Civilinė byla Nr. 2-649-454/2016

Teisminio proceso Nr. 2-62-3-07929-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija:

2.3.2.1.;3.1.7.3.; 3.2.6.1.; 3.2.6.11.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovei N. S., jos atstovui advokatui Martynui Vilčinskui, atsakovei K. L., jos atstovui advokatui Raimundui Lignugariui, trečiajam asmeniui R. L., jo atstovui advokatui Raimundui Lignugariui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. L., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. patikslintą ieškinį dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe atsakovei K. L., tretieji asmenys A. L., R. L., ir

n u s t a t ė :

Ieškovė, patikslinusi patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė: pripažinti I. L., mirusio 2014-11-19, asmenine nuosavybe: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kauno raj., (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno raj., (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (61-64, 91-92 b.l.).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 1994-12-21 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta I. L. ir atsakovės santuoka. Santuokos metu jie susilaukė trijų vaikų: ieškovės ir trečiųjų asmenų – R. L. ir A. L.. 1996-10-17 I. L. įsigijo žemės sklypus, o 1995-12-19 ir 1996-06-20 pastatus. Įsigytą nekilnojamąjį turtą I. L. tvarkė savo lėšomis, jį prižiūrėjo bei juo disponavo savo nuožiūra. 2004-09-07 I. L. buvo išduotas ištuokos liudijimas. Nors I. L. ištuokos liudijimą išsiėmė tik 2004 metais, tačiau nuo santuokos nutraukimo teismine tvarka, t.y. nuo 1994 metų, jis su atsakove nevedė bendro ūkio, nepalaikė jokių santykių. 2014-11-19 I. L. mirė. Po jo mirties į notarų biurą kreipėsi ieškovė, atsakovė ir tretieji asmenys. Kadangi mirusysis nekilnojamąjį turtą buvo įgijęs neįregistravęs ištuokos, tai laikoma, kad turtas yra įgytas santuokos metu ir priklauso mirusiajam bei atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teigia, kad I. L. ir atsakovė dar 1994 metais aiškiai išreiškė savo valią santuoką nutraukti ir santuoka teismo sprendimu buvo nutraukta. Nuo to laiko jie bendro ūkio nevedė, kartu negyveno, nekilnojamąjį turtą I. L. įgijo iš savo lėšų, juo rūpinosi, todėl 1995-1996 metais įgytas nekilnojamasis turtas pripažintinas I. L. asmenine nuosavybe.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje pakartojo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (31-34 b.l.).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. L. ir ji 1964-01-25 sudarė santuoką. Santuokos metu buvo pastatytas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai.1994-12-21 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu, nutraukiant santuoką, santuokos metu įgytas turtas nebuvo padalintas, sprendimas nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos skyriuje ir mirusiojo I. L. ir jos santuokinis gyvenimas nenutrūko. Buvo vedamas bendras ūkis. Tik maždaug penki metai iki mirties I. L. įrengė pertvarą ir atskyrė gyvenamojo namo patalpas. Namą su priklausiniais I. L. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 1995-12-19 Kauno apskrities valdytojo įsakymu buvo leista įteisinti savavališkai pastatytą priestatą prie ūkinio pastato. Kauno apskrities valdytojo 1996-06-20 įsakymas, taip pat nėra statinių įgijimo pagrindas, kadangi šiuo įsakymu tik buvo patvirtintas žemės sklypo padalijimo projektas ir Kauno rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba buvo įpareigota įregistruoti sklypus. Teigia, kad I. L. ir jos santuoka buvo nutraukta 2004-09-07, t.y. tada kai buvo įregistruota ištuoka, ir visas santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes bei palaikė atsiliepime į ieškinį išsakytą poziciją.

Tretysis asmuo R. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (31-34 b.l.).

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir atsakovė.

Tretysis asmuo A. L. nurodė, kad sprendimą palieka priimti teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (54 b.l.). Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Atsakovė ir I. L. 1994-12-21 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukė santuoką (b.l. 8). Ištuoka įregistruota 2004-09-07 (b.l. 15). I. L. 2014-11-19 mirė (b.l. 16). I. L. 1996-02-07 ir 1996-10-17 valstybinės žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartimis pirko žemės sklypus (9-14).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, jog Civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 str. pagrindu atsakovės ir I. L. ištuokos procedūrai turi būti taikomos LR SŠK normos, nes teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas 1994m. Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo SŠK. Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos įstaigoje (toliau – CMĮ). Santuokos nutraukimas registruojamas vienam iš sutuoktinių pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įregistravus santuokos nutraukimą išduodamas ištuokos liudijimas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukelia santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas CMĮ. Kadangi ištuoka įregistruota tik 2004-09-07, todėl nuo šios datos santuoka ir laikoma pasibaigusia (SŠK 40str.). Be to, buvę sutuoktiniai iki šios bylos iškėlimo nebuvo pasidaliję ir turto.

Žemės sklypų pirkimui buvo panaudotos I. L. ir ieškovės valstybinės vienkartinės išmokos (b.l. 85-90). Nuosavybė buvo įregistruota I. L. vardu. Liudytojos V. K., B. U., A,. S., N. R. nurodė, jog I. L. turtu rūpinosi, pirkdavo kurą namo šildymui, daržovių sėklas šiltnamiui, daržui, pjaudavo žolę. Iš liudytojų parodymų taip pat matyti, kad epizodiškai prie turto išlaikymo prisidėdavo ir atsakovė prižiūrėdama daržą ir šiltnamį, namo šildymu. Panašias aplinkybes nurodė ir liudytojas I. L..

Pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio tuo metu galiojusią redakciją, asmeninio ūkio žemės naudotojai gali šią žemę įsigyti privatine nuosavybėn, tai yra, pirkti. Jeigu sklypas naudojamas sutuoktinių, tai asmenys, turintys teisę jį pirkti, yra sutuoktiniai kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyviai, kuriems priklauso teisė naudoti žemės sklypą. Jei žemės sklypas įgyjamas nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, tai asmeniniam ūkiui skirtą žemę turi teisę nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis iš šeimos tik vienas asmuo. Pagal SŠK 21 straipsnio 3 dalį turtas, įgytas santuokoje vieno iš sutuoktinių vardu, yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nors įformintas tik vieno iš jų vardu. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata, kad žemę gali pirkti tik vienas sutuoktinis, nereiškia, kad vieno iš santuokoje esančių sutuoktinių pirktą asmeninio naudojimo šeimai suteiktą žemės sklypą nuosavybės teise įgyja tik sutartį sudaręs sutuoktinis, o kitas sutuoktinis jo neįgyja. Šios nuostatos tikslas kitas – užtikrinti, kad šeima pasinaudotų teise pirkti žemę lengvatinėmis sąlygomis vieną kartą, todėl yra nustatytas ribojimas pirkti vienam šeimos nariui. Taigi vykdant pirkėjo pareigas atliktas mokėjimas už perkamą sutuoktinių asmeninio naudojimo žemės sklypą sukuria teisę sutuoktiniams įgyti perkamą žemės sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, kad išpirkimo metu vienas iš sutuoktinių aiškiai atsisakė savo teisių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyti perkamą sklypo dalį (pavyzdžiui, sudarė dėl to susitarimą; perduodamas asmenines lėšas (pinigus, čekius), nurodė, kad nepretenduos į perkamą žemės sklypą kaip savininkas), tai turi būti vertinama, kad iš valstybės perkamas asmeninio naudojimo žemės sklypas, nors ir įformintas vieno sutuoktinio vardu, yra įgyjamas abiejų sutuoktinių kaip bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė nurodė, jog po santuokos nutraukimo buvo perleistas nekilnojamas turtas, kuriam buvo reikalingas ir atsakovės sutikimas. Akivaizdu, kad I. L. galėjo suprasti ir suvokti savo teises į santuokoje įgyto turto dalį ir teisines pasekmes, jeigu šis turtas nebus dalijamas. Net ir 2004-09-07 įregistravus ištuoką jokie veiksmai dėl turto teisinio statuso nebuvo atliekami, neatliko nė vieno aktyvaus veiksmo iki mirties (2014-11-19). Manytina, kad tokia padėtis tenkino tiek I. L., tiek atsakovę. Laikytina, kad ieškinys neįrodytas todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės N. S. priteistina: atsakovės K. L. naudai 100,00 Eur už teisinę pagalbą (96 b.l.), trečiojo asmens R. L. naudai 500,00 Eur už teisinę pagalbą (38 b.l.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Byloje susidarė 21,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.87 str., LR CPK 93 str., 96 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą Eur 00 ct) už teisinę pagalbą, atsakovės K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus Eur 00 ct) už teisinę pagalbą, trečiojo asmens R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 21,60 Eur (dvidešimt vieną Eur, 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

              Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                        Artūras Šafronas