Civilinė byla Nr. e2A-1152-259/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20345-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.4.2.9.1.;3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Linos Žemaitienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės pripažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 

1.       Ieškovė D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai pirmenybės teisę įsigyti Kauno miesto savivaldybei priklausantį vieno kambario 19,30 kv. m. su 35/100 dalimis bendro naudojimosi patalpų B-1, B-2, B-3, B-4, ir B-5, butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant Kauno miesto savivaldybę per teismo nustatytą terminą pateikti D. P. duomenis apie šio buto pardavimo kainą; priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte (pastogėje) yra įregistruoti du butai – 8-as ir 9-as. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 8 butas. Butą sudaro vienas kambarys su 35/100 dalimis kiekvienos iš penkių bendro naudojimo patalpų. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 9 butas. Butą sudaro du kambariai ir 21/100 dalis kiekvienos iš penkių bendro naudojimo patalpų. Ieškovė 2009 m. kreipėsi į atsakovę dėl 8-ojo buto išsipirkimo, vėliau – dėl privatizavimo, tačiau ieškovės prašymai buvo atmesti bei nurodyta, kad klausimų dėl privatizavimo (pardavimo) negali spręsti, kol nebus atliktas 44/100 dalių bendrojo naudojimo patalpų įregistravimas savivaldybės vardu. Ieškovė nurodo, kad 44/100 dalys patalpų bus įregistruotos jos vardu, nes jai dar 1989-06-06 Kauno m. Lenino rajono LDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 140 buvo leista pastogėje įsirengti du gyvenamuosius kambarius ir holą.

2.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė pirmenybės teise prašo jai parduoti daiktą, kuris nelaikytinas bendrąja nuosavybe. Kauno miesto savivaldybė yra atskiro turtinio vieneto savininkė ir yra laisva apsispręsti, kada parduoti jai priklausančias gyvenamąsias patalpas pagal teisės aktus. Kol kas turto pardavimo klausimas nebuvo svarstomas. Ieškovė ginčo patalpose yra atlikusi savavališkos statybos darbus. Kol atsakovė nėra priėmusi sprendimo parduoti butą, jokia pirmumo teisė jį pirkti negali būti pripažinta nei ieškovei, nei kam nors kitam. Be to, savivaldybės turtas parduodamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytą tvarką, t. y. viešo aukciono būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino D. P. pirmenybės teisę įsigyti Kauno miesto savivaldybei priklausantį vieno kambario 19,30 kv. m. su 35/100 dalimis bendro naudojimosi patalpų B-1, B-2, B-3, B-4, ir B-5, butą, esantį (duomenys neskelbtini); likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš Kauno miesto savivaldybės D. P. 638 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra bendrojo naudojimo patalpų B-1, B-2, B-3, B-4, B-5, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės, todėl pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškovei, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtei, šiuo specialiuoju įstatymu yra numatyta pirmenybės teisė įsigyti parduodamas patalpas, kadangi jos atitinka įstatyme nustatytą sąlygą – yra tik vienas kambarys su bendro naudojimo patalpomis, o ieškovė turi kitas patalpas šiame gyvenamajame name bei su ieškove yra ginčo bendrai naudojamų patalpų B-1, B-2, B-3, B-4, B-5 bendraturtė.

5.       Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ji yra ginčo buto savininkė, todėl ji turi teisę įvertinti, ar ginčo butas yra reikalingas jos funkcijoms įgyvendinti, ar tikslinga turtą parduoti. Tačiau, teismas nurodė, jog buto pardavimas gali būti vykdomas tik laikantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytos tvarkos bei vykdant CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis parduodama.

6.       Atsižvelgdamas į tai, bei atsakovei nesutinkant, kad ieškovė yra ginčo patalpų bendraturtė, kuriai taikytinos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, teismas sprendė, jog ieškovei pripažintina pirmenybės teisė įsigyti Kauno miesto savivaldybei priklausantį vieno kambario 19,30 kv. m. su 35/100 dalimis bendro naudojimosi patalpų B-1, B-2, B-3, B-4, ir B-5, butą, esantį (duomenys neskelbtini).

7.       Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei D. P. dėl pažeistų teisių gynimo, kurioje pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovę D. P. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti bendrojo naudojimo patalpas plane pažymėtas indeksais B-2/3,50 kv. m. ir B-5/17,11 kv. m., esančias (duomenys neskelbtini), į buvusią pradinę padėtį, t. y. atstatyti pertvarą tarp bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėta indeksu B-2/3,50 kv. m., ir patalpos, plane pažymėta indeksu 9-4/19,19 kv. m.; atstatyti pertvarą tarp bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėta indeksu B-5/17,11 kv. m., ir patalpos, plane pažymėta indeksu 9-6/16,15 kv. m., kartu įrengiant praėjimą iš bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėta indeksu B-5/17,11 kv. m., į patalpą, plane pažymėta indeksu 9-6/16,15 kv. m. Iki šiol ginčas tarp šalių dėl savavališkai atliktų statybos darbų nėra išspręstas. Būtent D. P. atlikti savavališki statybos darbai yra kliūtys, trukdančios atsakovei disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, o tuo pačiu ir spęsti klausimą dėl turto naudojimo savivaldybės funkcijoms vykdyti ar jo pardavimo.

8.       Teismas vertino, kad nesant priimto Kauno miesto savivaldybės sprendimo dėl ginčo buto pardavimo, kaip nereikalingo savivaldybėms funkcijoms vykdyti bei ieškovei nepašalinus kliūčių tokiam sprendimui priimti, nėra pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per teismo nustatytą terminą pateikti D. P. duomenis apie šio buto pardavimo kainą. Todėl pripažinęs ieškovės pirmenybės teisę įsigyti turtą, kurio pardavimas galimas tik viešo aukciono būdu, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pateikti duomenis apie šio buto pardavimo kainą negali būti patenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniame skunde atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti D. P. pirmumo teisę pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sumokėti ieškovei D. P. 638 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - PBĮIĮ) 24 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta tvarka gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys: kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendro naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams. Tačiau teismas konstatavo, kad ginčo objektas turėtų būti parduodamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - Disponavimo įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtiną bendrą taisyklę, kad valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas parduodamas šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo aukciono būdu. Apeliantė pažymi, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo būstas nėra pripažintas nereikalingu Kauno miesto savivaldybės funkcijoms atlikti. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų akivaizdu, jog teismas mano, kad bendraturčio pirmenybės teisė turi būti realizuojama leidžiant jam įsigyti savivaldybės nuosavybės teise parduodamo turto dalį po įvykusio viešo aukciono už viešame aukcione pasiūlytą didžiausią kainą, net nesivaržant aukcione ir nesiūlant savo kainos, tiesiog perimant sąžiningo viešo aukciono laimėtojo teises ir pareigas sudaryti pirkimo pardavimo sutartį. Toks teisės aktų aiškinimas prieštarautų ne tik Disponavimo įstatymo nustatytai sąlygai, jog parduodamo turto pirkimo pardavimo sutartys sudaromos su viešo aukciono laimėtoju, pasiūliusiu didžiausią kainą, bet ir pažeistų viešą aukcioną laimėjusio dalyvio teises ir teisėtus interesus bei turto parduodančio savininko teisę realizuoti turtą už didžiausią kainą. Negana to, toks materialinės teisės normų interpretavimas pažeistų CK 4.79 straipsnio nuostatą, jog bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, nes bendraturtis tokiu atveju įsigytų turtą ne tomis pačiomis, o geresnėmis sąlygomis už kitus pirkėjus.

