Civilinė byla Nr. 3K-3-295-611/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07618-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.16

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų 

Andžej Maciejevski (pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Jono Petriko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių šalies pakeitimą vykdymo procese, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja „Legal Balance“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti antstolio 2022 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. S-22-172-62232 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priimti vykdyti Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2022 m. birželio 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5875 ir pakeisti pradinį išieškotoją O. R. į naująją išieškotoją – pareiškėją.

3.       Pareiškėja nurodė, kad ji pateikė antstoliui J. Petrikui prašymą priimti vykdyti Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2022 m. birželio 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5875 ir prašymą dėl išieškotojo pakeitimo. Antstolis skundžiamu patvarkymu atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nurodęs, kad išieškotojas yra O. R., o ne pareiškėja.

4.       Antstolis pareiškėjos skundo netenkino ir skundą persiuntė teismui, nurodydamas, kad pareiškėja nėra išieškotoja ar išieškotojo atstovė. Pareiškėjos pateikta 2022 m. spalio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2022-10/73 nėra atstovavimo sutartis ar įgaliojimas atlikti tam tikrus veiksmus už O. R.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino – panaikino antstolio 2022 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. S-22-172-62232 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir klausimą dėl Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2022 m. birželio 20 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 5875 vykdymo ir pradinio išieškotojo pakeitimo perdavė antstoliui spręsti iš naujo.

6.       Teismas nusprendė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnio nustatyta tvarka, teismas turi teisę pakeisti ne bet kokio teisinio santykio dalyvį, o tik tokio teisinio santykio, dėl kurio ginčas yra ar buvo sprendžiamas teisme. Dėl kitų institucijų procesuose įvykusių procesinių padėčių pakeitimų teismas nesprendžia. Tačiau vykdymo procese antstolis turi įgaliojimus pakeisti vykdymo proceso dalyvius vykdomosiose bylose, inicijuotose tiek teismo išduotų, tiek kitų institucijų ir pareigūnų (notarų, policijos, darbo ginčų komisijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt.) išduotų vykdytinų dokumentų pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia vykdyti priverstinį skolos išieškojimą notaro išduoto vykdytino dokumento pagrindu, todėl CPK 48 straipsnis negali būti taikomas, nes šis konkretus ginčas dėl skolos nebuvo nagrinėjamas teisme.

7.       Teismas padarė išvadą, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nepagrįstai įpareigojo pareiškėją kreiptis į teismą dėl proceso šalies pakeitimo CPK 48 straipsnio nustatyta tvarka, taip pat nepagrįstai siejo antstolio įgaliojimus pakeisti išieškotoją vykdymo procese išimtinai tik su laiko momentu, kada toks prašymas yra teikiamas, juolab kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl išieškotojo pakeitimo ir prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo pateikti tuo pačiu metu. Pradinio išieškotojo ir skolininko ginčui esant nenagrinėtam teismine tvarka, teismas neturi kompetencijos spręsti dėl proceso šalies (šiuo atveju – išieškotojo) pakeitimo, todėl šį klausimą turėjo išspręsti antstolis.

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį pakeitė ir panaikino nutarties dalį, kuria nutarta klausimą dėl Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2022 m. birželio 20 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 5875 vykdymo ir pradinio išieškotojo pakeitimo perduoti antstoliui J. Petrikui spręsti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

9.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK nėra nustatyta, ką reikėtų daryti tokiu atveju, jeigu reikalavimo teisių perleidimas įvyksta ne dėl vykdytino teismo dokumento ir dar neprasidėjus vykdymo procesui. Tačiau poreikis tokį teisinį santykį sureguliuoti yra, nes, įvykus teisių perleidimui pagal materialiosios teisės normas, teisių įgijėjas turi teisinį suinteresuotumą kreiptis į antstolį su prašymu pradėti vykdyti išieškojimą pagal perimtą vykdomąjį įrašą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, tai tas, kas įgijo (perėmė) materialiąsias teises, įgyja teisę ir į priverstinį vykdymą, jeigu tokią teisę turėjo pradinis kreditorius.

10.       Antstolis, iš tikėtino materialiųjų teisių perėmėjo gavęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą kartu su prašymu pakeisti išieškotoją vykdymo procese, neturėtų atsisakyti priimti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą vien tuo pagrindu, kad yra įvykęs teisių perleidimas ir prašymą vykdyti dokumentą pateikia ne vykdomajame įraše nurodytas kreditorius. Antstolis tokiu atveju turėtų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pagal CPK 596 straipsnio nuostatas nedelsdamas išspręsti teisių perėmimo (išieškotojo pakeitimo) klausimą. Jeigu nustato, kad pateikti dokumentai patvirtina teisių perėjimą asmeniui, pateikusiam vykdomąjį įrašą, antstolis turėtų priimti patvarkymą dėl teisių perėmimo (išieškotojo pakeitimo) ir tęsti vykdymo procesą. Jeigu nustato, kad pateikti dokumentai nepatvirtina teisių perėjimo, tuomet antstolis turėtų nutraukti vykdomąją bylą dėl to, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas be pagrindo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog tiek pagal šioje byloje Lietuvos antstolių rūmų 2023 m kovo 1 d. gautą raštą, tiek pagal kitoje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-756-538/2022 nustatytas aplinkybes dėl techninių Antstolių informacinės sistemos apribojimų antstolis neturi galimybės įvykdyti teismo įpareigojimo iš naujo išspręsti pateikto vykdomojo įrašo priėmimo klausimo. Pagal Antstolių informacinės sistemos bei Vykdomųjų bylų portalo veikimo principą asmuo, gavęs atsisakymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo ir vykdomąjį dokumentą turėtų teikti pakartotinai per Vykdomųjų bylų portalą. Dėl šios priežasties yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl antstolio įpareigojimo panaikinti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Suinteresuotas asmuo antstolis J. Petrikas kasaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Legal Balance“ 2022 m. lapkričio 25 d. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CPK 596 straipsnio nuostatos taikomos, kai jau yra pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos CPK 596 straipsnio nuostatoms, ne visiškai aišku, ar antstoliui suteikta teisė savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu pakeisti išieškotoją ar skolininką nepradėtame vykdymo procese, taip pat ar antstoliui suteikiama teisė pradėti vykdymo procesą, jeigu iki vykdymo proceso pradžios yra įvykęs teisių perleidimas ir prašymą vykdyti dokumentą pateikia ne notaro vykdomajame įraše nurodytas kreditorius, o jo teisių perėmėjas.

12.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CPK nėra nustatyta, ką reikėtų daryti tokiu atveju, jeigu reikalavimo teisių perleidimas įvyksta ne dėl vykdytino teismo dokumento ir dar neprasidėjus vykdymo procesui, tačiau skundžiamose nutartyse teismai nepasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių vykdymo proceso šalies pakeitimo, kai vykdytinas dokumentas išduotas ne teismo procesinių sprendimų, o kitų subjektų išduotų vykdytinų dokumentų pagrindu ir dar nepradėtas vykdymo procesas, procesą, taikymo.

13.       Pareiškėja UAB „Legal Balance“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo antstolio J. Petriko kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį bei Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Byloje ginčas kilo dėl to, ar antstoliui įstatymai suteikia teisę pakeisti proceso šalį pagal kitų institucijų ir pareigūnų išduotus vykdytinus dokumentus. CPK 596 straipsnio nuostatos turėtų būti aiškinamos sistemiškai, įvertinant bendruosius teisės principus ir pačios normos tikslą, kuriais vadovaujantis teisė pakeisti proceso šalį kitų institucijų ir pareigūnų išduotų vykdytinų dokumentų pagrindu būtų suteikiama antstoliui.

13.2.                      Apeliacinės instancijos teismo praktika, kuria rėmėsi antstolis, priimdamas patvarkymą ir surašydamas 2023 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-943/2016, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-196/2017), yra neaktuali, nes minėtose bylose vykdytinas dokumentas buvo teismo išduotas vykdomasis dokumentas, o pareiškėjos antstoliui pateiktas vykdomasis įrašas buvo išduotas ne teismo, o notaro.

13.3.                      CPK 48 straipsnis taikytinas tik tada, kai ginčas yra (buvo) sprendžiamas teisme, nes nagrinėjamu atveju vykdomąjį įrašą išdavė notaras, kuriam įstatymai nesuteikia teisės keisti proceso šalį, tai pagal CPK 596 straipsnį turėjo padaryti antstolis, turintis tam reikiamą kompetenciją. Kitu atveju susiklostytų tokia situacija, kad pareiškėja, įgijusi reikalavimo teisę į skolininką pagal vykdomąjį įrašą, neturėtų galimybių įgyvendinti šią reikalavimo teisę. Tokiu atveju prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti turėtų pateikti pradinis išieškotojas, ir tik tada, kai antstolis priimtų vykdomąjį dokumentą vykdyti, pareiškėja galėtų teikti antstoliui prašymą dėl išieškotojo pakeitimo CPK 596 straipsnio pagrindu. Toks aiškinimas nepagrįstai apsunkintų pareiškėjos teisę išieškoti skolą iš skolininko ir pradinio išieškotojo teisę disponuoti jo reikalavimo teise į skolininką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vykdymo šalies (išieškotojo) pakeitimo, kai priverstinis vykdymo procesas dar nėra pradėtas

14.       Byloje keliamas klausimas dėl antstolio teisės pakeisti išieškotoją, kai antstoliui vykdomąjį dokumentą pateikia išieškotojas (kreditorius), perėmęs iš pirminio kreditoriaus reikalavimo teisę į skolininką, iki vykdymo proceso pradžios.

15.       Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į antstolį, prašydama priimti notaro išduotą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pakeisti pradinį išieškotoją naujuoju išieškotoju – pareiškėja. Antstolis atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pakeisti vykdymo proceso šalį, remdamasis tuo, kad jis turi teisę pakeisti vykdymo proceso šalį tik pradėjus priverstinio vykdymo procesą.

16.       Bylą nagrinėję teismai panaikino antstolio patvarkymą, kuriuo jis atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ir pripažino, kad antstolis turėjo teisę pakeisti pradinį išieškotoją pareiškėja.

17.       Vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 21 punktas).

18.       CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų nustatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

19.       Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos CPK 596 straipsnyje buvo nustatyta, jog išieškotoją ar skolininką vykdymo procese pakeisdavo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ar antstolio buveinės apylinkės teismas, jeigu vykdymas buvo atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu. Visos šios teismo teisės pakeisti išieškotoją ar skolininką vykdymo procese buvo perduotos antstoliams.

20.       Taigi, pagal šiuo metu galiojančias CPK nuostatas teismas pakeisti bylos šalis procesinių teisių perėmėju turi teisę tik teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 48 straipsnis).

21.       Remiantis CPK 596 straipsniu, vykdymo procese vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą sprendžia antstolis. Ši teisės norma reglamentuoja situaciją, kai kyla poreikis pakeisti vykdymo proceso šalį jau pradėjus vykdymo procesą, tačiau ji nereglamentuoja situacijos, kai klausimą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo reikia išspręsti dar nepradėjus vykdymo proceso pagal ne teismo išduotą vykdomąjį raštą.

22.       Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

23.       Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pavyzdžiui, reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir kt.).

24.       Teisių, kylančių iš notaro išduoto vykdomojo dokumento, perleidimas kitam asmeniui galimas esant CK nustatytiems pagrindams ir nėra ribojamas priverstinio vykdymo proceso pradėjimu pagal išduotą vykdomąjį dokumentą skolininko atžvilgiu.

25.       Viena iš būtinųjų sąlygų priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra išieškotojo nustatymas. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio kodekso 650 straipsnis). Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 650 straipsnio 1 dalį, vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolio pareiga patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tokią teisę turintis asmuo, nereiškia, kad antstolis tik patikrina, ar vykdomąjį dokumentą pateikia asmuo, kuris vykdomajame dokumente nurodytas kaip išieškotojas. Ši pareiga platesnė ir reiškia, kad antstolis turi įsitikinti, jog vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikęs asmuo yra išieškotojas, t. y. ar vykdomąjį dokumentą pateikiantis asmuo turi reikalavimo teisę į skolininką pagal pateikiamą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Jeigu vykdomajame dokumente nurodytas išieškotojas ir vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikęs asmuo nesutampa, antstolis turi patikrinti teisių ir pareigų perėmimo pagrindą ir faktą. Atsisakymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vien tuo pagrindu, kad vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikęs išieškotojas, turėdamas reikalavimo teisę, nėra nurodytas vykdomajame dokumente, neatitiktų veiksmingo vykdymo proceso tikslo, nes negalima procesinė situacija, kad, esant teisei perleisti galiojančią reikalavimo teisę pagal materialiąją teisę, nebūtų galimybės jos įgyvendinti procesiškai, t. y. kreiptis į antstolį dėl priverstinio reikalavimo teisės įgyvendinimo pagal išduotą vykdomąjį dokumentą.

27.       Remdamasi pirmiau aptartais motyvais, teisėjų kolegija išaiškina, kad CPK 596 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė pakeisti išieškotoją ar skolininką vykdymo procese apima ir atvejus, kai į antstolį kreipiasi pagal vykdomąjį dokumentą reikalavimo teisę į skolininką iki vykdymo proceso pradėjimo perėmęs asmuo. Tokiu atveju antstolis, nustatęs, kad su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikti dokumentai patvirtina teisių perėjimą asmeniui, pateikusiam vykdomąjį įrašą, turi priimti patvarkymą dėl teisių perėmimo (išieškotojo pakeitimo) ir atlikti vykdymo proceso veiksmus (įvertinti įstatyme nustatytas sąlygas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti). Nustatęs, kad vykdomąjį dokumentą pateikė tokios teisės neturintis asmuo, antstolis turi patvarkymu atsisakyti tokį vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti.

28.       Nagrinėjamu atveju antstolis, gavęs prašymą priimti notaro išduotą vykdomąjį dokumentą ir pakeisti pradinį išieškotoją naujuoju išieškotoju – pareiškėja, turėjo išspręsti vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą ir įvertinti CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Antstolis, nustatęs, kad su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikti dokumentai patvirtina teisių perėjimą asmeniui, pateikusiam vykdomąjį įrašą, turėjo priimti patvarkymą dėl teisių perėmimo (išieškotojo pakeitimo) ir atlikti vykdymo proceso veiksmus (įvertinti įstatyme nustatytas sąlygas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti).

29.       Pažymėtina, kad sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo ir vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą šiuo atveju nėra reikšminga tai, jog vykdomasis dokumentas yra išduotas notaro, nes, remiantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą vykdymo procese sprendžia antstolis, nepriklausomai nuo to, koks subjektas yra išdavęs vykdomąjį dokumentą.

30.       Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo proceso šalies pakeitimą, ir pagrįstai panaikino skundžiamą antstolio patvarkymą, todėl antstolio kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Andžej Maciejevski

        Agnė Tikniūtė

        Dalia Vasarienė