Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-186-972/2016
Proceso Nr. 4-06-3-04487-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.3.4.; 2.14.3.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2016 m. vasario 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, vedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė:
R. P. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), teises, nes nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, t. y. R. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos: UAB (duomenys neskelbtini) turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui (įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2015-11-27 sudarė 15 889,75 Eur, 2016-01-25 – 15 881,67 Eur), pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises.
R. P. teismo posėdžio metu pripažino padaręs pažeidimą, paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) negali atsiskaityti su VMI, kadangi pati įmonė turi skolininkų, kurie neatsiskaito su ja iki šiol. Kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos išieškojimo iš pagrindinio įmonės skolininko. Ieškinys buvo patenkintas ir perduotas vykdomasis dokumentas antstoliams dėl skolos išieškojimo. Visą laiką UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimai VMI šiek tiek yra dengiami, tačiau įmonė neturi lėšų padengti visų įsiskolinimų. Įmonė vykdo statybos darbus, tačiau dėl bylinėjimosi teisme darbai nevyksta. Su VMI buvo sutarta dėl įsiskolinimo padengimo dalimis, tačiau pavėlavus sumokėti dalį įsiskolinimo, byla buvo perduota teismui. Žada kuo greičiau atsiskaityti su VMI ir Sodra, kadangi buvo susisiekia su įmonės skolininkais, kurie patvirtino, kad padengs 32 600 eurų įsiskolinimą.
Iš 2015-09-07 VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad buvo tikrintas UAB (duomenys neskelbtini) kasos ir bankų sąskaitų lėšų judėjimas laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-06-30, pirkimai, pardavimai, debitoriai, kreditoriai, atskaitingi asmenys. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2015-08-28 UAB (duomenys neskelbtini) skola biudžetui sudarė 16 348,67 Eur. Tikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos išrašų duomenimis, 2015-02-01 kasos likutis buvo 5334,85 Eur. Per laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-06-30 į kasą gauta 7040 Eur, išlaidos sudarė 12246,03 Eur (išmokėta darbo užmokesčio). Laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-06-30 į kasą gauta 6520 Eur, išlaidos sudarė 10058,92 Eur (išmokėta darbo užmokesčio). 2015-06-30 kasos likutis – 128,82 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) AB SEB banko sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2015-02-01 – 5,29 Eur. Laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-06-30 įplaukas sudarė 39209,24 Eur (UAB (duomenys neskelbtini), kodas 302647651, MODEST, AB, kodas (duomenys neskelbtini)), išlaidas sudarė 39214,43 Eur, iš jų: 14392,48 Eur sumokėta tiekėjams, 4394,63 Eur – Sodrai, 7112,40 Eur – VMI, 6207,24 Eur – darbo užmokesčio, 6200,00 Eur grąžinta tiekėjams, 880,00 Eur pervesta į kitą banko sąskaitą, 27,68 Eur – bankui už patarnavimus. Laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-06-30 į sąskaitą gauta 3837,83 Eur, išlaidos sudarė 3837,83 Eur, iš jų: 3834,55 Eur sumokėta mokesčių biudžetui, 3,28 Eur – banko patarnavimo mokesčių. 2015-06-30 likutis sąskaitoje 0,00 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2015-02-01 – 354,07 Eur. Laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-06-30 įplaukas sudarė 880,00 Eur, išlaidas sudarė 1226,67 Eur, iš jų: 170,24 Eur sumokėta tiekėjams, 2,87 Eur – Sodrai, 1040 Eur – grynieji į kasą, 13,56 Eur – bankui už patarnavimus. Laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-06-30 į sąskaitą gautų įplaukų nėra, išlaidos sudarė 522,60 Eur, iš jų: 520,00 Eur – grynieji į kasą, 2,60 Eur – banko patarnavimo mokesčiai. 2015-06-30 likutis sąskaitoje – 7,40 Eur. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2015-02-01 – 0,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-06-30 įplaukų ir išlaidų nėra. Likutis 2015-06-30 – 0,00 Eur. 2015-07-28 sąskaita uždaryta. Išanalizavus UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingo asmens pateiktas avansines apyskaitas už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-06-30, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingo asmens avanso apyskaitos likutis 2015-02-01 sudarė 9540,30 Eur. Per laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-06-30 atskaitingas asmuo išleido 10037,01 Eur, iš jų: 6000,00 Eur (59,78 % nuo išlaidų sumos) grąžino į kasą, 4037,01 Eur (40,22 % nuo išlaidų sumos) sumokėta tiekėjams. UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-06-30 iš kasos grynaisiais pinigais išmokėjo darbo užmokestį darbuotojams 12246,03 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) skola valstybės biudžetui 2015-04-01 sudarė 21383,59 Eur, 2015-05-01 – 20042,32 Eur, 2015-06-01 – 17433,58 Eur ir 2015-06-30 – 17009,39 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingo asmens avansinės apyskaitos likutis 2015-04-01 sudarė 8357,99 Eur. Laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-06-30 atskaitingas asmuo išleido 8854,70 Eur, iš jų 6000,00 Eur grąžinta į kasą. Sumokėta tiekėjams 2854,70 Eur, iš jų: gegužės mėnesio 5-29 dienomis – 2717,50 Eur, birželio mėnesio 4-29 dienomis – 443,91 Eur. 2015-06-30 pas atskaitingą asmenį pinigų likučio nėra (b. l. 11-15).
Iš mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujantis asmuo yra vadovas R. P. (b. l. 4-10, 16).
Iš 2015-08-05 R. P. paaiškinimo matyti, kad pagrindinė neatsiskaitymo su valstybės biudžetu priežastis yra ta, kad pagrindiniai užsakovai neatsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus. Dėl šios priežasties UAB (duomenys neskelbtini) ruošiasi su ieškiniu kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš pagrindinių užsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą statybų srityje, stengdamiesi išlaikyti patikimus tiekėjus, stengiasi su jais kuo greičiau atsiskaityti (b. l. 18-19).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso matyti, kad įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2015-04-01 sudarė 21 383,59 Eur; 2015-05-01 – 20 042,32 Eur; 2015-06-01 – 17 433,58 Eur; 2015-06-30 – 17 009,39 Eur; 2015-08-03 – 17 347,85 Eur; 2015-11-27 – 15 889,75 Eur; 2016-01-25 – 15 881,67 Eur (b. l. 54-59, 85).
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.9301 straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau R. P. įmonė, nesilaikydama CK 6.9301 straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Tokiu būdu R. P. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 301 straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – jis nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, dirba, turi šeimą, į tai, kad įmonė turi finansinių sunkumų, dėl to neatsiskaitė su valstybės biudžetu, sumažino įsiskolinimą valstybės biudžetui, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ATPK 506 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas R. P. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 506 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
n u t a r i a:
R. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas, skirti administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.2.-186-972/2016 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Viktorija Teišerskienė