Civilinė byla Nr. e2-211-1084/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11250-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4; 2.1.5.1.2.9; 2.6.8.3.1; 2.6.11.6; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,

sekretoriaujant Ingai Kundrotaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei S. Ž.,

atsakovei A. J.-P., atsakovų atstovei advokatei A. G.,

nedalyvaujant atsakovui D. P., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams A. J.-P. ir D. P. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir pateiktų reikalavimų netenkinimo bei atsakovų A. J.-P. ir D. P. patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomų defektų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ieškovės reikalavimai, ieškinio ir dubliko argumentai, atsikirtimai į priešieškinį

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti nepagrįstu ir atmesti atsakovų D. P. ir A. J.-P. reikalavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 12 857,01 Eur defektų šalinimo išlaidas ir 500,00 Eur išlaidas už parengtą ekspertinę išvadą; 2) taikyti atsakovų reikalavimams senaties terminą; 3) priteisti iš atsakovų ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1–8).

2.       Ieškinyje ieškovė nurodė šias aplinkybes:

2.1.       (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovai sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau ir –Sutartis), pagal kurią ieškovė už 121 000,00 Eur pardavė atsakovams nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 90 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

2.2.       Sutartyje atsakovai patvirtino, kad jie apžiūrėjo perkamą nekilnojamąjį turtą iki Sutarties sudarymo, jiems perkamas turtas, įskaitant gyvenamąjį namą ir jame sumontuotas sistemas, tiko, Sutarties sudarymo metu jokių pretenzijų atsakovai neturėjo ir nepareiškė, kas patvirtina, jog atsakovai sutiko įsigyti tokį gyvenamąjį namą, koks jis buvo tuo metu pastatytas.

2.3.       2023 m. gruodžio mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Sutarties sudarymo ir turto perdavimo atsakovams, atsakovai pareiškė ieškovei pretenzijas dėl neva išaiškėjusių gyvenamojo namo defektų. 2023 m. gruodžio 27 d. atsakovas pateikė rašytinę pretenziją dėl statybos darbų trūkumų ištaisymo ir žalos atlyginimo, reikalaujant atlyginti žalą bei ištaisyti gyvenamajame name atsiradusius defektus, t. y. 1) susmigo namo grindys (tarp sienos ir grindų atsirado apie 2 cm dydžio tarpas, kuris palaipsniui didėja); 2) vandens latakuose kaupiasi vanduo dėl netinkamai suformuoto nuolydžio; 3) gyvenamojo namo sklype esančios trinkelės susmigo, atsirado provėžos.

2.4.       Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovai gyvenamuoju namu naudojosi daugiau kaip dvejus metus, kad dalis atsakovų nurodytų trūkumų yra akivaizdūs ir buvo matomi atsakovams sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, kad atsakovai nepateikė jokių duomenų apie trūkumų egzistavimą ir kad jie atsirado dėl nekokybiškų statybos darbų, pretenziją laikė nepagrįsta ir 2024 m. sausio 18 d. pateikė atsakovams atsakymą, nurodydama, kad atsakovai yra praleidę garantinius terminus, todėl jų pretenzija nebus tenkinama.

2.5.       Atsakovai kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu, kuris buvo patikslintas (duomenys neskelbtini)Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą, kuriuo atsakovų reikalavimą tenkino, tačiau ieškovė, nesutikdama su minėtu nutarimu, prašo ginčą nagrinėti iš esmės.

2.6.       Atsakovai savo reikalavimus grindė jų užsakymu atlikta 2024 m. balandžio 25 d. eksperto J. G. ekspertine išvada, apie tai neinformavus ieškovės, nesudarius jai galimybės teikti savo paaiškinimus bei dalyvauti atliekant ekspertinį tyrimą, todėl išvada parengta neobjektyviai, vadovaujantis tik užsakovų nurodytomis aplinkybėmis. Išvada yra parengta su esminiais trūkumais, todėl ji negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu gyvenamojo namo statybos defektus.

2.7.       Iš pateiktos išvados nėra aišku, kurioje gyvenamojo namo vietoje ir kurioje patalpoje koks grindų kiekis yra pasėdęs. Fotonuotraukoje, darytoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti tik minimalus plyšelis, o patalpose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), niekaip nematyti grindų pasėdimo. Tai yra akivaizdus grindų apdailos įrengimo trūkumas, o grindis įsirenginėjo patys atsakovai savo lėšomis, todėl už tai namo pardavėjas nėra atsakingas. Išvada dėl nurodomo tarpo priežasties padaryta tik tikėtina, ekspertui spėjant, jog galbūt nebuvo tinkamai sutankintas gruntas, tačiau jokiais metodais tai nebuvo tirta. Siekiant ištirti grunto sutankinimo tinkamumą, yra privaloma ištirti gruntą, esantį po gyvenamojo namo grindų sluoksniais, o tas nebuvo padaryta, todėl nėra aišku, kokių duomenų pagrindu padaryta išvada, kad grindų pasėdimą lėmė ieškovės netinkamai atlikti statybos darbai. Atsakovai ieškovės vadovui buvo nurodę, kad įsigiję namą jie buvo atkasę visus gyvenamojo namo pamatus, kas neabejotinai galėjo įtakoti grindų pasėdimą. Taigi, jei grindų pasėdimas ir yra, jį, tikėtina, lėmė ne ieškovės netinkamai atlikti statybos darbai, bet pačių atsakovų netinkamas gyvenamojo namo eksploatavimas. Nesant nustatytai grindų pasėdimo priežasčiai, nėra galimybės nustatyti ir faktiškai reikalingų atlikti statybos darbų apimties bei jų kainos. Atsakovų reikalaujama 7 739,57 Eur suma yra neadekvati ir per didelė, nes į lokalinę sąmatą nepagrįstai įtraukiamos naujų grindlenčių danga ir laminuotos grindys. Sudėtos grindlentės ir grindys nėra nekokybiškos, todėl nėra duomenų, kad jos negalėtų būti perdėtos.

2.8.       Atsakovai nepagrįstai reikalauja atlyginti defektų šalinimo išlaidas dėl netinkamai sumontuotos lietaus nuvedimo sistemos, kuri jau buvo sumontuota Sutarties sudarymo metu, atsakovai ją matė ir jokių pretenzijų dėl jos nereiškė. Nurodytas trūkumas yra akivaizdus ir matomas gyvenamojo namo įsigijimo momentu, todėl atsakovų po daugiau nei dvejų metų reiškiama pretenzija atmestina. Be to, jei lietaus nuvedimo sistema būtų sumontuota blogai, minėtas defektas būtų paaiškėjęs iš karto, tuo tarpu atsakovai nurodo, kad defektas atsirado tik 2023 m. spalio mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovų nurodomas defektas galėjo atsirasti dėl netinkamo lietaus nuvedimo sistemos eksploatavimo, už ką yra atsakingi patys atsakovai. Atsakovai nevalė namo latakų, todėl ir atsirado tam tikros pasekmės. Išvadoje nematyti, kaip matavimo prietaisas yra pridėtas prie nuvedimo sistemos, kaip buvo matuojamas nuolydis, matoma tik dalis gulsčiuko, galima prietaiso paklaida, todėl išvada nelaikytina objektyviu įrodymu, pagrindžiančiu gyvenamojo namo defektą.

