Civilinė byla Nr. e2A-1409-450/2016

                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23930-2014-3

    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.4.; 2.5.16.5.; 2.5.1.4.; 3.3.1.21.; (S)

                                   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                       N U T A R T I S

                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                    2016 m. birželio 16 d.

                                                              Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždaros akcinės bendrovės „Turto rizikos sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždaros akcinės bendrovės „Turto rizikos sprendimai“ ieškinį atsakovui uždarai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje uždara akcinė bendrovė „Mens mentis“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, bei atsakovo uždaros akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ priešieškinį atsakovams (pagal priešieškinį) uždarai akcinei bendrovei „Turto rizikos sprendimai“ ir uždarai akcinei bendrovei „Mens mentis“ dėl iškeldinimo iš patalpų ir skolos priteisimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų pagal ieškinį ir priešieškinį uždara akcinė bendrovė „Marijampolės automobilių turgus“, uždara akcinė bendrovė „Marijampolės autobusų parkas“, uždara akcinė bendrovė „Raimondas ir draugai“, ir

n u s t a t ė:

                                                         I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Turto rizikos sprendimai“ nurodė, kad 2011 m. balandžio 4 d. sudarė su UAB „Swedbank lizingas“ patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovui buvo išnuomotas nekilnojamasis turtas, esantis Gamyklų g. 9, Vasaros g. 4, Vasaros g. 6, Marijampolėje, kur yra įsikūręs Marijampolės automobilių turgus. Atsakovas 2014 m. liepos 7 d. įteiktu ieškovui raštu nuo 2014 m. liepos 14 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Dėl sutarties nutraukimo ieškovas, turto subnuomininkas UAB „Mens mentis“ bei daugelis kitų asmenų patirs didelę žalą, neigiamai atsilieps Marijampolės miesto gyventojų socialiniam gerbūviui. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas pažeidė įsipareigojimus, numatytus sutarties 7.19 punkte. Apie negalėjimą vykdyti šiuos įsipareigojimus dėl didžiajai daliai turto uždėto arešto ieškovas informavo atsakovą dar 2012 m. liepos 11 d. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas nemokėdamas žemės nuomos mokesčio, iš esmės pažeidė sutartį. Po sutarties sudarymo iš 2012 m. balandžio 26 d. sąskaitos ieškovas sužinojo apie žemės nuomos mokesčio padidėjimą nuo 77 642,52 Lt per metus iki 97 052,95 Lt. Atsakovas gali pateikti Marijampolės savivaldybės tarybai prašymą dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo. Atsakovas pažeidė pareigas bendradarbiauti, kooperuotis, veikti kuo ekonomiškiau kitos šalies naudai, abiejų šalių interesais. Ieškovas prašė pripažinti atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ su ieškovu UAB „Turto rizikos sprendimai“ pasirašytos patalpų nuomos sutarties SL-S-10 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) vienašališką nutraukimą, pagal UAB „Swedbank lizingas“ raštą Nr. SL-SR/14-2404 dėl nuomos sutarties nutraukimo, neteisėtu ir negaliojančiu.

              Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas nemokėjo sutarto dydžio nuomos mokesčio bei nekompensavo atsakovo patirtų turto išlaikymo išlaidų. Nuomos sutarties nutraukimo dieną ieškovo skola sudarė 178.155,75 Lt. Pagal nuomos sutartį atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei ieškovas neįvykdo sutarties 7.19 punkte nustatyto įsipareigojimo. Ieškovas pripažįsta, kad šis įsipareigojimas nėra tinkamai įvykdytas, todėl remiantis sutarties 9.2 punktu atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Remiantis sutarties 9.3 punktu atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį dėl nesumokėto nuomos mokesčio. Ieškovas nėra apmokėjęs sąskaitų, kurių mokėjimo terminas suėjo dar 2013 m. lapkričio 30 d. Ieškovas nekompensavo atsakovui išlaidų, turėtų mokant nekilnojamojo turto bei žemės mokesčius, taip pat už suteiktas komunalines paslaugas. Valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis yra  perskaičiuojamas kasmet ir priklauso nuo nuomojamos žemės vertės. Mokesčio lengvata yra suteikiama tik pateikus dokumentus, įrodančius sunkią asmens finansinę padėtį. Atsakovas pagal savo finansinę padėtį negali pretenduoti į žemės nuomos mokesčio lengvatą.  Ieškovas  nepateikia atsakovo sutikimo subnuomoti turtą, todėl neįrodė, kad subnuomos sutartis sudaryta teisėtai. Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Mens mentis“ yra susijusios bendrovės – trečiajam asmeniui priklauso 100 procentų ieškovo akcijų. Trečiojo asmens gaunamos 980.000,00 Lt per metus pajamos yra pakankamos nuomos mokesčiui ir kitiems mokesčiams sumokėti. Todėl ieškovo atsisakymas vykdyti nuomos sutartį vertintinas kaip nesąžiningas. Būtent dėl ieškovo kaltės nutraukta nuomos sutartis.

              Trečiasis asmuo pagal ieškinį UAB „Mens mentis“ su ieškiniu sutiko.

              Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ priešieškiniu nurodė, kad susidarė 199.060,78 Lt skola, nes ieškovas nevykdė nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 5 straipsnyje numatytos pareigos mokėti sutarto dydžio nuomos mokestį bei kitus mokėjimus. Nutraukus nuomos sutartį ar kitaip jai pasibaigus, nuomininkas per 15 kalendorinių dienų privalo grąžinti turtą. Nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nutraukia ir subnuomos sutartį, todėl subnuomos sutartis taip pat pasibaigė, UAB „Mens mentis“ taip pat turi pareigą išsikelti. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1. iškeldinti ieškovą UAB „Turto rizikos sprendimai“ ir UAB „Mens mentis“ iš atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ priklausančio nekilnojamojo turto komplekso; 2. priteisti iš ieškovo UAB „Turto rizikos sprendimai“ atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai 57.651,99 Eur (199.060,78 Lt) skolos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovai pagal priešieškinį UAB „Turto rizikos sprendimai“ ir UAB „Mens mentis“  atsiliepime nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad UAB „Turto rizikos sprendimai“ yra pilnai sumokėjusi nuomos mokestį. Tarp šalių vyksta intensyvios derybos dėl turto išlaikymo išlaidų sumos sumokėjimo laikotarpio nustatymo, per kurį šis įsiskolinimas galėtų būti sumokėtas.

              Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi byla sujungta su civiline byla pagal ieškovo UAB „Turto rizikos sprendimai“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.

              Ieškovas UAB „Turto rizikos sprendimai“ ieškinyje dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad 2011 m. balandžio 4 d. patalpų nuomos sutartimi atsakovas išnuomojo ieškovui nekilnojamąjį turtą. Šalys sudarė šios sutarties priedą Nr. 4, kurio 3 punktu sutarė papildyti sutarties 7 straipsnį 7.19 punktu, kuriuo ieškovui pavesta Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 64/100 dalių kiemo statinių (kiemo aikštelės) rekonstrukcijos darbus, taip pat nustatyti ir įregistruoti aikštelės bendro naudojimo tvarką. Sutarties priedo Nr.4  5 punktu pakeistas sutarties 9 straipsnio 9.2 punktas, nustatant, kad jei ieškovas neįvykdo visų sutarties 7.19 punkte nustatytų įsipareigojimų, atsakovas turi teisę nutraukti sutartį. Kauno apygardos teismo nutartimi turto – 64/100 dalys aikštelės yra areštuotos. Ieškovas 2012 m. liepos 11 d. pranešimu informavo atsakovą apie negalėjimą vykdyti sutarties 7.19 punkte numatytų įsipareigojimų. Sutarties sudarymo metu bei po sutarties sudarymo atsakovas nepateikė ieškovui jokių duomenų ir/ar dokumentų apie aikštelės rekonstrukciją. Atsakovui ir UAB „Marijampolės autobusų parkas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso idealiosios aikštelės dalys. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad atsakovas ir UAB „Marijampolės autobusų parkas“ būtų sudarę sutartį dėl aikštelės naudojimo tvarkos, kad jie buvo susitarę dėl aikštelės atidalijimo. Nesant duomenų apie aikštelės atidalijimą, objektyviai nėra galimybės vertinti rekonstrukcijos darbų, kurių metu buvo padidinta atsakovui priklausanti aikštelės dalis. Prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma (CK 6.3 str. 4 d.). Sutarties 7.19 punkto iii papunktyje nustatyti įpareigojimai negali būti įvykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų. Sutarties 7.19 punkto iii papunkčio ir sutarties 9.2 punkto nuostatos neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Atsakovas nesąžiningai nutraukė sutartį nuo sutarties sudarymo žinodamas, kad sutarties 7.19 punkto iii papunkčio reikalavimų neįmanoma įvykdyti. Atsakovas nereikalavo iš ieškovo pateikti sutarties 7.20 punkte nurodytą veiksmų planą, daugiau kaip trejus metus nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl sutarties 7.19 punkto iii papunkčio nevykdymo. Ieškiniu dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ieškovas prašė: 1. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais UAB „Turto rizikos sprendimai“ ir UAB „Swedbank lizingas“ 2011 m. balandžio 4 d. sudarytos Patalpų nuomos sutarties Nr. SL-S-10  7.19 punkto iii papunktį bei 9.2 punktą.    

              Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas siekia kiek įmanoma ilgiau neteisėtai naudotis atsakovui priklausančiu turtu verslo tikslais  ir gauti iš to dideles pajamas. Protingumas reikalauja jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Ieškovas neginčija, kad nuomos sutartis sudaryta laisva valia ir neįrodinėja, jog neturėjo galimybės derėtis dėl jos sąlygų. Nėra jokio pagrindo manyti, kad sutartis sudaryta esant ieškovo valios trūkumui. Ieškovas turėjo teisę kreiptis į atsakovą su prašymu pakeisti nuomos sutarties sąlygas. Visos sutarties sąlygos buvo priimtinos ieškovui. Skirtingai nuo CK 6.217 str. 1 d. ir 2 d., kur įtvirtintas vienašališkas sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties  pažeidimo, šio straipsnio 5 d. įtvirtintas vienašališkas sutarties nutraukimas sutartyje numatytais atvejais. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo pagrindų. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad nuomos sutarties nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pagrindine nuomos sutarties nutraukimo priežastimi buvo ta, kad ieškovas laiku ir tinkamai nevykdė savo finansinių įsipareigojimų pagal sutartį ir įsiskolino atsakovui, kas suteikė atsakovui teisę sutarties 9.3 punkto pagrindu nutraukti sutartį. Todėl ieškinys yra beprasmis, nes jo patenkinimas neturėtų jokios įtakos vienašalio nuomos sutarties nutraukimo teisėtumui.

              Trečiasis asmuo UAB Marijampolės automobilių turgus“ su ieškiniu dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu sutiko, priešieškinį prašė atmesti.

              Trečiasis asmuo UAB „Marijampolės autobusų parkas“ teismui nurodė, kad jis dėl jam dalinės nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato ir kiemo aikštelės naudojimo ar valdymo nebuvo ir nėra sudaręs jokių sutarčių su UAB „Turto rizikos sprendimai“, UAB „Swedbank lizingas“ ir su UAB „Mens mentis“,  nėra perleidęs savo turto kokiu nors kitu pagrindu. Tarp UAB „Marijampolės autobusų parkas“ ir UAB „Swedbank lizingas“ nėra sudarytas joks susitarimas ar kitas dokumentas dėl naudojimosi administraciniu pastatu ir kiemo aikštele tvarkos, kuris būtų registruotas Nekilnojamojo turto registre. Bendrasavininkiai nurodytais daiktais naudojasi pagal nuo seno nusistovėjusią tvarką ir dėl to jokių ginčų niekada nekilo. Bylos šalys ir UAB „Mens mentis“ nesinaudojo ir nesinaudoja administracinio pastato ir kiemo aikštelės dalimis, kuriomis naudojasi UAB „Marijampolės autobusų parkas“ ir atvirkščiai. Prašė ieškinius ir priešieškinį spręsti teismo nuožiūra, priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.

              Trečiasis asmuo UAB „Raimondas ir draugai“ atsiliepimo byloje nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinius atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino. Teismas iškeldino ieškovą UAB „Turto rizikos sprendimai“  ir UAB „Mens mentis“ iš atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių, esančių Gamyklų g. 9, Marijampolėje: iš  80/100 dalies 1994,73 kv. m. bendro ploto administracinio pastato (unikalus Nr. 1898-2004-6015); iš pastato – sandėlio, 58,55 kv. m. bendro ploto, (unikalus Nr. 1898-2004-6080); iš 82/100 dalies 5144,38 kv. m. bendro ploto pastato – remonto dirbtuvių, (unikalus Nr. 4400-1505-6522); iš kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (12H1/p valymo įrenginių), (unikalus Nr. 4400-1452-1149); iš kitų inžinerinių statinių – kiemostatinių (tvoros), (unikalus Nr. 4400-1452-1170); iš 64/100 dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), (unikalus Nr. 4400-1452-1192).

              Priteisė iš ieškovo UAB „Turto rizikos sprendimai“ atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ 57.651,99 Eur skolos ir 1097,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 58.749,65 Eur bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 57.651,99 Eur sumą nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ 15,64 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo pagal priešieškinį UAB „Mens mentis“. Priteisė trečiajam asmeniui UAB „Marijampolės autobusų parkas“ 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo UAB „Turto rizikos sprendimai“. Priteisė trečiajam asmeniui UAB „Marijampolės autobusų parkas“ 80,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo pagal priešieškinį UAB „Mens mentis“. Priteisė iš ieškovo UAB „Turto rizikos sprendimai“ 12,21 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Priteisė iš atsakovo pagal priešieškinį UAB „Mens mentis“ 4,07 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

              Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – pastatų, kitų statinių ir jų dalių, iš viso šešių nekilnojamųjų daiktų, kompleksą adresu Gamyklų g. 9, Marijampolėje: 1) 80/100 dalis 1994,73 kv. m. bendro ploto administracinio pastato, kurio unikalus Nr. 1898-2004-6015; 2) pastatą – sandėlį, 58,55 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. 1898-2004-6080; 3) 82/100 dalis 5144,38 kv. m. bendro ploto pastato – remonto dirbtuvių, kurių unikalus Nr. 4400-1505-6522; 4) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (12H1/p valymo įrenginius), kurių unikalus Nr. 4400-1452-1149; 5) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą), kurių unikalus Nr. 4400-1452-1170; 6) 64/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), kurių unikalus Nr. 4400-1452-1192. Administracinį pastatą, kurio unikalus Nr. 1898-2004-6015, ir kiemo statinius (kiemo aikštelę), kurių unikalus Nr. 4400-1452-1192, atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės  teise valdo su trečiuoju asmeniu UAB „Marijampolės autobusų parkas“, kuriam priklauso 20/100 dalys administracinio pastato ir 36/100 dalys kiemo statinių (kiemo aikštelės). Pastatą – remonto dirbtuves, kurių unikalus Nr. 4400-1505-6522, atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė su trečiuoju asmeniu UAB „Raimondas ir draugai“, kuriam priklausė 18/100 dalių pastato – remonto dirbtuvių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą, tokiu būdu paliekant galioti 2013 m. balandžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo UAB „Raimondas ir draugai“ valdytos 18/100 dalys pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. 4400-1505-6522, yra parduotos fiziniam asmeniui Vytautui Bieliauskui.                                                                                                                                 

              Ieškovas UAB „Turto rizikos sprendimai“ ir atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ 2011 m. balandžio 4 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. SL-S-10 (toliau sprendime – Sutartis), kuria atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ visą savo nuosavybės teise valdomą aukščiau nurodytą turtą, esantį Gamyklų g. 9, Marijampolėje, išnuomojo ieškovui UAB „Turto rizikos sprendimai“ 3 metų nuomos laikotarpiui, skaičiuojamam nuo patalpų perdavimo - priėmimo akto pasirašymo dienos, su galimybe pratęsti Sutartį dar 2 metams. Atsakovo išnuomotas turtas ieškovui perduotas 2011 m. balandžio 4 d. Nuomos objekto perdavimo aktu.

              Sutarties Priedu Nr. 4 šalys 2011 m. balandžio 4 d. susitarė dėl Sutarties sąlygų pakeitimo bei papildymo, šalys susitarė pakeisti Sutarties 5 straipsnio 5.1 punktą, 7 straipsnio 7.14 punktą, 9 straipsnio 9.2 punktą, susitarė papildyti Sutarties 7 straipsnį 7.19 ir 7.20 punktais, papildyti Sutarties 9 straipsnį 9.7 punktu.

              Šalių 2011 m. balandžio 4 d. sudaryta Sutartis 2011 m. balandžio 11 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, įregistruojant nuomos terminą iki 2014 m. balandžio 4 d.

              Ieškovas UAB „Turto rizikos sprendimai“ ir trečiasis asmuo UAB „Mens mentis“ 2011 m. balandžio 5 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. SN-2011/04/05, kuria ieškovas visą iš atsakovo 2011 m. balandžio 4 d. Sutartimi išsinuomotą turtą išnuomojo trečiajam asmeniui UAB „Mens mentis“, kuriam turtas perduotas 2011 m. balandžio 5 d. perdavimo - priėmimo aktu. Ieškovo ir UAB „Mens mentis“ sudaryta 2011 m. balandžio 05 d. subnuomos sutartis 2011 m. birželio 20 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre, įregistruojant 3 metų subnuomos laikotarpį.

              Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ 2014 m. liepos 2 d. pranešimu Nr. SL-SR/14-2404 „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“ pranešė ieškovui, kad ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų nuomos sutarties 7.19 punkte, todėl UAB „Swedbank lizingas“, vadovaujantis nuomos sutarties 9.2 punktu, įgijo teisę nutraukti Nuomos sutartį informuojant nuomininką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Nuomotojas UAB „Swedbank lizingas“ taip pat nurodė, kad nuomininkas, nemokėdamas nuomos mokesčio ir nekompensuodamas nuomotojui kitų, su išnuomotų turtų susijusių mokesčių, t. y. žemės mokesčio, žemės nuomos mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio ir kt., iš esmės pažeidė Nuomos sutartį, kad nuomininko skola nuomotojui 2014 m. birželio 30 d. sudarė 178.155,72 Lt (51.597,47 Eur). Vadovaujantis nuomos sutarties 9.3 punktu, nuomotojas pranešė nuomininkui UAB „Turto rizikos sprendimai“, kad nuo 2014 m. liepos 14 d. nutraukia nuomos sutartį bei pareikalavo iki nuomos sutarties nutraukimo sumokėti skolą ir 2014 m. liepos 29 d. grąžinti turtą. Ieškovas UAB „Turto rizikos sprendimai“ turto nuomotojui negrąžino ir iki šiol kartu su UAB „Mens mentis“ naudojasi atsakovui priklausančiu turtu.

              Pažymėjo, kad po Sutarties nutraukimo 2014 m. liepos 2 d. pranešimu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ priklausantis turtas, esantis Gamyklų g. 9, Marijampolėje, 2015 m. balandžio 20 d. vykusiame aukcione buvo parduotas aukciono laimėtojui trečiajam asmeniui UAB „Marijampolės automobilių turgui“, tačiau aukciono laimėtojas nesumokėjo turto savininkui visos nustatytos turto kainos, todėl turtas liko atsakovo nuosavybėje. 

              Atsakovas nurodė, kad ieškovo skola atsakovo priešieškinio rengimo dieną, 2014 m. rugsėjo 11 d., sudarė 199.060,78 Lt (57.651,99 Eur). Ieškovas pripažįsta skolos atsakovui faktą ir bylos nagrinėjimo eigoje nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytą ieškovo skolos dydį.

              Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškinio dėl sutarties sąlygų dalies panaikinimo patenkinimas neturėtų įtakos vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumui, nes Sutartis su ieškovu nutraukta kitu sutartiniu pagrindu dėl ieškovo finansinių įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo.

              Sutarties Priedu Nr. 4 šalys 2011 m. balandžio 4 d. susitarė dėl Sutarties sąlygų pakeitimo bei papildymo, tame tarpe šalys susitarė papildyti Sutarties 7 straipsnį 7.19 ir 7.20 punktais, pakeisti

9 straipsnio 9.2 punktą. Sutarties Bendrųjų sąlygų 7 straipsnio 7.19 punktas nustatė, kad nuomininkui pavedama, o nuomininkas įsipareigoja neatlygintinai (savo lėšomis ir rizika) ne vėliau nei per 1 (vienerius) metus nuo Sutarties sudarymo dienos nuomotojo vardu: (i) sudaryti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1654-9774, Vasaros g. 4, Marijampolėje, nuomos sutartį ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre; (ii) parengti visų nuomininkui išnuomotų patalpų kadastrinių matavimų bylas;  (iii) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 64/100 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. 4400-1452-1192, rekonstrukcijos darbus, kurių metu buvo rekonstruota ir padidinta nuomotojui priklausanti minėtos aikštelės dalis, taip pat nustatyti šių statinių bendro naudojimosi tvarką bei įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre. Sutarties Bendrųjų sąlygų 7 straipsnio 7.20 punktas nustatė, kad vykdydamas Sutarties 7 straipsnio 7.19 punkte nurodytus įsipareigojimus, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui veiksmų planą, dėl kurio nuomotojas galėjo pateikti pastabas.

