Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-12-04][nuasmeninta nutartis byloje][1A-664-166-2017].docx
Bylos nr.: 1A-664-166/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Vagystė (BK 178 str.)
Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)

Pranešėjas Stasys Punys

 

Nuorašas

Pranešėjas Stasys Punys                Baudžiamoji byla Nr. 1A-664-166/2017

Teisėja Vita Lučkauskaitė                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00811-2017-3

                Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.   

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2017 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Brancevičienei,

gynėjui advokatui Algiui Kojalai,

nuteistajam V. P.,

vertėjai Boženai Seniut,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 nuosprendžio, kuriuo:

              V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir skirta V. P. laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

              Bausmės pradžia V. P. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017-08-29.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė:

 

I.              Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

 

1. V. P. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2016 metų gruodžio mėnesio 2 dieną apie 22.00 val., svetimo turto pagrobimo tikslu, automobiliu BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. Z., kurį vairavo D. S., kuriam nebuvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką, atvažiavo prie S. M. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur priėjęs prie sodybos teritorijoje stovinčio mobilaus namelio, visrakčiu atrakino namelio duris, pro jas įsibrovė į namų vidų ir per du kartus pagrobė televizorių „Samsung“ 500 Eur vertės, namų kino sistemą „Sony“ 150 Eur vertės, benzininį pjūklą „Hitachi“ 160 Eur vertės, kampinį šlifuoklį „Makita“ 80 Eur vertės, elektrinį pjūklą „Einchel“ 30 Eur vertės, elektros prailgintuvą 30 Eur vertės, ritę su laistymo sistemos žarna 40 Eur vertės, golfo lazdą 20 Eur vertės, laužtuvą 10 Eur vertės, kastuvą 20 Eur  vertės, 5 vnt. flakonų su silikonu „Sandal“ 30 Eur bendros vertės, 1 vnt. bituminę juostą 15 Eur vertės, 4 vnt. lipnios juostos 8 Eur bendros vertės, 1 vnt.  mašininio šampūno 2 Eur vertės, 2 vnt. buteliukų poliravimo skysčio 25 Eur bendros vertės, 10 vnt. kompaktinių diskų 5 Eur bendros vertės. Tokiu būdu pagrobė svetimą S. M. priklausantį turtą bendros 1125 Eur vertės. Tokiais savo veiksmais V. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

 

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo sušvelninti bausmę; taikyti BK 75 straipsnio nuostatas jo atžvilgiu. Apelianto manymu apylinkės teismas skyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę neįvertinęs visų aplinkybių, neatsižvelgė į socialinę šeimyninę padėtį, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei žalą. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad šių metų birželio 8 d. sudarė santuoką, todėl nori grįžti į šeimą. Nuteistasis nurodo, jog augina nepilnametį vaiką, iki suėmimo dirbo pagal individualios darbo pažymos sutartį, nori padėti savo motinai, kuri turi sveikatos problemų. Nuteistasis prašo įvertinti tai, kad padarytas nusikaltimas nėra sunkus, nukentėjusysis nepatyrė žalos, nėra pareikštas civilinis ieškinys, visi daiktai buvo grąžinti savininkui. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nuo pat tyrimo pradžios jis bendradarbiauja su pareigūnais, pilnai prisipažino ir padėjo tyrimui. Nuteistasis nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi bei tai, kad praeityje padarytus nusikaltimus pilnai atlikęs bausmes.

3. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

 

III.              Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

4. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde iš esmės neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, prašo skirti švelnesnę bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas jo atžvilgiu. Nors nuteistasis V. P. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas yra teisinga, adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo.

6. Pažymėtina, kad bendrieji bausmių skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

7. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

8. Šiuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to teismas atsižvelgė ir į tai, kad pagrobti daiktai buvo grąžinti savininkui, kas teismo nuomone lengvina apelianto teisinę padėtį. Skirdamas bausmę už V. P. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. P. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Taip pat teismas, paskirdamas bausmę, įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo V. P. asmenybę. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog V. P. anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, naują nusikaltimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui išėjus iš laisvės atėmimo vietos, kuomet atliko jam paskirtą bausmę, administracine tvarka nebaustas, nedirba. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti ir tai atskleidžia jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, jog V. P. skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas, kurio dydis atitinkamai nustatytinas teisingai. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, o skirti V. P. švelnesnę Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę nėra tikslinga ir nebūtų teisinga, ypač įvertinus tai, kad nuteistasis daro įvairaus pobūdžio ir pavojingumo teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi bei jos dydžiu, kas teisėjų kolegijos manymu bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi nors nuteistasis V. P. prašo sušvelninti bausmę, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Pažymėtina ir tai, jog teismas nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo. Tokios teismo išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir vertina teigiamai, jog apeliantas sudarė santuoką, augina nepilnametį vaiką, iki suėmimo dirbo pagal individualios darbo pažymos sutartį, nori padėti savo motinai, kuri turi sveikatos problemų, padėjo tyrimui, tačiau pažymima, kad tai nepakankamas pagrindas švelninti tinkamai individualizuotą bausmę.

9. Nuteistasis V. P. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį prašymą vertina kritiškai ir jis yra netenkintinas.

10. Vis tik svarstant taikymo LR BK 75 straipsnio instituto galimybes nuteistojo V. P. atžvilgiu negalima neatsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip jau buvo minėta, V. P. praeityje teistas, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, naują nusikaltimą padarė netrukus išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, turi neišnykusį teistumą. Taigi iš ankstesnių teistumų nuteistasis teigiamų išvadų nepadarė, kas rodo, jog jis nepateisina lūkesčių, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius BK 75 str. nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai nebus pasiekti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios neigiamos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Vis tik iš bylos duomenų, nuteistojo asmenybės matyti, kad kitokiais būdais nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

11. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė V. P. individualizuota tinkamai ir nėra per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r ė :

 

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas              (parašas)                                                                      Stasys Punys

 

Teisėjai (parašai)                                                                                                  Jurgita Kolyčienė

 

                                                                                                                              Ernestas Rimšelis

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Stasys Punys


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • 2K-603/2010
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BK 178 str. Vagystė
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • 2K-P-549/2007
  • BPK