPK 315 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Kadangi 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas, teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – priimti nagrinėjimui Z. V. 2014 m. rugpjūčio 28 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties. Nurodo, kad
1. Formaliai ši nutartis yra neskundžiama, tačiau apelianto pateikti argumentai patvirtina, kad ji yra šališka, užkerta kelią tolesnei bylos eigai. CPK 69 straipsnyje numatyta, kas ir kokia tvarka sprendžia teisėjo nušalinimo klausimą. Pats teisėjas negalėjo spręsti atskirojo skundo dėl nutarties, kuria buvo sprendžiama jo nušalinimo, priėmimo klausimo, o pagal analogiją tai turėjo padaryti teismo pirmininkas. Nutartis naikintina ir CPK 21 straipsnio pagrindu, nes nebuvo užtikrintas teisėjo ir teismo nešališkumas. Buvo pažeista ir CPK 68 straipsnio 3 dalis, nes teisėjas, neišsprendus nušalinimo klausimo, galėjo spręsti tik neatidėliotinus klausimus, o pasisakė dėl nušalinimo byloje.
2. Ginčijama nutartis yra be motyvų. Teismas nepasisakė dėl apelianto argumento, jog nutartis dėl nušalinimo užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Teismas nevertino nei vieno argumento ar įrodymų. Nutartis dėl teisėjo nenušalinimo yra priimta negavus rašytinių teisėjo paaiškinimų (CPK 69 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumą patvirtina ir jo priimti sprendimai bankroto byloje patvirtinant kreditoriaus AB DNB banko reikalavimus. Teismas taip pat nepagrįstai priimtose nutartyse nurodė, kad apeliantas nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų, nors įrodymai apie jų pateikimą yra byloje. Apeliantas taip pat nurodė, kad šališkas teisėjas toleravo ir bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus. Priimta nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, neužtikrina teisės į nešališką teismą, o tai gali turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas, buvęs BUAB „FF lizingas“ vadovas ir kreditorius Z. V. ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas dėl teisėjo nušalinimo.
CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Apeliantas Z. V. nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, išnagrinėdamas jo kompetencijai įstatymu priskirtą procesinį klausimą, priėmė pirmos instancijos teismo nutartį, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu aukštesnės pakopos teismui. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atmetus nušalinimo pareiškimą, byla buvo grąžinta ją nagrinėjančiam teisėjui. Tai reiškia, kad byla nagrinėjama toliau, ir, priešingai nei teigia apeliantas, neužkirstas kelias tolesnei proceso eigai, todėl ši nutartis negali būti skundžiama CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Kai skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, kuria buvo atmestas apelianto pareikštas nušalinimas, negali būti apeliacijos objektas. Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pagrįstai atsakovo atskirąjį skundą atsisakė priimti ir jį grąžino padavusiam asmeniui (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl ši nutartis paliekama nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.