Administracinė byla Nr. eA-1004-822/2019

 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01252-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui E. N. dėl valstybinės šalpos išmokos permokos priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. N. 1 008 Eur permokėtą ir negrąžintą socialinės paramos sumą.

2.       Pareiškėjas prašyme nurodė:

2.1.                      Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. SP1-2728 „Dėl šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo E. N.“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymu (toliau – Įstatymas) ir atsižvelgiant į atsakovo 2015 m. birželio 4 d. pateiktą prašymą šalpos išmokai gauti bei papildomus dokumentus, E. N. nuo 2015 m. kovo 26 d. buvo paskirta ir mokama 0,9 bazinės pensijos dydžio šalpos pensija, kuri atsakovo prašymu buvo mokama per išmokas mokančią įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Bastaras“.

2.2.                      Nuo 2016 m. vasario 29 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba E. N. nustatė 50 procentų darbingumo lygį. Atsakovas laiku nepranešė Administracijai apie tai, kad jam buvo nustatytas didesnis darbingumo lygis, todėl Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. SP1-367 atsakovui šalpos pensijos mokėjimas nuo 2017 m. sausio 1 d. nutrauktas ir nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. nustatyta permokėta 1 008 Eur šalpos pensijos suma. Apie priimtą sprendimą atsakovas informuotas 2017 m. vasario 2 d. raštu Nr. (23.45)-SP13-1109. Atsakovui negrąžinus permokėtos šalpos pensijos, 2017 m. birželio 12 d. jam buvo išsiųstas priminimo raštas Nr. (23.48.)-SP13-5400, kuriuo pakartotinai prašoma grąžinti 1 008 Eur permokėtą šalpos pensijos sumą, tačiau atsakovas į prašymus grąžinti permokėtą sumą nereagavo ir iki šiol negrąžino permokėtos sumos.

3.       Atsakovas E. N. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė. Teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, o teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui.

II.

4.       Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 008 Eur valstybinės šalpos išmokos permoką ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstė 18 mėnesių laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 56 Eur.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2015 m. birželio 4 d. Administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą šalpos išmokai gauti Nr. SP23-21993, prašydamas skirti šalpos pensiją, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. Administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. SP1-2782 atsakovui nuo 2015 m. kovo 26 d. paskirta šalpos pensija, mokant atsakovui 0,9 bazinės pensijos dydžio šalpos pensiją nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) informacinės sistemos – duomenų bazės 2015 m. birželio 9 d. išrašą atsakovui nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2017 m. kovo 25 d. nustatytas darbingumo lygis – 40 procentų, o pagal 2017 m. sausio 9 d. NDNT informacinės sistemos – duomenų bazės išrašą atsakovui nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2044 m. kovo 8 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. SP1-367 „Dėl šalpos išmokų mokėjimo nutraukimo ir permokos nustatymo E. N.“, vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio 10 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi, Administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AD1-16 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1.1.3 papunkčiu, atsižvelgiant į NDNT informacinės sistemos – duomenų bazės išrašą, nustatė atsakovui nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. permokėtą 1 008 Eur šalpos pensijos sumą. Apie priimtą sprendimą atsakovas buvo informuotas įteikiant įsakymo nuorašą.

6.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas prašymo šalpos išmokai gauti teikimo metu atitiko Įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nustatytas sąlygas šalpos išmokai gauti. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas Administraciją informavo apie savo padėties pasikeitimą (nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2044 m. kovo 8 d. nustatytą 50 procentų darbingumo lygį). Prašymu atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos skyrimui ir (ar) mokėjimui bei patvirtino, kad žino apie tai, jog nepranešus apie minėtas aplinkybes permokėta išmokos suma bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovui nepranešus apie pasikeitusį darbingumo lygio procentą, Administracijos Socialinės paramos skyrius priėmė sprendimą nustatyti atsakovui šalpos išmokos permoką. Atsakovas buvo informuotas apie susidariusią negrąžintą permoką, tačiau į prašymus grąžinti permokėtą sumą neatsiliepė ir iki šiol permokėtos sumos negrąžino.

7.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas akcentavo, kad būtent atsakovo veiksmai (nepranešimas apie padidėjusį darbingumo lygį) lėmė tai, jog paskyrus socialinę pašalpą, jis neteko teisės į ją. 1008 Eur šalpos išmokos permoka susidarė būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo – Įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymo. Nustatęs, kad atsakovas iki šiol nėra grąžinęs permokėtos pašalpos, teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir Administracijai iš atsakovo priteisė 1008 Eur valstybinės šalpos išmokos permoką.