              Pakeistas Sutarties Bendrųjų sąlygų 9 straipsnio 9.2 punktas nustatė, kad jei nuomininkas nepateikia nuomotojui veiksmų plano arba atsisako vadovautis nuomotojo pareikštomis pastabomis, nuomotojas turi teisę nutraukti Sutartį apie tai įspėjęs nuomininką prieš 14 dienų. Jei praėjus pirmiesiems 6 nuomos laikotarpio mėnesiams nuomininkas nėra įvykdęs tam tikrų plane numatytų veiksmų nustatytais terminais, nuomotojas turi teisę nutraukti Sutartį apie tai raštu informuodamas nuomininką ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Be to, jeigu nuomininkas neįvykdo visų Sutarties 7.19 punkte nustatytų ir veiksmų plane detalizuotų įsipareigojimų per 1 metus nuo Sutarties sudarymo dienos, nuomotojas turi teisę nutraukti Sutartį apie tai raštu informuodamas nuomininką ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, neatsižvelgiant į tai, dėl kokių aplinkybių nuomininkas neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

              Bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad ieškovas 2012 m. liepos 11 d. raštu informavo atsakovą, jog negali tinkamai įvykdyti Sutarties 7.19 punkte nurodytų įsipareigojimų dėl didžiajai daliai nekilnojamojo turto adresu Gamyklų g. 9, Marijampolėje, uždėto arešto. Nustatyta, kad ieškovas tinkamai neįvykdė Sutarties 7.19 punkte nurodytų įsipareigojimų. Aplinkybė, kad buvo areštuotas turtas – kiemo aikštelė byloje nėra paneigta. Tačiau ši aplinkybė, kaip ir visos kitos ieškovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių ieškovas negalėjo įvykdyti jo ginčijamą Sutarties Bendrųjų sąlygų 7 straipsnio 7.19 punkto iii papunktyje numatytų įsipareigojimų, neturi reikšmės sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl nurodyto papunkčio, o taip pat ir Sutarties 9.2 punkto negaliojimo dėl jų prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms. Pagrįstai nurodo atsakovas, kad reikalaudamas pripažinti ginčijamą Sutarties dalį niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovas nenurodė imperatyvių įstatymo normų, kurioms  prieštarauja  Sutarties Bendrųjų sąlygų 7 straipsnio 7.19 punkto iii papunktis bei Sutarties Bendrųjų sąlygų 9 straipsnio 9.2 punktas. Pažymėtina, kad tai, jog dėl tam tikrų aplinkybių ieškovas negalėjo įvykdyti Sutarties Bendrųjų sąlygų 7 straipsnio 7.19 punkto iii papunktyje numatytų įsipareigojimų, nesuteikia pagrindo jame numatytas prievoles pripažinti neįvykdomomis CK 6.3 straipsnio 4 dalies, nustatančios, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma, prasme. Abi šalys yra juridiniai asmenys – verslininkai, kuriems keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kad šalys laisva valia susitarė dėl visų Sutarties sąlygų. Ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ieškovo ginčijamas Sutarties dalis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sutarties Bendrųjų sąlygų 7 straipsnio 7.19 punkto iii papunktyje numatyti ieškovo įsipareigojimai nelaikytini neįvykdomais (CK 6.3 str. 4 d.). Ieškinys pripažinti  Sutarties Bendrųjų sąlygų 7 straipsnio 7.19 punkto iii papunktį bei Sutarties Bendrųjų sąlygų 9 straipsnio 9.2 punktą niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujančius CK 1.5 straipsnio ir 6.3 straipsnio 4 dalies nuostatoms, atmestinas kaip nepagrįstas.

              Atsakovas Sutartį su ieškovu nutraukė Sutarties Bendrųjų sąlygų 9 straipsnio 9.3 punkto pagrindu. Šis Sutarties punktas nustatė atsakovo – nuomotojo teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą nutraukti Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo, apie tai raštu pranešant nuomininkui prieš 5 kalendorines dienas iki numatomo Sutarties nutraukimo dienos, šalims susitariant, kurie pažeidimai laikytini esminiu Sutarties pažeidimu: (a) nuomininkas nesumoka viso ar dalies nuomos mokesčio bei bet kokių kitų mokesčių, mokėtinų pagal Sutartį, ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų; (b) nuomininkas naudojasi patalpomis ne pagal paskirtį ir/ar pakeičia pavadinimą nesilaikant Sutartyje numatytų sąlygų; (c) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina patalpų būklę; (d) nuomininkas neatlieka einamojo patalpų remonto; (e) nuomininkas tinkamai nevykdo Sutarties bendrosios dalies 6 straipsnyje numatytų įsipareigojimų; (f) nuomininkas pažeidžia savo įsipareigojimus, numatytus Sutarties bendrosios dalies 2 straipsnyje.

              Atsakovas savo 2014 m. liepos 2 d. pranešime „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“ aiškiai nurodė priežastį, dėl kurios nuo 2014 m. liepos 14 d. nutraukė Sutartį, t. y. atsakovas Sutartį nutraukė dėl to, kad nuomininkas nemokėjo nuomos mokesčio ir kitų su išnuomotu turtu susijusių mokesčių, įsiskolino nuomotojui 178.155,72 Lt ir tuo iš esmės pažeidė Sutartį. Sutartimi nustatyta, kad laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu atvejis, kai nuomininkas nesumoka viso ar dalies nuomos mokesčio bei bet kokių kitų mokesčių, mokėtinų pagal Sutartį, ilgiau kaip 30 kalendorinių  dienų (Sutarties Bendrųjų sąlygų 9 straipsnio 9.3 punkto (a) papunktis).

              Savo 2014 m. liepos 2 d. pranešime paminėjęs teisę nutraukti Sutartį pagal Sutarties 9.2 punktą dėl Sutarties 7.19 punkte numatytų ieškovo įsipareigojimų nevykdymo, atsakovas Sutartį visiškai aiškiai ir nedviprasmiškai nutraukė Sutarties Bendrųjų sąlygų 9 straipsnio 9.3 punkto pagrindu.

              Dėl mokėtino nuomos mokesčio Šalys susitarė Sutarties 2 punkte: už trečiuosius nuomos laikotarpio metus ieškovas privalėjo mokėti kas mėnesį 3185,82 Eur (11000,00 Lt) nuomos mokestį pridedant taikytiną PVM ir sudarė 3317,43 Eur (11.454,41 Lt). Sutartimi šalys susitarė, kad nuomininkas nuomos mokestį mokės iki mėnesio, už kurį mokama, 30 dienos. Nuomininkas Sutartimi taip pat įsipareigojo apmokėti visus patalpų eksploatacijos ir komunalinių patarnavimų kaštus, padengti su patalpomis susijusius mokesčius: žemės mokestį, žemės nuomos mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, patalpų draudimo (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2, 5.3 punktai). Sutarties nutraukimo dieną ieškovo skola atsakovui sudarė 51.597,46 Eur. Ieškovas nuo 2013 m. lapkričio mėnesio pradėjo neatsiskaityti su nuomotoju – ieškovas pilnai neapmokėjo 2013 m. lapkričio 14 d. atsakovo išrašytos sąskaitos bendrai 104.898,38 Lt sumai, neapmokėta sąskaitos dalis sudarė 7010,91 Eur (24.207,27 Lt) bei visiškai nustojo mokėti pagal vėliau atsakovo išrašytas sąskaitas, tokiu būdu visiškai nemokėdamas nuomos mokesčio ir kitų mokesčių nuo 2013 m. gruodžio mėnesio, iki Sutarties nutraukimo ieškovas buvo nesumokėjęs nuomos mokesčio ir kitų mokesčių už 8 mėnesius (2013 m. lapkričio mėn. - 2014 m. birželio mėn.).

              CK 6.218 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, nesikreipdama į teismą, apie sutarties nutraukimą pranešant kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Šalys Sutartimi susitarė, kad nuomos mokesčio bei kitų mokėtinų pagal Sutartį mokesčių nemokėjimas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas nuomos mokesčio ir kitų mokesčių iki Sutarties nutraukimo nemokėjo 8 mėnesius. Sutarties pažeidimas yra akivaizdžiai esminis, nes ne tik atitinka Sutarties sąlygas, nustatančias atvejus, kuriais Sutarties pažeidimas laikomas esminiu, bet taip pat atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Nuomininkas privalo mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str., 6.487 str., 6.530 str.). Nuomos sutartimi nustatyto dydžio nuomos mokesčio mokėjimas nuomotojui turi esminės reikšmės. Nagrinėjamas ginčas akivaizdžiai atskleidė, kad atsakovas pagrįstai laikė, jog Sutartis nebus įvykdyta ateityje, nes ieškovas iki šiol nėra sumokėjęs net kokios nors dalies nuo 2013 m. lapkričio mėnesio nesumokėtų mokesčių. Nemokėdamas nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, t.y. mokesčių  už vandenį ir nuotekų tvarkymą, už elektros energiją, nekilnojamojo turto mokestį, žemės nuomos mokestį, ieškovas iš esmės pažeidė Sutartį, kas suteikė atsakovui pagrindą nutraukti Sutartį. Apie Sutarties nutraukimą atsakovas pranešė ieškovui per Sutartyje numatytą terminą. Nagrinėjamam šalių ginčui dėl Sutarties nutraukimo neturi jokios reikšmės ieškovo nurodyta aplinkybė, jog buvo inicijuotas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio sumažinimo. Valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, jo dydis priklauso nuo nuomojamos valstybinės žemės vertės, o ne nuo žemės nuomininko valios. Be to, byloje nepaneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pagal Marijampolės savivaldybės tarybos teisės aktus atsakovui dėl jo turtinės ir finansinės padėties nepriklauso valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata. Ieškovas laisva valia Sutartimi įsipareigojo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, niekada neatsisakė Sutarties dėl Sutartimi nustatytų galimai ieškovui per didelių mokesčių. Be to, svarbu ir tai, kad ieškovas nuo 2013 m. lapkričio mėnesio nustojo mokėti ne tik valstybinės žemės nuomos mokestį, bet ir nuomos mokestį už išsinuomotą turtą, taip pat kitus mokesčius, numatytus Sutartimi. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, kad jis yra sumokėjęs atsakovui visą nuomos mokestį, kad ieškovo skola atsakovui susidarė dėl atsakovo neveikimo sprendžiant valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo klausimą. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovas pažeidė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarties vykdymo principus. Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis su nuomininku, kad nesiekė Sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu ieškovui būdu. Priešingai ieškovas iš esmės pažeidė Sutartį ir įstatyme įtvirtintus sutarties vykdymo principus.

              Ieškinį pripažinti Sutarties nutraukimą atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 2014 m. liepos 2 d. pranešimu Nr. SL-SR/14-2404 neteisėtu ir negaliojančiu, pareikštą CK 1.138 str., 6.200 str., 6.217 str. pagrindais, atmetė kaip nepagrįstą.

              Sutartį nutraukus, ieškovas, remiantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.3 punktu, turėjo pareigą grąžinti atsakovui turtą, esantį Gamyklų g. 9, Marijampolėje, per 15 kalendorinių dienų nuo Sutarties nutraukimo. Sutartis nutraukta 2014 m. liepos 14 d., tačiau ieškovas iki šiol negrąžino patalpų savininkui ir atsisako iš patalpų išsikelti. Nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nutraukia ir subnuomos sutartį. Be to, atsižvelgtina, kad su UAB „Mens mentis“ sudaryta 2011 m. balandžio 5 d. subnuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 3 metų nuomos laikotarpiui. Laikytina, kad Nekilnojamojo turto registre šiuo metu neįregistruota ieškovo ir UAB „Mens mentis“ subnuomos sutartis negali būti naudojama prieš atsakovą. Atsakovo pažeistoji teisė turi būti ginama teismo. Priešieškinio reikalavimo dėl ieškovo ir UAB „Mens mentis“ iškeldinimo   tenkinimui visiškai netrukdo tai, kad tarp bendrosios dalinės nuosavybės Gamyklų g. 9, Marijampolėje, dalyvių niekada nebuvo sudarytos ir nėra sudarytos naudojimosi bendru turtu sutartys, atsižvelgiant, kad bendras turtas (patalpos) naudojamos pagal nuo seno nusistovėjusią tvarką ir dėl to tarp patalpų savininkų ir naudotojų niekada nekilo ginčo. Atsakovo reikalavimą iškeldinti ieškovą UAB „Turto rizikos sprendimai“ ir trečiąjį asmenį pagal ieškinį bei atsakovą pagal priešieškinį UAB „Mens mentis“ iš patalpų tenkino.

              Taip pat tenkino atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovo 57.651,99 Eur (199.060.78 Lt) skolos. Atsakovo skolos faktą ir dydį įrodo atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, PVM sąskaitos - faktūros, banko sąskaitų išrašai, PVM sąskaitų - faktūrų ir mokėjimų suvestinės. Atsakovui iš ieškovo priteisė 57.651,99 Eur skolos bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteisiamą sumą nuo 2014 m. rugsėjo 19 d., t. y. nuo priešieškinio priėmimo dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.     

                                      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Turto rizikos sprendimai“ prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį dalyje dėl atsakovo vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ir priteisti iš ieškovo atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 49 846,50 Eur, likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1)  Civilinėje byloje teismas sprendė ieškovo ir atsakovo ginčą dėl 2011 m. balandžio 4 d. pasirašytos patalpų nuomos sutarties (toliau - Sutartis), kuria ieškovui buvo išnuomotas nekilnojamasis turtas, esantis Gamyklų g. 9, Vasaros g. 4, Vasaros g. 6, Marijampolėje, kur yra įsikūręs Marijampolės automobilių turgus, vykdymo, kompensacijos priteisimo ir vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškinyje ir atsiliepime į atsakovo priešieškinį ieškovas nurodė aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovas 2014 m. liepos 7 d., kai buvo įteiktas pranešimas apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, neturėjo nuomos mokesčio įsiskolinimo ir įsiskolinimo už komunalines paslaugas. Atsakovas prie priešieškinio pridėjo dvi pažymas, patvirtinančias, kad ieškovas kiekvieną mėnesį mokėjo šalių sutartą patalpų nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas. Mokėjimus už 2014 m. liepos mėnesį ieškovas atliko 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Todėl teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas 2013 m. gruodžio mėnesį nustojo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas, kas turėjo įtakos ieškovo ieškinio atmetimui ir priešieškinio tenkinimui.

2) Dėl 2011 m. balandžio 4 d. pasirašytos tarp ieškovo ir atsakovo patalpų nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pagrindo.