2.9.       Atsakovai gyvenamuoju namu ir žemės sklypu bei jame paklotomis trinkelėmis naudojasi daugiau kaip trejus metus, tačiau iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų jokių trinkelių nelygumų ar duobių nematyti. Išvadoje nėra fiksuota jokių trinkelių nelygumų, provėžų, todėl trinkelės yra sudėtos tinkamai ir nurodyti defektai neegzistuoja. Ieškovė kreipėsi į statybų specialistą, kuris 2024 m. rugsėjo 3 d. apžiūrėjo ginčo turtą, tačiau jokių duobių nenustatyta. Išvadoje remiamasi Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklėmis ĮT SBR 07, kurios negalioja nuo 2019 m. gruodžio 24 d., todėl vien dėl to netaikytinos šiam ginčui, o šiuo metu galiojančios taisyklės reglamentuoja reikalavimus valstybinės reikšmės keliams, vietinės reikšmės keliams (gatvėms) ir kitoms eismo zonoms, tačiau prie gyvenamojo namo esanti trinkelių danga nelaikytina nei valstybinės, nei vietinės reikšmės keliu, todėl šių taisyklių reikalavimai nėra taikytini ir aktualūs.

2.10.       Kadangi šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, ginčui aktualios ir taikytinos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios normos. Atsakovai dėl parduoto daikto trūkumų turėjo teisę kreiptis per 6 mėnesius nuo daikto įsigijimo, tuo pačiu ir perdavimo dienos, tačiau atsakovai daugiau kaip dvejus metus nesikreipė į ieškovę dėl atsiradusių trūkumų, praleisdami ieškinio senaties terminą. Maksimalus dvejų metų terminas reikalavimams dėl daikto trūkumų pareikšti baigėsi 2023 m. gegužės 28 d., o atsakovai reikalavimą pareiškė dar po daugiau nei metų laiko, todėl atsakovų reikalavimams taikytina ieškinio senatis.

2.11.       Išvada parengta neobjektyviai, pagal netaikytinus teisės aktus, išvados paremtos prielaidomis ir spėlionėmis. Išvada parengta be ieškovės žinios, neinformavus apie tyrimą, todėl už išvados parengimą atsakingi patys atsakovai.

3.       Ieškovė pateikė dubliką (2 t., e. b. l. 132–135), kuriuo nesutiko su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais, prašė atmesti atsakovų reikalavimą, taikyti ieškinio senaties terminą bei priteisti iškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šias aplinkybes:

3.1.       Sutartyje atsakovai patvirtino, kad jie apžiūrėjo perkamą nekilnojamąjį turtą iki Sutarties sudarymo, jiems perkamas nekilnojamasis turtas, įskaitant gyvenamąjį namą ir jame sumontuotas sistemas, tiko, Sutarties sudarymo metu jokių pretenzijų atsakovai neturėjo ir nepareiškė, kas patvirtina, jog atsakovai sutiko įsigyti gyvenamąjį namą tokį, koks jis buvo tuo metu pastatytas. Atsakovų nurodomas trūkumas dėl lietaus nuvedimo sistemos netinkamo sumontavimo laikytinas akivaizdžiu ir matomu gyvenamojo namo įgijimo metu, dėl ko atsakovų po daugiau nei dvejų metų pareikštos pretenzijos dėl neva netinkamo sistemos sumontavimo atmestinos kaip nepagrįstos.

3.2.       Net jeigu ir laikytume, kad yra nekilnojamųjų daiktų trūkumų ar namas įrengtas su nukrypimais nuo statybos projekto, bet sukurtas objektas tiek de facto (faktiškai), tiek de jure (teisiškai) gali būti naudojamas pagal paskirtį, vien neatitikimas projektui ar trūkumo buvimas neįrodo, kad daiktas neatitinka jam nustatytų kokybės reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal paskirtį.

3.3.       Ekspertas D. K. atlikęs tyrimą konstatavo, kad objekto grindys ir sklype esančios trinkelės galimai pasėdo paveiktos vandenų situacijos, kelio vandens nuleidimo įrenginių trūkumo, grunto kasimo, aplink objektą vykdomų / vykdytų statybos darbų, netinkamai veikiančios lietaus vandens nuvedimo sistemos ir pan., todėl atsakovų pateiktas aktas yra paneigtas. Atsakovai yra nurodę, kad buvo atkasę pamatus, patys atlikinėjo darbus, kas taip pat galėjo sąlygoti atsiradusius defektus, už kuriuos ieškovė negali būti atsakinga.

3.4.       Atsakovų ir eksperto pateiktos fotonuotraukos paneigia aplinkybę apie trinkelių nelygumus, nes nuotraukose jokių duobių nematyti, o jei ir yra nelygumai, jie atsirado dėl grunto ar kitų eksperto nurodytų priežasčių.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (4 t., e. b. l. 161–175) nurodydama, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, neteisėtą ir neįrodytą bei pareikštą aiškiai piktnaudžiaujant teise. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.       Atsakovai pateikė naujas lokalines sąmatas su didesnėmis statybos medžiagų ir statybos darbų kainomis, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad nuo paskutiniosios atsakovų pozicijos 2025 m. kovo 19 d., kai buvo sumažinti priešieškinio reikalavimai, per tris-keturis mėnesius statybos kainos ženkliai padidėjo, ypatingai nuo 14 953,20 Eur iki 18 375,01 Eur. Iš patikslinto priešieškinio turinio net nesuprantama, kokį laikotarpį atsakovai aiškina kaip pasikeitusias statybos darbų rinkos kainas. Jokio ženklaus statybos darbų rinkos kainų padidėjimo statybų sektoriuje nėra fiksuota, priešingai, statybos sektoriuje pastebėta ir tam tikrų medžiagų kainų mažėjimas. Pagal atsakovų reikalavimų pokytį, darytina išvada, kad statybos rinkos sektoriaus kainos padidėjo net 18,62 proc. Tačiau tokių statybos sektoriaus kainų padidėjimo nėra fiksuota oficialiuose šaltiniuose, pavyzdžiui, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės Statistikos portale, nei pagal oficialiai skelbiamą Statybos sąnaudų medžiagų ir gaminių elemento kainų indeksą, nei EUROSTAT duomenimis.

4.2.       J. G. lokalinėje sąmatoje, sudarytoje pagal 2025 m. balandžio kainas, bendra darbų ir išlaidų suma – 9 862, 02 Eur, tuo tarpu ši suma padidėja iki 16 159,33 Eur sumos, kas sudaro apie 40 proc., dėl nepagrįstai į lokalinę sąmatą įtraukiamų papildomų, neaiškių ir nepagrįstų kaštų. Atsakovai reikalauja iš ieškovės jiems priteisti 6 297,31 Eur sumą ne už konkrečias medžiagas ar darbus, o tik už menamas išlaidas, t. y. už papildomas medžiagas – 118,00 Eur, už papildomus mechanizmus – 13,53 Eur; už kitus darbo užmokesčio apskaitymus (kas apskritai nesuprantamos ir su byla nesusijusios išlaidos) – 437,26 Eur; soc. draudimą – 105,00 Eur; 9 proc. dydžio statybvietės išlaidas (nors atskirai į sąmatą įtrauktas šiukšlių tvarkymas) – 948,31 Eur; pridėtines išlaidas – 1 233,73 Eur. 635,94 Eur suma įtraukiama kaip 5 proc. pelnas. Šios išlaidos visiškai neaiškios, t. y. kieno tai pelnas, su kokiomis realiomis išlaidomis tai susiję. Galiausiai nuo aukščiau nurodytų nepagrįstų „papildomų“ išlaidų dar ir pritaikomas pridėtinės vertės mokestis, sudarantis 2 804,51 Eur. Iš esmės analogiška situacija ir su kita naujai atsakovų pateikta lokaline sąmata Nr. 1, pagal kurią defektų šalinimo suma 1 379,17 Eur, o įtraukus tas pačias menamas „papildomas išlaidas“ ši suma padidėja iki 2 215,68 Eur.

4.3.       Palyginus sąmatas matyti, kad didžioji dalis tų pačių darbų kainos (atitinkamose pozicijose) yra net mažesnės, tik pavieniais atvejais padidėjo. Tuo tarpu atsakovų priešieškinio tikslinimo pagrindas „dėl statybų rinkos kainos padidėjimo“ yra susijęs išimtinai su jau aptartų visiškai nepagrįstų ir net nesuprantamų „papildomų išlaidų“ atsiradimu. Atsakovai nepateikė jokių duomenų į bylą, iš kurių būtų matyti, kad įrenginėdami namą būtų mokėję tokias išlaidas. Nors teisme aiškino, kad namą įrengė įmonė, tačiau nei sutarties, nei mokėjimo faktą patvirtinančių duomenų nepateikė, kas įrodo atsakovų nesąžiningą siekį pasipelnyti. Patikslintame priešieškinyje atsakovai aiškiai nurodo, kad didina savo reikalavimus dėl statybos sektoriaus kainų augimo, ką iš tiesų paneigia jų pateikti dokumentai ir jų sugretinimas su ankstesniais, todėl tokie veiksmai turėtų būti vertinami kaip atsakovų nesąžiningumas bei į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

4.4.       Atsakovai, padidindami priešieškinio reikalavimus, neįrodė esminių ir byloje turėtų įrodyti aplinkybių, t. y. parduoto statinio konkrečių defektų fakto, kad kiekvienas iš menamų defektų kvalifikuotinas kaip paslėptas daikto trūkumas, o ne akivaizdus; kad kiekvienas atsiradęs daikto trūkumas laikytinas ieškovės (kaip pardavėjos ar statytojos) tyčinių neteisėtų veiksmų pasekmė, t. y. tarp atsiradusio daikto trūkumo ir ieškovės veiksmų yra tiesioginis priežastis ryšys; kad kiekvienas minimas trūkumas atsirado ne nuo atsakovų ar kitų trečiųjų asmenų netinkamos statinio eksploatacijos ar kitų veiksmų.

4.5.       J. G. parengtos ekspertinės išvados nelaikytinos nei objektyviomis, nei pagrįstomis, o su esminiais trūkumais, todėl nėra jokio pagrindo jomis vadovautis. Išvadoje nenurodyta, kokių duomenų pagrindu ir kokiu būdu buvo nustatyta, kad grindų pasėdimą lėmė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai atlikti gyvenamojo namo statybos darbai – netinkamai sutankintas gruntas, kadangi praktikoje grindų susėdimo priežastys gali būti įvairios. Tačiau net jeigu po grindimis esantis gruntas susilpnėjo, tai nėra priežastiniame ryšyje su ieškovės kaip statytojos netinkamai atliktu grunto sutankinimu, o yra gruntinių ir paviršinių vandenų poveikio pasekmė. Išvadoje nurodomas STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“, kurį neva pažeidė ieškovė, negalioja nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau net ir šiame negaliojančiame reglamente buvo numatyta, kad gyvenamosiose patalpose leistini nuolydžiai ar nelygumai neturi viršyti ±10 mm. 2024 m. balandžio 25 d. išvadoje nurodyta, kad grindys nekilnojamo turto objekte nusėdo, o nuosėdis siekia iki 10 mm, kas reiškia, jog leistinose ribose. Vien tai patvirtina, kad iki 10 mm grindų nuosėdis apskritai nelaikytinas defektu, juo labiau paslėptu, o tuo pačiu patvirtina J. G. itin nekvalifikuotos išvados pateikimą.

4.6.       Įvertinus tai, kad iš esmės visi deklaruojami išryškėję parduoto daikto defektai (sėdančios statinio grindys, iškiloti metaliniai įbetonuoti tvoros stulpai, sukritusios ir susiformavusios provėžos trinkelių dangoje) yra susiję su galimu grunto išplovimu, paviršinių vandenų kaupimusi ir netinkama melioracijos sistema (tiek privačiame atsakovų žemės sklype, tiek seniūnijos teritorijoje), ieškovė už tai nėra atsakinga jokia apimtimi.

4.7.       Atsakovai yra nurodę, kad aplink pastato pamatą savavališkai kasė, patys atlikinėjo darbus, įrenginėjo drenažo sistemą, pamatas buvo atkastas 1 metro gylyje. Tai taip pat galėjo lemti grindų sėdimą, nes pamatas buvo atkastas giliai, neaišku kiek laiko pamatas buvo nukastas, iš atsakovų pripažintų aplinkybių matyti, kad pamato atvėrimo (kasimo) ir drenažo montavimo darbus atliko ne kvalifikuoti specialistai, o patys atsakovai, tikėtina, neįvertinę paviršinių gruntinių vandenų fakto ir įtakos pamato stabilumui, kaip ir netinkamai supylę / sutankinę gruntą aplink pamatą. Pamatų atkasimas po jau užbaigto jų įrengimo gali dayti tiesioginį poveikį pamatui, pavyzdžiui, lietaus kritulių, vandens sankaupų, mechaniniai apšiltinamojo sluoksnio pažeidimai ir t. t., galėjo turėti įtakos grindų sėdimui. Ieškovė negali būti atsakinga už atsakovų nurodomus trūkumus dėl gyvenamojo namo grindų susėdimo, kadangi toks trūkumas, labiausia tikėtina, atsirado dėl eksperto D. K. akte nurodytų priežasčių, tarp jų pačių atsakovų netinkamos gyvenamojo namo eksploatacijos, atkasant pamatus ir kitų galimų grindų sėdimo priežasčių.

4.8.       Iš atsakovų pateiktų dokumentų iki šiol neaišku, kurioje gyvenamojo namo vietoje ir kurioje konkrečiai patalpoje, koks kiekis grindų yra pasėdęs. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tai yra akivaizdus grindų apdailos įrengimo defektas. Grindis įrenginėjo patys pirkėjai savo lėšomis, todėl namo pardavėjas negali būti už tai atsakingas.

4.9.       Nesant nustatytai gyvenamojo namo grindų pasėdimo priežasčiai, nėra galimybės nustatyti faktiškai reikalingų atlikti statybos darbų apimties bei jų kainos, dėl ko išvadoje nurodoma grindų pasėdimo defektų šalinimo kaina taip pat nelaikytina pagrįsta ir teisinga. Kita vertus, pasitvirtinus, kad grindų sėdimą lemia teritorijos specifikacija dėl gruntinio ir paviršinio vandens poveikio, sklypui esant upių sankirtose, paviršinių gruntinių vandenų kaupimosi, netoliese užkasto vandens telkinio ir alternatyvių rezervuarų surinkti jo sankaupas neįrengimo, ar net tai, kad atsakovams atkasus pamatą jis buvo paveiktas, reiškia tai, kad turi būti šalinama grindų sėdimo priežastis, o ne tik iš naujo išliejamos grindys ir montuojama apdaila. Iš atsakovų reikalavimų matyti, kad jie tik siekia finansiškai pasipelnyti, nes net neketina ieškoti realių grindų sėdimo priežasčių, nedėjo ir nededa pastangų jų pašalinimui, o tik pageidauja senąsias grindis pakeisti naujomis. Atsakovai ketina tik atlikti grindų apdailos darbus, o ne tankinti gruntą išardžius betoną, kas aiškiai patvirtina, kad priešieškinio reikalavimai yra susiję su nesąžiningu siekiu pasipelnyti, o atsakovai neketina ieškoti ir spręsti grindų sėdimo priežasčių.

4.10.       Atsakovų pagal pateiktą sąmatą reikalaujama 7 739,57 Eur suma yra neadekvati ir per didelė. Išvadoje į lokalinę sąmatą yra nepagrįstai įtraukiama naujų grindlenčių danga (1 795,4 Eur be PVM ir be kitų papildomų išlaidų) ir laminuotos grindys (2 192,52 Eur be PVM ir be kitų papildomų išlaidų). Atsakovai turi visas galimybes ne įsigyti naujas ir kone brangiausias rinkoje grindis, o išlyginus grindų sluoksnį sumontuoti senąsias. Duomenų, kad pažeistas ar defektuotas laminatas, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kodėl jos negali būti perdėtos. Sąžiningumo kriterijų neatitinka atsakovų veiksmai laminato kainą imant 30,00 Eur, už ką galima įsigyti ne laminato lenteles, o kokybiškas parketlentes. Atsakovų net be PVM ir kitų lokalinėje sąmatoje nurodytų papildomų procentinių išlaidų nurodytos sumos dvigubai didesnės nei realios. Analogiška situacija ir su 3 kv. m plytelėmis, t. y. jų įsigijimui ir montavimui 156,00 Eur be PVM ir kitų papildomų išlaidų, nereikia, tokios sumos neatitinka rinkos kainų.

4.11.       Atsakovai nepagrįstai reikalauja atlyginti defektų šalinimo išlaidas dėl netinkamai sumontuotos lietaus vandens nuvedimo sistemos, kadangi latakai name yra įrengti tokie, kokie buvo ir pirkimo metu, ir jie buvo akivaizdžiai matomi, atsakovai priėmė namą su tokiais latakais, kurie buvo. Nurodytas trūkumas laikytinas akivaizdžiu ir matomu gyvenamojo namo įgijimo metu, dėl ko atsakovų po daugiau nei dvejų metų pareikštos pretenzijos dėl neva netinkamo sistemos sumontavimo atmestinos kaip nepagrįstos šiuo pagrindu.

4.12.       Neįtikinama, kad atsakovai iš karto pradėję gyventi gyvenamajame name nepamatė šio menamo defekto, o jis neva atsirado tik 2023 m. spalio mėn., t. y. po daugiau nei dvejų metų nuo gyvenamojo namo įsigijimo. Tokio pobūdžio defektas negalėjo atsirasti ir būti pastebėtas po dvejų metų, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad nurodomas defektas galėjo atsirasti dėl netinkamo sistemos eksploatavimo, už ką atsakingi patys atsakovai. Manytina, kad atsakovai nevalė namo latakų, dėl ko atsirado tam tikros pasekmės.

4.13.       Atsakovai nepagrįstai reikalauja atlyginti apie 5 000,00 Eur defektų šalinimo išlaidas dėl neva netinkamai sudėtų trinkelių. Trinkelių fotonuotraukos paneigia nurodomą aplinkybę apie trinkelių nelygumus, nes nuotraukose jokių duobių ar įgriuvų nematyti. Ieškovė kreipėsi į atitinkamą statybų specialistą siekiant įvertinti nurodytus defektus. 2024 m. rugsėjo 3 d. ginčo turtas buvo apžiūrėtas ir jokių duobių nėra.

4.14.       Byloje nepateikta jokių objektyvių ar bent aiškesnių įrodymų, dėl kurių ekspertas J. G. ir atsakovai vertina, kad absoliučiai visa sklype įrengta trinkelių danga – 134 kv. m, buvo įrengta su esminiais trūkumais, nėra jokių duomenų fiksuojant būtinumą išardyti visą 134 kv. m trinkelių dangą. Iš atsakovų pateiktų nuotraukų matyti, kad siekiant jas padaryti (dėl tvoros stulpų atkasimo ir pamato gylio nufotografavimo) atsakovai išardė dalį trinkelių su visu jų paruošimu, tikėtina, jas išardė ir aplink namą, kada vykdė nurodytus pamato atkasimo darbus. Tai, kad pagal Preliminarią sutartį (4.1.1.1 punktą) ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovams turtą su 134 kv. m trinkelių danga, nereiškia, jog visa trinkelių danga savaime laikytina su esminiais daikto trūkumais, dėl kurių daiktu neįmanoma normaliai naudotis pagal jo paskirtį.

4.15.       Byloje neįrodytas papildomų defektų faktas, nei tai, kad jie kvalifikuotini kaip paslėpti, kad dėl jų nebūtų įmanoma naudotis gyvenamuoju namu pagal jo tiesioginę paskirtį ir juo labiau, kad defektai yra priežastiniame ryšyje dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų.

4.16.       Atsakovai dalyvavo ir stebėjo visą gyvenamojo namo statybos procesą. Preliminari sutartis buvo sudaryta kai namas dar nebuvo pastatytas, o statybos proceso metu atsakovas D. P. nuolat atvykdavo į objektą, stebėjo visą statybos procesą, jo eigą, matė atliekamus darbus, net nurodinėjo kaip juos reikia atlikti. Tą patvirtina faktas, kad atsakovas į bylą yra pateikęs statybos eigos nuotraukas. Sudarant pagrindinę sutartį abu atsakovai matė, kokie darbai ir kaip yra atlikti bei ko nėra atlikta, todėl po 3,5 metų keliamos pretenzijos dėl neatliktų ar ne pagal projektą atliktų darbų negali būti laikomos paslėptais defektais ar pagrįstomis ir savalaikėmis. Atsakovai įgijo 90 procentų baigtumo namą, todėl namas pilnai nebuvo ir negalėjo būti užbaigtas, dėl ko darbus galėjo pasibaigti patys.

4.17.       Ir su nukrypimais nuo statybos projekto sukurtas objektas tiek de facto (faktiškai), tiek de jure (teisiškai) gali būti naudojamas pagal paskirtį, vien neatitikimas projektui neįrodo, kad daiktas neatitinka jam nustatytų kokybės reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal paskirtį. Atsakovai, pirkdami gyvenamąjį namą, matė iš kokių medžiagų ir kaip jis yra pastatytas bei kas nėra name įrengta. Nesant duomenų, kad šalys susitarė dėl gyvenamojo namo, kuris atitiktų konkrečią projektinę dokumentaciją, pardavimo, reikalavimas priteisti nuostolių, susijusių su išlaidomis visų projektinės dokumentacijos reikalavimų tiksliam išpildymui, atlyginimą vertintinas kaip reikalavimas daiktą, dėl kurio pardavimo buvo susitarta, pakeisti į kitokį daiktą, kuris nebuvo sandorio dalyku. Tarp šalių sulygtų darbų nebuvo numatyta atlikti tokius darbus, kuriuos atsakovai nurodo kaip papildomai išryškėjusius trūkumus: apšiltinti rostverko vidinę dalį putų polistireno plokštėmis; atlikti stogo pakalimą išimtinai tik sumontuojant perforuotos skardos trapecinius skardos lakštus; įrengti drenažinės membranos užbaigimo profilį ir t. t.

