Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-84-942/2016

                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00002-6016-7

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.11.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d.   

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Gintaro Godos ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. S. G. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimu pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį nubaustas 1302 Eur bauda su trijų metalinių kilpų konfiskavimu, 85 straipsnio 7 dalį 1158 Eur bauda, pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį, paskirta 1302 Eur bauda su trijų metalinių kilpų konfiskavimu už tai, kad 2015 m. gruodžio 29 d. iki 15 val., tiksliai nenustatytu laiku, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2, 58.5.10 punktus,  Švenčionių rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, pastatė tris metalines kilpas iš pinto metalinio  lyno stirnoms gaudyti ir viena jų sugavo numetusį ragus stirnos patiną, kurį N. P.,    gabeno su automobiliu „Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) kaimo prieigų iki S. G. gyvenamojo namo Švenčionių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kur abu išdorojo stirnos patiną ir dar nesustingusius  jo likučius (galvą, kailį, kojas ir vidurius) sudėjo į polietileninį maišą, kurį S. G. nunešė į už 200 metrų nuo jo namo esančią (duomenys neskelbtini) upės pakrantę ir išmetė ten augusiuose krūmuose.

2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi S. G. apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.

4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimą bei paskesnę  Vilniaus apygardos teismo 2016 gegužės 23 d. nutartį ir priimti naują nutarimą ar nutartį.

4.1. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė protokolo nagrinėjimo ribas ir nukrypo nuo vieningai formuojamos teismų praktikos, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, taip pasunkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, jo prieš tai neinformavus ir tinkamai neįspėjus, suvaržė įstatymo garantuojamą teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas. Be to, nutarimas paremtas prielaidomis ir abejonėmis, priimtas nesilaikant įrodymų vertinimo, jų pakankamumo bei patikimumo aspektais, t. y. padarius esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų nenustatė ir jų nepašalino, be to, visiškai neaptarė apeliacinio skundo argumentų ir į juos iš esmės neatsakė, tinkamai nemotyvavo, kodėl apeliacinio skundo argumentai atmetami, dėl to pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas nebuvo tinkamai patikrintas ir įvertintas tiek, kiek buvo reikalaujama apeliaciniame skunde.

2015 m. gruodžio 29 d. S. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, o pirmosios instancijos teismo nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 4 ir 7 dalis. ATPK 85 straipsnio 7 dalyje atsakomybė numatyta už medžiojimą, kai tai daro neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, taip pat už medžiojimą draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Kaip sankcija už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 579 iki 1739 Eur su teisės medžioti atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu. ATPK 85 straipsnio 4 dalyje atsakomybė numatyta už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais ar priemonėmis, kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, taip pat už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. Sankcija už šį pažeidimą numato baudą nuo 868 iki 1739 Eur su pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu. Kaip matyti, sankcija už pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, yra griežtesnė nei už pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, nes minimali bauda, numatyta ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, yra didesnė nei minimali bauda pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį. Taigi, priešingai nei nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo veiksmų kvalifikavimas teisme buvo pakeistas į sunkesnį.

ATPK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui, o 280 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, yra kitų esminių bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N3-444/2006). Tačiau pirmosios instancijos teismas jokių veiksmų nustatytiems administracinės bylos trūkumams pašalinti nesiėmė. ATPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Šiuo atveju teismas ne pakeitė nuorodą į straipsnį ar jo dalį, bet savo iniciatyva inkriminavo dar vieną naują straipsnio dalį, t. y. ATPK 85 straipsnio 4 dalį, nors dėl to administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas. Taigi pirmosios instancijos teismas peržengė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas ir tinkamai laiku iš anksto neįspėjęs ir neinformavęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, pasunkino jo padėtį išplėsdamas kaltinimo ribas.