8.       Spęsdamas klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki: iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, jog atsakovas nedirba, negauna darbo užmokesčio bei kitų išmokų; iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją E. N.“ matyti, kad atsakovui nuspręsta neskirti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos; iš NDNT informacinės sistemos – duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2044 m. kovo 8 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad yra teisinis pagrindas išdėstyti teismo sprendimu priteistos valstybinės šalpos išmokos permokos sumokėjimą (grąžinimą). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendimo įvykdymą išdėstė 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 56 Eur.

III.

9.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, atsižvelgiant į aplinkybes, jog atsakovas yra bedarbis, neturi pajamų ir nekilnojamojo turto. 

10.       Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą įvertino atsakovo prašymą, jo turtinę padėtį, maksimalias galimybes grąžinti valstybinės šalpos išmokos permoką ir sutiko patenkinti jo prašymą pakankamai ilgam laikotarpiui, t. y. 18 mėnesių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

11.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybinės šalpos pensijos permokos grąžinimo ir atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

12.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino Administracijos prašymą priteisti iš atsakovo 1 008 Eur permokėtą ir negrąžintą socialinės paramos sumą ir atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį teismo sprendimo įvykdymą išdėstė 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 56 Eur. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui.

13.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

14.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 1 008 Eur permokėtos ir negrąžintos socialinės paramos sumos bei pareigos nurodytą sumą grąžinti pareiškėjui. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymo laikotarpio.

15.       Pagal ABTĮ 85 straipsnį teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad sprendimo vykdymas atidedamas tik išimtiniais atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009, 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-252/2011 ir kt.).

16.       Pažymėtina, kad sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Todėl, sprendžiant šį klausimą, pirmiausia būtina remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį turi būti gerbiamos ir ginamos teisėtai įgytos civilinės teisės. Sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principais, kurių taikymas reikalauja nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1051/2010). Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumas turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis.

17.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nedirba, neturi nekilnojamojo turto, negauna darbo užmokesčio ir kitų išmokų, jam nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2044 m. kovo 8 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją E. N.“ atsakovui nuspręsta neskirti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, kadangi jis neįgijo minimalaus 2 metų 8 mėnesių valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (atsakovas yra įgijęs 1 metų 8 mėnesių 26 dienų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą) (b. l. 7–9, 49–50). Atsakovas 2017 m. lapkričio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) nėra registruotas kaip asmuo, ieškantis darbo, kadangi siūlomi darbai jam netinka ir jis jų atsisako (teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:54 iki 14:15 min.).

18.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada išdėstyti sprendimo vykdymą 18 mėnesių laikotarpiui nepažeidžia abiejų šalių interesų pusiausvyros ir nagrinėjamu atveju yra pakankamas terminas padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Be to, pareiškėjas nesutiko su atsakovo apeliacinio skundo prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui (36 mėnesiams), į ką taip pat atsižvelgtina vertinant teismo nustatyto termino pagrįstumą.

19.       Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus išdėstyti teismo sprendimo vykdymą yra stengiamasi padėti atsakovui realizuoti priimtą teismo sprendimą, nes suprantama, kad sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo neabejotinai pasunkintų atsakovo padėtį ir tai jam taptų itin sunkia finansine našta. Tačiau susidariusi situacija yra paties atsakovo neįvykdytų pareigų (neinformavimo apie pasikeitusį nedarbingumo lygį) rezultatas, o savo veiksmų neigiamas pasekmes jis nepagrįstai siekia perkelti pareiškėjui, prašydamas teismo sprendimo vykdymą išdėstyti pernelyg ilgam 36 mėnesių terminui. Atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra pateiktas nepateisinamai ilgam laikotarpiui, per kurį neaišku, kaip keisis jo turtinė padėtis, o tai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimą.

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vien blogos materialinės padėties aspektas nėra pakankamas pagrindas aptariamam sprendimo vykdymo išdėstymui pernelyg ilgam 36 mėnesių terminui. Sutiktina, kad dėl sveikatos problemų ir nustatyto 50 procentų darbingumo lygio atsakovui yra sudėtingiau susirasti darbą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas pats atsisako Užimtumo tarnybos siūlomų darbo pasiūlymų, dėl ko jis išbraukiamas iš ieškančių darbo asmenų sąrašo (teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:54 iki 14:15 min.), sudaro pagrindą išvadai, jog sunki materialinė padėtis labiau priklauso nuo paties atsakovo valios, o ne nuo objektyvių priežasčių, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, jam elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią sunkią turtinę padėtį.

21.       Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378 2015). Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į sunkią atsakovo finansinę padėtį, bet kartu stengdamasis išlaikyti pareiškėjo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, pagrįstai teismo sprendimo vykdymą išdėstė 18 mėnesių laikotarpiui. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė