Civilinė byla Nr. e2A-177-638/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12542-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.1.; 1.3.2.9.3.; 1.3.2.10 

 (S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ ieškinį atsakovei I. R. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė žemės ūkio bendrovė ,,Nematekas“ (toliau ir – ŽŪB, ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovei I. R. (buvusi N.) (toliau ir – atsakovė), kuriuo prašė: 1) išspręsti darbo ginčą dėl teisės iš esmės; 2) pripažinti ieškovės 2023 m. rugpjūčio 3 d. darbo santykių nutraukimą su atsakove teisėtu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, jog

3.       Atsakovės atsiliepimu prašė atmesti ieškovės ieškinį, pripažinti atsakovės atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, priteisti atsakovei iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ji, dirbdama ieškovės bendrovėje jokio darbo drausmės pažeidimo nėra padariusi, todėl darbo sutartis turėjo būti nutraukta ne DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o jos prašymu, atitinkamai pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Ieškovės atstovai atsakovės atžvilgiu ilgą laiką taikė mobingą, sąmoningai pažeidinėjo jos teises, nemokėjo viso darbo sutartimi sulygto atlygio, galiausiai atleido iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsakovė, siekdama įvykdyti jai pavestas užduotis, ir įvertinus tai, jog visos patalpos, skirtos produkto laikymui, buvo užimtos, kaip vyresnioji meistrė, turėjo sugalvoti sprendimą, jog darbas nesustotų ir vyktų kaip įprasta, taip užtikrindama, jog produkcija klientą pasieks laiku. Nusprendus produkciją patalpinti kuteravimo patalpoje, įvykus žmogiškai klaidai, kontrolieriai M. G. bei E. L. į fasavimo cechą įvežė termiškai neapdorotą produkciją, kuri tą pačią dieną buvo supakuota ir paruošta išvežti. Tai, kad klientą pasiekė termiškai neapdorota produkcija, nėra atsakovės atsakomybė, patvirtina ir pati ieškovė nurodydama, jog įvykus nurodytam įvykiui, buvo nuspręsta pravesti mokymus kontrolieriams. Tarnybiniame pranešime atsakovė taip pat buvo įspėta, jeigu padarys tokį patį pažeidimą per 12 mėnesių, darbo sutartis bus nutraukta be įspėjimo. Atsakovė nebuvo išsamiai ir visapusiškai supažindinta su ieškovės disponuojama informacija bei negalėjo tinkamai atsikirsti, pateikiant argumentuotą rašytinį paaiškinimą, jai nebuvo aiškiai išdėstytos reiškiamos pretenzijos bei galimos pasekmės, tarnybinio pranešimo skiltyje ,,Susipažinau“ nėra gautas atsakovės parašas. Nurodė, jog pateikto dokumento, kuriuo atsakovei ir dar keliems asmenims pavesta pavaduoti kitą kolegą, atsakingą už fasavimo tvarką nuo 2023 m. liepos 21 d. iki rugpjūčio 9 d., kuriame yra ranka rašytas atsakovės vardas, pavardė bei parašas, nėra pasirašiusi, tokia informacija jai nėra žinoma, jame nurodytų užduočių neatlikinėjo ir neturėjo atlikti. Toks fiktyvus dokumentas tik patvirtina, jog ieškovė visais būdais stengėsi atleisti atsakovę, išprovokuojant antrą darbo pareigų pažeidimą, nors pirmas taip ir nebuvo nustatytas, kad galėtų atleisti tarnybiniame pranešime nurodytu DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovės teigimu, susidariusiai situacijai ištirti, 2023 m. birželio 30 d. buvo sudaryta incidento tyrimo RVASVT grupė (MGC), kuriai turėjo vadovauti A. M., posėdyje dalyvavo ir atsakovė. Tačiau, 2023 m. spalio 15 d. darbo ginčų komisijai pateiktame paaiškinime A. M. nurodė, jog tokios užduoties niekada nėra gavusi, pati asmeniškai jokios komisijos nesudarė, joks komisijos tyrimas nei jai dalyvaujant, nei prižiūrint nevyko. Pati atsakovė jokiame incidento tyrime ar posėdyje nedalyvavo. Toks melagingas ieškovės teigimas apie incidento tyrimo grupės sudarymą patvirtina, kad joks incidentas nebuvo tirtas, o po 2023 m. birželio 27 d. jokių papildomų aplinkybių nepaaiškėjo, kas patvirtina, jog DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas buvo praleistas. Todėl, jeigu ir būtų nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, ieškovė nebegalėjo atleisti atsakovės DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Nekokybiški produktai klientams buvo pateikti 2023 m. birželio 14 d. UAB „Lidl Lietuva“ apie nekokybišką produkciją ieškovę informavo 2023 m. birželio 22 d., o tai reiškia, jog jau tuo metu ieškovė žinojo apie situacijos mastą. Ieškovė 2023 m. birželio 27 d. pateikė reikalavimą, kuriame jau buvo nurodyta, kad atsakovė padarė nusižengimą, o tai reiškia, jog ieškovė buvo pilnai susipažinusi su susiklosčiusia situacija. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog po 2023 m. birželio 27 d. paaiškėjo kokios nors naujos aplinkybės, kurios turi įtakos ieškovės priimtam sprendimui. Atsakovė įmonėje dirbo nuo 2022 m. spalio 14 d., per visą darbo laikotarpį nepadarė jokių nusižengimų, dirbo sąžiningai bei atsakingai, vykdė visas jai pavestas funkcijas, todėl atsakovei nėra suprantamas staigus pasitikėjimo praradimas bei sistemingas bandymas pabloginti jos padėtį nemokant pilno darbo užmokesčio, o vėliau taikant mobingą ir spaudimą.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pripažino atsakovės I. R. atleidimą iš darbo Žemės ūkio bendrovėje „Nematekas“ neteisėtu ir į darbą atsakovės negrąžino. Teismas pripažino, kad darbo sutartis su atsakove I. R. nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalies pagrindu teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Teismas priteisė atsakovei I. R. iš ieškovės Žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ 30 825,00 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 4 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovei griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo skirta 2023 m. rugpjūčio 3 d., tuo tarpu darbdaviui apie galimai darbuotojo (ne) padarytą darbo pareigų pažeidimą tapo žinoma 2023 m. birželio 27 d., ką patvirtina byloje pateiktas darbdavio atstovo tarnybinis pranešimas, kuriame jau buvo nurodyta apie atsakovės kaip darbuotojos padarytą darbo pareigų pažeidimą aplaidžiai atlikus meistro pareigas. Taip pat iš byloje pateikto UAB ,,Lidl Lietuva“ siųsto pranešimo ieškovei matyti, jog aplinkybės apie į rinką patekusią nekokybišką produkciją (termiškai neapdorotą dešrą) tapo žinomos jau 2023 m. birželio 22 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomi argumentai, jog 2023 m. birželio 30 d. vykusio susirinkimo metu sprendimą dėl vyresn. meistrės darbo pareigų pažeidimo (aplaidaus ir netinkamo proceso kontroliavimo) buvo nutarta priimti iki 2023 m. rugpjūčio 3 d., siejant su į rinką patekusios nekokybiško produkcijos realizacijos termino pabaiga, siekiant išsiaiškinti galutinį nekokybiškos produkcijos pasekmių mastą, neturi reikšmės sprendžiant, ar atsakovė kaip darbuotoja padarė darbo drausmės pažeidimą atlikdama jai pavestas pareigas, tuo labiau vertinant, ar tai buvo šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, ar ne.   Teismas sprendė, kad atsakovei kaip darbuotojai atsakomybė už darbo pareigų pažeidimą nurodomu atveju nebegali būti taikoma, nes atsakomybės taikymui yra praleistas vieno mėnesio nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos terminas. 