Apeliacinės instancijos teismas lakoniškais motyvais formaliai pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog S. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 straipsnio 4 ir 7 dalyse. Tačiau šis teismas iš esmės neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, o būtent, kad įkalčių poėmis nebuvo įformintas protokolais; kad nors, pagal bylos duomenis, rasta stirna buvo ką tik išdarinėta ir pareigūnai atėjo pėdsakais, ant S. G. drabužių, rankų nerasta kraujo ar kailio pėdsakų, indų dorojamam žvėriui, peilio ar kito lupimo įrankio, kraujo klano kieme, automobilyje ar kilpų radimo vietoje, patvirtinančių stirnos dorojimo faktą; kad tarnybiniame pranešime Valstybės sienos apsaugos darbuotojai nurodė, jog vizualiai rasti pėdsakai panašūs į S. G. ir N. P. avimus batus, bet nenurodė, kokio dydžio batus avi traukiami atsakomybėn asmenys, kokio dydžio batų pėdsakai buvo palikti sniege ir kokie būtent požymiai leido juos identifikuoti, nebuvo atliktas lyginamasis paliktų pėdsakų bei avalynės ir automobilio padangų tyrimas, nors kaltinimas grindžiamas būtent paliktais avalynės ir automobilio padangų pėdsakais; kad konstatuota, jog rastos kilpos analogiškos kilpoms, rastoms S. G. namuose kratos metu, nors jos nebuvo apžiūrėtos, sulygintos, nėra nurodyta, iš kokios medžiagos jos pagamintos, ir nėra specialisto išvados; kad stirnos skerdiena nei sodyboje, nei nurodytame automobilyje nebuvo rasta; kad liudytojas S. M. teisme patvirtino, jog stirnino mėsos rasti nepavyko, o prielaidą, kad žvėris buvo išdorotas gyvenamajame name, padarė iš ant sniego rastų į kraują panašių dėmių, inkstų dubenyje prie įėjimo į namą, nors prie bylos pridėtose nuotraukose nematyti jokių į kraujo lašus panašių dėmių; taip pat, kad į įėjus į gyvenamąjį namą, jo viso nepavyko apžiūrėti, nes paaiškėjo, kad dalis namo priklauso kitam savininkui ir patekti į kitą namo dalį realiai nebuvo galimybės, nors ši aplinkybė rodo, kad S. G. taip pat negalėjo į minėtą namo dalį patekti, ir tai negali pasunkinti jo padėties ir perkelti jam nekaltumo įrodinėjimo naštos; kad versija, jog stirnos patinas galėjo būti išdorotas kito namo dalies savininko, pareigūnų nebuvo iškelta ir tirta, todėl išlieka nepaneigta. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti pareigūnų nurodytų aplinkybių teisėtumu ar pagrįstumu, juo labiau kad byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog jis jau buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje, numatytus ATPK 85 straipsnio 3 dalyje ir 87 straipsnio 2 dalyje, perkėlė įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, buvo šališkas ir pažeidė nekaltumo prezumpciją, nesilaikė ATPK nustatytų reikalavimų išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias su galimu administracinės teisės pažeidimo padarymu. Tai laikytina esminiais proceso teisės pažeidimais, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Marius Švaikauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. prašymo netenkinti.

5.1. Pareigūno manymu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, objektyviai įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino S. G. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 ir 7 dalyse, ir skyrė administracinę nuobaudą. Šis teismas nutartyje taip pat konstatavo, kad, administracinio teisės pažeidimo protokole esant aiškiai atskleistai pažeidimo esmei, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes, byloje esančių duomenų visumą, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio nuostatomis, galėjo pakeisti veikos kvalifikaciją ir pagrįstai S. G. veiką kvalifikavo pagal ATPK 85 straipsnio 4 ir 7 dalis. Pareigūnas pažymi, kad toks sprendimas atitinka ir teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo ir įvertino visus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su S. G.. Šis teismas nutartyje konstatavo, kad visi įrodymai įvertinti laikantis ATPK 257 straipsnio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, jos pakankamai argumentuotos. Pareigūnas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojų pareigūnų S. M., I. R., A. V. parodymais, nes jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai teismo posėdžio metu atitinka pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, byloje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Šioje byloje teismai priėmė teisingus ir teisėtus sprendimus, pagrįstus byloje surinktų įrodymų visuma. Akivaizdu, jog šiuo atveju valstybės įgaliotų institucijų atstovai – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir aplinkos apsaugos inspektorius ėmėsi visų įmanomų ir valstybės užtikrintų priemonių apsaugoti natūralios gamtinės aplinkos dalį – laukinę gyvūniją, kuri saugoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-62-690-09). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikėsi ATPK 257, 284 straipsnių nuostatų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. prašymas tenkintinas.

              Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo nagrinėjimo ribų

Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjas S. G. skundžia abiejų instancijų teismų sprendimus, nes jie, priimdami tiek nutarimą, tiek ir nutartį dėl jo pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ATPK 85 straipsnio 4 ir 7 dalis, peržengė administracinio teisės pažeidimo protokolo nagrinėjimo ribas bei pasunkino jo teisinę padėtį. Toks pareiškėjo prašymas yra pagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad S. G. 2015 m. gruodžio 29 d. iki 15 val., tiksliai nenustatytu laiku, Švenčionių rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, pastatė tris metalines kilpas iš pinto metalinio  lyno stirnoms gaudyti ir viena jų sugavo numetusį ragus stirnos patiną, kurį N. P. gabeno automobiliu „Renault“ ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) kaimo prieigų iki S. G. gyvenamojo namo Švenčionių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kur abu su N. P. išdorojo stirnos patiną ir dar nesustingusius jo likučius (galvą, kailį, kojas ir vidurius) sudėjo į polietileninį maišą, kurį S. G. nunešė į už 200 metrų nuo jo  gyvenamojo namo esančią (duomenys neskelbtini) upės pakrantę ir išmetė ten augusiuose krūmuose. Taip S. G. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2 (draudžiama doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną ) ir 58.5.10 (draudžiama statant kilpas gyvūnams gaudyti) punktus.

Štai tokios nustatytos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės užfiksuotos administracinio teisės pažeidimo protokole AM Nr. 104899 (b. l. 2). Administracinio teisės pažeidimo protokolą S. G. surašęs vyriausiasis valstybinis inspektorius S. M. protokole pažymėjo, jog tokiais savo veiksmais S. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 7 dalyje (medžiojimas draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse). 

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d., priimdamas nutarimą konstatavo, jog S. G. padaryta veika pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2 ir 58.5.10 punktus turi būti kvalifikuojama ne tik pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį (kaip užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole), bet ir pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį (kaip neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog S. G. padaryti veiksmai pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2. ir 58.5.10 punktus atitinka ne tik ATPK 85 straipsnio 7 dalį, bet ir to paties straipsnio 4 dalį, todėl jo padarytus veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 85 straipsnio 4 ir 7 dalis.

Be to, šis teismas pažymėjo, jog taikydamas S. G. ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas (Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą), perkvalifikuojant jo veiką iš ATPK 85 straipsnio 7 dalies į 85 straipsnio 4 ir 7 dalis, jo teisinės padėties nepablogino.

Nagrinėdamas S. G. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartyje pažymėjo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, papildydamas S. G. kaltinimą sunkesnę administracinę atsakomybę numatančio ATPK 85 straipsnio 4 dalimi, jo teisinės padėties nepablogino. Apygardos teismas vadovavosi ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą.

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Anot apygardos teismo, administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. G. administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti pakankamai aiškiai, protokolas surašytas be esminių trūkumų, tačiau buvo suklysta dėl padarytos veikos kvalifikacijos. Todėl, remiantis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis apygardos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas S. G. veiką tinkamai kvalifikavo pagal ATPK 85 straipsnio 4 ir 7 dalis.

Be to, apygardos teismas atkreipė dėmesį dar ir į tai, kad apylinkės teismas, paskirdamas S. G. nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, jo teisinės padėties nepablogino, nes jam paskirta nuobauda neviršija švelnesnę atsakomybę numatančio ATPK 85 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyto maksimumo.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

Sistemiškai aiškinant šią ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, galima teigti, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiama veikos kvalifikacija, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) pažeidimas; 6) pirmosios instancijos teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą.

Vadinasi, ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.

              Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ATPK 85 straipsnio 4 dalies nuostatos S. G. buvo taikomos už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą (b. l. 68). Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame S. G., lieka neaišku, ar jo padaryti veiksmai („išdorotos stirnos likučius, įdėję į polietileninį maišą, išmetė upės pakrantėje...“) atitinka ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą požymį – neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas, ar jo padaryti veiksmai („ant automobilio, kuriuo buvo vežama neteisėta sumedžiota stirna...“) atitinka ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą požymį – neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas, ar jo padaryti veiksmai atitinka abu šiuos požymius, įtvirtintus ATPK 85 straipsnio 4 dalyje. Juolab kad ATPK 85 straipsnio 4 dalis administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nenurodyta. Taigi, darytina išvada, jog Švenčionių rajono apylinkės teismas ne pakeitė nuorodą į straipsnį ar jo dalį, o savo iniciatyva inkriminavo dar vieną naują ATPK 85 straipsnio 4 dalį S. G. Taigi žemesnės instancijos teismai pasunkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir turėti galimybes pasirengti gynybai.

              Dėl kitų prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalyje nustatytas atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4, 6 punktais,

n u t a r i a :

              Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties dalis dėl S. G. pripažinimo padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, ir dėl ATPK 33 straipsnio 2 dalies taikymo.

              Palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties dalį dėl S. G. pripažinimo padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 7 dalyje ir jo nubaudimo 1158 Eur bauda su trijų metalinių kilpų konfiskavimu.

Teisėjai                                                                                                                Vytautas Piesliakas

                                                                                                                              Gintaras Goda

                                                                                                                              Aurelijus Gutauskas