Patalpų nuomos sutarties 2 punkte šalys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio, kurį ieškovas pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 ir 5.2 punktus turėjo sumokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punkte šalys susitarė, kad ieškovas apmoka visas patalpų eksploatacijos ir komunalinių patarnavimų kaštus pagal valstybės, savivaldybės institucijų ar tokių paslaugų tiekėjų nustatytus tarifus, o taip pat padengia Nuomotojo sumokėtų su patalpomis bei Teritorija susijusių mokesčių (žemės mokesčio, žemės nuomos mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, Patalpų draudimo ir pan.) išlaidas. Sutartyje ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas moka atsakovui patalpų nuomos mokestį ir padengia išlaidas, susijusias su Patalpų ir teritorijos išlaikymu. Atsakovas prie priešieškinio pridėjo dvi pažymas, iš kurių matosi, kad atsakovas, išrašydamas sąskaitas, veikė kaip paslaugų tiekėjas ir valstybinės žemės sklypo subnuomotojas. Atsakovas, gavęs sąskaitas ir savivaldybės administracijos už valstybinės žemės sklypo nuomą bei sąskaitas iš elektros energijos, vandens tiekimą ir kitas komunalines paslaugas, faktiškai reikalavo ne kompensuoti patirtas išlaidas, o jas perparduodavo, nors atsakovas negali subnuomoti valstybinės žemės ir nėra energetinių išteklių bei komunalinių paslaugų tiekėjas. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytos valstybinės žemės subnuomos sutartis ir energetinių išteklių bei komunalinių paslaugų tiekimo sutartys. Atsakovas išrašydamas sąskaitas nepagrįstai papildomai priskaičiavo 7805,48 Eur pridėtinės vertės mokesčio, kas prieštarauja sutarties sąlygoms.

Patalpų nuomos sutarties vykdymo metu tarp ieškovo ir atsakovo vyko derybos dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo, nes Marijampolės savivaldybės meras 2013 m. kovo 7 d. rašte, atsakydamas į patalpų subnuomininko UAB „Mens mentis“ prašymą sumažinti žemės nuomos mokestį, nurodė, kad dėl žemės nuomos mokesčio į savivaldybę turi kreiptis valstybinės žemės nuomininkas UAB „Swedbank lizingas“. Ieškovas 2013 m. vasario 13 d. raštu prašė atsakovą kreiptis į Marijampolės savivaldybę, tačiau iki sutarties nutraukimo dienos jokio atsakymo negavo. Atsakovas vengdamas bendradarbiauti ir elgtis taip, kad sutartis būtų vykdomą kuo ekonomiškiau, negali kaltinti vien ieškovą dėl įsiskolinimo už žemės sklypo nuomą. Todėl atsakovas negalėjo dėl nurodytos aplinkybės vienašališkai nutraukti sutartį.

3) Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 7 straipsnio 7.19 punktas nustatė, kad nuomininkui pavedama, o nuomininkas įsipareigoja neatlygintinai (savo lėšomis ir rizika) ne vėliau nei per 1 (vienerius) metus nuo Sutarties sudarymo dienos nuomotojo vardu: (i) sudaryti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1654-9774, Vasaros g. 4, Marijampolėje, nuomos sutartį ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre; (ii) parengti visų nuomininkui išnuomotų patalpų kadastrinių matavimų bylas; (iii) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 64/100 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. 4400-1452-1192, rekonstrukcijos darbus, kurių metu buvo rekonstruota ir padidinta nuomotojui priklausanti minėtos aikštelės dalis, taip pat nustatyti šių statinių bendro naudojimosi tvarką bei įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre. Sutarties pasirašymo metu nebuvo jokių aplinkybių trukdančių ieškovui įvykdyti 7 straipsnio 7.19 punkto įsipareigojimus. Jau po Sutarties pasirašymo, Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždėjo areštą atsakovo turtui - 64/100 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. 4400-1452-1192. Teismui areštavus atsakovo turtą, ieškovas negalėjo parengti patalpų kadastrines bylas ir atlikti turto įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Sutarties Bendrųjų sąlygų 7 straipsnio 7.19 punktas i papunktyje nustatytas įsipareigojimas - nuomotojo vardu sudaryti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1654-9774, Vasaros g. 4, Marijampolėje, nuomos sutartį ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre, įvykdytas 2011 m. rugsėjo 15 d., o nekilnojamojo turto registre žemės sklypo nuomos sutartis įregistruota 2011 m. rugsėjo 26 d.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neturėjo teisės nutraukti nuomos sutartį vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 7 straipsnio 7.19 punktu ir 9.2 punktu.

4) Kadangi atsakovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti patalpų nuomos sutartį, tai negali būti tenkinamas priešieškinio reikalavimas dėl ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Mens mentis“ iškeldinimo iš nuomojamų patalpų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1) Ieškovas nesutinka tik su dalies sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Ieškovas prašo teismo priimti naują sprendimą, kuriuo jo ieškinys būtų patenkintas iš dalies: vienašalis nuomos sutarties nutraukimas būtų pripažintas negaliojančiu; ieškovo naudai priteisti 49 846,50 Eur skolos; likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinys turėtų būti atmestas. Apeliacinio skundo suma yra 7.805,48 Eur.

2) Ieškovas pripažindamas pakankamai didelio įsiskolinimo pagal nuomos sutarti buvimą, ieškovas apeliaciniame skunde tuo pačiu teigia, jog nėra skolingas. Kitaip tariant, ieškovo dėstomi teiginiai yra akivaizdžiai nelogiški ir prieštaraujantys vieni kitiems. Pavyzdžiui, apeliaciniame skunde teigiama, jog „<...> ieškinyje ir atsiliepime į atsakovo priešieškinį ieškovas nurodė aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovas 2014-07-07 dienai, kai buvo įteiktas pranešimas apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, neturėjo nuomos mokesčio įsiskolinimo ir įsiskolinimo už komunalines paslaugas“. Tačiau Skundžiamame sprendime nurodyta 49.846,50 Eur skola, su kuria ieškovas sutinka, būtent ir atsirado iki vienašalio nuomos sutarties nutraukimo dėl to, kad ieškovas netinkamai vykdė savo finansinius įsipareigojimus pagal nuomos sutarti.

3) Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog nuo nuomos sutarties sudarymo iki šios sutarties nutraukimo ieškovas privalėjo sumokėti atsakovui 899.052,62 Lt įmokų, o sumokėjo tik 699.991,85 Lt, todėl priešieškiniu reikalaujamas priteisti (199.060,77 Lt) 57.651,99 Eur skolos dydis pagrįstas. Ieškovas pripažino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl skolos dydžio (kiek įmokų turėjo būti sumokėta, kiek jų faktiškai buvo sumokėta).

4) Ieškovo pripažįstama skola atsirado prieš vienašalį nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovas tuo pačiu teigia, jog pagrindo vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nebuvo, nes jis nėra skolingas. Vien šis ieškovo pozicijos nenuoseklumas ir nelogiškumas aiškiai parodo, jog ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir buvo pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Ieškovas turi tikslą kiek įmanomai ilgiau neatlygintinai verslo tikslais naudotis atsakovui priklausančiu turtu, todėl apeliacine tvarka apskundė teisėtą ir pagristą pirmosios instancijos teismo sprendimą vien tik tam, kad užvilkinti šio sprendimo įsiteisėjimą ir atidėti priverstinius ieškovo iškeldinimo veiksmus.

