Civilinė byla Nr. e2-125-1055/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01498-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.2.; 2.6.18.3.; 3.1.3.3.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 16 d.

Utena

        Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul,

sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei,

dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovui advokatui K. V.,

atsakovui L. B., jo atstovui advokatui A. M.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. B., jo atstovui advokatui K. V. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. M.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. B. ir mažoji bendrija (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“.

        Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. B. 4 054,71 EUR nuostolių atlyginimą, taip pat priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2022 m. gegužės 29 d. tarp L. B. ir R. B. buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kuria remiantis atsakovas įsipareigojo įrengti tvorą (duomenys neskelbtini), už 2 100 EUR pagal 2022 m. gegužės 28 d. parengtą sąmatą. Su atsakovu taip pat betarpiškai bendravo ir ieškovės vyras V. B.. Sąmatoje buvo nurodyta, kad darbai bus pradėti, kai ieškovė sumokės 200 EUR avansą, todėl 2022 m. gegužės 29 d. ieškovė atsakovo nurodytam juridiniam asmeniui MB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant pervedė 200 EUR. 2022 m. liepos 9-10 dienomis atsakovas atliko tvoros stulpų įrengimo darbus. 2022 m. liepos 10 d. ieškovė kartu su vyru perdavė atsakovui 1 950 EUR grynaisiais pinigais ir taip tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

2022 m. liepos 14 d. V. B. atvykus į objektą, jis pamatė, kad dalis tvoros stulpų yra įrengti nekokybiškai, juda ir juos net galima ištraukti iš žemės. Atsakovas apie šiuos esminius trūkumus buvo informuotas, tačiau su jais nesutiko. Todėl ieškovė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios specialistai 2022 m. rugpjūčio 9 d. atliko tvoros stulpų įrengimo patikrą bei parengė „Atliktų statybos darbų esamos techninės būklės vertinimo ekspertinio vertinimo patikros ataskaitą“, kurioje techninės priežiūros vadovas G. L. nurodė, kad nustatė grubius pažeidimus įrengiant tvorą, kurių esminis – tvoros stulpai nepakankamai giliai įkasti ir įbetonuoti.

2022 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį MB „(duomenys neskelbtini)“ su reikalavimu „Dėl rangos darbų trūkumų pašalinimo“, kuriuo prašė pašalinti atliktų darbų trūkumus. Po reikalavimo išsiuntimo atsakovas susisiekė su ieškovės atstovu ir nurodė, kad trečiasis asmuo neteikė rangos paslaugų ieškovei, jas teikė L. B., todėl jis ir laikytinas rangovu, taip pat nurodė, jog nesutinka su reikalavimu, tačiau gali atlyginti 200-300 EUR. Pažymi, kad ieškovė buvo nusiteikusi geranoriškai ir ne kartą siūlė taikiai išspręsti kilusį ginčą atsakovui pašalinant atliktų darbų trūkumus, tačiau atsakovas ignoravo bandymus taikiai išspręsti ginčą. To pasekoje ieškovė kreipėsi į rangovą MB „Savalaikiai sprendimai“, kuris apžiūrėjęs objektą parengė sąmatą nekokybiškai įbetonuotų stulpų iškasimui bei naujų įbetonavimui, kurioje nurodė, kad darbų kaina yra 4 054,71 EUR ir darbų apimtis skaičiuota tik 71 stulpui iš 103.

Per teismo nustatytą terminą atsakovas L. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jau pirminės faktinės aplinkybės ieškinyje yra nurodytos neteisingai, kadangi žodinė rangos sutartis dėl tvoros stulpų įrengimo buvo sudaryta ne tarp R. B. ir L. B., o tarp V. B. ir MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo jos vadovas L. B.. Tai patvirtina su ieškiniu pateiktas susirašinėjimas ir tai, kad avansinis mokėjimas bankiniu pavedimu buvo atliktas MB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, net jei nagrinėjamu atveju laikant, kad V. B. sudarius sutartį šeimos interesais juos atstovauja sutuoktinė, tačiau akivaizdu, jog atsakovu yra patrauktas netinkamas asmuo, nes atsakovu turi būti juridinis asmuo, vykdęs užsakymą.

Atsakovo vadovaujamas juridinis asmuo, dirbant jam pačiam, o taip pat pasitelkus ir kitus asmenis išties 2022 metų liepos mėnesį įrengė tvoros stulpus. Atlikus šiuos darbus buvo žadama atsiskaityti su rangovu, todėl atsakovas, kaip juridinio asmens direktorius, susisiekė su V. B. dėl apmokėjimo, tačiau jam žodžiu buvo pareikštos pretenzijos dėl neva netinkamai atliktų darbų ir atsisakyta sumokėti likusią 1 950 EUR sumą. Atsakovas buvo nuvykęs į vietą ir apžiūrėjo atliktus darbus bei įsitikino, kad jie atlikti kokybiškai. Pažymi, jog vienas tvoros stulpas iš tiesų buvo išlaužtas, tačiau mano, kad tai buvo padaryta tyčia ir dar tinkamai nesustingus betonui. Tinkamą stulpų įbetonavimą patvirtina pridedamos nuotraukos ir vaizdo įrašas bei ta faktinė aplinkybė, jog gruntas statybos vietoje buvo itin palankus statybai ir, nors V. B. nurodė įgręžti 60 cm., tačiau visi gręžiniai buvo padaryti 80 cm gylio. Akcentuoja, kad vertinimo ataskaitoje pateikta principinė metalinio tvoros stulpo schema identiškai atitinka esančią situaciją, todėl pretenzijos dėl netinkamo įrengimo yra visiškai nepagrįstos. Susipažinus su minėta ataskaita atsakovui kyla abejonių, ar ją atlikęs asmuo apskritai buvo atvykęs į vietą, kadangi, jo žiniomis, fotofiksacijoje pateikiamos nuotraukos yra darytos V. B.. Taip pat ataskaitoje nurodoma, jog preliminariai 45 stulpų konstrukcijos techninė būklė bloga, tačiau iš esmės neaišku, dėl ko ji bloga, tai yra dėl neatitikimo sutartiniams reikalavimams ar dėl objektyvaus defekto, taip pat neaišku, koks siūlomas defekto šalinimo mechanizmas. Tuo tarpu pateiktoje sąmatoje, kuria grindžiamas ieškinio dydis, nurodoma, jog reikalinga darbus atlikti ne su 45, o su 71 stulpu, tai yra nurodoma darbų apimtis yra beveik dvigubai didesnė nei vertinimo ataskaitoje, be to, yra įtraukta ir pačių metalinių stulpų kaina, nors stulpai faktiškai jau egzistuoja ir gali būti panaudojami, taigi neturėtų būti keičiami kitais. Tokiu būdu, net jei ir būtų laikoma, jog darbai atlikti netinkamai, tai bendra suma turėtų sudaryti tik 1 939,87 EUR, tuo tarpu ieškovė nėra sumokėjusi už atliktus darbus 1 950 EUR įsiskolinimo.

Dar kartą pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje atsakovu patrauktas netinkamas asmuo, nes atitinkamas paslaugas teikė ir avansinį atsiskaitymą gavo MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šis asmuo ir turėtų būti laikomas atsakovu. Pakeitus netinkamą atsakovą tinkamu, MB „(duomenys neskelbtini)“ reikš priešieškinį dėl nesumokėtų 1 950 EUR už atliktus darbus priteisimo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pilnai palaiko ieškovės išsakytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas teigia, jog rangos paslaugas ieškovei teikė trečiasis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“, tai deklaratyviai grįsdamas tuo, kad šis juridinis asmuo gali verstis kokia nori veikla, atsakovo atliekama Facebook reklama apie statybos darbus yra trečiojo asmens atliekamų darbų reklama, ką patvirtina ir tai, jog skelbimuose nurodomas telefono numeris sutampa su trečiojo asmens numeriu. Tokia pozicija vertintina kritiškai, kadangi telefono numerio sutapimas niekaip nepaaiškina ir nepagrindžia, kad būtent MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo rangos darbus, be to, pažymėtina, kad atsakovas komunikavo ne iš trečiojo asmens elektroninio pašto, o iš savo – (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad jei MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų rangos darbus, ji pati, o svarbiausia savo vardu, vykdytų tokių paslaugų reklamą, kad potencialūs klientai aiškiai matytų ir žinotų, jog gali kreiptis būtent dėl tokių paslaugų. Taip pat atsakovas, įkeldamas reklamą apie atliekamus rangos darbus, nurodytų, kad jie atliekami juridinio asmens, nes norėtų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos ženklas būtų siejamas ne tik su maisto prekyba, bet ir su rangos darbais.

Atsakovas sąmoningai painioja du esminius dalykus – juridinio asmens teisę teoriškai verstis bet kokia leistina veikla ir tai, kokia veikla realiai verčiasi MB „(duomenys neskelbtini)“. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad šio juridinio asmens pavadinimas yra siejamas su maisto prekyba, jo internetinėje svetainėje yra patalpintas tekstas, kuriame aprašoma ne galima Lietuvos Respublikoje teoriškai vykdytina veikla, o iš tikrųjų vykdoma veikla ir šiame aprašyme nėra nei žodžio užsimenama apie statybos darbų vykdymą, svetainėje reklamuojami tik maisto produktai ir nėra statybos rangos darbų reklamos. Tuo tarpu analizuojant atsakovo skelbimus Facebook socialiniame tinkle matyti nuoseklią išskirtinai statybos darbų reklamą – nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2022 m. gegužės 16 d. yra net 39 skelbimai, kuriuose atsakovas reklamuoja būtent savo atliekamus statybos rangos darbus, o ne MB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl nekyla abejonių, kad atsakovas turi savo atskirą veiklą – statybos rangos, o MB „(duomenys neskelbtini)“ yra elektroninė maisto produktų prekybos platforma. 

Nors avansinis mokėjimas atsakovo nurodymu buvo padarytas į trečiojo asmens sąskaitą, tačiau tolimesnis atsiskaitymas buvo vykdomas būtent atsakovui, visa komunikacija vyko taip pat su juo ir darbus jis vykdė su savo pasitelktais asmenimis, ką įrodo atsakovo parengtos sąmatos duomenys, kurioje konkrečiai nurodoma, kad vykdytojas yra L. B.. Kritiškai vertintini atsakovo teiginiai, kad jis klausė rekvizitų, kam turėtų būti išrašoma sąskaita už darbus, kadangi jis puikiai žinojo užsakovo rekvizitus ir jam nebūtų jokių kliūčių išrašyti sąskaitą, be to, pinigus jis gavo grynais. Pažymi, kad įprastinė praktika yra, kad atlikus darbus parengiamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame užsakovas gali nurodyti pastabas, jei užsakovas nepagrįstai atsisako pasirašyti aktą arba atsisako mokėti pagal pateiktą sąskaitą, rangovas turi teisę vienašališkai pasirašyti aktą ir kreiptis dėl skolos priteisimo. Iš analizuojamos situacijos akivaizdu, kad atsakovas gavo lėšas už darbus grynaisiais pinigais, jokios sąskaitos neketino išrašyti, taip pat neketino šalinti darbų trūkumų ir tiesiog ignoravo ieškovę, tikėdamasis, kad tuo ši situacija ir užsibaigs.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, MB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka ir palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Žodinė rangos sutartis dėl tvoros stulpų įrengimo buvo sudaryta būtent su juridiniu asmeniu MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo jos vadovas L. B., todėl atsakovu byloje turi būti būtent trečiasis asmuo. Už atliktus darbus buvo sumokėta tik 200 EUR avansinė įmoka, likęs 1 950 EUR įsiskolinimas nėra sumokėtas iki šios dienos, todėl pakeitus atsakovą byloje tinkamu, bus reiškiamas priešieškinis dėl šios sumos priteisimo.  

