Pranešėja Aušra Maškevičienė                                          Civilinė byla Nr. 2S-431-460/2013

Teisėja  Elena Pauliukienė                                          (Proceso Nr. 2-06-3-12349-2012-5)

                                          Procesinio sprendimo kategorijos

                                                         (S) 110.2; 122.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G. (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14816-122/2012 pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovams G. L., V. S. (V. S.), A. G. (A. G.), tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jorlita“, E. L., V. G., M. S., dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pripažinimo bei priimtų vienintelio akcininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais, dėl neteisėto atleidimo iš direktoriaus pareigų.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė 2012-10-23 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašė: pripažinti, kad ieškovė nuo 2012-04-16 nuosavybės teise įgijo 100 vnt. UAB „Jorlita“ akcijų; pripažinti 2012-10-15 priimtą atsakovės G. L. – vienintelės akcininkės sprendimą Nr. 10/01 negaliojančiu nuo priėmimo momento; pripažinti 2012-10-15 priimtą atsakovės G. L. – vienintelės akcininkės sprendimą Nr. 10/02 negaliojančiu nuo priėmimo momento; pripažinti 2012-10-18 UAB „Jorlita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų G. L., V. S., A. G., negaliojančiomis nuo sudarymo momento; pripažinti 2012-10-18 UAB „Jorlita“ akcininkų sąrašą negaliojančiu nuo sudarymo momento; pripažinti ieškovės R. G. atleidimą iš UAB „Jorlita“ direktorės pareigų neteisėtu, grąžinti ieškovę į darbą, į UAB „Jorlita“ direktoriaus pareigas, ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visas priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-02 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo; nutarė areštuoti UAB „Jorlita“ akcijas ir uždrausti atsakovams V. S., A. G. ir/ar jų vardu veikiantiems tretiesiems asmenims šias akcijas parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti, jas įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims, kitaip jas apsunkinti ar kitaip jomis disponuoti; uždrausti atsakovams V. S., A. G. naudotis UAB „Jorlita“ akcijų suteikiamomis teisėmis – perleisti ar kitu būdu perduoti tretiesiems asmenims balsavimo teises, o jei šios perleistos – uždrausti atsakovų akcijų suteikiamų balsavimo teisių įgijėjams naudotis akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis.

Trečiasis asmuo UAB „Jorlita“ kreipėsi į teismą, prašė įpareigoti ieškovę R. G. per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti 28 000 Lt į Klaipėdos miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti nurodytos sumos banko garantiją UAB „Jorlita“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi buvo areštuotos UAB „Jorlita“ akcijos ir uždrausta atsakovams V. S., A. G. ir/ar jų vardu veikiantiems tretiesiems asmenims šias akcijas parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti, jas įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims, kitaip jas apsunkinti ar kitaip jomis disponuoti; uždrausta atsakovams V. S., A. G. naudotis UAB „Jorlita“ akcijų suteikiamomis teisėmis – perleisti ar kitu būdu perduoti tretiesiems asmenims balsavimo teises, o jei šios perleistos – uždrausti atsakovų akcijų suteikiamų balsavimo teisių įgijėjams naudotis akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis. Ieškovė R. G. per 5 dienas nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui pakeisto akcininkų sąrašo, tai patvirtina faktą, kad ji nėra teisėta įmonės akcininkė, o teisėta akcijų savininkė yra G. L.. 2012-10-18 R. G. buvo atšaukta iš UAB „Jorlita“ direktoriaus pareigų ir direktore paskirta E. L.. Teismui apribojus atsakovų teisę naudotis akcijų suteiktomis balsavimo teisėmis, įmonės veikla tapo suvaržyta, kadangi pagal bendrovės įstatų 5 skirsnio 12 dalį sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. 2012-09-04 UAB „Jorlita“ pasirašė sutartį su UAB „Hokla“ dėl dviejų automobilių pirkimo ir sumokėjo 28 000 Lt avansą. Nevykdant šios sutarties privalės mokėti 28 480 Lt netesybas. Įsipareigojimų vykdyti negali, nes R. G. neteisėtai iš sąskaitos spalio 12–19 dienomis paėmė 206 360 Lt ir 160 000 Norvegijos kronų, neaišku, kur juos panaudojo, paliko įmonę be lėšų. E. L. reikalingas akcininkų pritarimas, kad automobilius būtų galima įsigyti lizingo būdu. Negavus pritarimo, sudaryti sutarties negalės ir privalės mokėti minėtas netesybas, tuo patirdamas nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi UAB „Jorlita“ prašymą tenkino; nutarė įpareigoti ieškovę R. G. per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti 28 000 Lt į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kaip trečiojo asmens UAB „Jorlita“ galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir pateikti teismui įrodymus apie šios sumos sumokėjimą arba per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo pateikti  28 000 Lt dydžio banko garantiją, kaip trečiojo asmens UAB „Jorlita“ galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, įstatymų leidėjas nustatė galimybę teismui, pritaikančiam laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, jų interesų pusiausvyrą, pareikalaujant atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, todėl siekiant, kad būtų užtikrinama kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra, atsakovės prašymą tenkino, ieškovę įpareigojo sumokėti 28 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti teismui tokio pat dydžio banko garantiją.

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –UAB „Jorlita“ prašymą atmesti. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas neuždraudė atsakovams V. S. ir A. G. naudotis akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, nes toks draudimas taikomas atsakovų akcijų suteikiamų balsavimo teisių įgijėjams, todėl mano, kad UAB „Jorlita“ nepagrįstai savo reikalavimą grindžia tuo, kad negali gauti akcininkų pritarimo įsigyti automobilius lizingo būdu. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad minėtus automobilius įsigyti pageidavo būtent V. S. ir A. G., tą patvirtina pridedamas elektroninis laiškas, jie įsipareigojo sumokėti automobilių įsigijimo kainą. Teigia, kad šie automobiliai UAB „Jorlita“ buvo nereikalingi.

Trečiasis asmuo E. L. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Juo prašo atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė, buvusi įmonės „Jorlita“ direktorė, pasisavino visas įmonės lėšas bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi areštavus įmonės akcijas, buvo suparalyžiuota įmonės veikla, įmonė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, t. y. sutarties su UAB „Hokla“ dėl dviejų automobilių pirkimo. Teigia, jog nė viena kredito įstaiga nefinansuos įmonės UAB „Jorlita“, kadangi vienintelis įmonės turtas – akcijos – yra areštuotos, jokio kito turto įmonė neturi. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė savo finansinės padėties stabilumą patvirtinančių įrodymų, kadangi trečiojo asmens duomenimis ieškovės finansinė padėtis nėra tokia, kad būtų galima tikėtis nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tai įrodo iš įmonės sąskaitų ieškovės R. G. neteisėtai paimti pinigai bei nepateikti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys, kur įmonės lėšos panaudotos.

Trečiasis asmuo A. G. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Juo prašo atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė, pateikdama atskirąjį skundą, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuostolių atlyginimas nebus apsunkintas, kad ji yra pajėgi juos atlyginti, jog turi pakankamai nekilnojamojo turto. Mano, jog vienai teisinių santykių šaliai apribojus turtines ir neturtines akcijų suteikiamas teises, o kitai šaliai paliekant visišką veiksmų laisvę, pareiškus, atsakovo įsitikinimu visiškai nepagrįstą ieškinį, ieškovė tiesiog prašo teismo nesilaikyti šalių lygiateisiškumo bei teisėtų interesų pusiausvyros principų. Teigia, jog šiuo atveju teismas nenagrinėja bylos iš esmės, todėl šiame etape svarbiausia užtikrinti abiejų procesinių šalių lygiateisiškumo bei teisėtų interesų pusiausvyros principus.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nutarta įpareigoti ieškovę R. G. per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti 28 000 Lt į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitų sąskaitą arba per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo pateikti 28 000 dydžio banko garantiją, kaip trečiojo asmens UAB „Jorlita“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Jorlita“ 2012-09-04 pasirašė sutartį su UAB „Hokla“ dėl dviejų automobilių pirkimo (b. l. 86–88) ir pagal sutarties 2.1 punktą sumokėjo 28 000 Lt avansą (b. l. 80). Minėtos sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad jeigu pirkėjas (UAB „Jorlita“) per 14 dienų nuo automobilio pristatymo ir paruošimo pardavimui dienos iki galo neatsiskaito su pardavėju arba kitaip atsisako nuo šios sutarties vykdymo, <...> pardavėjas (UAB „Hokla“) turi teisę reikalauti netesybų, lygių sumokėtų avanso sumai, bei vienašališkai nutraukti sutartį <...>. Pardavėja UAB „Hokla“ įmonei UAB „Jorlita“ pateikė 2012-11-05 pranešimą, kuriame nurodyta, kad pristatė 2012-09-04 sutartyje nurodytus automobilius (b. l. 96).

Trečiasis asmuo UAB „Jorlita“ savo prašyme dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, jog naujai paskirtai vadovei E. L. reikalingas akcininkų pritarimas, kad sutartyje minėtas transporto priemones galėtų įsigyti lizingo būdu (b. l. 79–82). Be to, kaip kitą priežastį nurodo tai, kad įsipareigojimų vykdyti negali, nes R. G. neteisėtai iš sąskaitos spalio 12–19 dienomis paėmė 206 360 Lt ir 160 000 Norvegijos kronų, neaišku, kur juos panaudojo, paliko įmonę be lėšų.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą, gali būti įpareigojamas esant šioms sąlygoms, kai remiantis bylos duomenimis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų apskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).

Teismui kyla abejonių dėl to, ar šioje stadijoje – įsigyjant/priimant 2012-09-04 sutartyje nurodytus 2 automobilius reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Pažymėtina, jog Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytiems sandoriams bei UAB „Jorlita“ įstatų 5 skirsnio 12 dalimi dėl vadovo kompetencijos sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas (b. l. 89). Šiuo atveju sprendimas dėl turto įgijimo jau yra priimtas, t. y. UAB „Jorlita“ 2012-09-04 pasirašė sutartį su UAB „Hokla“ dėl dviejų automobilių pirkimo–pardavimo. Aplinkybė, jog automobilių nuosavybės teisės atsiradimo momentas – automobilių priėmimo–perdavimo akto pasirašymas – yra tik kaip 2012-09-04 sutarties dėl turto įsigijimo pasekmė (sutarties 3.5 punktas, CK 6.305–6.306, CK 6.309 straipsnis). Kita vertus, jei UAB „Jorlita“ rengs visuotinį akcininkų susirinkimą dėl turto (2 automobilių) įsigijimo, atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-02 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neuždraudė akcininkams naudotis akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, kadangi toks draudimas taikomas akcininkų akcijų suteikiamų balsavimo teisių įgijėjams. Tai reiškia, jog akcininkams galimybė balsuoti priimant sprendimus nėra eliminuota (Akcinių bendrovių įstatymo 17 straipsnis, 34 straipsnio 4 dalis).

Teismas pabrėžia, jog aplinkybė, kad buvusi įmonės UAB „Jorlita“ direktorė ieškovė R. G., E. L. manymu, neteisėtai iš sąskaitos 2012 metų spalio 12–19 dienomis paėmė 206 360 Lt ir 160 000 Norvegijos kronų, neaišku, kur juos panaudojo, paliko įmonę be lėšų, ir dėl to Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas R. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalies (patikėto ar jo žinioje buvusio didelės vertės turto pasisavinimo), neatitinka nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tikslų, funkcijų bei paskirties, ir dėl to negali būti tinkamas argumentas, pagrindžiantis tokio prašymo teisėtumą (CPK 146 straipsnis).

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas mano, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą, nes atsakovams V. S. ir A. G. neuždrausta naudotis akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis priimant sprendimą dėl pritarimo įsigyti automobilius lizingo būdu, todėl jei UAB „Jorlita“ nevykdys įsipareigojimų pagal automobilių 2012-09-04 pirkimo–pardavimo sutartį, šiuo atveju nuostoliai atsiras dėl E. L. bei akcininkų V. S. ir A. G. nesutikimo/nepritarimo įsigyti minėtus automobilius (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 17 straipsnis, 34 straipsnio 4 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo paskirtį, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir išspręstinas klausimas iš esmės – trečiojo asmens UAB „Jorlita“ prašymas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – trečiojo asmens UAB „Jorlita“ prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinti.

Teisėja                                                                                                                                            Aušra Maškevičienė