Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-615-462/2016

        (Proceso Nr. 4-06-3-02293-2016-8)

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 24 d.

Klaipėda

               Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė:

R. B. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstove, 2015-10-09, 19.01 val., Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių poste, Šilutės pl. 9, Klaipėdoje, pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau – importo deklaracija) Nr. (duomenys neskelbtini) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, kurioje nurodė neteisingus duomenis apie deklaruojamos prekės TARIC kodą. Vadovaujantis 2010-06-29 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis, įforminant 2015-10-09 importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruotai prekei Nr. 1 „Silikoninės karščiui atsparios pirštinės“ muitinio tikrinimo metu buvo paimti mėginiai. Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-10-26 priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM191306S, kuria importo deklaracijoje pakeitė prekės TARIC kodą. Pasikeitus prekės TARIC kodui, importo mokesčių apskaičiavimas nesikeitė. Šiais veiksmais R. B. buvo kaltinama pažeidusi 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 punkto reikalavimus ir padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2092 straipsnio 5 dalyje.

2016 m. gegužės 12 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu R. B. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2092 str. 5 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu panaikino 2016 m. gegužės 12 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą ir R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2092 str. 5 d. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu taip pat paliko nenagrinėtą R. B. atstovo advokato Mauro Urbonavičiaus prašymą priteisti proceso išlaidas.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta R. B. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir R. B. iš Klaipėdos teritorinės muitinės priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nei kiti teisės aktai nenumato galimybės atlyginti atstovavimo išlaidas asmeniui, kuriam panaikintas neteisėtas nutarimas, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad Klaipėdos teritorinės muitinės neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala privalo būti atlyginta nepaisant to, jog įstatyme nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas.

Atsiliepimu Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotoja Aldona Venckienė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 str. nuostatos numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos Respublikos teismai administracinių teisės pažeidimų bylose (nutartis Nr. N575-5779/2008, N525-2272/2009, N575-3736/2010, N62-496/2010, N575-8154/2010). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl neteisėtai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismui panaikinus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos nutarimą skirti administracinę nuobaudą, išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-17-2012).

Taigi, atsižvelgiant į nurodytų teisės normų nuostatas ir esamą teismų praktiką, darytina išvada, jog asmuo, kuriam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, turi teisę pateikti reikalavimą, kad, jo vertinimu, neteisėtais veiksmais padaryta žala, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos, būtų atlyginta, tačiau šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka. Tokio pobūdžio klausimas gali būti ir teismų praktikoje sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.      

Teisėjas                                                                             Remigijus Preikšaitis