4.18.       Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nėra apšiltinta rostverko vidinė dalis putų polistireno plokštėmis. Šiai aplinkybei patvirtinti nėra pateikta jokių duomenų, nes to neįmanoma pamatyti statiniui esant užbaigtam statyti. Nesuprantamas ir nepagrįstas tik prielaidomis atsakovų aiškinimas, kad negalima stogo ventiliacija. Ventiliacija neginčytinai egzistuoja.

4.19.       Ieškovė nurodo, kad drenažinės membranos užbaigimo profilis įrengtas nebuvo, bet tai buvo akivaizdu pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu, atsakovai tai matė ir jiems tai tiko. Atsakovai, teikdami patikslintą priešieškinį, šių aplinkybių neneigia.

4.20.       Segmentinės tvoros metaliniai stulpeliai buvo įgilinti tinkamai. Atsakovas matė šių stulpų gręžimą ir montavimą, jokių pastabų dėl neva per mažo gylio neteikė, nors atsakovas aiškiai išreikšdavo nurodymus statybininkams. Ieškovės žiniomis, atsakovai po sandorio sudarymo darė papildomą pamatą po tvora, todėl kasant pamatą po tvoros segmentų dalimis buvo būtina atkasti ir šalia esančių stulpų gruntą, ką darant netinkamai ar esant nepalankioms oro sąlygoms, galėjo nulemti poveikį ir tvoros požeminiam pamatui.

4.21.       Atsakovai nenurodo, kokių įrodymų pagrindu laikoma, kad bus reikalinga įmontuoti / išmontuoti 20 vnt. metalinio tinklo skydų (įprastai įvardijamu tvoros segmentais), kuomet neva iškiloti tik 8 stulpai. Nėra jokių įrodymų apie būtent 8 vnt. netinkamai įrengtus tvoros stulpus, taip pat kad po žiemos ir po kelių metų atsiradęs tvorų suvaikščiojimas yra ieškovės netinkamai atliktų darbų pasekmė. Be to, vien už tvoros segmentų nuėmimą ir jų montavimą lokalinėje sąmatoje nurodoma 160,00 Eur suma be PVM ir kitų išlaidų, o jas įtraukus sieks virš 300,00 Eur. Tokia suma už tvoros segmentų demontavimą ir sumontavimą yra neracionali.

4.22.       Atsakovai prašo priteisti 5 proc. procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis reikalavimas atmestinas ne tik dėl to, kad iš ieškovės atsakovams nepriteistinos jokio sumos, tačiau reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo atsakovai galėjo pareikšti nebent nuo tokio reikalavimo pateikimo teismui dienos, t. y. 2025 m. birželio 20 d., o ne nuo 2024 m. rugsėjo 4 d., kuomet ieškovė pateikė ieškinį teismui.

5.       Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė ir vadovas palaikė ieškinyje, dublike, atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

II.                      Atsakovų atsiliepimo, tripliko argumentai, patikslinto priešieškinio reikalavimai ir argumentai

6.       Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., e. b. l. 1–8), kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei įpareigoti ieškovę atlyginti D. P. bei A. J.-P. 12 857,01 Eur defektų šalinimo išlaidas ir 500,00 Eur išlaidas už parengtą ekspertinę išvadą. Atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

6.1.       2022 m. gruodžio mėnesį atsakovai pastebėjo, jog viename iš gyvenamojo namo kambarių tarp grindjuostės ir grindų atsirado tarpas (apie 0,8 cm) ir nedelsiant apie tai telefonu informavo pardavėją. Ieškovės atstovas atvyko apžiūrėti defektų ir pasakė, jog namas yra naujos statybos, todėl dar juda, todėl tai yra visiškai normalu. Atsakovai pasitikėjo statytoju, tačiau vėliau pamatė, jog tarpas vis didėja. 2023 m. gruodžio 5 d. atsakovai pateikė ieškovei žinutę su nuotraukomis, iš kurių matosi, jog tarpas nuo praėjusių metų yra gerokai padidėjęs. 2023 m. pavasarį atsakovai pastebėjo, jog atsirado trinkelių defektai – trinkelės vietomis susmigo, atsirado provėžos. Apie tai atsakovai nedelsiant informavo ieškovę. Atsakovams buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus kontaktai ir nurodyta kreiptis tiesiogiai į trinkelių klojimo darbus atlikusią įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas buvo atvykęs apžiūrėti trinkelių, patikino atsakovus, jog iki rudens, esant laisvam periodui, įmonės darbuotojai atvyks ir ištaisys broką, tačiau iki 2023 m. rudens trūkumai nebuvo ištaisyti.

6.2.       Atsakovai 2023 m. gruodžio 27 d. pateikė ieškovei oficialią pretenziją, tačiau ieškovei su pretenzija nesutikus, jie 2024 m. sausio 15 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėti vartotojų ginčą. Nagrinėjant ginčą buvo patikrinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės išduotame statybos leidime nurodyti statytojo duomenys ir nustatytas faktas, jog gyvenamojo namo statytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat įvertinti kiti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovams parduoto gyvenamojo namo statytoja yra ieškovė.

6.3.       Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad grindų defektai nėra įrodyti ir nėra nulemti ieškovės atliktų darbų kokybės, kadangi 2024 m. balandžio 25 d. ekspertinę išvadą pateikęs ekspertas J. G. yra tinkamą kvalifikaciją turintis asmuo, kurio išvados teisingumu nėra pagrindo abejoti. Eksperto išvadoje yra tiksliai nurodytos patalpos, kuriose fiksuotas grindų nusėdimas, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš ekspertinės išvados bei joje pateiktų namo bei sklypo fotonuotraukų matyti, jog tyrimo metu buvo atlikti matavimai, skaičiavimai, šiuos atliko ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatą turintis ekspertas, todėl išvada laikoma patikima ir pagrįsta.

6.4.       Ieškinyje nepagrįstai nurodyta, jog galimai grindų pasėdimas yra grindų apdailos defektas. Viešoje erdvėje gausu straipsnių, kuriuose aprašomos pastato nusėdimo priežastys. Tai procesas, kurio metu pamatai pradeda sėsti veikiami aplinkos, dėl nekokybiškų darbų ar pasikeitus grunto savybėms. Dažniausia grindų susėdimo priežastimi laikomas statant pamatus netinkamai sutankintas grunto paviršius, todėl net neturint specialių žinių akivaizdu, kad grindys nesusėda dėl grindų apdailos darbų kokybės ar jų sąlygotų priežasčių. Grindų susėdimas yra pamatų netinkamo įrengimo pasekmė.

6.5.       Grindų nusėdimas atsirado 2022 m. gruodžio mėnesį, t. y. praėjus 18 mėnesių nuo namo įsigijimo, todėl tokio defekto atsakovai pirkimo metu negalėjo įvertinti. Pamatai ir gruntas nėra vizualiai matomi, tokie defektai laikomi paslėptais. Atsakovai neigia ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog buvo atkasti namo pamatai ir galimai tai lėmė grindų susėdimą, tokie argumentai yra ieškovės neįrodyti ir nepagrįsti.

