Civilinė byla Nr. e2-23189-996/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15124-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.16.3; 2.6.6.2; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magneta ir transportas“ atstovėms uždarosios akcinės bendrovės „Magneta ir transportas“ teisininkei K. K. ir teisininko asistentei J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magneta ir transportas“ ieškinį atsakovui I. C. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
uždaroji akcinė bendrovė „Magneta ir transportas“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu (el. b. t. I, l. 1–6, t. II, l. 80–85) I. C. (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama priteisti jai iš atsakovo 5 693,27 Eur žalos atlyginimą, įskaityti šalių – ieškovės (5 693,27 Eur) ir atsakovo (784,03 Eur) tarpusavio reikalavimus ir įpareigoti atsakovą atlyginti padarytą žalą ieškovei, sumokant likutį – 4 909,24 Eur, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad 2023 m. gegužės 24 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 390, pagal kurią atsakovas nuo 2023 m. gegužės 26 d. buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; 2023 m. spalio 8 d. įsakymo dėl komandiruotės Nr. 0003 IC pagrindu atsakovui buvo numatytas komandiruotės laikotarpis nuo 2023 m. spalio 8 d. iki 2023 m. spalio 18 d. krovinių gabenimui, šiam tikslui atsakovui buvo perduotas transporto sąstatas reg. Nr. KFE458 (vilkikas) ir RY021 (puspriekabė) (toliau – transporto priemonė); atsakovas gabendamas krovinį Italijoje buvo sustabdytas Italijos transporto kontrolės ir krovinį lydinčių dokumentų patikrinimo metu nustatyta, jog atsakovas Tarptautinio krovinių vežimo važtaraštyje CMR neuždėjo vežėjo, gabenančio krovinį, identifikuojančio antspaudo su duomenimis, dėl to atsakovui buvo paskirta 4 130 Eur dydžio bauda, kurią apmokėjo ieškovė, bei specialusis apribojimas – transporto priemonės areštas, dėl kurio buvo patirti papildomi nuostoliai už transporto priemonės gabenimą iki stovėjimo aikštelės – 793 Eur bei mokestis už stovėjimo aikštelę – 191,80 Eur; ieškovė sklandesniam situacijos valdymui, didesnių nuostolių vengimui bei greitesniam išsprendimui pasinaudojo tarpininko Guretruck S. L. paslaugomis ir papildomai patyrė 550 Eur (tarpininkavimo mokestis) nuostolį; vykdant negrynųjų pinigų pavedimą buvo pritaikytas 28,47 Eur banko mokestis, todėl bendra žalos suma sudaro 5 693,27 Eur; ieškovė pažymėjo, kad prieš išvykstant į komandiruotę vairuotojai–ekspeditoriai išklauso ieškovės darbuotojų žodinį instruktažą, kuriame taip pat pažymima, jog CMR važtaraštyje turi būti įrašyti vežėjo duomenys, taip pat CMR važtaraštyje turi būti įrašytas transporto priemonės, priekabos numeris, pakrovimo ir iškrovimo data, nepaisant to atsakovas netinkamai vykdė savo tiesiogines darbo funkcijas; ieškovės atsakovui neišmokėtas darbo užmokestis sudaro viso 784,03 Eur, todėl ieškovė prašo atlikti įskaitymą.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų iš jo negauta.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. gegužės 24 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 390, pagal kurią atsakovas įmonėje nuo 2023 m. gegužės 26 d. dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (el. b. t. I, l. 16–17); 2023 m. spalio 8 d. įsakymu dėl komandiruotės Nr. 0003 IC atsakovas nuo 2023 m. spalio 8 d. iki 2023 m. spalio 18 d. buvo išleistas į komandiruotę (el. b. t. I, l. 43); 2023 m. spalio 13 d. atsakovą Italijoje sustabdė policija, kuriai už padarytą pažeidimą ieškovė 2023 m. spalio 17 d. sumokėjo 4 130 Eur užstatą (el. b. t. I, l. 48), dėl specialaus apribojimo – transporto priemonės arešto ieškovė patyrė papildomus