5) Faktą, jog ieškovas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir įvairiausiais būdais siekia vilkinti bylos nagrinėjimą parodo ir jo elgesys pirmosios instancijos teisme. Iš pradžių ieškovo interesus byloje atstovavo advokatas Viačeslav Beperšč bei jo padėjėjas Mindaugas Strimaitis. 2015 m. sausio 26 d. turėjęs vykti teismo posėdis buvo atidėtas, nes prieš šį posėdį ieškovas pranešė, jog nutraukia atstovavimo sutartį su Viačeslav Beperšč, todėl prašė skirti laiko susirasti naujam atstovui. 2015 m. vasario 24 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog atstovavimo sutartį su Viačeslav Beperšč nutraukė tik ieškovas, o šioje byloje taip pat dalyvaujanti UAB „Mens mentis“, kuri yra vienintelis ieškovo akcininkas, atstovavimo sutarties su Viačeslav Beperšč nenutraukė ir bylą vedė per šį atstovą. Akivaizdu, jog dviem susijusioms bendrovėms, byloje turinčioms tą patį interesą, nėra jokio ekonominio ir logiškai paaiškinamo pagrindo turėti du skirtingus atstovus byloje. Manytina, jog ieškovas atstovavimo sutartį su Viačeslav Beperšč nutraukė vien tik tam, kad turėtų pagrindą prašyti atidėti bylos nagrinėjimą. Nuomonę, jog manipuliuodami su skirtingais atstovais sudarytomis atstovavimo sutartimis, ieškovas bei vienintelis jo akcininkas UAB „Mens mentis“ siekė vilkinti šios bylos nagrinėjimą sustiprina faktas, jog apeliacinį skundą ieškovo vardu pateikė tas pats Viačeslav Beperšč, su kuriuo 2015 m. gruodžio 22 d. ieškovas sudarė naują atstovavimo sutartį. Tai rodo, jog nėra jokio logiško paaiškinimo kodėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nusprendė pasirinkti kitą atstovą byloje.

5) Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovo įsiskolinimo dydį. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog nuo nuomos sutarties sudarymo iki šios sutarties nutraukimo ieškovas privalėjo sumokėti atsakovui 899.052,62 Lt įmokų. Teismui buvo pateiktos ne tik atsakovo parengtos pažymos, bet ir atsakovo pagal nuomos sutartį ieškovui išrašytos sąskaitos.  Ieškovas niekuomet neginčijo atsakovo išrašomose sąskaitose nurodytų duomenų ir sumų teisingumo, niekuomet nereiškė pretenzijų dėl to, kad pateiktose sąskaitose mokėtinos sumos nurodytos netinkamai. Ieškovas sutiko ir pripažino savo prievolę mokėti būtent tiek įmokų, kiek buvo nurodoma pateikiamose sąskaitose.

6) Ieškovas nesutinka su skolos dalimi, kurią sudaro priskaičiuotas mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (7.805,48 Eur), tačiau šį mokestį atsakovas priskaičiavo vykdydamas teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 2 punktu prie prašomos kompensuoti žemės nuomos mokesčio sumos buvo pridėtas įstatyme nustatyto dydžio pridėtinės vertės mokestis, nes atsakovas veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas, todėl „perparduodamoms“ paslaugoms privalėjo išraišti PVM sąskaitą faktūrą su pridėtinės vertės mokesčiu. Ieškovas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, todėl ieškovas sumokėtą pridėtinės vertės mokestį galėtų įtraukti į atskaitą ir susigrąžinti iš valstybės. Taigi apmokėdamas atsakovo išrašytą sąskaitą, ieškovas kompensuotų tik atsakovo faktiškai patirtas išlaidas. Vadinasi, pridėtinės vertės mokestis ieškovui buvo priskaičiuotas ne atsakovo pageidavimu, o dėl to, kad tokia pareiga atsakovui numatė teisės aktų reikalavimai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų UAB „Marijampolės automobilių turgus“ ir UAB „Mens mentis“ su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį patenkinti.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:

1) Nurodė, kad ieškovas neturėjo įsiskolinimo atsakovui 2014 m. liepos 7 d., kai buvo įteiktas atsakovo pranešimas apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą.

2) Atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti prieš terminą nuomos sutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Turto rizikos sprendimai“ skundžia pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas apelianto ieškininis reikalavimas dėl vienašališko nuomos sutarties pripažinimo neteisėtu ir ginčijama priešieškinio reikalavimo dalis, priteista skolos dalis, 7805,48 Eur PVM mokesčio suma.

Dėl sutarties vienašališko nutraukimo ir PVM mokesčio skolos priteisimo

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą rašytinio proceso tvarka pripažįsta, kad apeliantas iš esmės apeliaciniame skunde atkartoja aplinkybes, kurios buvo išnagrinėtos ir teisingai įvertintos, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

Kaip matyti iš Liteko duomenų, Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4261-614/2015 ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovo UAB „Mens mentis“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Turto rizikos sprendimai“, pripažinti UAB „Turto rizikos sprendimai“ su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ pasirašytos patalpų nuomos sutarties SL-S-10 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)  vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, o pripažinus teisėtu - priteisti iš UAB „Swedbank lizingas“ 180.000,00 Lt kompensaciją, atmetė, t. y. iš esmės yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo šių patalpų subnuomininkas reiškė iš esmės tapatų ieškinio reikalavimą, kaip ir ieškovas UAB „Turto rizikos sprendimai“ nagrinėjamoje byloje, bei prašė pripažinti vienašališką nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu tapačiomis faktinėmis aplinkybėms. Taigi, įsiteisėjus sprendimui kitoje civilinėje byloje, yra išnagrinėtos, įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu tapačios faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas (nuomininkas) grindė ir tapatų reikalavimą šioje byloje.

Nors nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta prieš terminą, tačiau, kad nutraukimas būtų teisėtas, turi būti laikomasi procedūrinių reikalavimų, t.y. apie nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui, pagal šalių sudarytą nuomos sutarti per vieną mėnesį iki nuomos sutarties nutraukimo (CK 6.496 str. 3 d.), o nuomos sutarties nutraukimas turi atitikti įstatyme numatytus bei sutartyje šalių sutartus jos nutraukimo pagrindus.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatyta, kad 2014 m. liepos 2 d. pranešimu Nr. SL-SRl14-2404 nuomotojas informavo nuomininką, kad Nuomos sutarties 7.19 punktu nuomininkui buvo pavesta ir nuomininkas įsipareigojo neatlygintinai (savo lėšomis ir rizika) ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Nuomos sutarties sudarymo, t.y. ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 4 d., Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 64/100 kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. 4400-1542-1192, rekonstrukcijos darbus, kurių metu buvo rekonstruota ir padidinta nuomotojui priklausanti minėtos aikštelės dalis, taip pat nustatyti šių statinių bendro naudojimo tvarką bei įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre. Nuomos sutarties 5.1 p., 5.2 p. ir 5.3 p. nuomininkas įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 30 (trisdešimtos) einamojo mėnesio dienos sumokėti nuomos mokestį bei kompensuoti (padengti) nuomotojo sumokėtų su išnuomotu turtu susijusių mokesčių (žemės mokesčio, žemės nuomos mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio ir pan.). UAB „Turto rizikos sprendimai“ neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų Nuomos sutarties 7.19 punkte, todėl UAB „Swedbank lizingas“, vadovaudamasis Nuomos sutarties 9.2 p. įgijo teisę nutraukti Nuomos sutartį, informuojant nuomininką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, neatsižvelgiant į tai, dėl kokių priežasčių nuomininkas neįvykdė Nuomos sutarties 7.19 punkte nurodytų įsipareigojimų.

Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad UAB „Turto rizikos sprendimai“ nemokėjo nuomos mokesčio ir nekompensavo UAB „Swedbank lizingas“ sumokėtų su išnuomotu turtu susijusių mokesčių (žemės mokesčio, žemės nuomos mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio ir pan.) ir taip iš esmės pažeidė Nuomos sutartį (5.1 p., 5.2 p.). Ieškovas iš esmės neginčijo atsakovo nurodytos skolos dydžio (apeliaciniame skunde nesutinka su PVM dalimi). Kaip teisingai nurodė atsakovas, valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis yra perskaičiuojamas kasmet ir priklauso nuo nuomojamos žemės vertės ir ši aplinkybė abiems šalims kaip verslininkams, turi būti žinoma. Byloje pateikti Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimai dėl 2011 - 2014 metų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų (b. l. 110-117, t. 3). Žemės nuomos mokesčio lengvatų teikimo tvarką reglamentuoja Marijampolės savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 1-598 sprendimas „Dėl Marijampolės savivaldybės nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius administravimo tvarkos naujos redakcijos patvirtinimo“ (2008 m. rugsėjo 29 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1- 500 red.), kurio 23 p. numatyta, jog juridiniai asmenys Mokesčių lengvatų svarstymo komisijai turi pateikti šiuos dokumentus: užpildytą prašymo formą; valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo deklaracijos kopiją; einamojo pusmečio balansą; praėjusių metų balansą; pelno, nuostolio ataskaitą; pažymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie įsiskolinimą biudžetui. Nuomos mokesčio lengvata yra suteikiama tik pateikus dokumentus, įrodančius sunkią asmens finansinę padėtį. Valstybinės žemės nuomininkas UAB „Swedbank lizingas“ (b. l. 104-109, t. 3) teisingai nurodė, kad jo finansinė padėtis yra gera ir jis objektyviai neturi galimybės prašyti ar tikėtis nuomos mokesčio lengvatos.

Visiškai pagrįstai pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepažeidė kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos.

UAB „Swedbank lizingas“ pateikė Pažymą apie mokėjimus ir jų užskaitas Nr. LSR/14-3092, kuri patvirtina, kad ieškovas nėra apmokėjęs sąskaitų, kurių mokėjimo terminas suėjęs 2013 m. lapkričio 30 d. (nesumokėjęs viso priklausančio mokėti nuomos mokesčio, nėra kompensavęs turėtų išlaidų mokant nekilnojamojo turto bei žemės mokesčius, už turtui suteiktus komunalinius mokesčius), skolos suma sutarties nutraukimo dieną sudarė 178.155,72 Lt. Pagal Nuomos sutarties 5.1 p., 5.2 p. ir 5.3 p. nuomininkas įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 30 einamojo mėnesio dienos sumokėti nuomos mokestį bei kompensuoti (padengti) nuomotojo sumokėtų su išnuomotu turtu susijusių mokesčių (žemės mokesčio, žemės nuomos mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio ir pan.). Nuomos sutarties 9.3 punktas nurodo, kad viso ar dalies nuomos mokesčio bei bet kokių kitų mokesčių, mokėtinų pagal Nuomos sutartį, nesumokėjimas ilgiau kaip 30 dienų yra esminis Nuomos sutarties pažeidimas, sutiekiantis atsakovui teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, teisingai pirmos instancijos teismas sprendė, kad vadovaudamasis Nuomos sutarties 9.3 punktu, atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį (CK 6.217 str. 5 d.).

Atmestini apelianto nurodomi argumentai, kad ieškovas ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, o dėl nekilnojamam turtui įregistruotų areštų, negalėjo tinkamai įvykdyti sutarties 7.19 punkte numatytų įsipareigojimų. Nuomos sutarties 7.19 punktu nuomininkui buvo pavesta ir nuomininkas įsipareigojo neatlygintinai (savo lėšomis ir rizika) ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Nuomos sutarties sudarymo, ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 4 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 64/100 kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. 4400-1542-1192, rekonstrukcijos darbus, kurių metu buvo rekonstruota ir padidinta nuomotojui priklausanti minėtos aikštelės dalis, taip pat nustatyti šių statinių bendro naudojimo tvarką bei įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre. Nuomos sutartyje šalys buvo susitarusios, kad jei nuomininkas neįvykdo Sutarties 7.19 p. nustatytų ir veiksmų plane detalizuotų įsipareigojimų per vienerius metus nuo Nuomos sutarties sudarymo dienos, nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį apie tai raštu informuodamas nuomininką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, neatsižvelgiant į tai, dėl kokių aplinkybių nuomininkas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. CK 6.217 str. 5 d. įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas - sutartyje numatytais atvejais - nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu), siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu. Sutarties šalių laisvės principas nulėmė būtent tokį šalių susitarimą, sutarties sąlyga nebuvo ginčijama.

Kita vertus, pripažintina, kad atsakovas 2014 m. liepos 2 d. pranešime „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“ aiškiai nurodė priežastį, dėl kurios nuo 2014 m. liepos 14 d. nutraukė Sutartį, atsakovas Sutartį nutraukė dėl to, kad nuomininkas nemokėjo nuomos mokesčio ir kitų su išnuomotu turtu susijusių mokesčių, įsiskolino nuomotojui 178.155,72 Lt ir tuo iš esmės pažeidė Sutartį. Sutartimi nustatyta, kad esminis sutarties pažeidimas yra, kai nuomininkas nesumoka viso ar dalies nuomos mokesčio bei bet kokių kitų mokesčių, mokėtinų pagal Sutartį, ilgiau kaip 30 kalendorinių  dienų (Sutarties Bendrųjų sąlygų 9 straipsnio 9.3 punkto (a) papunktis).

Atmestinas ir apelianto argumentas dėl netinkamai priteisto skolos dydžio, t. y. 7805,48 Eur PVM mokesčio priteisimo. Atsakovas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, todėl jis teisėtai reikalavo priteisti ir PVM mokestį. Kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į skundą, apeliantas taip pat yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, todėl ieškovas sumokėtą pridėtinės vertės mokestį galėtų įtraukti į apskaitą ir susigrąžinti jį iš valstybės. Taigi apmokėdamas atsakovo išrašytą sąskaitą, kurioje be kitos skolos yra paskaičiuotas ir PVM mokestis, ieškovas kompensuoja tik atsakovo faktiškai patirtas išlaidas, tarp kurių PVM mokesčio sumokėjimo pareigą atsakovas  turi pagal teisės aktų reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir teisniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme,

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis bei prašė jam skirti įstatyme numatytą baudą.

LR CPK 95 str. apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 str. normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinio skundo pateikimas ar jo atstovo pasikeitimas procese įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galimas pažeistų teisių gynimo būdas bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nesąžiningas ir nepagrįstas šalies veiksmas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, kurį pirmos instancijos teismas atmetė, todėl ieškovas turėjo teisę šį sprendimą apskųsti. Vertinant išdėstytas aplinkybes dėl atstovo pasikeitimo byloje, sutiktina, kad toks ieškovo elgesys kelia kai kurias abejones, tačiau civilinio proceso kodeksas leidžia tiek keisti atstovą procese, tiek ir atidėti dėl šios priežasties vieną kartą teismo posėdį, todėl nėra pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (ieškovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Atsakovas ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Laima Gerasičkinienė

Asta Radzevičienė

Neringa Švedienė