6.6.       Ieškovė nepagrįstai ginčija eksperto išvadoje nurodytą defektų šalinimo kainą. Ekspertas J. G. yra įgijęs statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikaciją, t. y. jis yra kompetentingas tiksliai ir teisingai paskaičiuoti defektų šalinimo kainą. Ekspertas įvertino aplinkybes bei poreikį išardyti tam tikras medžiagas, jų galimybę būti panaudotoms antrą kartą, o tokios nesant, poreikį naudoti naujas medžiagas ir tinkamai nustatė defektų šalinimo kainą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių eksperto J. G. išvados teisingumą.

6.7.       Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad lietaus nuvedimo sistemos trūkumai yra akivaizdūs trūkumai, kurie galėjo būti atsakovų įvertinti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Pirkimo metu pirkėjai įvertino perkamo objekto būklę tiek, kiek ją buvo galima įvertinti vizualiai apžiūrint daiktą. Lietaus latakai yra sumontuoti ant stogo konstrukcijos, todėl pirkėjams vizualiai apžiūrint daiktą nebuvo matomi. Toks defektas, kaip netinkamas vandens latakų nuolydis, nėra iš karto pastebimas. Visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į įrengtą stogo lataką. Stogo latakai turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų. Jei nuolydis nepakankamas, latake užsilaiko vanduo ir nešvarumai, latakai neišdžiūsta, rūdija, žiemą susidaro ledas. Apie vandens latakų netinkamo nuolydžio defektus atsakovams tapo žinoma tuomet, kai latakuose pradėjo kauptis vanduo ir 2023 m. gruodžio 27 d. pretenzija apie tai atsakovai nedelsiant informavo ieškovę.

6.8.       Ieškinyje nepagrįstai ginčijamas faktas, jog yra trinkelių defektų ir kad jeigu tokie defektai egzistuoja, jie neva nulemti netinkamo gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimo bei eksploatacijos, kadangi defektų faktas konstatuotas ekspertinėje išvadoje. Ekspertinėje išvadoje remtasi ne negaliojančiomis 2007 m. sausio 30 d. Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-18 patvirtintomis taisyklėmis, o išvadoje remiamasi galiojančiomis 2019 m. gruodžio 23 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. V-194 patvirtintomis taisyklėmis.

6.9.       Visi defektai atsirado bei buvo pastebėti vėliau nei kad buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, todėl sudarant sutartį atsakovai jų įvertinti negalėjo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad defektai nulemti netinkamo gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimo bei eksploatacijos.

6.10.       Atsakovai turi teisę reikalauti iš ieškovės 500,00 Eur išlaidų už parengtą ekspertinę išvadą, kadangi ieškovė pažeidė pareigą vykdyti sutartinę prievolę, nepašalino garantiniu terminu nustatytų gyvenamojo namo ir trinkelių defektų, jai kilo pareiga atlyginti atsakovų dėl tokio prievolių nevykdymo patirtus nuostolius, t. y. 500,00 Eur išlaidas už parengtą ekspertinę išvadą.

6.11.       Ieškovė nepagrįstai prašo taikyti ieškinio senatį atsakovų reikalavimams bei nurodo, kad turėtų būti taikomas 2 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi atsakovai įsigijo naujos statybos gyvenamąjį namą iš nekilnojamojo turto vystytojo, šalių santykiams taikomos ne tik pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios normos, bet ir statybų rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Ieškovės pozicijai prieštarauja iš šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 6.8 punktas, pagal kurį pardavėjas įpareigojamas pateikti pirmų 3 metų garantinių prievolių užtikrinimo dokumentą ne mažesnei nei 5 proc. statinio statybos kainai. Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis numato, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tiek grindų susėdimo, tiek latakų nuolydžio, tiek trinkelių susmigimo defektai yra susiję su paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) statyba, t. y. vizualiai apžiūrint statinį nėra galimybės patikrinti, ar tinkamai įrengtas bei sutankintas gruntas, ar tinkamai ant stogo sumontuota lietaus vandens nuvedimo sistema, tokiems darbams taikomas 10 metų garantinis terminas. Deklaracija apie statybos užbaigimą pateikta 2021 m. gruodžio 9 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl paslėptų statinio elementų trūkumų pareikšti pasibaigs 2031 m. gruodžio 9 d. Atsakovai reikalavimus ieškovei dėl gyvenamojo namo defektų pareiškė nepraleidę ieškinio senaties termino.

7.       Atsakovai pateikė tripliką (3 t., e. b. l. 1–7), kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė šias aplinkybes:

7.1.       Kadangi ieškovė yra nekilnojamojo turto vystytoja, kuri pastatė ir pardavė atsakovams gyvenamąjį namą, šio ginčo nagrinėjimui taikomos tiek pirkimo–pardavimo santykius, tiek statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Atsakovų nurodyti grindų susėdimo, latakų nuolydžio, trinkelių susmigimo defektai yra susiję su paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) statyba, t. y. vizualiai apžiūrint statinį nėra galimybės patikrinti, ar tinkamai įrengtas bei sutankintas gruntas, ar tinkamai ant stogo sumontuota lietaus vandens nuvedimo sistema, o tokiems darbams taikomas 10 metų garantinis terminas. Kadastrinių matavimų byla suformuota 2021 m. balandžio mėn., statinys užbaigtas statyti 2021 m., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl paslėptų statinio elementų trūkumų pareikšti pasibaigs 2031 m. Atsakovai reikalavimus ieškovei dėl gyvenamojo namo defektų pareiškė nepraleidę ieškinio senaties termino.

7.2.       Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovai dėl statinio defektų kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo gyvenamojo namo įsigijimo, kadangi pirmoji pretenzija dėl grindų tarpo pareikšta telefonu praėjus 18 mėnesių nuo turto įsigijimo (2022 m. gruodžio mėnesį). Atsakovų elgesys rodo, jog jie nedelsiant ir tinkamai reagavo į atsiradusius defektus, apie juos informavo ieškovės vadovą. Ieškovės pozicija, kad atsakovai turėjo įvertinti defektų egzistavimą pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo metu, ar per 6 mėnesius, ar ilgiausiai per 2 metus, nuo sutarties sudarymo, yra nepagrįsta, nes paslėptų statinio elementų defektai kartais išaiškėja praėjus ženkliai ilgesniam laiko tarpui ir įstatymas numato tiek rangovo, tiek nekilnojamojo turto vystytojo pareigą garantuoti paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) kokybę 10 metų.

7.3.       Dublike nepagrįstai nurodoma, kad defektų atsiradimo priežastys nepriklauso nuo ieškovės, t. y. defektai sąlygoti objekto reljefinės padėties, vandens poveikio ir galimai pačių atsakovų veiksmų. Projektuojant statinį yra vertinama statinio geografinė vieta, funkcinė paskirtis, klimato sąlygos ir reljefas, todėl statinio geografinę vietą ir sklypo reljefą privalo įvertinti projektuotojas bei statytojas, ir atsižvelgiant į minėtas sąlygas turi būti parenkami tokie statybos metodai ir medžiagos, jog būtų išvengta atitinkamų sąlygų poveikio statiniui. Ieškovė, kaip statytoja ir rangovė, turėjo ir privalėjo vertinimo akte nurodytas aplinkybes įvertinti ir parinkti tokius statybos metodus bei medžiagas, jog poveikio statiniui būtų išvengta. Taip pat aplinkybė, jog buvo netinkamai įrengta lietaus nuvedimo sistema, kurią taip pat kaip vieną iš keleto defektų atsiradimo priežasčių įvardina ekspertas D. K., yra ieškovės netinkamai atliktų statybos darbų rezultatas, juk ieškovė netinkamai sumontavo lietaus nuvedimo sistemą, kuri sąlygojo statinio defektus. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog neva atsakovai atkasė namo pamatus yra nepagrįsta ir neįrodyta, ir juo labiau nėra jokių įrodymų, jog tokia aplinkybė galėjo sąlygoti grunto susėdimą.

7.4.       Iš esmės abi ekspertų išvados neprieštarauja viena kitai, ekspertas D. K. vertino galimas netiesiogines priežastis, sąlygojusias defektų atsiradimą, ekspertas J. G. vertino tiesioginę defektų atsiradimo priežastį. Sistemiškai vertinant abi išvadas galima daryti bendrą išvadą, jog esant D. K. išvadoje nurodytoms aplinkybės, jog objektas yra specifinėje geografinėje zonoje, ieškovė privalėjo įdėti ženkliai daugiau pastangų, jog gruntas būtų tinkamai sutankintas, t. y. gruntas turėjo būti tankinamas imantis didesnių atsargumo priemonių, naudojant tvirtesnes, kokybiškesnes medžiagas ir/ar įrengimus, naudojant daugiau medžiagų nei įprastai, arba taikant papildomas atsargumo priemones, tokias kaip naujo vandens rezervuaro įrengimas ar kt. Ieškovė tokių pareigų neatliko, dėl ko yra atsakinga už namo defektus.

7.5.       Nepagrįstai teigiama, kad trūkumai yra akivaizdūs, kurie galėjo būti atsakovų įvertinti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Pirkimo metu pirkėjai įvertino perkamo objekto būklę tiek, kiek ją buvo galima įvertinti vizualiai apžiūrint daiktą. Lietaus latakų nuolydis, grunto tankis, t. y. trūkumai, kurie pirkėjams vizualiai apžiūrint daiktą nėra matomi, o atsiranda vėliau, tokie defektai nėra iš karto pastebimi.

8.       Atsakovai priešieškiniu (3 t., e. b. l. 68–74) ir patikslintu priešieškiniu (pateiktu 2025 m. birželio 19 d. ir priimtu 2025 m. birželio 20 d.) (4 t., e. b. l. 135–142) prašo priteisti iš ieškovės jų naudai 18 375,01 Eur defektų šalinimo išlaidas ir 700,00 Eur išlaidas už parengtą ekspertinę išvadą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė šias aplinkybes.

8.1.       Po bylos teisminio nagrinėjimo pradžios paaiškėjo nauji namo defektai: nėra apšiltinta rostverko vidinė dalis putų polistireno plokštėmis; stogo pakalimas atliktas vientisa trapecine skarda, todėl negalima stogo ventiliacija; nėra drenažinės membranos užbaigimo profilio; per mažai įgilinti segmentinės tvoros metaliniai stulpeliai, dėl ko sušalus gruntui buvo iškilnoti, kurių ištaisymo kaina sudaro 2 215,68 Eur. Todėl iškilo poreikis patikslinti, t. y. padidinti atsakovų reikalavimus byloje. Atsakovai taip pat patyrė 200,00 Eur išlaidas už ekspertinės išvados patikslinimą, kurias taip pat prašo priteisti iš ieškovės.

8.2.       Defektų atsiradimą lėmė ieškovės neteisėti veiksmai, t. y. ieškovė, būdama nekilnojamojo turto vystytoja ir gyvenamojo namo statytoja, neužtikrino tinkamų statybos metodų taikymo, dėl to atsirado statybos objekto defektai, kurie nėra pašalinti per įstatyme nustatytą 10 metų garantinį terminą, skaičiuojamą paslėptiems darbams. Ieškovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesni sąžiningumo, atidumo ir protingumo reikalavimai. Ieškovė statybos darbus atliko netinkamai, dėl ko jai kilo pareiga atlyginti atsakovams atsiradusių defektų šalinimo išlaidas 18 375,01 Eur (16 159,33 Eur +2 215,68 Eur) bei 700,00 Eur išlaidas už parengtą ekspertinę išvadą bei jos patikslinimą.

8.3.       Patikslintas priešieškinis pateiktas dėl pasikeitusių statybos darbų rinkos kainų, kurios atnaujintos 2025 m. balandžio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad darbų defektai šiai dienai yra nepašalinti, atsakovai turės šalinti defektus padidėjusiomis statybos darbų rinkos kainomis, todėl ekspertas J. G. pateikė patikslintas lokalines sąmatas. Taip pat iš ieškovės atsakovams turi būti priteistos procesinės palūkanos.

9.       Atsakovai ir jų atstovė teismo posėdžiuose su ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti patikslintą priešieškinį, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

III.                      Trečiojo asmens pozicija byloje ir liudytojo parodymai

10.       Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą priešieškinį nepateikė.

11.       Liudytojas J. G., apklaustas 2025 m. birželio 12 d. vykusiame teismo posėdyje, nurodė, kad statybos darbų trūkumus lėmė netinkamai atlikti statybos darbai. Liudytojas nurodė, kad nėra statybos darbų žurnalo, paslėptų darbų aktų. Grindų nusėdimas konstatuotas apžiūrint gyvenamąjį namą vizualiai, matuotas gulsčiuku ir nustatyta, kad grindys yra nelygios. Grindų nusėdimas yra per visą namą. Nustatyta, kad grindjuostės nusėdę ir matosi nedažyta siena. Tikėtina, kad nurodyti defektai atsirado dėl netinkamai sutankinto grunto. Grindų neardė, grunto netyrė, tačiau kita galima tokių defektų priežastis – panaudotas netinkamo tankio poliutireno putplastis. Grindų nusėdimo namo eksploatacija negalėjo lemti, lauko darbų atlikimas vieno metro atstumu nuo namo taip pat negalėjo lemti grindų pasėdimo. Liudytojas nurodė, kad nėra abejonių, jog grindų nusėdimas yra statybos darbų brokas. Liudytojo teigimu, teoriškai dalis grindų dangos galėtų būti panaudota pakartotinai, tačiau praktiškai tai mažai tikėtina. Darbo jėga kainuos brangiau, nei pati danga. Vidutinė grindų kaina nustatyta pagal vidutinę rinkos kainą, kuri nustatoma du kartus per metus, t. y. balandžio ir spalio mėnesiais ir skelbiama Statybos sektoriaus vystymo grupėje. Nurodė, kad tiriant tankį jį užtenka matuoti dviejose vietose kas 50 m. Provėžoje tankis nematuotas, tačiau matuota kitoje vietoje. Kadangi netinkamai sutankintas gruntas, tai provėžos atsirastų ir kitoje vietoje. Tvoros stulpeliai nepakankamai įgilinti, turėtų būti apie 1/3 dalis stulpelio aukščio, tačiau koks teisės aktas numato tokį reikalavimą, liudytojas negalėjo nurodyti. Nurodė, kad buvo iškasti du stulpeliai, o kadangi kiti tvoros stulpeliai taip pat yra iškilnoti, tikėtina, kad ir kiti stulpeliai yra įgilinti nepakankamai. Kokia stulpelio dalis yra įgilinta, nematavo. Liudytojas nurodė, jog jei nėra nustatytos konkrečiam darbui taikytinos taisyklės, vadovaujamasi panašius darbus reglamentuojančiomis normomis. Kiemo aikštelių įrengimui skirto statybos techninio reglamento nėra. Liudytojas nurodė, jog trinkeles buvo išėmęs dviejose kiemo vietose, t. y. ten, kur yra važiuojamoji dalis. Tyrimą atliko pagal metodiką, numatančią, kad tyrimą reikia atlikti skirtingose vietose. Aplink namą grunto sutankinimo nematavo, nes ten nėra važiuojamoji dalis, nuogrindos nebuvo matuotos ir nėra įskaičiuotos į trinkelių kiekį. Kadangi nėra išlaikyti tankio reikalavimai, provėžų gylis nebuvo matuotas, tačiau provėžos matėsi. Šiuo atveju jokia techninė dokumentacija nebuvo pildoma, techninio prižiūrėtojo nebuvo, nors toks turėjo būti. Liudytojas nurodė, kad latakai turi būti valomi periodiškai, tačiau ar nuolydis yra tinkamas, vizualiai žiūrint nesimatė, taip pat negalėjo nurodyti teisės akto, kuris reglamentuoja reikalavimus latakų nuolydžiui. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar reikalavimas dėl perforuotos skardos pakalimų buvo numatytas projekte, tačiau nurodė, kad tokios yra stogų įrengimo taisyklės ir jų turi būti laikomasi. Taip pat nurodė, kad nėra drenažinės membranos užbaigimo profilio, nors pagal reikalavimus jis turi būti, kadangi jo nesant, vanduo rinksis tarp rostverko ir pateks toliau. Projekto techninėje specifikacijoje numatyta cokolio apšildymas 150 mm. Liudytojas nurodė, kad jei grindų pasėdimo priežastis būtų vandens poveikis, skiltų ir sienos, tačiau grindys pasėsti negalėjo dėl gruntinių vandenų poveikio. Gruntiniai vandenys veiktų visas namo konstrukcijas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmetamas, patikslintas priešieškinis tenkinamas iš dalies.

