Civilinė byla Nr. 2S-1549-823/2011

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11560-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.3; 122.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius
 

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. (D. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. (Z. B.) ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas Z. B. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 40 000 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo D. B. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, ieškovas įstatymų nustatyta tvarka pateikė teismui ieškinį, kuris teismo buvo išsiųstas atsakovui, įpareigojant jį per 14 dienų pateikti atsiliepimą. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2011 m. sausio 21 d.

Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo Z. B. ieškinį atsakovui D. B. tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad ieškovo teismui pateiktas skolos raštelis patvirtina, jog atsakovas 2004 m. spalio 30 d. pasiskolino iš ieškovo 40 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2005 m. spalio 30 d. Nors atsakovas prieštaravime dėl teismo įsakymo priėmimo teigė, kad yra grąžinęs kreditoriui 32 500 Lt, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Spendimo už akių nuorašas 2011 m. vasario 6 d. įteiktas atsakovo motinai (b.l. 34).

2011 m. vasario 7 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį (išsiųstas 2011 m. vasario 3 d.), kuriuo be kita ko prašoma atnaujinti terminą atsiliepimui paduoti, motyvuojant tuo, kad anksčiau atsakovui nepavyko rasti atstovo, galinčio suteikti teisinę pagalbą atsiliepimui surašyti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartimi terminą atnaujinti atsisakyta, atsiliepimas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Atsakovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 287 straipsnio 1 dalies pagrindu pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad CPK nuostatų aktyviai dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime laikėsi, atsiliepimą į ieškinį pateikė, nors šiek tiek pavėluotai, tačiau prašydamas teismo atnaujinti terminą atsiliepimui paduoti. Teismas, atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, negalėjo tinkamai įvertinti tų aplinkybių,  kad jei atsakovas būtų turėjęs galimybę dalyvauti teismo posėdyje, jis būtų prašęs apklausti atsiliepime nurodytus liudytojus, kurie galėtų teismui patvirtinti su paskolos grąžinimu susijusias aplinkybes.

Ieškovas Z. B. atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė teismo jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dalį skolos yra grąžinęs, šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovas yra silpnos sveikatos, nesąžiningas atsakovo elgesys vilkinant bylą tik dar labiau ją pablogins.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2011 m. sausio 7 d., todėl atsakovas iki 2011 m. sausio 21 d. turėjo teismui pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau teismas iki nustatytos datos atsakovo atsiliepimo negavo. Teismo pranešime atsakovui buvo aiškiai nurodyta, kad per nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas CPK 142 straipsnio 4 dalies pagrindu turės teisę priimti sprendimą už akių. Atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis laiku nepateikė atsiliepimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį paduoti. Šios nutarties atsakovas neskundė. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu, teismas gali panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą ir tuo atveju, jei šalies neatvykimo į posėdį priežastys nepripažintos svarbiomis, tačiau pateikti įrodymai, turintys reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau šiuo atveju teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnyje įtvirtintą pareigą konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Taip pat teismas, nurodydamas, kad D. B. nepateikė įrodymų apie paskolos grąžinimą, tuo perkėlė ieškovo pareigą atsakovui bei netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 2 dalį ir 6.871 straipsnio 3 dalį (CPK 330 straipsnis), kuriose nustatyta, kad kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Teismas ignoravo šią įstatyminę prezumpciją ir nekonstatavo, kur ir kada šiuo atveju ieškinyje nurodomą sumą ieškovas perdavė atsakovui (ieškovas apie konkrečias faktinio pinigų perdavimo aplinkybes taip pat neužsimena). Be to, teismas turėtų, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio nuostatomis, siekti tinkamai išnagrinėti bylą. Atsakovas laikėsi CPK nuostatos aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime ir, nors šiek tiek pavėlavęs, pateikė atsiliepimą ir prašė atnaujinti terminą jam paduoti. Atsakovas nežinojo, kad teismas nutarė toliau ruoštis bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų, o ne parengiamojo teismo posėdžio būdu. Taigi atsiliepimą atsakovas pateikė, tačiau teismas nepagrįstai neleido pasinaudoti CPK 78 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo atėmė teisę, numatytą CPK 42 straipsnyje, kviesti į bylą ir apklausti liudytojus, t. y. atėmė galimybę pasinaudoti viena iš įrodinėjimo priemonių.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Z. B. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio reikalavimus – patvirtina, kad atsakovas 2004 m. spalio 30 d. pasiskolino iš ieškovo 40 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2005 m. spalio 30 d. Pinigai perduoti ieškovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas daugiau nei 7 metus gali judėti tik su neįgaliojo vežimėliu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, kaip jis teigia, dalį sumos yra grąžinęs. Ieškovas nurodo atsakovo nematęs daugiau nei 4 metus, jo sveikata bloga, o atsakovo elgesys vilkinant šią bylą dar labiau ją pablogins. Ieškovas pažymi, kad buvo visi pagrindai priimti sprendimą už akių.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz. nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai ar parengiamojo procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Šio tikslo siekimas įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir sprendimo už akių priėmimo galimybė privalo būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, visokeriopos pažeistų teisių teisminės gynybos principu (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartį, civilinėje byloje 3K-3-167/2005). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi individualiai įvertinti kiekvienos bylos aplinkybes (ankstesnį pasyviosios šalies elgesį procese, teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdį, byloje esančius įrodymus, objektyvias šalių galimybes įrodinėti tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis ir t.t.).

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį ar parengiamojo procesinio dokumento nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prioritetas turi būti teikiamas konkretaus civilinio ginčo išsprendimo teisingumui, ir į tai turi būti atsižvelgiama nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo pranešimas, kuriame aiškiai išdėstytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per teismo nustatytą terminą pasekmės, buvo tinkamai įteiktas atsakovui (b.l. 28,30). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, neinformavo teismo apie tai, kad negali atsiliepimo pateikti nustatytu terminu, neprašė teismo šį terminą pratęsti, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pasibaigus nustatytam terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti priimti byloje sprendimą už akių. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas vėliau, jau po sprendimo už akių priėmimo, pateikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į ieškinį, atsižvelgiant į tai, jog šis procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant teismo nustatytą terminą, nėra pagrindas konstatuoti, kad sprendimas už akių byloje buvo priimtas neteisėtai. Prašymas atnaujinti terminą tam tikram procesiniam veiksmui atlikti teismui nėra privalomas, teismas šį prašymą sprendžia pagal proceso įstatymų nuostatas ir procesinį terminą atnaujina tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (CPK 78 straipsnis). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį paduoti, konstatuodamas, kad atsiliepimo nepateikimo laiku priežastys nėra pateisinamos (b.l. 38). Ši nutartis atsakovo nebuvo apskųsta, yra įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina atsisakymo atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį paduoti pagrįstumo, konstatuodamas, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neįrodė, kad atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė dėl svarbių priežasčių. Tačiau, kaip jau minėta, esminė aplinkybė, į kurią turi būti atsižvelgiama sprendžiant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, yra ta, ar teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui. Ši aplinkybė teismo turi būti vertinama be kita ko atsižvelgiant į teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas pobūdį.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad priimdamas sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatinėjo pinigų perdavimo atsakovui fakto, kaip būtinos paskolos sutarties sudarymo sąlygos. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų (inter alia šalių paaiškinimų, užfiksuotų teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose) vertinimą. Nei prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nei pačiame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas neneigė, kad iš ieškovo yra gavęs paskolos raštelyje nurodytą pinigų sumą, savo atsikirtimus grįsdamas tik ta aplinkybe, jog didžiąją dalį sumos ieškovui yra grąžinęs (b.l. 13, 41). Atsakovui neginčijant paskolos teisinių santykių egzistavimo teismui nebuvo pagrindo papildomai nustatinėti aplinkybes, susijusias su paskolos sutarties sudarymu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi nuspręsdamas, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepagrįstai neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus ir objektyvias atsakovo galimybes įrodinėti savo atsikirtimus. Bylose dėl paskolos teisinių santykių, ypač tais atvejais, kai paskolos sutartys sudaromos tarp fizinių asmenų  - šeimos narių ir artimų giminaičių, neretai vienintele ar pagrindine įrodinėjimo priemone yra liudytojų parodymai. Atsakovas tiek pavėluotai pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad paskolos grąžinimo faktą įrodinės liudytojų, kurie įvardyti paminėtuose procesiniuose dokumentuose, parodymais (b.l. 36, 41). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad, atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės ypatumus, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apribojo jo galimybes įrodinėti savo atsikirtimus, ir kad toks apribojimas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ypatumus, nėra pagrįstas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nors atsakovas neįrodė savalaikio atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teismui priežasčių svarbos, byloje esantys duomenys nepatvirtina atsakovo nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo ar sistemingo, piktybinio veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą (atsakovas laiku pateikė teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nors ir pavėluotai, tačiau dar negavęs sprendimo už akių nuorašo siuntė teismui atsiliepimą į ieškinį, prašydamas atnaujinti terminą jam paduoti). Esant tokioms aplinkybėms manytina, jog atsisakymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir sudaryti atsakovui galimybes įrodinėti savo atsikirtimus šiuo atveju neatitinka sprendimo už akių institutui keliamų tikslų bei proporcingumo principo reikalavimų.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

              Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Goda Ambrasaitė-Balynienė

Teisėjai                                                                                                                Antanas Rudzinskas

Vytautas Zelianka