
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2013-12-03 (b. l. 1–5, 55–58), prašydamas įpareigoti atsakoves išmokėti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki sprendimo įsiteisėjimo dienos visą nesumokėtą pensijos dalį (iki 2012-09-01 neišmokėta pensijos dalis sudaro 37 078,31 Lt) bei įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – Vidaus reikalų ministerija) mokėti visą paskirtą pensiją.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerija, taikydama nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, 1 ir 2 priede nurodytas formules, pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo 1 d. išmokėjo sumažintą valstybinę pareigūnų pensiją, t. y. neišmokėjo 37 078,30 Lt. Skundą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23, 48 ir 53 straipsniais. Teigė, kad Laikinojo įstatymo taikymas jam, kaip dirbančiam pensininkui, yra diskriminacinis ir pažeidžiantis jo konstitucines teises.
Pareiškėjas nurodė, kad praleido 3 metų terminą ginčyti pensijos sumažinimą. Paaiškino, kad pirmąją sumažintą pensiją gavo 2010-02-20, o į Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi 2013-03-14, t. y. praleidęs 22 dienas. Pažymėjo, kad esminė termino praleidimo priežastis, kad niekur nebuvo skelbiama, jog pensijų sumažinimas nebus atstatytas, o jis, būdamas sąmoningas Lietuvos Respublikos pilietis, tikėjo valstybe, kad pensijos bus atstatytos.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti bei prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Vidaus reikalų ministerija atsiliepime, atstovaudama ir Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutiko. Tenkinus pareiškėjo skundą, prašė atidėti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimą iki 2014-02-01 (b. l. 26).
Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas praleido 3 metų senaties terminą ginčyti 2010 m. sausio, vasario mėnesio pensiją, nes jos buvo išmokėtos iki 2010-03-20 dienos imtinai, kaip nustato Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos bylos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2007-08-20 įsakymu Nr. 1V-294, 23 punktas, o reikalavimas grąžinti pensijos nepriemoką Vidaus reikalų ministerijai įteiktas 2013-03-25. Nurodė, kad pareiškėjui nuo 2010-01-01 buvo ir yra taikoma Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, todėl pareiškėjo reikalavimai panaikinti 2013-04-03 sprendimą Nr. 1D-3506(11), priteisti nepriemokos dalį ir įpareigoti mokėti visą paskirtą pensiją yra teisiškai nepagrįsti.
Pabrėžė, kad pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 įskaitytinai buvo taikoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, nes jis turėjo draudžiamųjų pajamų, t. y. 1 296,97 Lt pensija perskaičiuota atitinkamu koeficientu pagal kitusias draudžiamąsias pajamas. Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui nuo 2010-01-01 paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo, teisėtumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos 1999-11-24 išvada neterminuotai nuo 1999-11-06 buvo paskirta pensija už tarnybą – 1 462,14 Lt (b. l. 18).
Pareiškėjas 2013-03-22 su prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį ir užtikrinti paskirtos valstybinės pensijos mokėjimą (b. l. 22–23).
Atsakovė 2013-04-03 rašte Nr. 1D-3506-(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ atsakė pareiškėjui į jo 2013-03-22 prašymą (b. l. 19–20). Paaiškino, kad pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota, remiantis Laikinuoju įstatymu, t. y. šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi, pagal 1 ir 2 priede nurodytas formules. Nurodė, kad Laikinajame įstatyme nenustatytas pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiko Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nuo 2012-09-01 nebetaikomas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas. Atsakovė sprendime konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką. Pareiškėjui nurodė, kad toliau bus mokama pensija, kuri atitiks Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatytas socialinių išmokų (tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reguliavimas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01 (2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274).
Pareiškėjo valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72, 107 straipsniais, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011).
Remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-03-28 pažyma Nr. 11PP(P)-2328, nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2010-01-01 paskirta 1 601,39 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi (b. l. 6). Atsižvelgiant į pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydžius nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, todėl pareiškėjui šiuo laikotarpiu susidarė 14 166,17 Lt dydžio pensijos nepriemoka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, o skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Pareiškėjui pirmoji sumažinta pensija išmokėta 2010-02-20, pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013-04-08, t. y. praleidęs trejų metų terminą, todėl teismas 2013-11-14 nutartimi pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundą, prašant atnaujinti skundo padavimo terminą ir pateikiant įrodymus dėl termino praleidimo (b. l. 48).
Pareiškėjas prašė atnaujinti 3 metų terminą dėl pensijos nepriemokos kreiptis į teismą (b. l. 55–58). Nurodė, kad pirmąją sumažintą pensiją gavo 2010-02-20, o į Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi 2013-03-14, t. y. praleidęs 22 dienas. Pagrindinę termino praleidimo priežastį nurodė, kad niekur nebuvo skelbiama, jog pensijų sumažinimas nebus atstatytas, o jis, būdamas sąmoningas, Lietuvos Respublikos pilietis, tikėjo valstybe, kad pensijos bus atstatytos.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Pažymėtina, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo ar apskundimo terminai. Šį faktą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 bei, atsižvelgdamas į tai, taikė įstatymo analogiją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, jog įstatymų leidėjas nėra aiškiai sureguliavęs neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimų. Dėl to pasisakyta tik 2013-11-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismo vertinimu, dėl šių veiksnių buvęs teisinis neapibrėžtumas neproporcingai apsunkino suinteresuotų asmenų, t. y. ir pareiškėjo, pažeistų teisių gynybą.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu išmokėti pensiją kreipėsi 2013-03-22 (ministerijoje gautas 2013-03-25, b. l. 37), t. y. po pirmosios sumažintos pensijos gavimo dienos (2010-02-20) praėjus 3 metams ir vienam mėnesiui. Taigi, pareiškėjas nežymiai praleido terminą kreiptis į teismą su skundu. Atsižvelgiant į tai, terminas skundui paduoti atnaujinamas.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-03-28 pažyma Nr. 11PP(P)-2328 patvirtina, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 rugpjūčio mėnesio buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnį (b. l. 6). Kaip minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, todėl pagal šį straipsnį pareiškėjui sumažinta pensija teisėtai ir pagrįstai, o laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjui neteisėtai neišmokėta valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo. Remiantis minėtos pažymos duomenimis, kurios duomenų teisingumo neginčijo nei pareiškėjas, nei atsakovė, pareiškėjui priteistina laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 įskaitytinai susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 14 166,17 Lt. Nei pareiškėjas, nei atsakovė neginčijo pažymoje nurodytų sumų teisingumo. Negali būti tenkintas pareiškėjo reikalavimas mokėti visą paskirto dydžio pensiją, nes Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, o jų galiojimas pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį buvo pratęstas iki 2013-12-31.
Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išaiškino, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalis – 14 166,17 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, o ne solidariai iš atsakovių.
Vidaus reikalų ministerija prašo tenkinus pareiškėjo skundą, pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01, kadangi Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos perskaičiuotoms pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms kompensuoti nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-1 straipsnyje (redakcija galiojanti nuo 2013-12-14) nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.). Pareiškėjui priteistina neišmokėtos pensijos dalies suma nėra itin didelė. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl lėšų neišmokėtoms pensijoms kompensuoti neskyrimo ar lėšų trūkumo nėra išskirtinės ar labai nepalankios. Be to, savo prašymo atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais, kurie leistų analizuojamą situaciją vertinti kaip išimtinę ir sudarytų pagrindą teismo sprendimo vykdymą atidėti. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime, kuriuo valstybinių pensijų sumažinimas iš dalies pripažintas neteisėtu, buvo jau įvertinta, kad valstybės finansinių įsipareigojimų asmenims, kuriems pagal Laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas perskaičiuotos (sumažintos) paskirtos valstybinės pensijos, vykdymas yra susijęs su atitinkamu valstybės finansinių išteklių perskirstymu, todėl Konstitucinis Teismas minėto nutarimo paskelbimą atidėjo 2012-09-21. Nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo iki šio ginčo išnagrinėjimo praėjo daugiau kaip pusantrų metų, tai laikytina pakankamu laiko tarpu tinkamam neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies kompensavimui pasirengti. Atidėjus sprendimo vykdymą bus neproporcingai pažeisti teisėti pareiškėjo interesai, todėl ginčijamu atveju netikslinga yra taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą. Toks analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ir aiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-673/2013).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjui kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti A. B. 14 166,17 Lt (keturiolika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus 17 ct) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Ernestas Spruogis
Nijolė Sušinskienė