Civilinė byla Nr. e2-271-881/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00248-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2; 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1112-613/2019 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BP Group Logistics“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,BP Group Logistics“ direktoriaus pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei ,,BP Group Logistics“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BP Group Logistics“. Nurodė, kad atsakovė nevykdo nustatytų privalomųjų mokėjimų, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. gegužės 8 d. sudarė 14 514,99 Eur. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 2 d. raštas Nr. (8.1) DV_S-8046 „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „BP Group Logistics“ bankroto bylos iškėlimo“ dėl 6 863,48 Eur įsiskolinimo buvo siųstas įmonės registracijos adresu (2019 m. kovo 8 d. įteiktas), siųstas kitu žinomu įmonės adresu (2019 m. kovo 1 d. įteiktas). UAB „BP Group Logistics“ pateikė raštus / prašymus dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Nustačius, kad atsakovės pateikti dokumentai neįrodo, jog UAB „BP Group Logistics“ būsima veikla pagerins įmonės finansinę būklę ir įmonė turės galimybę sumokėti įsiskolinimą dalimis bei mokėti einamąsias įmokas teisės aktais nustatytais terminais, priimtas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimas „Dėl UAB „BP Group Logistics“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo“. Atsakovė nepateikė dokumentų, įrodančių draudėjo per paskutinius 3 – 4 mėnesius faktiškai vykdomą veiklą. UAB „BP Group Logistics“ neįvykdė reikalavimo ir nesumokėjo skolos, todėl įmonė yra nemoki.
2. Ieškovas UAB „BP Group Logistics“ direktorius I. J. prašė iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad įmonė šiuo metu turi finansinių sunkumų, neturi galimybės iškart sumokėti pagal kreditorių reikalavimus. Be to, dėl didelių įsipareigojimų kreditoriams įmonė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, tai turi neigiamą įtaką ir veiklos rezultatams, įmonė patiria nuostolius. Įmonė vykdo einamąją veiklą ir gauna pajamas. Įmonė veda derybas su naujais užsakovais, artimiausiu metu bus sudaromos sutartys dėl darbų užsakymo, todėl įmonė gaus dideles pajamas, galės atsiskaityti su įmonės kreditoriais, įmonė galės sėkmingai ir pelningai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Atsakovė turi realią galimybę tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus iš vykdomos ūkinės-komercinės veiklos gaunamų pajamų, kadangi vykdomi užsakymai leis uždirbti apie 700 000 Eur pardavimo pajamų jau vien per pirmus restruktūrizavimo bylos metus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „BP Group Logistics“ bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad pagal 2019 m. spalio 31 d. balanso duomenis atsakovė turi trumpalaikio turto už 119 302 Eur, ilgalaikio turto neturi. Trumpalaikį turtą sudaro 115 836 Eur dydžio per vienerius metus gautina suma. Įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 171 641 Eur, iš jų 143 896 Eur per vienerius mokėtinos sumos, 27 745 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Iš 2019 m. gegužės 27 d. balanso matyti, jog įmonės turto vertė siekia 147 469 Eur, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 52 275,41 Eur.
5. Atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, kad ne visas 2019 m. gegužės 27 d. balanse nurodytas 147 469 Eur vertės turtas yra realus, o taip pat, kad visa 140 256 Eur debitorinių skolų suma yra pagrįsta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad faktiškai atsakovė yra nemoki, nes ji nevykdo įsipareigojimų kreditoriams (tame tarpe ir įmonės darbuotojams bei valstybės biudžetui), įsipareigojimai yra pradelsti ir viršija ne tik pusę įmonės realaus turto vertės, bet visą įmonės turto vertę, įmonė jau ne vienerius metus dirba nuostolingai, todėl jai keltina bankroto byla.
6. Teismas konstatavo, jog nepaisant to, jog į bylą pateikta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria taikos sutartimi patvirtinta M. A. 30 786,97 Eur skola atsakovei, tačiau byloje nėra duomenų, kad imtasi realių išieškojimo veiksmų.
7. Pasak teismo, į bendrovės turto masę nepagrįstai įtraukta ir 48 250,14 Eur dydžio skola UAB „Aukstata“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-367-357/2019 ieškovės UAB „BP Group Logistics“ ieškinį atsakovei UAB „Aukstata“ dėl 48 250,14 Eur skolos priteisimo atmetė. Ir nors šiuo metu sprendimas nėra įsiteisėjęs, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo minėtą skolą laikyti realiu atsakovės turtu.
8. Be to, teismas pažymėjo, kad kitos atsakovės nurodytos debitorių skolos yra ne Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų, todėl teismas faktiškai negali patikrinti šių skolų realumo ir išieškojimo galimybių. Sprendžiant klausimą dėl ne Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų skolų realumo, atsakovė turėjo pateikti teismui papildomus dokumentus, pavyzdžiui, skolų suderinimo aktus su didžiausiais debitoriais – Blitz Transporte GmbH ir TLS Thomas Muller, kurie vėluoja atsiskaityti daugiau nei 30 dienų ir kurių bendras įsiskolinimas yra 21 352,50 Eur. Pasak teismo, ši suma yra reikšminga, nustatant realią atsakovės turto masę, juolab kad TLS Thomas Muller 10 122 Eur skola yra fiksuojama jau 2018 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje, iš kurios matyti, kad skola 2018 m. gruodžio 31 d. buvo pradelsta jau daugiau nei 90 dienų. Skola nebuvo grąžinta ir iki 2019 m. gegužės 27 d., todėl teismas sprendė, kad ją išieškoti nėra realių galimybių.
9. Teismas konstatavo, jog atsakovė restruktūrizavimo metmenyse nurodė, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudaro 52 275,41 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, jog restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, jog įsipareigojimai kreditoriams A. G. dėl 4 853,27 Eur dydžio skolos ir Z. U. dėl 1 042 Eur dydžio skolos fiksuojami kaip nepradelsti, tačiau iš kitų byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis J. P. vykdo išieškojimą iš atsakovės A. G. naudai, o antstolė R. V. vykdo išieškojimą Z. U. naudai. Taigi minėti reikalavimai taip pat yra pradelsti.
10. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog trumpalaikį atsakovės turtą sudaro 115 836 Eur per vienerius metus gautinų sumų. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų, kad yra realios galimybės išsiieškoti įmonei debitorines skolas, teismas padarė išvadą, kad balanse nurodytas trumpalaikis turtas (115 836 Eur per vienerius metus gautinų sumų) nėra realus, todėl neturėtų būti įtraukiamas į bendrą atsakovės turto masę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „BP Group Logistics“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „BP Group Logistics“ restruktūrizavimo bylą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog skolos atsakovės naudai bus išieškotos.
11.2. Atsakovės sunki finansinė padėtis susiklostė išimtinai dėl netinkamo jos turimų piniginių srautų paskirstymo bei buvusios darbuotojos A. S. neteisėtų veiksmų, kuriais iš atsakovės buvo nuvilioti pelningiausi klientai. Atsakovė dėl padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kuriuo iš A. S., jos sutuoktinio ir UAB „Kega LT“ reikalauja priteisti 204 860,94 Eur dydžio žalą (civilinė byla Nr. e2-1478-460/2019). Minėtoje byloje ieškinio reikalavimo užtikrinimui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų turtui. Šioje byloje atsakovės naudai bus priteista 204 860,94 Eur suma, kuri yra 4 kartus didesnė negu atsakovės pradelsti įsipareigojimai. Be to, atsakovės turimas turtas bei debitorinių reikalavimų bendra suma kelis kartus viršija pradelstų įsipareigojimų sumą. Atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini ir juos galima pašalinti restruktūrizavimo pagalba.
11.3. Atsakovė vykdo aktyvią ūkinė-komercinę veiklą. Atsakovės skolos neauga, turto vertė, pelnas bei klientų ratas didėja. Įmonėje šiuo metu dirba ir pastovų darbo užmokestį gauna apie 40 darbuotojų, kurie, likvidavus įmonę, bus priversti ieškotis kito darbo.
11.4. Atsakovė, žinodama, kad turi ieškovui įsiskolinimą bei planuodama finansinius srautus, matydama, jog visos įsiskolinimo sumos iš karto ieškovui padengti negalės, inicijavo derybas dėl galimybės sumokėti skolą dalimis. Tačiau ieškovas atsisakė suteikti galimybę susidariusią skolą sumokėti dalimis. Nepaisant to, kad ieškovas matė, kad atsakovė aktyviai bando išspręsti susidariusią situaciją, ėmėsi kraštutinių priemonių ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, atsakovė jau yra apmokėjusi dalį skolos ieškovui (1 500 Eur).
12. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
12.1. Pagal atsakovės VĮ „Registrų centras“ pateiktas 2017 m., 2018 m. finansines ataskaitas ir į bylą pateiktą 2019 m. spalio 31 d. balansą, realus įmonės turtas nuolat mažėjo, o įsipareigojimai augo. Taip pat augo apeliantės įsiskolinimas VSDFV biudžetui: 2019 m. vasario 22 d. skola sudarė 6 863,48 Eur, o 2019 m. gruodžio 12 d. – 25 230,71 Eur. Nuo 2019 m. vasario 21 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Paskutinį kartą atsakovė 2019 m. birželio 11 d. VSDFV biudžetui sumokėjo 1 000 Eur.
12.2. Atsakovė deklaratyviai nurodo, kad aktyviai vykdo ūkinę – komercinę veiklą, nes turimos skolos tik didėja. Pagal gautus UAB „BP Group Logistics“ sąskaitų bankuose išrašus, įmonėje nevyksta jokio lėšų judėjimo.
12.3. VĮ „Registrų centras“ ir Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, Vidaus vandenų laivų registro bei Jūrų laivų registro 2019 m. gruodžio 12 d. duomenimis atsakovės vardu registruoto turto nėra. Atsakovės vardu yra registruota tik viena transporto priemonė, kuri, kaip nurodo pati atsakovė, yra parduota.
12.4. Atsakovė teikia neteisingus duomenis, kad įmonėje šiuo metu dirba ir pastovų darbo užmokestį gauna apie 40 darbuotojų. Remiantis VSDFV registro duomenimis, atsakovės įmonėje yra tik 2 apdraustieji asmenys.
12.5. Atsakovės finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio ir ilgalaikiai, vykdoma veikla yra nuostolinga, atsakovė nemoka privalomųjų mokesčių, pradelsti įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, restruktūrizavimo metmenys nėra realūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „PB Group Logistics“ iškėlė bankroto, o ne restruktūrizacijos bylą, kadangi tik ši priemonė leidžia geriausiai apsaugoti pačios bendrovės ir jos kreditorių interesus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu.
16. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014).
17. ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis).
18. ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nes nustatė, kad bendrovė yra nemoki. Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
20. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės nemokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal 2019 m. spalio 31 d. atsakovės balanso duomenis, įmonės turtas sudaro 119 302 Eur, iš kurio 115 836 Eur per vienerius metus gautinos sumos, ilgalaikio turto įmonė neturi, įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 171 641 Eur (143 896 Eur per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, o 27 745 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai).
22. Minėta, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelsti įsipareigojimai, t. y. tokie, kurių mokėjimo terminai yra suėję.
23. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės finansinius duomenis ir priėjo neteisingą išvadą, konstatuodamas atsakovės nemokumą. Pasak atsakovės, jos pradelsti įsipareigojimai tesudaro apie 50 000 Eur sumą, tuo tarpu debitoriniai reikalavimai – net 141 410,05 Eur sumą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis ir realią įmonės turtinę padėtį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog atsakovė yra nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai viršija įmonės realaus turto vertę, įmonė jau ne vienerius metus dirba nuostolingai, todėl nėra pagrindo įmonę restruktūrizuoti.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įmonės balanse realios finansinės padėties neatspindi, todėl nepagrįstai į įmonės turto masę įtrauktas M. A. debitorinis reikalavimas, kurį sudaro 30 786,97 Eur skola, 48 250,14 Eur dydžio UAB „Aukstata“ debitorinis reikalavimas, o taip pat Blitz Transporte GmbH ir TLS Thomas Muller (bendra skola – 21 352,50 Eur) debitoriniai reikalavimai.
26. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės debitorinių skolų, pažymi, jog teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1249-381/2017).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ėmėsi veiksmų išieškoti M. A., Blitz Transporte GmbH ir TLS Thomas Muller debitorines skolas ir, kad šių skolų išieškojimas yra realus.
28. Nors į bylą pateikta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartimi M. A. 30 786,97 Eur skola UAB „BP Group Logistics“, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad atsakovė ėmėsi realių šios skolos išieškojimo veiksmų. Su atskiruoju skundu apeliantė taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog išieškojimas iš M. A. yra realus, taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog minėta debitorinė skola neturėtų būti įtraukiama į atsakovės turto masę, vertinant turto ir įsipareigojimų santykį.
29. Iš atsakovės pateiktų skolų suderinimo aktų matyti, kad debitoriai Blitz Transporte GmbH ir TLS Thomas Muller vėluoja atsiskaityti su atsakove daugiau nei 30 dienų, bendras šių debitorių įsiskolinimas sudaro 21 352,50 Eur sumą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, TLS Thomas Muller 10 122 Eur skola yra užfiksuota dar 2018 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje. Minėta skola 2018 m. gruodžio 31 d. jau buvo pradelsta daugiau nei 90 dienų. Ši skola taip ir nebuvo grąžinta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją priskyrė debitoriniams reikalavimams, kurie kelia abejonių dėl jų išieškojimo realumo, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie įsiskolinimai negali būti įtraukiami į atsakovės turto masę, vertinant įmonės mokumą, nes atsakovė faktiškai šiomis lėšomis nedisponuoja. Kita vertus, Blitz Transporte GmbH ir TLS Thomas Muller yra užsienio juridiniai asmenys, jų įsiskolinimas atsakovei šiuo metu jau pradelstas daugiau kaip vienerius metus, todėl teismas faktiškai negali patikrinti šių skolų realumo ir išieškojimo galimybių.
30. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės mokumą, pagrįstai į atsakovės turto masę atsisakė įtraukti ir 48 250,14 Eur dydžio UAB „Aukstata“ debitorinį reikalavimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-367-357/2019 ieškovės UAB „BP Group Logistics“ ieškinį atsakovei UAB „Aukstata“ dėl 48 250,14 Eur skolos priteisimo atmetė. Ir nors šiuo metu sprendimas minėtoje byloje nėra įsiteisėjęs, ginčijama skola negali būti laikoma realiu atsakovės turtu, nes atsakovė šiomis lėšomis nedisponuoja. Juolab, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, išaiškinęs, jog ginčijami reikalavimai paprastai neįskaitomi į kreditorių ar debitorių finansinių įsipareigojimų bendrą sumą, vertinant įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-381/2016, 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018 ir kt.).
31. Analogišką išvadą, vadovaudamasis nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas daro ir dėl apeliantės argumento, jog ji kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl 204 860,94 Eur žalos atlyginimo iš A. S., jos sutuoktinio ir UAB „Kega LT“ (civilinė byla Nr. e2-598-460/2020). Minėta byla šiuo metu taip pat dar nėra išnagrinėta, o vien aplinkybė, jog šioje byloje teismas atsakovų atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, savaime nedaro ginčijamo reikalavimo realiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio atsakovės reikalavimo nelaikė realiu atsakovės turtu ir neįtraukė į bendrą turto masę, vertindamas įmonės mokumą.
32. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės mokumą, rėmėsi 2019 m. spalio 31 d. atsakovės balanso duomenimis, pagal kurį įmonės trumpalaikis turtas yra 119 302 Eur, o ilgalaikio turto įmonė neturi. Trumpalaikį atsakovės turtą sudaro 115 836 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų, kad yra realios galimybės išsiieškoti įmonei debitorines skolas, akivaizdu, jog atsakovės balanse nurodytas trumpalaikis turtas nėra realus, todėl taip pat neturėtų būti įtraukiamas į bendrą atsakovės turto masę. Atsakovė taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, jog atskirajame skunde minima 141 410,05 Eur debitorinių įsipareigojimų suma yra reali ar imtasi priemonių šias skolas išieškoti.
33. Atsakovė restruktūrizavimo metmenyse nurodė, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudaro 52 275,41 Eur. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, jog įsipareigojimai kreditoriams A. G. dėl 4 853,27 Eur dydžio skolos ir Z. U. dėl 1 042 Eur dydžio skolos nėra pradelsti, tačiau iš kitų byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis J. P. vykdo išieškojimą iš atsakovės A. G. naudai, o antstolė R. V. vykdo išieškojimą Z. U. naudai. Taigi minėti reikalavimai taip pat yra pradelsti, todėl pradelsti atsakovės įsipareigojimai iš viso sudaro 58 170,68 Eur sumą (52 275,41 Eur + 4 853,27 Eur + 1 042 Eur = 58 170,68 Eur).
34. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė akivaizdžiai yra nemoki, nes faktiškai jokio realaus turto neturi, o pradelsti įsipareigojimai yra 58 170,68 Eur, kas atitinka nemokios įmonės sampratą.
35. Įrodinėdama, jog egzistuoja visos prielaidos restruktūrizuoti įmonę, atsakovė tvirtina, jog vykdo aktyvią ūkinę-komercinę veiklą, jos įsiskolinimai nedidėja, turto vertė ir pelnas auga, klientų nuolat daugėja, įmonėje dirba apie 40 darbuotojų, tačiau priešingai nei teigia apeliantė, viešai prieinami ir byloje esantys duomenys rodo kitokią faktinę situaciją.
36. Remiantis viešai prieinamais VSDFV registro 2020 m. sausio 8 d. duomenimis, atsakovės įmonėje dirba tik 2 darbuotojai. 2019 metais įmonės darbuotojų skaičius nuolat mažėjo. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, 2019 m. vasario 22 d. atsakovės skola Fondo biudžetui sudarė 6 863,48 Eur, 2019 m. gruodžio 12 d. atsakovės skola buvo jau 25 230,71 Eur. Taigi atsakovės finansiniai įsipareigojimai nuolat auga. Be to, nuo 2019 m. vasario 21 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai taip pat nėra įvykdyti. Paskutinį kartą atsakovė Fondo biudžetui 2019 m. birželio 11 d. sumokėjo 1 000 Eur. Nuo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 10 d., iki 2019 m. gruodžio 12 d. bendrovė iš viso yra sumokėjusi 2 000 Eur, nepaisant to, skola per šį laikotarpį išaugo 10 715,72 Eur suma.
37. Nors į bylą atsakovė pateikė paslaugų užsakymo sutartis, tačiau byloje nėra duomenų, kad šios sutartys būtų galiojančios ar realiai vykdomos. Iš apeliantės banko sąskaitų, esančių AB „Šiaulių bankas“, AB „Citadele bankas“, AB „Swedbank“, išrašų matyti, jog sąskaitose nevyksta piniginių lėšų judėjimas. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės paneigia apeliantės argumentus dėl jos vykdomos veiklos masto, ir leidžia daryti išvadą, jog finansiniai sunkumai, su kuriais susidūrė atsakovė, nėra laikino pobūdžio, kas būtų pagrindas teismui svarstyti restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybes. Juolab kad nuo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantės finansinė būklė tik blogėjo, kas rodo, jog finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio.
38. Kadangi atskirasis skundas atmetamas, apeliantės (atsakovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė