Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-936-730/2014
Teisėjas Gintaras Stonkus (Proceso Nr. 2-24-3-00968-2013-0) Procesinio sprendimo kategorijos:
140.2; 122.3.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gegužės 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties pagal bankrutuojančio fizinio asmens E. P. administratoriaus įgalioto asmens prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo civilinėje byloje dėl bankroto bylos E. P. iškėlimo,
n u s t a t ė :
2013-08-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą E. P., 2013-10-14 nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų bendrai 123 109,78 Eurų ir 30 545,86 Lt sumai sąrašas.
2013-12-09 bankrutuojančio fizinio asmens administratoriaus įgaliotas asmuo teismui pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Prašyme nurodyta, kad 2013-12-02 vyko pareiškėjo kreditorių susirinkimas, kreditorių susirinkimas nepatvirtino pareiškėjo mokumo atkūrimo plano dėl vienintelio kilusio nuomonių nesutapimo tarp pareiškėjo ir kreditoriaus AB Swedbank. Pareiškėjas mokumo atkūrimo plane nurodė, jog būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 1050 Lt suma, kreditoriaus AB Swedbank pateikė pasiūlymą pataisyti planą ir būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga sumą sumažinti iki 630 Lt. Pareiškėjas iš kreditoriaus siūlomos sumos per mėnesį būtinųjų poreikių patenkinti negali, todėl mokumo atkūrimo plano pagal kreditoriaus siūlymą nepataisė, o kreditorių susirinkimas mokumo atkūrimo plano nepatvirtino. Bankroto administratoriaus vertinimu, pareiškėjo mokumo atkūrimo planas atitinka visus Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau-FABĮ) 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-03-20 nutartimi nustatė bankrutuojančiam E. P. 2 mėnesių terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus, nurodytus nutartyje, ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ne vėliau kaip iki 2014-05-30. Pirmosios instancijos teismo nuomone, planas dėl jame esančių trūkumų negali būti tvirtinamas, kadangi būtų pažeista įstatyme įtvirtinta teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, todėl pareiškėjas įpareigotinas sistemiškai tikslinti mokumo atkūrimo plano 3 ir 7 dalis, atsižvelgiant į kreditorių pasiūlymus, nurodant visas gaunamas pajamas ir būtiniems poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, padarydamas išvadą, kad mokumo atkūrimo planas dėl nurodytų aplinkybių neatitinka FABĮ įstatymo 7 straipsnio reikalavimų.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-20 nutartį panaikinti ir išspręsti mokumo plano tvirtinimo klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.
- Teismas priimdamas nutartį pažeidė FABĮ 8 straipsnio 6 dalį, CPK 7 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, taip pat be teisinio pagrindo taikė trūkumų šalinimo institutą mokumo atkūrimo planui.
- Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas kelia reikalavimą mokumo atkūrimo plane nurodyti lėšas, tačiau šioje įstatymo nuostatoje nėra reikalavimo lėšas nurodyti tikslia pinigine išraiška per mėnesį, juolab, tą sumą, iš kurios pagal teisės aktų nustatytą tvarką negali būti tenkinami kreditorių reikalavimai.
- Teismui pateikto mokumo atkūrimo plano 3 dalis atitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus planui ir neturėtų būti tikslinama.
- Mokumo atkūrimo plane nurodytos lėšos skirtos būtiniesiems poreikiams patenkinti atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
- Kreditoriaus AB Swedbank siūlymo mokumo atkūrimo plane numatyti 630 Lt sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti negali, nes iš tokios sumos neįmanoma patenkinti net minimalių poreikių.
Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad mokumo atkūrimo planas teismui pateiktas tvirtinti, nepažeidžiant įstatymo nuostatų. Kreditorių pateiktas siūlymas dengti skolas iš dienpinigių prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, o siūlymas būtiniesiems poreikiams nustatyti 630 Lt prieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo nusprendus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą mokumo atkūrimo plano trūkumams pašalinti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nusprendus, kad teismas nepagrįstai nustatė terminą mokumo atkūrimo plano trūkumams pašalinti, prašo atsisakyti tvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą. Nurodo, kad trūkumų šalinimo instituto taikymo klausimą palieka spręsti teismui. Pareiškėjui neištaisius mokumo atkūrimo plano trūkumų, nebus pasiekta teisinga skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra. Teismas pagrįstai nurodė pareiškėjui patikslinti mokumo atkūrimo plano dalį, kurioje nurodyta lėšų suma, reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus nurodytus nutartyje ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ne vėliau kaip iki 2014-05-30. Pirmosios instancijos teismo nuomone, planas dėl jame esančių trūkumų negali būti tvirtinamas, kadangi būtų pažeista įstatyme įtvirtinta teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, todėl pareiškėjas įpareigotinas sistemiškai tikslinti mokumo atkūrimo plano 3 ir 7 dalis, atsižvelgiant į kreditorių pasiūlymus, nurodant visas gaunamas pajamas ir būtiniems poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, padarydamas išvadą, kad mokumo atkūrimo planas dėl nurodytų aplinkybių neatitinka FABĮ įstatymo 7 straipsnio reikalavimų.
Nustatyta, kad 2013-12-02 kreditorių susirinkime nutarta netvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo plano. Iš 2013-12-02 kreditorių susirinkimo protokolo, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad buvo pateiktos pastabos kreditorių „AB Swedbank“ (2013-11-29 ir 2013-12-02) ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ (2013-11-04). 2013-12-02 kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, jog iš dalies buvo patenkintos tik kreditoriaus AB „Swedbank“ pastabos, nurodytos 2013-11-29 ir 2013-12-02 raštuose. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ savo 2014-01-06 paaiškinime teismui taip pat nurodė, kad teismui tvirtinti pateiktas mokumo atkūrimo planas nebuvo ištaisytas pagal visas kreditoriaus pastabas.
Fizinių asmenų bankroto įstatymu (toliau FABĮ) iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnis). Būtent parengtame mokumo atkūrimo plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra mokumo atkūrimo plano parengimas ir tvirtinimas. FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesą, 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui. Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Kaip jau minėta, iškėlęs bankroto bylą, teismas nustato terminą, per kurį turi būti teismui pateiktas tvirtinti planas. Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o tuo pačiu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai pirmiausiai reiškia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 straipsnis). Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pagal FABĮ 8 straipsnio 3 dalį teismui suteikiama teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos FABĮ 8 straipsnio1-4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai.
Taigi darytina išvada, kad FABĮ imperatyviai nustatyta tik teismo teisė tvirtinti plano projektą arba jo netvirtinti, jei nebuvo nustatyti procedūriniai pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant mokumo atkūrimo planą, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog rengiant ar teikiant tvirtinti mokumo atkūrimo planą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tai yra, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nurodytų formos reikalavimų, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ar planas pateiktas tvirtinti, nesilaikant FABĮ 8 straipsnyje nustatytos plano pateikimo tvirtinti tvarkos. Pareiškėjo teikiamame plane yra nurodytos jo lėšos, kurias jis kaip fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą: darbo užmokestis, nuomos mokestis, gaunamos pajamos (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas), apie kitokio pobūdžio gaunamas pajamas byloje įrodymų nėra. Apeliacinės instancijos nuomone, tokia FABĮ formuluotė apie numatomas gauti lėšas, kaip pagrįstai nurodė pareiškėjas, nenumato pareigos nurodyti konkrečias numatomų gauti lėšų sumas, jų asmuo ir objektyviai negalėtų nurodyti, kadangi jos gali kisti, kaip jos gali kisti, niekas numatyti negali. Atkreiptinas dėmesys, jeigu asmuo nuslepia lėšas, kurios, kreditorių nuomone, gali būti naudojamos kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto byla gali būti nutraukiama (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pareiškėjo teikiamame tvirtinti plane yra nurodytos ir kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tik yra iškilęs ginčas dėl jų dydžio. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, mokumo atkūrimo planas nelaikytinas procesiniu dokumentu, kuriam teismas gali taikyti esminių trūkumų šalinimo institutą, dėl kurių, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, būtų pažeista įstatyme įtvirtinta teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, tokie esminiai mokumo atkūrimo plano trūkumai gali būti šalinami iki pateikimo teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Teismas, gavęs FABĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, per 15 dienų privalo priimti nutartį dėl plano (FABĮ 6 dalis), turi vertinti būtent jam pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą ir negali nustatyti esminių plano projekto trūkumų, t. y. negali nurodyti, kokį mokumo atkūrimo plano projektą turi pateikti pareiškėjas, kad teismas jį patvirtintų. Vertinant pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas sprendė, kad atitinkamos kreditorių pastabos, su kuriomis pareiškėjas nesutinka, yra pagrįstos ir suteikė teisę pareiškėjui, jau teismui pasisakius dėl pastabų pagrįstumo, paruošti naują mokumo atkūrimo planą pagal teismo padarytas išvadas, dar kartą pateikti jį teismui tvirtinti ir taip pašalinti nutartyje teismo nurodytus mokumo atkūrimo plano trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks teismo įpareigojimas pareiškėją parengti mokumo planą pagal teismo įpareigojimus prieštarauja CPK įtvirtintam dispozityvumo principui, pareiškėjui iš anksto buvo žinomi kreditorių nesutikimo motyvai dėl mokumo plano projekto, taip pat žinomos FABĮ nuostatos dėl mokumo plano reikalavimų, pareiškėjas išreiškė savo nuomonę, kad jis nesutinka su kreditorių pastabomis ir teikė tvirtinti teismui mokumo atkūrimo planą. Tokią teisę FABĮ pareiškėjui suteikia, o teismas, patvirtindamas ar nepatvirtindamas mokumo atkūrimo planą turėjo, išspręsti kilusį ginčą tarp pareiškėjo ir kreditorių dėl mokumo atkūrimo plano pagrįstumo.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė fizinio asmens mokumo atkūrimo plano trūkumų šalinimo institutą šiuo atveju. Kadangi mokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo E. P. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui iš naujo.
Teisėja Erinija Kazlauskienė