Civilinė byla Nr. e2YT-5313-1004/2017

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03054-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.4.5.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D., R. M., I. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad per tris mėnesius nuo mamos B. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad tiek iki mamos mirties, tiek ir šiuo metu su šeima gyvena, naudojasi ir prižiūri butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei moka mokesčius. Pažymi, jog ½ dalis minimo buto priklauso jam nuosavybės teise, kita dalis priklausė velionei ir jos sutuoktiniui (suinteresuotam asmeniui) I. D., kuris taip pat gyvena kartu su pareiškėju. Nurodė, jog visu butu naudojasi kaip savo, taip pat jame likusiais mamos daiktais, buitine technika, įrankiais, knygomis ir pan. Palikėja B. D. savo valią išreiškė testamentu ir visą jai priklausiusį turtą paliko pareiškėjui. Po palikėjos mirties, pareiškėjas į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė. Suinteresuoti asmenys: A. D. yra palikėjos sūnus, R. M. – dukra.

Suinteresuoti asmenys A. D., R. M. ir I. D. atsiliepimų nepateikė, apie bylos nagrinėjimą jie informuoti specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 str.).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui ir klausimą dėl pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, prašo spręsti teismo nuožiūra (b.l. 30-31).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jei teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (b.l. 35-36).

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo mama B. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-7). 2010-08-09 palikėja B. D. surašė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausančią dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausė jai mirties dieną, paliko sūnui (pareiškėjui) G. D. (b.l. 8). Pateikti duomenys apie buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11), dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (b.l. 12-13) teisinę registraciją. Po B. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), niekas į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla Šiaulių 3-ajame notaro biure nėra užvesta (b.l. 18). Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius už šildymą, dujas, elektrą ir pan. (b.l. 14-15,16-17). Suinteresuoti asmenys: A. D. yra palikėjos sūnus, R. M. – dukra (b.l. 21-23).

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėjas G. D., kreipdamasis į teismą, nurodė, kad mamos B. D. palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Sutuoktinę pergyvenęs sutuoktinis I. D. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė (CK 5.13 str.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro pažymoje pažymėta, kad po B. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), niekas į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla Šiaulių 3-ajame notaro biure nėra užvesta. Pareiškėjas pateikė testamento kopiją, kuria palikėja B. D. jai nuosavybės teise priklausančią dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausė jai mirties dieną, paliko sūnui G. D..

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikėja B. D. paliko testamentą, o pareiškėjas G. D. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusio asmens palikimą, nes rūpinosi, naudojosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, taip pat naudojosi likusiais mamos daiktais, buitine technika, įrankiais, knygomis ir pan., t.y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties. Tačiau pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio asmens turtą negavo. Pareiškėjo G. D. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).   

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas G. D. mirusios mamos (asmens) B. D. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, ir nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Tenkinti pareiškėjo G. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po mamos B. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. 

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                           Vaidotas Narvidas