Bylos Nr. 2A-1225-656/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10934-2014-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo (apelianto) UAB „Statyba ir remontas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareikštą ieškinį atsakovei T. G., kurios teisių perėmėja A. L., tretieji asmenys: D. D., A. D.,
n u s t a t ė :
I.Bylos esmė
ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovus T. G. ir UAB “Statyba ir remontas” savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis taip, kad gyvenamasis namas atitiktų padėtį fiksuotą nekilnojamojo turto registre pagal 1998-06-01 kadastro duomenis bei sutvarkyti statybvietę; prašė nustatyti, kad tuo atveju, jeigu atsakovai per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigoti atsakovus mokėti po 100 Lt baudą į ieškovės, inspekcijos nurodytą sąskaitą, už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino , per kurį turi būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo.
Ieškovas nurodė, kad patikrino namo (duomenys neskelbtini) atitikimą statybos normoms. Name yra perstatytos laikančiosios konstrukcijos, pakitę išoriniai matmenys, padidėjęs užstatymo plotas. Lyginant nekilnojamojo turto registre esančius duomenis su faktiškai esančiais duomenimis ir atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ( STR 1.01.08:2002) nustatė, kad atsakovai atliko statinio rekonstrukciją, kad pažeisdami teisės aktų reikalavimus, neturėdami statybą leidžiančio dokumento rekonstravo ir apšiltino gyvenamąjį namą, kad po atliktos rekonstrukcijos namo matmenys tapo 21,20 x 10,00 m, o užstatytas plotas 207,51 kv.m., aukštis 5,99 m. Atsakovai atliko rekonstrukciją nesilaikydami Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 4 p. reikalavimų neturėjo statybą leidžiančio dokumento, atliko draudžiamą statybą. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 2 p., 23 str. 1 d.2 p. atliktai statybai būtinas statinio rekonstravimo projektas ir statybos leidimas, jo atsakovai neturi. Atlikdami namo rekonstrukcijos darbus, atsakovai pažeidė imperatvius įstatymo – Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 4 p, 23 str. 28 dalies reikalavimus. Todėl 2013-08-20 ieškovas surašė atsakovams savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-130820-00114, Nr. SSA-00-130820-00113. Reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-130821-00112 pareikalavo, kad atsakovai savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014-02-20 pašalintų savavališkos statybos padarinius – išardytų savavališkai pertvarkytas ar perstatytas gyvenamojo namo dalis ir sutvarkytų statybvietę. Patikrinę privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašė 2014-02-27 aktus Nr. NPA-00-140227-00064 ir Nr. NPA-00-140227-00065 jais nustatė, kad atsakovams duoti nurodymai neįvykdyti, savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Pagal CK 4.103 str. 1 d. savavališkai rekonstruotu namu negalima disponuoti. Ieškovas turi imtis priemonių pašalinti statybos atliktos, pažeidžiant įstatymų reikalavimus pažeidimus, todėl prašo duoti atsakovams ieškinyje nurodytą įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, išardyti savavališkai pastatytas/perstatytas gyvenamo namo dalis. Savavališkai atlikta namo rekonstrukcija iš esmės yra galima, kad jai įteisinti reikalinga dokumentacija kuri gali būti gaunama, kad ginčo vietoje nėra imperatyvaus draudimo statyti/rekonstruoti.
Atsakovė T. G. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad įstatymai (LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 1 p.) numato galimybę jai parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybos leidimą nenugriovus statinio. Atsakovė yra senyvo amžiaus, todėl nesuprato reikalavimų, kurie reikalingi statybai vykdyti. Sužinojusi juos, pradėjo ruošti dokumentus atliktai statybai įteisinti, gavo bendrasavininkių sutikimus. Kadangi atlikta statyba gali būti įteisinta, todėl mano, kad reikalavimas griauti yra neproporcingas, pažeidžiantis teisingumo, protingumo principus. Todėl prašo leisti atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka per devynių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė T. G. sutinka tvarkyti dokumentus, įteisinti statybą. Jai priklauso namo 2/3 dalys, o 1/3 dalis priklausė giminaitei, kuri buvo asociali, sukėlė daug rūpesčių, galiausiai savo dalį pardavė atsakovui UAB ”Statyba ir remontas”.
Antrasis atsakovas UAB ”Statyba ir remontas” prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas neinformavo atsakovo apie 2013-06 vykusį patikrinimą vietoje, kad dėl to atsakovas negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl atliktų matavimų. Jiems priklauso namo 1/3 dalis, todėl mano, kad yra neaišku kurioje namo dalyje daryti ginčo statybos darbai, mano, kad neteisinga yra reikšti reikalavimą abiems savininkams pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Rekonstrukciją atliko kitas atsakovas, savavališkai rekonstruotoje namo dalyje gyvena atsakovės dukra. Pareikštas nekonkretus reikalavimas, kad pagal pareikštą reikalavimą nėra aišku kokius konkrečiai veiksmus turėtų atlikti kiekvienas iš atsakovų. Atsakovas neturėjo galimybės susipažinti su savavališkos statybos aktais, neturėjo galimybės įstatyme suteikta teise juos paneigti, skųsti jų teisėtumą. Teismų praktika numato alternatyvius tokio pobūdžio ginčo sprendimo būdus, kad ginčas turi būti sprendžiamas nepažeidžiant proporcingumo siekiamam tikslui pasiekti principo. Nustatant papildomą terminą gauti reikalingiems dokumentams, ieškovas nepatirs per didelės individualios naštos, kad taip gali būti įgyvendinti ieškovo interesai. Atsakovų advokatas J. V. prašė nustatyti tapatų – devynių mėnesių terminą įteisinimo procedūroms atlikti.
Tretysis asmuo A. D. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atlikta namo (duomenys neskelbtini) savavališka statyba jam nekliudo, statyba atlikta toje žemės vietoje, kuria jis valdo kaip bendrasavininkis, žemės sklypas tarp bendrasavininkių nėra atidalintas, naudojimosi tvarka juo nenustatyta, neprieštaraus atliktos statybos įteisinimui.
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, nustatė atsakovams T. G. ir UAB ”Statyba ir remontas” 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovams T. G. ir UAB ”Statyba ir remontas” per 9 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, negavus statybą leidžiančio dokumento, jie įpareigoti savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. išardyti savavališkai pastatytas/perstatytas gyvenamojo namo dalis taip, kad šis gyvenamas namas atitiktų padėtį, fiksuotą nekilnojamojo turto registre pagal 1998-06-01 kadastro duomenis bei sutvarkyti statybvietę. Nustatyti, kad tuo atveju, jeigu atsakovai per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigoti atsakovus mokėti po 100 Lt. baudą į ieškovės sąskaitą banke už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo.
Teismas nustatė, kad UAB ”Statyba ir remontas” ir T. G., turėdami atitinkamas namo dalis nėra savo dalių atsidalinę, nėra tarpusavyje nusistatę naudojimosi namu tvarkos, tokių juridinių faktų registre nėra įregistravę, todėl atsakovo UAB ”Statyba ir remontas” argumentas, kad ieškovas neįsitikino, kurioje iš bendrasavininkių priklausančioje namo dalyje atlikti savavališkos statybos, savavališkos rekonstrukcijos darbai yra atmetamas. Byloje yra du statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktai, kuriais konstatuota, kad atsakovams priklausantis namas rekonstruotas, nustatyta, kad atlikta statyba neturint leidimo rekonstruoti statinį, kad yra pažeistas Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies, 3 straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio 28 dalies reglamentavimas, kad rašytinio pritarimo statinio projektui nėra, kad nėra statybą leidžiančių kitų dokumentų- žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų, kad yra pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Ieškovo surašytų reikalavimų nei vienas iš atsakovų neįvykdė. LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis nustato, kad statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) yra statybos rūšis – statinio rekonstravimas. Pasirinkęs šią statybos rūšį statytojas įgyvendinti ją turi nepažeisdamas nustatyto teisinio reglamentavimo. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis nustato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad statytojo teisė yra įgyvendinama tik tada, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė tinkamo, nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, patvirtinto statybos projekto dėl darbų, kuriuos ieškovas pripažino savavališka statyba, nepateikė žemės sklypo, kuriame pastatytas savavališkos statybos objektas savininkų ar valdytojų sutikimų namo rekonstrukcijai. Atsakovai siekia pašalinti statybos padarinius. Atlikta namo rekonstrukcija yra galima, todėl sutvarkius reikiamus statybą/rekonstrukciją leidžiančius dokumentus ji gali būti įteisinta. Imperatyvaus pobūdžio draudimų, kurie draustų namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, nėra. 2011 m. sausio 01 d. įsigaliojo naujos redakcijos CK 4.103 straipsnis (pakeistas 2010 m. liepos 02 d. Nr. XI-993 įstatymu), kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymu nustatyta tvarka. Tokia tvarka buvo numatyta Statybos įstatymo 28/1 straipsnyje, kuriuo Statybos įstatymas buvo papildytas 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 ir kuris įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d., tačiau jis buvo taikomas ir santykiams, atsiradusiems iki jo įsigaliojimo. Statybos įstatymo 28/1 straipsnio 2 dalimi teismui buvo suteikta teisė taikyti vieną iš įstatyme nustatytų savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdų. Šis teisinis reglamentavimas galiojo nagrinėjamo ginčo statybos nustatymo metu. 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-424 (įsigaliojusiu nuo 2014-01-01) buvo pakeista Statybos įstatymo 28/1 straipsnio redakcija, naujoji šio straipsnio 3 dalies redakcija irgi suteikė teisę teismui sprendžiančiam klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgti į statybos sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, į padarinių šalinimo pasekmes, į galimybes atkurti buvusią padėtį, į asmenų sąžiningumą. Teismo sprendimo priėmimo metu galiojančio Statybos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ( 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459) 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Šio straipsnio 7-8 dalys irgi suteikia teismui taikyti alternatyvų pažeistos teisės gynimo būdą, suteikia teisę savavališkos statybos padarinių šalinimui taikyti ne tik griovimo būdu, bet nustato galimybę taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimą - suteikiant teisę statybos pažeidėjams įteisinti, įstatymais nustatyta tvarka įvykdytą statybą. Teismas pripažino, kad toks alternatyvus pažeistos teisės gynimo būdas šiuo atveju yra teisingesnis. Kaip aukščiau nustatyta, imperatyvių draudimų, trukdančių įforminti atliktos namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus nėra. Savavališkos rekonstrukcijos darbai yra atlikti gyvenamo namo atžvilgiu, kuriame gyvena vienas iš atsakovų. Griovimo darbai gyvenančiam asmeniui sukeltų didelius nepatotumus. Be to, griovimo darbai yra neekonomiški. Nesąžiningumo, siekimo pasipelnyti ar kitokie savanaudiški tikslai dėl kurių atlikta savavališka rekonstrukcija, byloje nenustatyti. Ginčo atveju yra visi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įvardyti kriterijai: žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriame atlikta savavališka namo rekonstrukcija, tokios paskirties statyba yra galima, šio statinio rekonstravimo, remonto darbai yra galimi pagal galiojančius bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad atsakovų nuosavybėje turimo namo savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti ne tik duodant įpareigojimą išardyti, pakeisti matmenis, aukštingumą savavališkai rekonstruoto namo atžvilgiu, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ginčo atveju tikslinga taikyti alternatyvų pažeistos teisės gynybos būdą – leisti atsakovams teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesius parengti projektinę dokumentaciją ir gauti namo rekonstrukcijos statybą leidžiantį dokumentą. Alternatyvaus pažeistos statybos teisės ginimo nustatymas neatleidžia atsakovų nuo pareigos pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius. Toks teismo sprendinys yra savavališkos statybos padarinių pašalinimo formos parinkimas, sprendimo vykdymo eigos nustatymas (CPK 271 str.). Todėl teismas priimdamas CPK 273 straipsnyje numatyto pobūdžio teismo sprendimą, nustatė, kad tuo atveju, jeigu atsakovai per jiems suteiktą 6 mėnesių terminą projektinei dokumentacijai parengti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, neįvykdys duoto įpareigojimo, tai atsakovams duodamas naujas įpareigojimas - per 3 mėnesius skaičiuojamus nuo 6 mėnesių, duoto statybą/rekonstrukciją leidžiančios dokumentacijos sutvarkymui ir leidimo įforminimui sutvarkymo, kuris skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, savo lėšomis nugriauti rekonstruoto namo dalį, taip, kad namas (duomenys neskelbtini) atitiktų nekilnojamo turto registro įmonėje įregistruotus namo kadastrinius duomenis. Tokio termino parinkimas sutampa su atsakovų prašomu terminu savavališkos statybos padariniams šalinti, nes nustačius 6 mėnesių terminą projektinei dokumentacijai, leidimams gauti atsakovai įgyja dar 3 mėnesių terminą, skirtą griovimo darbams organizuoti, kurį atsakovai irgi gali išnaudoti reikiamai dokumentacijai gauti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas UAB „Statyba ir remontas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant trečiajam asmeniui D. D., todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Neįrodyta, kad apie teismo posėdį pranešta D. D..
- Teismo sprendime nenurodyta, kuriam atsakovui kokias dalis nugriauti. Apeliantui neaišku, kokias namo dalis jam reikėtų pašalinti. Teismas pažeidė STR 1.09.06:2010 reglamento 35 punkto nuostatas.
- Teismo nustatytas 6 mėnesių terminas kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra per trumpas. Atsižvelgiant į teismų praktiką vyrauja 9 mėnesių terminas. Visus dokumentus reikės derinti su kitais bendrasavininkiais. Namas yra senas, todėl reikalingi ilgesni paruošiamieji darbai.
Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad apie teismo posėdį D. D. pranešta tinkamai per šeimos narius (CPK 123 str. 3 d.). Teismo įpareigojimas pakankamai aiškus ir konkretus. Apeliantui žinoma, kokį nekilnojamojo turto objektą jis įsigijo ir kokie objekto pakeitimai atlikti neteisėtai. Naudojimosi pastatu tvarka nenustatyta, todėl teismo įpareigojimas solidarus. Faktiškai teismas suteikė 9 mėnesių terminą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.
Apeliantas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apelianto prašymas deklaratyvus, nes nenurodyta, kokios aplinkybės turi būti nustatytos bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos reikšmingos aplinkybės nustatytos, todėl bylą galima nagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas vien jau dėl to, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nebuvo tinkamai pranešta trečiajam asmeniui D. D.. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Trečiasis asmuo D. D., kurios procesinė teisė, atsakovo teigimu, galimai pažeista, apeliacinio skundo neteikia ir neprašo panaikinti teismo sprendimo nurodytuoju pagrindu. Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį byloje dalyvaujančiam fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, tačiau neatsižvelgia į to paties straipsnio 3 dalį, suteikiančią galimybę procesinius dokumentus įteikti adresato šeimos nariams. Trečiasis asmuo D. D. apie posėdį buvo informuota per toje pačioje byloje dalyvaujantį kitą trečiąjį asmenį - sūnų A. D., kuris patikino teismą, kad trečiajam asmeniui apie posėdį yra žinoma.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovai neturėdami statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai, atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją padidindami gyvenamojo namo išorės parametrus, t. y. perstačius gyvenamojo namo konstrukcijas buvo padidintas jo užstatymo plotas apie 54 kv. m. Išnagrinėjus teismui pateiktus dokumentus iš gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos, savavališkos statybos aktuose esantį situacijos planą (statinys pažymėtas numeriu 2), matyti, kad atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją buvo pakeista jo konfigūracija ir neatitinka šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruotų parametrų. Teismas, įvertinęs šiuos pakeitimus ir neatitikimus tarp faktinės padėties ir teisėtai suformuoto bei įregistruoto nekilnojamojo turto registre statinio, pagrįstai tenkino inspekcijos ieškinį ir įpareigojo šalinti egzistuojantį pažeidimą atstatant statinį į padėtį, fiksuotą nekilnojamojo turto registre pagal 1998-06-01 kadastro duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo įpareigojimas laikytinas pakankamu ir konkrečiu, nes pačiam atsakovui žinoma, kokį nekilnojamojo turto objektą jis teisėtai įsigijo ir kokie šio objekto pakeitimai buvo atlikti neteisėtai. Apeliantas žino, kokias pastato dalis jis valdo (faktiškai naudojasi), todėl turi galimybę susitarti su kitu bendraturčiu dėl konkrečių darbų.
Apeliantas teigia, kad teismas priimdamas sprendimą turėjo nurodyti kokias statinio dalis turės pašalinti jis, o kurias kita atsakovė - T. G., tačiau visiškai neatsižvelgia į teismo padarytą išvadą kad šalinti savavališkos statybos padarinius atsakovams kyla solidari pareiga. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis savavališkai rekonstruotas gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso abiem atsakovams, atitinkamai 1/3 dalis UAB „Statyba ir remontas", 2/3 dalys T. G. (po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – A. L.). Kaip teisingai pažymėjo teismas, atsakovai, turėdami atitinkamas namo dalis, nėra jų atsidalinę, taip pat nėra nusistatę naudojimosi tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno iš gyvenamojo namo bendrasavininkų valdoma dalis nėra identifikuota, abiem atsakovam kyla vienoda atsakomybė už savavališką gyvenamojo namo rekonstravimą. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką turėjo nustatyti ne mažesnį kaip 9 mėnesių terminą statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Teismas turi diskrecijos teisę nustatyti terminą savavališkai statybai įteisinti nustato kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs ginčo metu egzistuojančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atsakovams faktiškai suteikė galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą per 9 mėnesių laikotarpį nurodydamas, kad „termino parinkimas sutampa su atsakovų prašomu terminu savavališkos statybos padariniams šalinti, nes nustačius 6 mėnesių terminą projektiniai dokumentacijai, leidimams gauti atsakovai įgyja dar 3 mėnesių terminą skirtą griovimo darbams organizuoti, kurį atsakovai irgi gali išnaudoti reikiamai dokumentacijai gauti“.
Atsižvelgiant į tai, kad mirusios atsakovės T. G., teisių perėmėja 2014-10-30 paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto notarės G. K., notarinio registro Nr.1-1310, pagrindu tapo A. L., kuri Nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, teismo sprendimas tikslinamas, nurodant A. L. asmens duomenis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją taip:
„Ieškinį tenkinti.
Nustatyti atsakovams A. L., a.k(duomenys neskelbtini) ir UAB ”Statyba ir remontas” j.a.k. 120424178 , 6 ( šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsakovams A. L., a.k(duomenys neskelbtini) ir UAB ”Statyba ir remontas”, j.a.k. 120424178, per 9 ( devynių) mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, negavus statybą leidžiančio dokumento, jie įpareigojamas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. išardyti savavališkai pastatytas/perstatytas gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) dalis taip, kad šis gyvenamas namas atitiktų padėtį, fiksuotą nekilnojamojo turto registre pagal 1998-06-01 kadastro duomenis bei sutvarkyti statybvietę.
Nustatyti, kad tuo atveju, jeigu atsakovai per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigoti atsakovus mokėti po 29 Eur (100 Lt) baudą į ieškovės Inspekcijos, sąskaitą Nr. LT477300010126228899, esančią AB ”Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445, už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
Priteisti iš A. L., a.k(duomenys neskelbtini) ir UAB ”Statyba ir remontas:, j.a.k. 120424178 53 Eur, (182,70 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.“
Teisėjai Andrius Ignotas
Zita Smirnovienė
Asta Radzevičienė