2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi pasirengimas bylai nagrinėti teisme šioje byloje buvo nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Nustatytu terminu ieškovė pateikė dubliką į atsakovo ir trečiojo asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimus. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog rangos sutartis buvo sudaryta su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovu parinktas L. B. sąmoningai, kad trečiasis asmuo negalėtų pareikšti priešieškinio, vertintini kritiškai ir atmestini, nes prieštarauja faktinėms aplinkybėms. MB „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi maisto produktų prekyba internete ir neturi nieko bendro su statybų procesu, o būtent asmeninėje L. B. paskyroje yra reklamuojamasi, kad jis vykdo statybos darbus. Jei atsakovu turėtų būti MB „(duomenys neskelbtini)“, tai neabejotinai šio juridinio asmens buhalterijoje turėtų būti dokumentai, pagrindžiantys statybinių medžiagų įsigijimą. Pažymi, kad atsakovas ir trečiasis asmuo, gindami savo interesus, nebūtinai turi duoti priešieškinį šioje civilinėje byloje, jie savo laisva nuožiūra gali pradėti atskirą civilinę bylą ir reikšti savo turimus reikalavimus niekaip nevaržomi ieškovės.

Atsakovas teigia, jog vieninteliai pinigai, kuriuos jis yra gavęs iš ieškovės už ginčo darbus, tai 200 EUR pavedimas trečiajam asmeniui. Atsakovas sąmoningai naudojasi ieškovės turėtu pasitikėjimu, kuri atsiskaitė su juo grynaisiais pinigais, iškart nepaimdama tai liudijančio dokumento. Būtent atsakovas, kaip lėšas priimantis asmuo, turėjo pareigą išduoti tai liudijantį dokumentą, ką žadėjo padaryti, tačiau ne tik nepadarė, bet dar ir teigia lėšų apskritai negavęs. Pažymi, kad iš faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovė tinkamai ir laiku atsiskaitė su atsakovu, nes atsakovas vykdė darbus ir juos užbaigė, taigi, negavęs atsiskaitymo, nebūtų jų vykdęs; atsakovas niekada nereikalavo lėšų iš ieškovės, kol ji nepadavė jo į teismą, nors nuo darbų jau praėjo nemažas laiko tarpas, kas akivaizdžiai parodo, kad su atsakovu buvo atsiskaityta laiku ir tinkamai. Iš ieškovės parengtos skambučių santraukos ir susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis ištraukos matyti, jog rangovas iš esmės ignoravo ieškovą ir visiškai nesidomėjo atliktų darbų kokybe bei niekada nereikalavo pinigų. Taip pat pažymi, jog 2022 m. lapkričio 4 d. įvykusio pokalbio, kurį įrašė ieškovas, metu atsakovas siūlė grąžinti 1 000 EUR už nekokybiškai atliktus darbus, taip pat neneigia gavęs lėšas iš ieškovo. Todėl atmestini atsakovo teiginiai, kad jis neva ne tik atliko darbus nemokamai, bet dar ir nereikalavo apmokėjimo iš ieškovo iki ieškinio pateikimo.

Atsakovas teigia įkasęs tvoros stulpus neva dar giliau, nei reikėtų, darbus atliko kokybiškai, o ieškovės pateiktas apžiūros aktas yra netinkamas. Už darbų atlikimą, stulpų įkasimo gylio bei medžiagų pasirinkimą buvo atsakingas būtent atsakovas, ieškovė neteikė nurodymų, kaip reikėtų atlikti sąmatoje nurodytus darbus. Nors atsakovas teigia, kad jis įkasė visus stulpus 80 cm gyliu, tačiau iš į bylą pateiktos patikros ataskaitos matyti, jos patikrinus atsitiktinai pasirinktus stulpus, jie buvo įkasti 35 cm, 52 cm, 45 cm gyliu. Netinkamai įrengtų stulpų skaičius apžiūros akte ir sąmatoje skiriasi, nes akte nurodomas tik preliminarus skaičius stulpų, kurie galėjo būti įrengti netinkamai, o ieškovei rengiant ieškinį ir atlikus detalų netinkamai įrengtų stulpų skaičiavimą, buvo nustatyta, kad keistinas 71 stulpas. Pažymi, kad negali būti panaudojami tie patys stulpai, kadangi jie yra aplipę storu betono sluoksniu, kurį neįmanoma nuimti nedeformavus stulpo, todėl yra prašoma atlyginti naujų stulpų pirkimą. Atsakovas darbuose naudojo sausąjį statybinį mišinį cemento pagrindu, kuriuo prekiauja UAB „Sakret LT“, ir minėta įmonė 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė ieškovei atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl Sakret Be panaudojimo technologijos“ bei techninių duomenų lapą, iš kurių matyti, kad atsakovas pažeidė kelis esminius dalykus. Sausasis mišinys turėjo būti maišomas talpoje su vandeniu iki susidarys vienalytė masė be sušokusių gabaliukų, tuo tarpu atsakovas pylė mišinį į duobes, atskirai pylė vandenį ir bandė duobėse išmaišyti mišinį, taigi mišiniai negavo pakankamo kiekio vandens ir nepasiekė reikiamos konsistencijos, o ieškovė turėjo neva kuo ilgiau laukti prieš tikrindama stulpus, kad į cementą patektų lietaus vanduo.

Atsakovas pateikė tripliką į ieškovės dubliką, kuriame nurodė, kad pasilieka prie atsiliepime išdėstytos pozicijos dėl netinkamo atsakovo šioje byloje. Tai, kad statybos darbus reklamuoja L. B. savo asmeninėje paskyroje, nereiškia, kad paslaugas teikia būtent jis, kadangi jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir reklamuoja savo įmonės teikiamas paslaugas. Dublike taip ir nėra pateikiamas paaiškinimas, kodėl avansinis mokėjimas buvo atliktas juridiniam asmeniui. Darbų sąmatą parengė L. B., kaip įmonės atstovas ir vadovas, o ne kaip fizinis asmuo. Vertina kritiškai ieškovės teiginius, kad už darbus buvo pilnai atsiskaityta, kadangi avansinė įmoka buvo sumokėta pavedimu, todėl neaišku, kodėl ir likusi suma nebuvo įmokėta tokiu pat būdu. Be to, atsakovas susirašinėjime klausia, kam konkrečiai rašyti sąskaitą, ir toks klausimas jam nekiltų, jei pinigai būtų sumokėti. Pokalbyje atsakovo vartojama sąvoka, kad jis duoda ieškovui 1 000 EUR, kad užbaigti ginčą, tačiau kalbos apie pinigų grąžinimą nėra. Pats ieškovas nurodo, kad teritorija yra filmuojama, todėl pinigų perdavimas turėjo būti užfiksuotas, tačiau tokių įrodymų į bylą ieškovė neteikia. Ginčo tvoros įrengimo darbai buvo atlikti tinkamai, kadangi savo darbus visados atlieka tinkamai, klientai teikia tik geras rekomendacijas. Pažymi, kad prieš įrengiant tvorą atsakovas nurodė ieškovui, kad jo pateikti stulpai nėra patys tinkamiausi atitinkamai tvorai, todėl mano, jog ieškovas, supratęs savo klaidą, šiuo metu tokiu būdu siekia pakeisti vienus stulpus kitais.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, MB „(duomenys neskelbtini)“ tripliku pilnai palaikė atsakovo atsiliepime ir triplike išdėstytas aplinkybes.                 

Posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad 2022 metų gegužės pradžioje per www.skelbiu.lt portalą surado L. B. skelbimą, kadangi jiems reikėjo įrengti tvorą. Darbų sąmatą sudarė atsakovas, kaip fizinis asmuo, MB „(duomenys neskelbtini)“ niekur nefigūravo, tik avansą prašė pervesti į šios įmonės sąskaitą. Darbai buvo pradėti 2022 m. liepos 9 d. ir 2022 m. liepos 10 d. po pietų pabaigti. Tą pačią dieną ji su vyru specialiai atvažiavo į sodybą ir atsiskaitė su L. B. už darbus grynaisiais pinigais, sąskaitą ir garantiją jis žadėjo išrašyti pirmadienį, bet jokių dokumentų taip ir neatsiuntė. Savaitės bėgyje vyras apsižiūrėjo, kad darbai atlikti nekokybiškai, tačiau L. B. nesileido į jokias kalbas. Dėl šios priežasties jiems teko pasamdyti ekspertus, kurie nustatė, kad darbai atlikti nekokybiškai, ant stulpų negalima kabinti lentų, nes viskas išvirs. L. B. teigia neturėjęs rekvizitų sąskaitai išrašyti, bet juk ji darė pavedimą, kai mokėjo avansą, taigi visus jos rekvizitus atsakovas turėjo. Jie, aišku, nusistebėjo, kad avansą reikia įmokėti į mažosios bendrijos sąskaitą, bet pavedimą padarė ir pateikė atsakovui. Ji skambino dėl darbų fiziniam asmeniui ir sąmatą sudarė fizinis asmuo. MB „(duomenys neskelbtini)“ reklamuojasi kaip maisto prekių parduotuvė ir L. B. niekada jiems nėra prisistatęs kaip juridinio asmens vadovas, Facebook skelbimuose taip pat nėra jokios nuorodos, kad statybos darbus atliekas trečiasis asmuo. 2022 m. liepos 10 d. atvažiavo į sodybą ir, kai L. B. su darbuotojais pabaigė darbus, atsiskaitė su juo – padavė 1 950 EUR grynais po 50 EUR, pinigus perskaičiavo, jie nebuvo voke. Po to rašė atsakovui elektroninį laišką dėl sąskaitos ir garantinio, nes pamatė, kad blogai su tvora, tada L. B. nurodė neturįs rekvizitų sąskaitai. L. B. po 2022 m. liepos 10 d. jokių pinigų iš jų neprašė, pats jiems neskambino, tai jie jam skambino ir reikalavo atvykti apžiūrėti broką. Net ir praėjus 5 dienoms po darbų atlikimo stulpai judėjo juos palietus. Atsakovas niekaip neįrodė, kad darbus atliko trečiasis asmuo. Medžiagų pirkimo dokumentų į bylą nepateikta, o iš sąskaitos įrašo nieko neįmanoma nustatyti. Be to, L. B. dirbo su kitais asmenimis ir neaišku, kaip atsiskaitė su jais, nes kaip ji suprato, jis veikė pagal individualios veiklos pažymėjimą. Meistrų ieškojo ir avansą už darbus mokėjo asmeniškai ji, o darbų apimtį ir pobūdį aptarė kartu su vyru, nes jis daugiau išmano. Jų teritorija yra stebima vaizdo kameromis, kadangi atsiskaitymas vyko teritorijoje, tai jis buvo užfiksuotas, tačiau įrašo neišsaugojo, nes tikėjosi susitarti geranoriškai, o įrašai po 3 mėnesių išsitrina. Sąmatą elektroniniu paštu iš atsakovo gavo vyras, bet ji ją matė. Laiško gale prisistatymas įmonės direktoriumi nieko nereiškia, nes vyras irgi rašė iš darbinio pašto asmeniniais reikalais. Atsakovas labai manipuliuoja tais elektroniniais adresais ir laiškais, kadangi susirašinėjime yra ir laiškų iš jo asmeninio pašto (duomenys neskelbtini). Galutinį atsiskaitymą vykdė grynais pinigais, nes taip prašė atsakovas. Po atsiskaitymo sekmadienį jie išvyko ir į sodybą atvažiavo tik sekantį ketvirtadienį, nežino, ar tuo laikotarpiu sodyboje kas nors buvo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. B. posėdžio metu paaiškino, kad žmona internete surado L. B., kuris atvažiavo į sodybą, apžiūrėjo ir išsamiai paaiškino, kaip reikės viską padarytą, padarė įspūdį, todėl patikėjo juo. Tačiau kelios dienos po darbų pabaigos pamatė, kad tvoros stulpai juda, vieną net ištraukė tiesiog rankomis, betonas buvo sausas. Tuomet pasidomėjo technologija ir išsiaiškino, kad negalima taip naudoti to mišinio. O L. B. jiems aiškino, kad tai nauja technologija – įpila sausą mišinį, po to atskirai vandens. Be to, stulpai dar ir per mažai įkasti buvo. Kadangi atsakovas nenorėjo atvykti, apžiūrėti darbų rezultatą ir taikiai išspręsti klausimą, teko kreiptis į ekspertus, o po to į advokatus. L. B. po kurio laiko siūlė jam 1 000 EUR grąžinti, nors teigia, kad pinigų už darbus negavo. Jiems su žmona nekilo klausimų, kodėl avansą nurodė pervesti MB „(duomenys neskelbtini)“, to tiesiog nesureikšmino, nors susirašinėjo su atsakovu, kaip su fiziniu asmeniu. Sodyba priklauso žmonai, todėl ieškovė šioje byloje ji, o jis pats tik padėjo tvarkytis, nes daugiau išmano statybos reikalus. L. B. iš pradžių atvyko ir viską apžiūrėjo bei surašė, o sąmatą pateikė maždaug savaitės bėgyje ir per tą savaitę nebuvo jokių aiškinimų, kad jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Jis manė, kad L. B. dirba pagal patentą, todėl nekreipė dėmesio į pasirašymą. Atsakovas, gavęs pinigus, žadėjo išrašyti sąskaitą, nieko nesakė, nuo ko rašys. Jis pats dalyvavo atsiskaitant su atsakovu grynais. Nors atsakovas neigia gavęs pinigus už darbą, tačiau reikalavimo dėl apmokėjimo iš jo nebuvo. Jei pinigai nebūtų sumokėti, tai tikrai reikalautų, teiktų pretenzijas ir pan. Susirašinėjimas su atsakovu vyko elektroniniu paštu, rašė iš adreso (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų banko sąskaitos išrašo mato, kad jų užsakymui medžiagos nebuvo pirktos, be to iš turinio apskritai nesimato, kas tiksliai buvo pirkta. Pasitikėjo atsakovo aiškinimais dėl betono mišinio naudojimo, kad tai yra nauja technologija. Kaip suprato vėliau, buvo įpilta per mažai vandens, jei naudotų mišinį pagal instrukciją, turėjo pilti jau paruoštą su vandeniu mišinį ir tuomet pamatai būtų kietesni. Sąmatą iš L. B. gavo elektroniniu paštu, nežiūrėjo, kas ir kaip pasirašė laišką, tiesiog persiuntė žmonai. Su žmona kartu dalyvavo susitariant dėl darbų apimties, taip pat atsiskaitant už darbus. Dabar supranta, kad pinigų perdavimą patvirtinantį dokumentą turėjo gauti prieš atiduodant pinigus, bet tuo metu to nesureikšmino.

Atsakovas L. B. posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi keliomis veiklomis, tame tarpe ir statybos darbais. Įmonėje naudojami keli elektroninio pašto adresai, kad atskirti užsakymų srautus. Darbus realiai atlieka mažoji bendrija, o skelbia apie juos kitaip taip pat, kad atskirti veiklos rūšis. Už statybos darbus visi mokėjimai atliekami tik į įmonės sąskaitą, grynais mokama tik kartais už maisto produktus. Įmonė turi savo sandėlį, kuriame būna likučiai, todėl nereikia kiekvienam užsakymui atskirai pirkti medžiagas. Visi skelbimai talpinami nurodant MB „(duomenys neskelbtini)“ telefono numerį, už kurį moka įmonė. Bendrija turi du narius, kitas narys dirba su maisto produktais. Daugiau darbuotojų neturi, kiti žmonės objektuose dirba pagal verslo liudijimus ir MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš jų paslaugas. Jis pats dirba su tais žmonėmis, kaip įmonės atstovas, sudaro sąmatas, prižiūri darbus. Nagrinėjamu atveju jį surado R. B., paskambino jam ir susitarė. Jis atvyko į nurodytą vietą, viską apžiūrėjo, pasakė, kad užsakovų turimi stulpai yra per ploni tokio pobūdžio tvotai, bet V. B. pasakė vis tiek juos montuoti. Po sąmatos sudarymo buvo dar atvykę, matavo atstumus, kabino virves. Su darbų pradžios ir atlikimo terminais šiek tiek vėlavo, turėjo kitų užsakymų, bet ieškovai aiškino, kad palauks kiek reikia. Klausė šeimininkų, koks yra gruntas sklype, atsakė, kad pagrinde molis, tik viršuje žvyras, todėl sąmatoje buvo apskaičiuotas didesnis gylis. Tačiau pradėjus gręžti pamatė, kad visas gruntas yra žvyras, todėl paaiškino užsakovams, jog šiuo atveju užteks ir 60 cm gylio, nes lengvas gruntas. Gręžė 80 cm, tai yra netgi daugiau, nes tiek leido grąžtas. Šeimininkams viskas buvo aprodyta ir paaiškinta, aiškino ir darbų eigoje, viską matė. Antrą dieną tęsiant darbus pritrūko stulpų, ieškovas atvežė dar, bet jie buvo jau kitokie. Pabaigus darbus viskas buvo apžiūrėta ir paprašė šeimininkų 4-5 dienas nejudinti stulpų, kadangi į duobes buvo piltas sausas betonas, kuris turėjo dar sukietėti. Susitarė, kad išrašys sąskaitą ir užsakovai pavedimu ją apmokės. Klausė ieškovės vyro, kam rašyti sąskaitą, kadangi V. B. sakė, gal jo įmonės vardu reikės tą sąskaitą išrašyti. 4 dienas nesuko galvos dėl apmokėjimo, nes laukė, kol sukietės betonas, o po to sulaukė V. B. skambučio, kad stulpai juda. Buvo nuvykęs į sklypą, apžiūrėjo stulpus, telefonu nurodė V. B., jo nuomone, problematiškus. Pastarasis nurodė tuoj pat sutvarkyti išlaužtą stulpą, tačiau tai reikalavo laiko ir medžiagų, todėl atsisakė tai daryti, po to ir prasidėjo visi nesutarimai. Buvo nuvažiavęs į vietą praėjus 14 dienų po montavimo, kai kurie stulpai klibėjo dėl grunto, nes nespėjo sušokti betonas. Duobių diametrą ir gylį padarė netgi didesnius, nei rekomenduojama esant tokiam atvejui. Statant tvorą viskas veikia sistemiškai, segmentinėse tvorose išvis tik kas 3-4 stulpas betonuojamas, kiti tiesiog įkasami į gruntą ir viskas laikosi. Kai po gautų pretenzijų 2022 m. liepos 24 d. ar 25 d. su O. J. nuvažiavo pažiūrėti, šalia sklype dirbę statybininkai jam sakė, kad jis ne pirmas, su kuriais šeimininkai neatsiskaito, taip pat sakė, jog matė kaip sekmadienį kažkas klibino stulpus. Priešingai, nei teigia ieškovė ir trečiasis asmuo, bendravimas vyko, jis viską išklausydavo, bet niekuo geru tai nepasibaigė. Skolos už darbus išieškojimo kol kas nevykdo, nes vyksta teismas. Sąskaita už darbus yra išrašyta, tačiau ji be rekvizitų, kadangi nežino, kam rašyti. Su ieškovais vyko bendravimas nuolat, bendravo skambučiais ir susirašinėdami, taip pat laukė iš jų rekvizitų, kad išrašyti sąskaitą-faktūrą ir garantiją. Kai jau prasidėjo teisminis ginčas, advokatai sutarė, jog jis pats paskambins V. B. ir pasiūlys 1 000 EUR iš savo pinigų tiesiog, kad negaišti laiko ir pinigų, susitarti taikiai, tiesiog norėjo pataupyti savo nervus ir laiką. Dar kartą patvirtina, kad darbus atliko MB „(duomenys neskelbtini)“, pirkdama paslaugas iš kitų asmenų, be to, siunčiant sąmatą jis laiške prisistatė įmonės direktoriumi, ten buvo didelis rekvizitas, kurio neįmanoma nepastebėti. Patį pirmą skambutį gavo iš R. B., po to bendravo su jos vyru, vykdant darbus – su abiem, o po darbų atlikimo, po tam tikros pauzės tik su V. B., jam gi siūlė 1 000 EUR, kad susitari taikiai. Įmonė per metus panašaus pobūdžio užsakymų turi mažiausiai 30 ir visada viskas tvarkoje būna. Jis neprivalėjo pateikti visų sąskaitų, pateikė tik kelias, kad įrodyti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka ir statybos darbus. Vienam užsakymui gali būti išrašomos ir kelios sąskaitos. Ginčo darbus atlikusius žmones samdė jau nebe pirmą kartą ir jie visada dirba kokybiškai, o sauso betono užpylimo metodą naudoja gal 4-5 metus ir ne jis vienas. Statybose yra daug dalykų, kurie prasilenkia su tuo, kas parašyta gamintojo rekomendacijose. Ieškovės objektui sunaudojo apie 270 mišinio maišų. Su žmonėms, kurie padėjo atlikti darbus, nėra atsiskaitęs, kadangi nebuvo sumokėta už darbus. Jis pats atstovauja įmonei, vykdo fizinius darbus, t. y. yra vykdytojas, sąmatą siuntė laiške su įmonės logotipu, avansą taip pat nurodė pervesti į įmonės sąskaitą.

Atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. M. posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, laikosi procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos. Ieškovė nagrinėjamu atveju pasirinko netinkamą atsakovą, kelis kartus buvo pasiūlyta pakeisti jį tinkamu, tačiau ji šios savo teisės nerealizavo, todėl turi priimti neigiamų pasekmių riziką. Šiai dienai yra susidaręs įsiskolinimas už atliktus darbus ir ieškovė yra skolinga, matyt, todėl sąmoningai taip elgiasi, kad įmonė nepareikštų priešieškinio. Trečiojo asmens yra nuspręsta sulaukti šios civilinės bylos pabaigos ir po to reikšti reikalavimą ieškovei. Pagal įrodinėjimo taisykles kas teigia, tas turi tai įrodyti, be to, grynieji pinigai turi būti atitinkamai apskaityti, turi būti įforminta raštiškai. O tas, kas turi būti įrodinėjama rašytiniais duomenimis, negali būti įrodinėjama šalių ir liudytojų parodymais. Pati ieškovė nurodė, kad teritorija stebima vaizdo kameromis, todėl jei įvyko pinigų perdavimas, tai turėjo būti užfiksuota. Tačiau teigiama, jog vaizdo įrašai neišsaugoti, tai ieškovės pasirinkimas, tačiau teiginiai liko neįrodyti. Stulpus tvorai pateikė pati ieškovė, jie nebuvo tinkami tokiai tvorai, tuo tarpu darbai buvo atlikti tinkamai, tačiau dar nesustingus betonui stulpai buvo išjudinti, kas nepriklausė nuo atsakovo ir trečiojo asmens valios. Atsakovu šioje byloje turi būti MB „(duomenys neskelbtini)“, jai pervestas avansinis mokėjimas, yra kiti įrodymai, kad darbus atliko bendrovė. Nors dokumentus apie pinigų perdavimą turi išrašyti juos gaunantis asmuo, tačiau ieškovė turėjo pareikalauti tokio dokumento, jei nepareikalavo, turi priimti tam tikrą riziką, kad atidavė pinigus be patvirtinimo. Trečiojo asmens vadovas norėjo įforminti operaciją, tačiau nežinojo, kam išrašyti sąskaitą, kadangi avansinį mokėjimą atliko R. B., o jos vyras V. B. sakė, kad gal sąskaitą reikės išrašyti jo įmonei.

Liudytojas G. L. parodė, kad turi aukštąjį techninį statybos priežiūros išsilavinimą. 2022 m. rugpjūčio 12 d. V. B. užsakymu nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajone esančią sodybą apžiūrėti tvoros įrengimo darbus tikslu nustatyti, ar jie atlikti kokybiškai. Buvo atlikta apžiūra, kasybos darbai, tyrimai ir pateikta ataskaita, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, stulpai įrengti netinkamai. Duobės gylis buvo nepakankamas, kad gerai įbetonuoti. Stulpus išversti galima buvo tik su technika, rankomis tokio nenulaužysi. Visa jam pateikta dokumentacija yra nurodyta ataskaitoje, sąmatą taip pat matė, bet jos neanalizavo. Gali tik pasakyti, kad joje nurodytas duobių gylis nebuvo padarytas, gerai įbetonuota taip pat nebuvo. Apie sauso mišinio pylimo technologiją nėra nieko girdėjęs, visada turi būti ruošiamas mišinys su vandeniu. Rangovai gali nustatyti savo standartus, bet jie turi būti neprastesni už nurodytus reglamentuose. Buvo numatyta įrengti medinę tvorą, kurios apkrova yra didesnė, nei įprastos, todėl taip įbetonuoti stulpai jos tiesiog neatlaikytų. Trūkumų pašalinimo būdai būtų tokie: sutvirtinti arba išimti ir naujai įbetonuoti stulpus, ar gali būti panaudoti tie patys, priklauso nuo betono sulipimo su stulpais. Stulpai tvoros montavimui buvo naudoti tinkami tokiai tvorai. Per patikrinimą iškasė 2 stulpus, dar vienas jau buvo iškastas ir tiesiog gulėjo. Ataskaitoje parašė, kad netinkami 45-50 procentų, nes visi stulpai judėjo vienodai. Stulpai judėjo su visu betonu iš gręžinio.

Liudytojas O. J. parodė, kad su L. B. pažįstamas darbo reikalais, kartu dirbo. Jis šiuo metu studijuoja ir dirba civilinės inžinerijos įmonėje. Atostogų laikotarpiais išsiimdavo patentą ir dirbdavo su L. B.. Vasarą L. B. pasiūlė jam kartu nuvažiuoti į sodybą apžiūrėti stulpų betonavimo darbus. Kadangi studijuoja susijusius dalykus, jam buvo įdomu, todėl sutiko. Jie patikrino visus stulpus, visi stovėjo tvarkingai ir nejudėjo. Rado vieną jau išverstą stulpą, bet toje vietoje labai problemiškas gruntas buvo, turbūt dėl to taip įvyko. Šalia kitame sklype buvę darbininkai jiems papasakojo, kad kitą dieną po stulpų betonavimo darbų pabaigos kažkas vaikščiojo ir tikrino tuos stulpus, tada ir išvertė turbūt. Tas stulpas buvo išverstas su visu betono luitu. Jo nuomone, jei betonui būti leista tvirtai sustingti, tvora stovėtų ilgai, visa konstrukcija būtų susirišus. Kiek jam teko dirbti su L. B., jis visada viską padaro tvarkingai. Atsakovas turi mažąją bendriją, jis surasdavo darbus jam. Jo nuomone, stulpai subetonuoti kokybiškai, gręžiniai išgręžti pakankami, net per dideli apsidraudimui. Iš akies jam pasirodė, kad 50-60 cm gylio, bet specialiai nematavo. Už darbus visada su juo atsiskaito užsakovai. Toje vietoje, kur lankėsi su L. B. tikslu pažiūrėti darbus, yra didelis pastatas prie ežero, atrodo (duomenys neskelbtini), tiltelis, į pakalnę dar vienas pastatas ir šalia tos vietos, kur statė tvorą, statomas dar vienas pastatas. Dar matė kameras ant pastatų.

Ieškinys atmestinas.

        Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pagal žodžiu sudarytą rangos sutartį buvo atliekami tvoros įrengimo darbai adresu (duomenys neskelbtini). Nors rašytinė rangos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau byloje nėra ginčo dėl sutartinių santykių egzistavimo. Darbai pagal statybos rangos sutartį buvo pradėti 2022 m. liepos 9 d. ir pabaigti 2022 m. liepos 10 d.

        Byloje kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės.

        Šalių sudarytos sutarties dalykas yra statybos ranga - pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalis).

Pagrindinės prievolės, sudarančios (statybos) rangos sutarties dalyką, – rangovo pareigos atlikti darbą ir perduoti jo rezultatą ir priešpriešinės užsakovo pareigos priimti atliktų darbų rezultatą ir sumokėti už jį sutartą kainą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovo pareigos sumokėti už darbą atsiradimas paprastai yra siejamas su darbų rezultato perdavimu ir priėmimu (CK 6.655 straipsnio 1 dalis), nors (statybos) rangos sutarties šalys turi teisę susitarti kitaip.

CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Pagal galiojantį dispozityvumo principą ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą, neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Be to, ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

Kaip jau minėta, rašytinė rangos sutartis, pagal kurią turėjo būti atlikti tvoros įrengimo darbai, tarp šalių sudaryta nebuvo. Tačiau tiek šalys, tiek tretieji asmenys neginčija, kad tam tikri darbai nurodytu adresu 2022 m. liepos 9-10 d. buvo atlikti. Ieškovė, remiantis jos pateiktais ir aptartais įrodymais, tvirtina, kad faktiniai sutartiniai santykiai susiformavo tarp ieškovės ir atsakovo, kadangi bendravimas vyko tik su L. B., kaip fiziniu asmeniu, jis gi atliko stulpų įrengimo darbus, o trečiasis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ šiose santykiuose nefigūravo, atsakovas savęs neįvardino, kaip juridinio asmens atstovo, todėl atsakovas šioje byloje pasirinktas tinkamas.

Pagrindinis atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentas yra tai, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje. Šiai pozicijai pritaria ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje MB „(duomenys neskelbtini)“. Teigia, kad veikė, kaip juridinio asmens atstovas, būdamas jo vadovu.

Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010).

Sprendžiant dėl tinkamo atsakovo pasirinkimo, ieškovė teikia susirašinėjimą elektroniniu paštu ir sąmatą, kurie, jos nuomone, patvirtina sutarties sudarymą būtent su atsakovu ir, kad atsakovas, veikdamas kaip fizinis asmuo, atliko statybos – tvoros įrengimo darbus, todėl būtent jam ir pareikšti reikalavimai byloje. Tačiau byloje yra pateiktas elektroninis laiškas, kuriuo V. B. buvo pateikta minima sąmatą, iš kurio matyti, kad siuntėjas L. B. pasirašo, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, yra įmonės logotipas, taip pat nurodyti du elektroninio pašto adresai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vertinant tai kartu su ta aplinkybe, jog sąmatoje nurodyta, kad „Darbus pradėsime tik po sąmatos patvirtinimo ir gavę avansinę įmoką 200 EUR“ bei rekvizitai avansiniam mokėjimui buvo pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“, konstatuotina, jog ieškovei ir trečiajam asmeniui V. B. turėjo tapti pakankamai aišku, kad susitarimas sudaromas su būtent MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Ta aplinkybė, kad sąmatoje nurodytas vykdytoju L. B., negali vienareikšmiškai patvirtinti, kad darbus jis atliko, kaip fizinis asmuo, savo naudai. Taip pat to nepatvirtina tai, jog dalis susirašinėjimo vyko atsakovui naudojant elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kadangi teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo teiginiais, jog įmonė naudoja kelis elektroninius adresus tikslu atskirti skirtingų veiklų užsakymų srautus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų teisę verstis ir verstųsi statybos darbais pagal verslo liudijimą ar kitokiu būdu, tuo tarpu yra duomenys, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę verstis ne tik elektronine maisto prekių prekyba, bet ir kita neuždrausta veikla, be to, 2022 m. kovo 25 d. Aiškinamajame rašte prie 2021 metų metinių finansinių ataskaitų nurodyta, jog bendrijos veikla apima ir Pastatų aptarnavimą ir kraštovaizdžio tvarkymą (EVRK kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Iš į bylą pateiktų MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad įmonė atlikdavo pirkimus, susijusius ne tik su maisto prekėmis, tačiau ir tiesiogiai susijusius su statybos darbais, pvz.: betono ir kitų statybinių medžiagų; taip pat, kad į įmonės sąskaitą buvo atliekami mokėjimai už atliktus įvairius statybos darbus.

Ieškovė savo poziciją taip pat grindžia tuo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje nėra jokios informacijos apie tai, kad įmonė užsiima statybos darbais, tuo tarpu L. B. savo Facebook paskyroje reklamuoja statybos darbus, nenurodydamas, kad juos atlieka juridinis asmuo. Teismas neturi pagrindo laikyti šiuos argumentus pakankamais svariais ir savaime įrodančiais, kad statybos darbus atsakovas atlieka, kaip fizinis asmuo. Be aukščiau paminėtų argumentų, papildomai pažymėtina, kad skelbimuose nurodomas telefono numeris sutampa su viešai skelbiamu ir svetainėje nurodomu mažosios bendrijos telefonu numeriu, banko sąskaitos išraše yra mokėjimų UAB „Diginet LTU“ už skelbiu paslaugas vartotojui (duomenys neskelbtini), viešai prieinamais www.skelbiu.lt svetainės duomenimis nurodytu numeriu yra reklamuojami griovimo, rostverkų, betonavimo, statybų darbai, tai yra MB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už talpinamus skelbimus apie atliekamus statybos darbus, tokiu būdu juos reklamuodama. Visų šių aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad paslaugos buvo teikiamos mažosios bendrijos vardu, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Ieškovė niekaip nepaneigė aplinkybių, kad L. B. galėjo veikti ir veikė, kaip juridinio asmens vadovas.

Be to, pažymėtina, kad pirminėje pretenzijoje – 2022 m. rugpjūčio 30 d. Reikalavime „Dėl rangos darbų trūkumų pašalinimo“ rangovu taip pat yra įvardijama mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ir pretenzija adresuojama būtent juridinio asmens vadovui L. B.. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog rangos sutartis buvo sudaryta ir su kokiu asmeniu. Kadangi šalys rašytinės sutarties nebuvo sudariusios, ieškovės ir trečiojo asmens ieškovės pusėje nurodytos aplinkybės, kad dėl darbų tarėsi su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu, o ne juridinio asmens vadovu, nesant kitų objektyvių įrodymų, sutarties turinio ir jos šalių nepreziumuoja. Aukščiau aptartų įrodymų visuma suponuoja, jog byloje neįrodyta, kad sutartiniai santykiai atsirado tarp ieškovės ir atsakovo, be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas atsakingas už trečiųjų asmenų prievoles, todėl konstatuotina, kad dėl rangos atlikimo darbų sandorio pasekmės atsakovui L. B. nekyla, atsakovas nelaikytinas atsakingu pagal pareikštą ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1272/2001). Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka atsakovą pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007). Sistemiškai aiškinant CPK 111, 135 straipsnių nuostatas, atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė ir netinkamo atsakovo pakeitimas yra įmanomas tik ieškovui sutinkant.

Teismas procesiniuose dokumentuose, taip pat ir teismo posėdžio metu ieškovei išaiškino jos teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Taip pat išaiškino, kad, ieškovei tokio prašymo nereiškiant, byla bus nagrinėjama iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis), tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad L. B. yra tinkamas atsakovas ir yra atsakingas už atliktus darbus ieškovei priklausančiame sklype.

Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Nagrinėjamu atveju atsakovu byloje yra nurodomas L. B., kuris yra trečiojo asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ narys ir vadovas, turintis įgaliojimus įgyvendinti bendrijos prisiimtas teises ir pareigas santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Visuma byloje nustatytų aplinkybių paneigia ieškovės pasirinktą poziciją, kad žodinis susitarimas dėl ginčo darbų sudarytas su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu, pareikštas reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su atsakovu, todėl jis nelaikytinas tinkamu atsakovu byloje ir nėra ginčo materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektas (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

Kadangi byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl skolos priteisimo iš kitų galimai atsakingų asmenų, nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, kurie nustato bylos nagrinėjimo ribas, teismas dėl rangos darbų apimties ir kokybės nepasisako.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų.

        Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

        Ieškovės ieškinį atmetus visiškai, spręstinas atsakovo ir jos pusėje byloje dalyvavusio trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

        Atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Pateikti dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, MB „(duomenys neskelbtini)“ už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme sumokėjo advokatui 450 EUR. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, bylos sudėtingumo laipsnį, priteisia iš ieškovės trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 450 EUR, laikydamas, kad tokios sumos yra adekvačios nagrinėjamai bylai.

        Taip pat iš ieškovės valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 15,64 EUR (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai).

        Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 450 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

        Priteisti iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,64 EUR (penkiolika eurų 64 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                                         Ana Karšul