6.       Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų matyti, jog ieškovė veikė chaotiškai, nesilaikė suformuotos teismų praktikos siekiant tinkamai ištirti tariamą darbo pažeidimą laikantis darbo santykius reglamentuojančių normų reikalavimų. Atsakovės paaiškinimas gautas 2023 m. liepos 3 d., po to, kai dėl jos kaltumo dėl darbo pareigų pažeidimo iš esmės jau buvo pasisakyta tiek tarnybiniame pranešime, bei nuspręsta 2023 m. birželio 30 d. vykusio RVASVT grupės (MGC) susirinkimo metu, kuriai tokie įgaliojimai nebuvo suteikti. Nors tarnybiniame pareiškime rezoliucija, kurią kaip nurodė pasirašiusi liudytoja D. Š., buvo pavedusi kokybės vadovei A. M. sudaryti komisiją incidentui ištirti, tačiau tokia komisija nebuvo sudaryta, ką parodė ir pati liudytoja, tai byloje patvirtina ir pačios A. M. darbo byloje pateiktas paaiškinimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, priimdama įsakymą atleisti atsakovę iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tai padarė nesavalaikiai bei nesurinkus jokių pakankamų duomenų, patikimai patvirtinančių teisėtą bei pagrįstą pagrindą atleisti ieškovę iš darbo už šiukštaus darbo pareigų pažeidimą, ieškovei nurodant bei deklaratyviai teigiant dėl atsakovei darbo sutartyje bei pareiginiuose nuostatuose numatytų pareigų netinkamo atlikimo, tačiau kokią tiksliai nustatytą įmonėje tvarką atsakovė pažeidė, nėra pateikta bei nurodoma.

7.       Teismas nurodė, kad termiškai nepadorotą produkciją iš kuteravimo patalpos į fasavimo padalinį įvežė kontrolieriai M. G. bei E. L., kurie tiesiogiai yra pavaldūs padalinio meistrams, tai, jog atsakovė tokį pavedimą būtų davusi kontrolieriams, byloje nenustatyta. Be to, kaip byloje parodė liudytoja, aukščiau nurodyti kontrolieriai dėl įvykusio buvo įspėti, papildomai pravesti mokymai, susiję su darbo funkcijų atlikimu, technologui D. Č., kuris yra atsakingas už visą fasavimo padalinį, drausminė nuobauda dėl susijusio įvykio paskirta nebuvo, tačiau pravestas pokalbis dėl tolesnio darbo įmonėje, nebuvo mokami priedai. Tai, kad atsakovė 2023 m. liepos 3 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad dėl visos susidariusios situacijos – priežastys yra žmogiška klaida ir skubėjimas siekiant įvykdyti užsakymus, nepatvirtina atsakovės galimai aplaidaus pareigų atlikimo pripažinimą. Pasak ieškovės, įmonė dėl įvykusio įvykio patyrė ir patiria didelius tiek finansinius, tiek kt. neigiamus padarinius, tačiau tokie įrodymai byloje pateikti nėra. Teismas pažymėjo, kad tiriant, ar darbuotojas faktiškai padarė veiksmus, kurie gali būti laikomi darbo pareigų pažeidimu, nustatyta, jog ieškovė, prieš priimdama įsakymą dėl atsakovės atleidimo iš darbo už šiukštų darbo pareigų pažeidimą, nesurinko duomenų, patikimai patvirtinančių, kas leistų spręsti dėl teisėto bei proporcingai pagrįsto pagrindo atleisti atsakovę iš darbo šiukščiai pažeidus darbo pareigas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės kaip darbdavės nenoras nutraukti darbo santykius pagal atsakovės pateiktą prašymą DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nenoras pripažinti, kad atsakovei nebuvo savalaikiai mokamas sulygtas darbo užmokestis bei atsakovės nesutikimas nutraukti darbo sutarties darbdavės nurodytomis sąlygomis, ką patvirtina byloje pateiktas garso įrašas, lėmė skubotą bei neteisėtą sprendimo priėmimą nutraukti su atsakove darbo sutartį už šiukštų darbo pareigų pažeidimą.

8.       Teismas nustatė, jog 2023 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais atsakovei buvo išmokėta ne viso dydžio darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis, ko neginčija bei pripažįsta ir pati ieškovė, dėl ko atlikusi ir 255,00 Eur nepriemokos sumokėjimą, kas patvirtina, jog atsakovė turėjo teisę pateikti prašymą darbo sutartį prašant nutraukti DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovės pozicija, kad buvo padaryta klaida, dėl ko susidarė nepriemoka, apie kurią ieškovei tapo žinoma, kuomet atsakovė piktnaudžiaujant situacija pateikė prašymą, vertintina kritiškai. Atsakovė turėjo teisę pateikti prašymą aukščiau nurodytu pagrindu apie tai įspėjant prieš penkias darbo dienas, kurį atsakovė pateikė 2023 m. liepos 27 d., todėl darbo sutartis turėjo būti nutraukta nurodytu pagrindu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 3 d., o ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, tokiu būdu piktnaudžiavusi turimomis teisėmis, atmesti kaip nepagrįsti.

        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti ir pripažinti ieškovės 2023 m. rugpjūčio 3 d. darbo santykių nutraukimą su atsakove teisėtu, netenkinus pirmame punkte pateikto prašymo, vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų bei ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, su kuriomis sutinka abi ginčo šalys. Pažeidžiant įrodymų lygybės principą prioritetas suteiktas atsakovės pateiktiems duomenims nenustatant ir nevertinant juose esančių duomenų pagrįstumo, įrodomosios vertės, motyvuotai nesprendžiant skirtingų dokumentų prieštaravimų.

9.2.                      Padaryto pažeidimo ir jo sukeltų padarinių mastas paaiškėjo tik 2023 m. rugpjūčio 3 d. t. y. pasibaigus į rinką išleistos produkcijos vartojimo terminui, o ieškovė, tik atlikusi pilną įvykio tyrimą, gavusi atsakovės paaiškinimą, kuris buvo pateiktas 2023 m. liepos 3 d., galėjo spręsti, ar šis pažeidimas laikytinas šiurkščių darbo pareigų pažeidimu ar ne. Kitaip tariant, ieškovė, nepraleisdama DK 58 straipsnio 6 dalyje numatyto vieno mėnesio termino, 2023 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą nutraukti darbo santykius su atsakove dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.

9.3.                      Ieškovė, nepaisant formalių (pasekmių nesukeliančių) procedūrinių neatitikimų (prašyme pateikti paaiškinimą neįvardijama, jog tai yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas) tinkamai įgyvendino keliamas pareigas, nutraukiant darbo santykius DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalies 7 punktu. Atsakovės paaiškinimo (įvykio priežasčių), jos abejingumo ir situacijos neįvertinimo, būtent po įvykio siekio nutraukti darbo santykius taip galimai siekiant išvengti atsakomybės, atsižvelgus ir kitą turimą informaciją bei atliktą tyrimą, padarytas pažeidimas buvo konstatuotas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

9.4.                      Ieškovė neginčija faktinės aplinkybės, jog atsakovei per klaidą nebuvo išmokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis, tačiau tai įvyko dėl techninės klaidos, kurią nustačius, ji buvo nedelsiant ištaisyta, sumokant trūkstamą sumą, to byloje neginčijo ir pati atsakovė. Pabrėžtina tai, kad atsakovei buvo neišmokėta 255 Eur (už trijų mėnesių laikotarpį), kuri buvo sumokėta nedelsiant po šio fakto nustatymo. Pretenzijas atsakovė dėl nepilnai išmokėto darbo užmokesčio pradėjo reikšti tik jau po pažeidimo padarymo, manytina, jog taip galimai atsakovė siekė išvengti atsakomybės.

9.5.                      Visiškai nebuvo vertinama ta aplinkybė, jog atsakovė pati prašė nutraukti darbo santykius nuo tos pačios dienos, kai juos nutraukė ieškovė, todėl iš esmės darbo santykių pasibaigimo siekė ir pati atsakovė, todėl priverstinės pravaikštos nebuvo ir neteisingas (nepagrįstas) darbo santykių pasibaigimo pagrindo įforminimas neigiamų pasekmių nesukėlė. Teismas, priteisdamas pagal DK 218 straipsnio 4 dalį apskaičiuoto dydžio kompensaciją, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nesivadovavo teismų praktikoje suformuluotais kriterijais dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą mažinimo.

9.6.                      Nors pirmos instancijos teisme ieškovė nepateikė įrodymų dėl savo finansinės būklės, kadangi nebuvo manoma, jog atleidimas bus pripažintas neteisėtu ir tuo labiau bus priteisiama kompensacija už priverstinę pravaikštą, kurios iš esmės nebuvo dėl išdėstytų argumentų, kartu su šiuo apeliaciniu skundu yra teikiama ieškovės 2024 m. pirmo pusmečio pelno nuostolio ataskaita, iš kurios matosi, jog 2023 metais ieškovė turėjo 23 082 Eur pelno (kas yra ženkliai mažiau už priteistą kompensaciją), o šių metų pirmą pusmetį patyrė 135 357 Eur nuostolį. Todėl darytina pagrįsta išvada, jog 30 825,00 Eur kompensacijos priteisimas būtų ieškovei finansiškai nepakeliamas.

10.       Atsakovė 

10.1.                      Atsakovė vykdė darbo sutartyje nurodytas pareigas atsakingai bei vadovaudamasi DK, todėl nepadarė

10.2.                      Aptariamas įvykis nėra atsakovės atsakomybė, todėl nebuvo ir jos kaltės, nes ji nėra atsakinga už tai, kad ieškovės paruošta mėsa nebuvo kokybiška. Atsakovė net ir teoriškai negalėjo kontroliuoti produkcijos (mėsos) kokybės, nes vizualiai neįmanoma nustatyti, ar produkcija yra techniškai apdorota, todėl atsakovės atžvilgiu ir negalėjo būti nustatytas koks nors pažeidimas. Tai, kad šis įvykis nėra atsakovės atsakomybė, patvirtina ir pati ieškovė, nurodydama, kad po šio įvykio buvo nuspręsta pravesti mokymus kontrolieriams, o ne atsakovei.

10.3.                      Ieškovė visapusiškai neišnagrinėjo situacijos, užkirto kelią atsakovei pateikti paaiškinimą (nors to reikalaujama pagal darbo teisę), todėl nepagrįstai teigia, jog atsakovė aplaidžiai vertino šią situaciją. Ieškovė, nepareikalaudama atsakovės paaiškinimo, nesilaikė DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo tvarkos, o tai reiškia, jog negalėjo atlikti objektyvaus tyrimo ir (atitinkamai) negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo atsakovės atžvilgiu.

10.4.                      Ieškovė praleido DK 58 straipsnio 6 dalyje nurodytą vieno mėnesio naikinamąjį terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovei, kaip darbuotojai, atsakomybė už darbo pareigų pažeidimą nurodomu atveju nebegali būti taikoma, nes atsakomybės taikymui yra praleistas vieno mėnesio nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos terminas.

10.5.                      Ieškovė skunde nenurodė, kokių tiksliai įrodymų pirmosios instancijos teismas neįvertino, nepateikė jokios analizės dėl to, kokie konkretūs įrodymai turėjo būti vertinami kitaip, kokia yra tokių įrodymų reikšmė ginčo baigčiai ir skundžiamo sprendimo motyvams. Skunde pateikti apeliantės motyvai laikytini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti.

10.6.                      Ieškovė nenurodo konkrečių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis teismas turi sumažinti kompensacijos dydį. Ieškovė nepagrindžia, kodėl kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo, paskirties ar kodėl toks kompensacijos dydis yra neproporcingas. Ieškovės įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ir tarpinės (preliminarios) ir neišsamios ataskaitos pateikimas neturi įtakos sprendžiant šį ginčą bei užvilkins bylos nagrinėjimą. Ieškovės pateikti argumentai dėl DK 218 straipsnio 4 dalies nurodytų pasekmių taikymo negali būti vertinami, nes jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

12.       Apeliantė (ieškovė) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą - 2024 m. pirmo pusmečio pelno- nuostolio ataskaitą. Nurodė, kad pirmos instancijos teisme nepateikė įrodymų dėl savo finansinės būklės, manė, kad atleidimas iš darbo bus pripažintas teisėtu ir nebus priteisiama kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Tačiau teismui priėmus sprendimą tokie duomenys tapo reikalingi byloje, nes iš 2024 m. pirmo pusmečio pelno nuostolio ataskaitos matosi, jog 2023 metais ieškovė turėjo 23 082 EUR pelno (kas yra ženkliai mažiau už priteistą kompensaciją), o šių metų pirmą pusmetį patyrė 135 357 EUR nuostolį, todėl darytina pagrįsta išvada, jog 30825,00 Eur kompensacijos priteisimas būtų ieškovei finansiškai nepakeliamas.

13.       CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas bei šio ribojimo išimtys yra nustatyti atsižvelgiant į apeliacijos specifiką, kai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui papildomai patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms dėl ginčo dalyko išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Kadangi CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014).

14.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teikiami nauji įrodymai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, juos buvo galima pateikti, tačiau ieškovė dėl savo teisinės padėties netinkamo vertinimo neteikė teismui įrodymų apie savo turtinę padėtį, gautą pelną. Įvertinant, kad teikiamas naujas įrodymas yra nedidelės apimties, jis priimamas ir bus vertinamas nagrinėjant skundą.

15.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo šiurkščiai pažeidus darbo drausmę teisėtumo ir pagrįstumo (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir dėl įrodymų vertinimo ( CPK 185 straipsnis).  Pagal DK 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Kai už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 33 punktas).

16.       Byloje nustatyta, kad atsakovė I. R. (buvusi pavardė N.) 2022 m. spalio 14 d. buvo priimta dirbti ieškovės įmonėje UAB „Nematekas“ vyresniąja meistre, pradėjo eiti pareigas nuo 2022 m. spalio 17 d., tą pačią dieną buvo pasirašytinai supažindinta su vyresniojo meistro pareiginiais nuostatais. Kitų lokalinių teisinių aktų (gamybos procedūros aprašo ar pan.), su kuriais buvo supažindinta atsakovė, teismui nepateikta. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė buvo supažindinta su Produkcijos sulaikymo ir atšaukimo programa, kuri pateikta į bylą.

17.       2023 m. birželio 27 d. gamybos vadovė R. J. parašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė: „pranešu, kad darbuotoja I. N. padarė darbo pareigų pažeidimą: aplaidžiai atliko meistro pareigas, ir dėl pažeistų technologinių procesų ir kontrolierių nepriežiūros į rinką pateko nekokybiškas produktas“. Ant tarnybinio pranešimo ieškovės kokybės vadovė A. M. užrašė rezoliuciją: sudaryti komisiją incidento ištyrimui.  Duomenų, ką nustatė komisija, teismui nepateikta. Į bylą pateiktas 2023 m. birželio 30 d. RVASVT grupės (MGC- spėtina, mėsos gaminių cecho) susirinkimo protokolas Nr. 8, kurį savo procesiniuose dokumentuose ieškovė vadina komisijos tyrimo aktu. Protokole nurodoma, kad buvo tiriama iš LIDL prekybos centro gauta pretenzija dėl virtos termiškai neapdorotos dešros, ir priimtas sprendimas spręsti klausimą apie vyresniosios meistrės kompetenciją iki kol bus aiškus problemos mastas, t. y. iki paskutinės nekokybiškos dešros realizacijos termino dienos (2023 m. rugpjūčio 3 d.). Protokole nurodytos komisijos išvados: netinkama, aplaidi proceso kontrolė. Pagal atliktą atsekamumą pirminiams procesams vadovavo ir kontroliavo vyresnioji meistrė I. N.. Iki 2023-08-03 priimti sprendimą dėl aplaidaus ir netinkamo proceso kontroliavimo, (...) atlikus proceso auditą pateikti konkrečius siūlymus tokios problemos eliminavimui“. 2023 m. liepos 3 d. atsakovė parašė paaiškinimą, kuriame nurodė: „06 mėn. 14 d. fasavimo ceche turėjome didelius kiekius nesufasuotos produkcijos. (...) K. M. H. ir E. L. laisvinant kuteravimo patalpą į fasavimo cechą buvo įvežta termiškai neapdorota produkcija, kuri tą pačią dieną buvo supakuota į užsakymus. Viso šito priežastys yra žmogiška klaida ir skubėjimas įvykdyti užsakymus šimtu procentų“. Ant paaiškinimo yra viza: „komisijos išvada: I. N. konkrečiai dirbo ir kontroliavo šių procesų teisingą vykdymą. Iki 2023 m. rugpjūčio 3 d. priimti sprendimą“. Viza niekieno nepasirašyta, tačiau 2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta D. Š., direktoriaus pavaduotoja, pripažino, kad ji užrašė rezoliuciją ant atsakovės pateikto paaiškinimo. 2023 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės direktoriaus pavaduotoja D. Š. surašė dokumentą, pavadintą „Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“, kuriame, be kita ko, nurodė: „pagal gautą iš gamybos procesų vadovės R. J. tarnybinį pranešimą apie jūsų padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (jūsų atsakomybėje esančiuose procesuose buvo padarytas darbo proceso pažeidimas, kuomet į mažmeninės prekybos tinklą bei kitiems pirkėjams buvo pateiktos dešros, nepraėjusios terminio apdorojimo proceso - t. y. žalios dešros“ ( kalba netaisyta- teismo past.).  Dokumentas baigiamas tokiu sakiniu: „inicijuojame darbo sutarties nutraukimą nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. pagal DK 58 straipsnio 1 d. 2 d.7p.“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės vykdomasis direktorius priėmė įsakymą nutraukti darbo sutartį su atsakove už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.  

18.       Kaip jau minėta, bylose dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, būtent darbdaviui tenka našta įrodyti pažeidimo faktą, darbuotojo kaltę ir pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje atsakovei nuobauda buvo paskirta nesurinkus jokių pakankamų duomenų, patikimai patvirtinančių teisėtą bei pagrįstą pagrindą atleisti ieškovę iš darbo už šiukštaus darbo pareigų pažeidimą. Apeliantė šią teismo išvadą kritikuoja, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia apeliacinės instancijos teismui daryti kitokių išvadų, negu kad padarė pirmosios instancijos teismas.

19.       Visų pirma, ieškovė nepateikė įrodymų, kad įmonėje buvo nustatytas gamybos procedūrų aprašas ar panašus dokumentas, kuriame būtų konkrečiai apibrėžta, kokie darbuotojai ir kokias funkcijas turi atlikti gamybos procese, kas kam yra pavaldus, kur prasideda ir baigiasi konkrečios pareigybės, šiuo atveju, vyresniosios meistrės atsakomybės ribos. Iš pateiktų vyresnio meistro pareiginių nuostatų negalima susidaryti jokio vaizdo apie konkretų gamybos procesą, nuostatų 7 straipsnis yra pernelyg abstraktus, tai bendro pobūdžio teiginiai, tokie kaip „organizuoti ir kontroliuoti padalinio gamybinius procesus atskiruose gamybos etapuose bei užtikrinti sklandų gamybinių užduočių vykdymą bei produkcijos kokybės standartus“, „aiškiai, efektyviai deleguoti užduotis tiesiogiai pavaldiems darbuotojams. Kontroliuoti užduočių atlikimo kokybę“, ir t.t. ir pan., kurie nenustato konkrečių darbuotojų funkcijų, už kurių nevykdymą būtų galima bausti. Aplinkybė, kad atsakovė buvo priimta dirbti vyresniąja meistre, savaime nereiškia, kad atsakovė žinojo, kokias funkcijas ji turi atlikti. Darbdavys turėjo šias funkcijas aiškiai nustatyti, supažindinti atsakovę ir jau tada reikalauti tiksliai vykdyti  jai pavestas funkcijas.  

20.       Antra,  ieškovė nepateikė įrodymų, kada ir koks konkrečiai pažeidimas įvyko, koks buvo pažeidimo atsiradimo mechanizmas. Iš R. J. tarnybinio pranešimo neaišku, kada atsakovė aplaidžiai atliko pareigas, dėl kurių rinkoje atsirado nekokybiški gaminiai, ir kokiais konkrečiais atsakovės veiksmais (duotomis komandomis ar pan.) ar neveikimu (turėjo kažką patikrinti, bet nepatikrino) pasireiškė būtent atsakovės aplaidumas.

21.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą 2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje, bandė išsiaiškinti aplinkybes, koks pažeidimas buvo padarytas ir kokie įrodymai tai patvirtina. Liudytoja apklausta direktoriaus pavaduotoja D. Š. paaiškino, kad įmonėje yra 2 cechai: paukštienos ir termiškai apdorotos produkcijos arba dar kitaip - mėsos cechas. Mėsos cecho viršininkė yra R. J., mėsos cecho padalinys yra fasavimo skyrius, kurio viena iš meistrių buvo atsakovė. Dar yra kokybės padalinys visam mėsos cechui. Produkcija termiškai apdorojama rūkyklos padalinyje. Rūkykloje produkcija turėjo būti termiškai apdorota, turėjo būti etiketės ant produkcijos. Iš rūkyklos produkcija pateko į fasavimą. Perdavimas iš vieno padalinio į kitą nėra formalizuotas. Kontrolieriai įstūmė dešrų rėmą į fasavimą be etiketės. Atsakovė turėjo organizuoti, kontroliuoti, užtikrinti kokybės standartą. Liudytoja sakė nežinanti, ar ieškovės įmonėje yra nustatytas ir raštu fiksuotas technologijos procesas. Liudytoja paaiškino, kad fasavimo ceche dirba technologas (D. Č.), jam pavaldūs vyresnieji meistrai, o meistrams pavaldūs kontrolieriai. Į teismo klausimą, kokia nuobauda už ginčo incidentą buvo paskirta technologui D. Č., kuris ieškovės dokumentuose nurodomas ir kaip padalinio vadovas, liudytoja atsakė, kad su juo buvo pravestas rimtas pokalbis ir jis iki šiol dirba. Liudytoja patvirtino, kad iki 2023 m. birželio 27 d. jau buvo atliktas produkcijos atsekamumas, kiek išvežta, kas dalyvavo ir kas atsakingas.

22.       Iš 2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo kartu su byloje esančiais įrodymais susidaro pagrįstas teismo įsitikinimas, kad ieškovė, nepaisant susirinkimo, komisijos sudarymo, pasekmių laukimo ir pan., taip ir nenustatė atsakovės padaryto darbo pareigų pažeidimo fakto: kokiais konkrečiai veiksmais ar neveikimu ir kada buvo padarytas pažeidimas.  Be to, jeigu atsakovė ir padarė kokį nors darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio į prekybą pateko nekokybiški gaminiai, tai lieka neaišku, kodėl atsakovės pažeidimas kvalifikuotas kaip šiurkštus, o technologo D. Č. vaidmuo ginčo incidente apskritai nekvalifikuotas kaip darbo pareigų pažeidimas.    

23.       Iš jau pacituoto liudytojos D. Š. paaiškinimo, kad iki 2023 m. birželio 27 d. jau buvo atsekta, kas dalyvavo, kiek produkcijos išvežta ir pan., darytina išvada, kad incidento faktas ieškovei tapo žinomas 2023 m. birželio 27 d. Pagal DK 58 straipsnio 6 dalį, per vieną mėnesį darbdavys turėjo atlikti reikiamus veiksmus (nustatyti, kas atsakingas dėl incidento, pareikalauti paaiškinimo, įvertinti paaiškinime nurodytas aplinkybes ir priimti sprendimą). Šiuo atveju jokio audito, inventorizacijos ar detalaus veiksmų tikrinimo nereikėjo atlikti. Todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė praleido vieno mėnesio terminą paskirti drausminę nuobaudą, net jeigu būtų nustatyti konkretūs atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas. Apeliantės teiginiai, kad apie pažeidimą sužinojo tik 2023 m. liepos 3 d. iš pačios atsakovės pateikto paaiškinimo, laikytini niekuo nepagrįsta gynybine versija. Neaišku, kam reikėjo paaiškinimo iš atsakovės, jeigu iki liepos 3 d. ieškovė nežinojo apie incidentą.

24.       Apeliantė nurodo, kad atsakovė pati prašė nutraukti darbo santykius nuo tos pačios dienos, kai juos nutraukė ieškovė, todėl priverstinės pravaikštos nebuvo, atitinkamai nebuvo pagrindo priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos 27 d. atsakovė pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 d. 2 punktą (kai darbuotojui du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis). Taigi, darbdavys galėjo pasirinkti, kokiu pagrindu nutraukti darbo sutartį. Pažymėtina, kad teismui nėra suteikta teisė spręsti darbdavio įmonės vidaus administravimo klausimus (kokiu pagrindu nutraukti darbo sutartis ir pan.),  teismas tik patikrina, ar teisėtai ir pagrįstai yra atlikti tam tikri veiksmai. Šiuo atveju darbdavys priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl esą padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, todėl turi priimti ir atsiradusias pasekmes.

25.       Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei  30 825 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, t. y. už 12 mėnesių skaičiuojant po 123,30 Eur kiekvieną darbo dieną. Tai atitinka DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytą maksimalią kompensuojamą priverstinės pravaikštos trukmę. Ieškovė buvo atleista iš darbo 2023 m. rugpjūčio 3 d., teismo sprendimas priimtas 2024 m. rugsėjo 26 d., t. y. reali priverstinė pravaikšta yra net ilgesnė negu vieneri metai. Ieškovė prašo sumažinti priteistą sumą dėl to, kad 2023 metais gavo tik 23 082 Eur pelno, todėl priteistos sumos sumokėjimas jai būtų nepakeliama finansinė našta.  

26.       DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vidutinis darbo užmokestis priteisiamas už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, tai iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto, ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo ir paskirties. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, gali sumažinti kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018 44 punktą; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-87-248/2020).  

27.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas atsižvelgti į ieškovės uždirbtą pelną 2023 metais ir sumažinti atsakovei priteistą kompensacijos už priverstinę pravaikštą sumą iki 23 082 Eur. Tokiu būdu bus sumažintos neigiamos pasekmės, kurias patirs ieškovė, išmokėjusi atsakovei kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

28.       Kitos apeliantės skunde dėstomos aplinkybės (apie atsakovės teiktus pareiškimus atleisti iš darbo, apie technines klaidas neišmokėjus jai pilnos priklausančios sumos už darbą ir pan.) neturi esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl plačiau neanalizuojami. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). 

29.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą dėl padarytų darbo pareigų pažeidimų, dėl drausminės nuobaudos skyrimo terminų  (DK 58 straipsnis), tinkamai taikė proceso normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Dėl naujai pateiktų ieškovės įrodymų apie jos turėtą pelną 2023 metais, atsižvelgiant į ieškovės finansinę padėtį, sprendimas iš dalies pakeistinas sumažinant priteistos kompensacijos už priverstinę pravaikštą sumą iki 23 082 Eur.

30.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeistinas. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje paskirstomos proporcingai apeliacinio skundo tenkinimui. Laikytina, kad apeliacinis skundas tenkinamas 13 proc. apimtimi. Teismas skaičiuoja, kad byloje buvo du vienodai vertinami reikalavimai (po 50 proc.): pripažinti atleidimą iš darbo teisėtu ir nepriteisti išmokos už priverstinę pravaikštą. Reikalavimas dėl atleidimo iš darbo atmestas, o reikalavimas dėl priteistos sumos tenkinamas apytikriai 25 proc. (priteista 30 825 suma mažinama 25 proc., lieka 23 082). Atitinkamai patenkintų reikalavimų dalis santykyje su pilnu reikalavimu sudaro 13 proc. ( 25/2:100). Todėl atsakovei priteistina 87 proc. (100-13) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kas nuo 2600 Eur sudaro 2262 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  3punktu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti iš dalies sumažinant priteistą atsakovei  I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Žemės ūkio bendrovės „Nematekas“, juridinio asmens kodas 158915911, 30825,00 Eur sumą iki 23 082 Eur ( dvidešimt trijų tūkstančių aštuoniasdešimt dviejų eurų) (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei  I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Žemės ūkio bendrovės „Nematekas“, juridinio asmens kodas 158915911, 2262 Eur ( du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt du eurus)  bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                          Žibutė Budžienė

                                                                                                                                              Diana Labokaitė

                                                Lina Žemaitienė