9.2.                      Nors teismas sprendė, jog ginčo objektas turėtų būti išperkamas pagal Disponavimo įstatymą, tačiau ieškovė savo ieškinį grindė PBĮIĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punktu. PBĮIĮ prasme ieškovė ir atsakovė nėra vieno nekilnojamojo turto bendraturtės, o dalinasi tik bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis B-l, B-2, B-3, B-4, B-5. Kadangi Kauno miesto savivaldybei ir D. P. priklausantys turtiniai vienetai yra atskiri ir dalinasi tik penkiomis bendrojo naudojimo patalpomis, D. P. yra bendraturtė tik bendrojo naudojimo patalpų, bet ne bendro buto, todėl D. P. neatitinka PBĮIĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygos, dėl ko 8 butas jai negali būti parduodamas vadovaujantis PBĮIĮ nuostatomis. Sutinkamai su šia pozicija, ji negali būti laikoma viso 8-o buto bendraturte, kadangi kartu su Kauno miesto savivaldybe valdo tik 5 bendrojo naudojimo patalpas. Kitokia teismo motyvacija yra iš esmės nepagrįsta teisės aktais ir prieštarauja suformuotai teisminei praktikai. Apeliantė pažymi, kad savivaldybės nekilnojamojo turto dalies, valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teise pardavimo bei nuosavybės į jį perleidimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja specialusis įstatymas - Disponavimo įstatymas. Taigi, CK 4.79 straipsnis, numatantis bendraturčio pirmenybės teisę įsigyti kito bendraturčio parduodamą turto dalį, Disponavimo įstatymo nuostatų atžvilgiu taikytinas, bet tik subsidiariai.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, faktiškai neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo, pažeidė kooperacijos (bendradarbiavimo) principą (CPK 8 straipsnis), ir sudarė sąlygas kilti naujam ginčui, t. y. teismui nepasisakant, ar D. P. pirmumo teisė įsigyti ginčo butą turėtų būti realizuojama pagal PBĮIĮ (kuriuo rėmėsi ieškovė viso proceso metu) ar Disponavimo įstatymu, yra tikėtina, kad atsakovei priėmus sprendimą parduoti ginčo butą viešame aukcione, jis būtų skundžiamas teismui. Todėl ginčo išsprendimas pirmosios instancijos teismo pasirinktu būdu nėra nei racionalus, nei ekonomiškas ir tokiu būdu nėra pasiekiamas civilinio proceso tikslas - nėra atkuriama teisinė taika tarp šalių.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė D. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, prijungti prie bylos 2019 m. gegužės 2 d. išduotą buto (duomenys neskelbtini), registro išrašą bei gyvenamojo namo pastogės planą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.                      PBĮIĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punkte nuodyta, kad už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendro naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams. Taigi vadovaujantis šia teisės norma, sprendimu ieškovei D. P. ir buvo teismo pagrįstai pripažinta pirmenybės teisė įsigyti savivaldybei priklausantį 8-ąjį butą, kuris su ieškovei D. P. priklausančiu 9-uoju butu turi net 5-ias bendro naudojimo patalpas. Apie pirmenybės teisę įsigyti bendraturčiui butą, kuris nors ir yra įregistruotas atskiru unikaliu numeriu, bet turi bendrų patalpų su kito savininko butu, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008. 

10.2.                      Dėl savivaldybės turto pardavimo sąlygų ir ieškovės pirmenybės teisės įsigyti savivaldybei priklausančio 8-ojo buto patalpas, numato ir Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. T-421 patvirtintas Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašas, kurio 5 dalyje nurodyta, jog savivaldybei priklausantį butą gali įsigyti asmuo (asmenys), pageidaujantis įsigyti nuosavybėn patuštintą kambarį ar butą, kurį sudaro tik viena patalpa su bendrojo naudojimo patalpų dalimi (ir jo priklausinius), esantį iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name. Savivaldybei priklausantis 8-tas butas nenaudojamas daugiau nei 20 metų. Būtent tai ir atitinka ieškovės ieškinio reikalavimą, kurį tenkino teismas. Kaip matyti iš apeliantės argumentų dėl ieškovei priklausančios pirmenybės teisės įsigyti savivaldybei priklausantį butą, apeliantė iš esmės prieštarauja ir nesutinka nei su PBĮIĮ, nei su šio įstatymo pagrindu priimto Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2015 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. T- 421 5 dalimi, kurie privalomi atsakovei.

10.3.                      Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė 2019 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą apie buto (duomenys neskelbtini) ploto pasikeitimą, pastogės planą (b. l. 151, 152, 153). Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tarp šalių esantį ginčą, kuris sprendžiamas kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-7230-285/2018) ir kurios nagrinėjimas yra sustabdytas. Teismo argumentai sprendimo 23 punkte dėl savavališkai atliktų statybos darbų neatitinka esamos padėties. Patalpos, plane pažymėtos 9-3, 9-4, 9-5 ir 9-6 jau yra priskirtos prie ieškovei priklausančio 9 - ojo buto, kurio plotas dabar ne 35,41 kv. m, bet 107,46 kv. m. ir šis plotas, IĮ „Geobaitas“ atlikus 2018 m. birželio 4 d. kadastrinius matavimus, įregistruotas registro įmonėje nuo 2019 m. balandžio 10 d. Kadangi 9-ojo buto registro duomenys patikslinti, jokių savavališkų statybų nėra ir tai atlikta po teismo sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus. 

12.       Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl teisės įgyti savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą pirmenybės teise pripažinimo.  

13.       Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė D. P. yra dviejų kambarių 35,41 kv. m ploto buto su bendro naudojimo patalpomis B-1 (21/100 nuo 17,05 kv. m.), B-2 (21/100 nuo 3,50 kv. m.), B-3 (21/100 nuo 0,87 kv. m.), B-4 (21/100 nuo 0,62 kv. m.) ir B-5 (21/100 nuo 17,11 kv. m.) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (b. l. 13-15). Kauno miesto savivaldybei tame pačiame name priklauso vieno kambario, 19,30 kv. m ploto butas su bendro naudojimo patalpomis B-1 (35/100 nuo 17,05 kv. m.), B-2 (35/100 nuo 3,50 kv. m.), B-3 (35/100 nuo 0,87 kv. m.), B-4 (35/100 nuo 0,62 kv. m.), ir B-5 (21/100 nuo 17,11 kv. m.), su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra bendro naudojimo patalpų, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų indeksais B-1-B-5, esančių pastate (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Bendrasavininkėms priklausantis nekilnojamasis turtas neatidalintas, naudojimosi juo tvarka nenustatyta. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie bendrojo naudojimo patalpų B-1, B-2, B-3, B-4, B-5, esančių pastate (duomenys neskelbtini), 44/100 dalių teisinę priklausomybę (b. l. 18).

14.       Byloje nustatyta, kad ieškovė D. P. ne kartą nuo 2009 metų kreipėsi su prašymais į Kauno miesto savivaldybę, kad jai būtų leista nupirkti savivaldybei priklausantį 8-jį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (tame tarpe ir pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnį), kuris su ieškovei priklausančiu 9-ju butu turi bendro naudojimosi patalpas (b. l. 34). Į ieškovės prašymus Kauno miesto savivaldybė 2009 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 60-6-374, 2009 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 60-6-503, 2012 m. spalio 3 d. raštu Nr. 53-5-2565, 2012 m. spalio 11 d. raštu Nr. 66-6-477, 2014 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 53-5-1758, 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. 66-3-315, 2014 m. birželio 11 d. raštu Nr. (33.205)R-3680, 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 53-5-2490,  atsakė, jog ieškovei parduoti savivaldybei priklausantį turtą pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnį nėra teisinio pagrindo, be to šiuo metu savivaldybė nesprendžia turimų gyvenamųjų patalpų pardavimo klausimo, nes Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota dalis bendrojo naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini) (b. l. 19 – 26, 56 – 68).

15.       Ieškovė D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama teismo sprendimu pripažinti jai pirmenybės teisę įsigyti Kauno miesto savivaldybei priklausantį vieno kambario 19,30 kv. m. su 35/100 dalimis bendro naudojimosi patalpų B-1, B-2, B-3, B-4, ir B-5, butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant Kauno miesto savivaldybę per teismo nustatytą terminą pateikti D. P. duomenis apie šio buto pardavimo kainą (b. l. 1-6). Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino D. P. pirmenybės teisę įsigyti Kauno miesto savivaldybei priklausantį vieno kambario 19,30 kv. m. su 35/100 dalimis bendro naudojimosi patalpų B-1, B-2, B-3, B-4, ir B-5, butą, esantį (duomenys neskelbtini); likusią ieškinio dalį atmetė (b. l. 120-125). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė (b. l. 135-140), skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo būstas nėra pripažintas nereikalingu Kauno miesto savivaldybės funkcijoms atlikti, jis nėra parduodamas ar privatizuojamas, ieškovė ir atsakovė nėra vieno nekilnojamojo turto bendraturtės, o dalinasi tik bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis B-l, B-2, B-3, B-4, B-5, ieškovė nėra 8-o buto bendraturtė, todėl savivaldybės butas negali būti ieškovei parduotas pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas.

            Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos

16.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, atsiliepimas į apeliacinį skundą yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

            Dėl naujų įrodymų prijungimo

17.       Nustatyta, kad kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė 2019 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą apie jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini) ploto pasikeitimą, pastogės planą (b. l. 151, 152, 153). Prašo prijungti pateiktus rašytinius įrodymus, jais įrodinėja tą aplinkybę, kad po skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo priėmimo, patalpos, Nekilnojamojo turto registro plane pažymėtos 9-3, 9-4, 9-5 ir 9-6,  priskirtos prie ieškovei priklausančio 9 - ojo buto, kurio plotas dabar ne 35,41 kv. m, bet 107,46 kv. m ir šis plotas, IĮ „Geobaitas“ atlikus 2018 m. birželio 4 d. kadastrinius matavimus, įregistruotas registro įmonėje nuo 2019 m. balandžio 10 d. Kadangi 9-ojo buto registro duomenys patikslinti, jokių savavališkų statybų bute (duomenys neskelbtini) nėra. 

18.       Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama remiantis tik tais duomenimis, kuriuos turėjo, tyrė ir vertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė naujus papildomus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašą apie jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini) ploto pasikeitimą, pastogės planą (b. l. 151, 152, 153). Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateiktais įrodymais byloje, sprendžia, kad CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų pateikti naujus įrodymus nėra, šioje byloje nebuvo svarstoma ir sprendžiama dėl bute (duomenys neskelbtini) atsiradusių savavališkos statybos padarinių ir jų šalinimo būdų, bylos ieškinio dalykas nėra susijęs su ieškovės turimo buto ploto pasikeitimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu bylai išspręsti apeliacijos instancijos teisme pakanka byloje surinktos medžiagos, todėl atsisako priimti ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus papildomus rašytinius įrodymus (b. l. 151, 152, 153).

             Dėl ginčo esmės

19.       Byloje pareikšto ieškinio dalyką sudarė ieškovės reikalavimas teismo sprendimu pripažinti jai pirmenybės teisę įsigyti Kauno miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą – vieno kambario 19,30 kv. m. su 35/100 dalimis bendro naudojimosi patalpų B-1, B-2, B-3, B-4, ir B-5, butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant Kauno miesto savivaldybę per teismo nustatytą terminą pateikti D. P. duomenis apie šio buto pardavimo kainą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Kauno miesto Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto pardavimo atvejus, jų vertės ir kainos nustatymą, sandorių sudarymą, atsiskaitymo už parduotus būstus tvarką ir gautų lėšų panaudojimą reglamentuoja: Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (2014 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. XII-1215 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašas ir Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. T-421 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal pirmiau paminėtų teisės aktų nuostatas, ieškovė turėtų įstatymų ir poįstatyminio nustatytą galimybę kreiptis į savivaldybę dėl savivaldybei priklausančio buto (duomenys neskelbtini) (su dalimi bendro naudojimosi patalpų) įgijimo pagal: Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą (už rinkos kainą), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintą „Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos“ aprašo 21 straipsnį (viešo aukciono būdu),  Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. T-421 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktą, 9 punktą, jei Savivaldybė būtų priėmusi sprendimą, kad nekilnojamasis turtas nereikalingas Savivaldybės funkcijoms vykdyti ir parduodamas.

20.       Teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno miesto savivaldybė nustatyta tvarka sprendimų, kad nekilnojamasis turtas – vieno kambario butas (duomenys neskelbtini) (su 35/100 dalimis bendro naudojimosi patalpomis B-1, B-2, B-3, B-4, ir B-5) nereikalingas Savivaldybės funkcijoms vykdyti ir kad šis turtas yra parduodamas, nėra priėmusi. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie ieškovės pažeistų teisių gynimą ir būsimą ieškovės galimybę pirmumo teise įgyti Kauno miesto savivaldybei priklausantį butą (duomenys neskelbtini) (su 35/100 dalimis bendro naudojimosi patalpomis B-1, B-2, B-3, B-4, ir B-5), neatsižvelgė į tai, kad galiojančiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos parduodamų savivaldybei priklausančių butų bendrasavininkų pirmenybinės teisės įgyti turtą (CK 4.79 straipsnis, LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė turi įstatyminę galimybę pretenduoti pirmenybės teise įgyti savivaldybės parduodamą turtą. It tik tuo atveju, jei ši teisė įgijimo procese būtų pažeista, ieškovė galėtų kreiptis į teismą dėl pažeistų teisų gynimo (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnis, 42 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta D. P. pirmenybės teisė įsigyti Kauno miesto savivaldybei priklausantį vieno kambario 19,30 kv. m su 35/100 dalimis bendro naudojimosi patalpų B-1, B-2, B-3, B-4, ir B-5, butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinama, ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per teismo nustatytą terminą pateikti D. P. duomenis apie šio buto pardavimo kainą, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

               Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad tenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisė 638 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys byloje atmestas visiškai, panaikinama Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalis, kuria  ieškovei iš atsakovės priteista 638 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Priimtu sprendimu byloje ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, 326 straipsnio 2 dalis).  

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalis, kuriomis pripažinta D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirmenybės teisė įsigyti Kauno miesto savivaldybei priklausantį vieno kambario 19,30 kv. m. su 35/100 dalimis bendro naudojimosi patalpų B-1, B-2, B-3, B-4, ir B-5, butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteista iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 638 Eur (šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškovės D. P. reikalavimus: pripažinti pirmenybės teisę įsigyti Kauno miesto savivaldybei priklausantį vieno kambario 19,30 kv. m su 35/100 dalimis bendro naudojimosi patalpų B-1, B-2, B-3, B-4, ir B-5, butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės D. P. reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per teismo nustatytą terminą pateikti duomenis apie buto (duomenys neskelbtini) pardavimo kainą, palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Raimondas Buzelis

Lina Žemaitienė

Arvydas Žibas