nuostolius už transporto priemonės gabenimą iki stovėjimo aikštelės – 793 Eur (el. b. t. I, l. 49–51), turėjo sumokėti mokestį už stovėjimo aikštelę – 191,80 Eur (el. b. t. I, l. 52–53), 550 Eur už tarpininkavimo paslaugas Guretruck S. L. (el. b. t. I, l. 58–59) bei 28,47 Eur banko (komisinį) mokestį (el. b. t. I, l. 63); ieškovė 2023 m. spalio 16 d. per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių sumokėjo Guretruck S. L. 5 693,27 Eur sumą (el. b. t. I, l. 70); pagal 2024 m. gegužės 21 d. atlyginimų priskaitymų suvestinę už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. (el. b. t. I, l. 72) bei 2023 m. spalio 18 d. buhalterinę pažymą dėl komandiruotės apmokėjimo (el. b. t. I, l. 71), ieškovė neišmokėjo atsakovui 784,03 Eur darbo užmokesčio; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2024 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. DGKS-5508 darbo byloje Nr. APS-131-14722/2024 (toliau – sprendimas) atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl žalos atlyginimo, konstatuodama, jog prašymas pateiktas praleidus procedūrinį terminą ir Darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus (el. b. t. I, l. 11–15).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.
DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. spalio 8 d. įsakymo dėl komandiruotės Nr. 0003 IC pagrindu atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę nuo 2023 m. spalio 8 d. iki 2023 m. spalio 18 d. krovinių gabenimui. Šios komandiruotės vykdymui atsakovui buvo perduota transporto priemonė. Atsakovas vykdydamas ieškovės pavestas funkcijas ir gabendamas krovinį iš Austrijos į Italiją, Italijoje buvo sustabdytas Italijos transporto kontrolės ir krovinį lydinčių dokumentų patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas Tarptautinio krovinių vežimo važtaraštyje CMR neuždėjo vežėjo, gabenančio krovinį, identifikuojančio antspaudo su duomenimis dėl to atsakovui buvo paskirta 4 130 Eur bauda, bei specialusis apribojimas – transporto priemonės (sąstato) areštas, dėl kurio ieškovė patyrė papildomus nuostolius už transporto sąstato gabenimą iki stovėjimo aikštelės – 793 Eur, bei mokestis už stovėjimo aikštelę – 191,80 Eur. Ieškovė greitesniam situacijos sprendimui pasinaudojo Guretruck S. L. paslaugomis, todėl papildomai patyrė 550 Eur (tarpininkavimo mokestis) nuostolį bei sumokėjo 28,47 Eur banko (komisinį) mokestį, iš viso ieškovė patyrė 5 693,27 Eur žalą.
Pažymėtina, kad neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų nevykdymas arba jų vykdymas netinkamai. Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali būti pripažįstamas neteisėta veika. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-619/2015).
Pabrėžtina, kad atsakovas – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas yra vairuotojas profesionalas, pervežimo metu atstovaujantis vežėją. Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, kurios taip pat yra susijusios su tinkamu dokumentacijos pildymu. Ieškovės tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo/vairuotojo–ekspeditoriaus pareiginių nuostatų Nr. 1.7, patvirtintų ieškovės direktoriaus 2022 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-37/1, 1.12.9. punktas numato draudimą atvykus į pakrovimą vietą pateikti klientui tuščius pasirašytus ir su įmonės spaudais CMR važtaraščius bei pasirašytą TIR knygelę. Po pasikrovimo būtina įsitikinti, jog nėra skirtumo tarp dokumentuose nurodyto ir į transporto priemonę pakrauto krovinio kiekio, svorio ir tik tuomet CMR važtaraštyje pasirašyti ir uždėti vežėją identifikuojančius antspaudus. Šis punktas numato aiškų draudimą transportuoti krovinį nepasirašius krovinį lydinčių dokumentų.
Taigi, atsakovas Tarptautinio krovinių vežimo važtaraštyje CMR neuždėjo vežėjo, gabenančio krovinį, identifikuojančio antspaudo su duomenimis, dėl ko ieškovui buvo padaryta žala. Žala buvo padaryta dėl atsakovo kaltų veiksmų, kadangi jis, būdamas profesionaliu vairuotoju, neįvykdė pareiginių nuostatų 1.12.9. punkte numatytos pareigos uždėti vežėją identifikuojantį antspaudą, nepaisė draudimo transportuoti krovinį nepasirašius krovinį lydinčių dokumentų. Šiuo atveju atsakovas elgėsi aplaidžiai, dėl ko ieškovas patyrė žalą. Taigi, atsakovas žalą įmonei padarė savo kaltais veiksmais, darbdavės kaltė nenustatyta.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas gabeno krovinį neuždėjus vežėjo, gabenančio krovinį, identifikuojančio antspaudo su duomenimis, nepaisė draudimo transportuoti krovinį nepasirašius krovinį lydinčių dokumentų, jo, kaip profesionalaus vairuotojo, veiksmai kvalifikuotini kaip jo didelis neatsargumas, dėl ko ir kilo žala. Byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos.
Taigi, nustačius darbuotojo didelį neatsargumą, turi būti vadovaujamasi DK 153 straipsnio 1 dalimi, sudarančia pagrindą priteisti ne daugiau kaip 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžius turtinei žalai atlyginti. Įmonės pateikta darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažyma (el. b. t. II, l. 73) patvirtina, kad darbuotojo 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis 1 559,98 Eur, įmonė siekia iš viso 5 693,27 Eur žalos atlyginimo, t. y. nepilnai 4 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimo, kas atitinka DK 153 straipsnio nuostatas pagal nustatytas aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo iniciatyva būtų atlyginęs žalos dydį pilnai ar iš dalies. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 5 693,27 Eur žalos atlyginimą.
Ieškovė pateikė teismui prašymą įskaityti šalių – ieškovės (5 693,27 Eur) ir atsakovo (784,03 Eur) tarpusavio reikalavimus ir įpareigoti atsakovą atlyginti padarytą žalą ieškovei, sumokant likutį – 4 909,24 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės neišmokėtas darbo užmokestis atsakovui sudaro iš viso 784,03 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 dalis numato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įskaitymas galimas procesine prasme. Įskaitymas teismo sprendimu reiškia sprendimo vykdymo aspektą, nes po to, kai teismo sprendimu yra konstatuojama kiekvienos šalies materialiųjų teisių apimtis ir pobūdis, tokiu įskaitymu iš esmės atitinkamu dydžiu yra modifikuojama vykdytino sprendimo apimtis. Taigi, šalys užuot visa teismo sprendimu tenkintų reikalavimų apimtimi vykdytų kiekviena savo prievolę kitai šaliai, vienarūšių reikalavimų vykdymas apėmimo būdu yra atitinkamai modifikuojamas – įskaitomas ir vykdyti lieka tik kitos šalies reikalavimu nepadengta reikalavimo dalis, kuri ir konstatuojama (nurodoma) teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-329/2012). Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškovės prašymą ir įskaito šalių priešpriešinius reikalavimus (5 693,27 Eur – 784,03 Eur) ir galutinai priteisia ieškovei iš atsakovo 4 909,24 Eur žalos atlyginimą.
Dėl kitų išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 4 909,24 Eur žalos atlyginimas, atlikus įskaitymą; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.
Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: sumokėtas 128 Eur žyminis mokestis ir 751,45 Eur išlaidos vertimams. Teismas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 879,45 Eur (128 Eur + 751,45 Eur) bylinėjimosi išlaidas.
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magneta ir transportas“ ieškinį patenkinti visiškai.
Tenkinti ieškovės prašymą dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio reikalavimų įskaitymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Magneta ir transportas“ (įmonės kodas 303073921) iš atsakovo I. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), Baltarusijos pilietis) 4 909,24 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų devynių eurų ir dvidešimt keturių centų) žalos atlyginimą ir 879,45 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir keturiasdešimt penkių centų) bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. DGKS-5508 darbo byloje Nr. APS-131-14722/2024 laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Karpavičiūtė