IV.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės byloje nustatytos aplinkybės

12.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas D. P. ir ieškovė, atstovaujama direktoriaus E. N., sudarė preliminarią namo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 124–125) dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Pagal preliminariosios sutarties nuostatas šalys susitarė dėl bendros namo ir sklypo kainos – (duomenys neskelbtini) Eur, taip pat, kad už šią sumą pardavėjas įsipareigoja įrengti patalpas iki 80 proc. baigtumo, t. y. įrengti pamatus ir apšiltinti 200 mm putų polisteroliu, iškelti mūro sienas, uždengti stogą bei apšiltinti išorines fasado sienas 250 mm puta, aptinkuojant struktūriniu tinku. Sumontuoti plastikinius langus, įrengti lauko įėjimo aliumines duris, santechninę nuotekų bei šildymo įrangą, įrengti elektros instaliaciją, išvedžioti interneto kabelį ir kabelį apsaugos kameroms keturiems taškams, sienų tinkavimą, grindų betonavimą. Gerbūvio baigtumas turi būti išlygintas sklypas ir aptverta segmentine tvora 150 cm aukščio, aikštelė išklota trinkelėmis 134 kv. m ploto. (Preliminariosios sutarties 4.1.1.1. punktas). Preliminarioje sutartyje pirkėjas įsipareigojo patvirtinti pagrindinėje sutartyje, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo apžiūrėjo ir kvalifikuotai įvertino patalpos tipo techninę būklę ir neturi dėl jos jokių pretenzijų (Preliminariosios sutarties 4.1.1.13. punktas).

13.       (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) (1 t., e. b. l. 16–26), sudaryta šalių, ieškovė pardavė atsakovams už (duomenys neskelbtini)Eur žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 90 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo–padavimo sutartis laikoma ir daiktų priėmimo–perdavimo aktu (Sutarties 5.3. punktas). Pagal Sutarties 6.3. punktą ieškovė įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) aptverti parduodamą sklypą segmentine tvora, ištinkuoti namo fasadą struktūriniu tinku ir name įrengti katilą.

14.       Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (2 t., e. b. l. 9–10) nustatyta, kad atsakovų iš ieškovės įsigytas gyvenamasis namas pradėtas ir baigtas statyti 2021 m. Statinys įregistruotas 2021 m. gruodžio 9 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

15.       Atsakovas D. P. 2023 m. gruodžio 27 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl statybos darbų broko (1 t., e. b. l. 46–47), nurodydamas, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsirado šie defektai: susmigo namo grindys (tarp sienos ir grindų atsirado apie 2 cm dydžio tarpas, kuris palaipsniui didėja); vandens latakuose kaupiasi vanduo dėl netinkamai suformuoto nuolydžio; gyvenamojo namo sklype esančios trinkelės susmigo, atsirado provėžos. Atsakovas prašė ne vėliau kaip per 10 dienų informuoti, kaip bus ištaisyti statybos darbų trūkumai ar atlyginta patirta žala.

16.       Ieškovė, atsakydama į pateiktą pretenziją (1 t., e. b. l. 48–51), 2024 m. sausio 8 d. rašte nurodė su pretenzija nesutinkanti, kadangi šalis sieja ne statybos rangos, bet pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė kaip pardavėja suteikė pirkėjams lygiai tokias pačias garantines teises, kaip ir numatyta įstatymuose esant pirkimo–pardavimo, bet ne rangos sutartims. Kadangi šiuo atveju taikytinas garantinis dvejų metų terminas, kuris, atsižvelgiant į parduotų daiktų perdavimo pirkėjams momentą (2021 m. gegužės 27 d.) baigėsi 2023 m. gegužės 28 d., o kadangi pretenzija pateikta praleidus terminą kreiptis dėl neva netinkamos kokybės ir pasibaigus garantiniam terminui, ieškovė nurodė iš esmės pretenzijos nenagrinėsianti, todėl pretenzijoje pareikšti reikalavimai nebus tenkinami.

17.       Atsakovai 2024 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (1 t., e. b. l. 80–88), prašydami įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti 12 857,01 Eur žalą arba įpareigoti pašalinti gyvenamojo namo trūkumus, atsiradusius dėl statybos broko.

18.       Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijai išnagrinėjus ginčą, kilusį tarp vartotojų ir pardavėjos, (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. P. ir A. J.-P. prašymo“ (1 t., e. b. l. 93–100), kuriuo nutarta patenkinti D. P. ir A. J.-P. patikslintame prašyme keliamą prioritetinį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir įpareigojo ją atlyginti 12 857,01 Eur defektų šalinimo išlaidas bei 500,00 Eur išlaidas už parengtą ekspertinę išvadą. Ieškovė, nesutikdama su priimtu nutarimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės.

19.       Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovų iš esmės kilo dėl atsakovų įsigyto nekilnojamojo turto trūkumų bei atsakovų reikalavimo atlyginti išlaidas šiems trūkumams pašalinti pagrįstumo. Ieškovė, kaip nekilnojamojo turto pardavėja, su ieškovų pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį, taip pat nurodo, kad ieškovai neįrodė trūkumų fakto, kad jie nėra akivaizdūs ir negalėjo būti pastebėti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu bei to, kad minėti trūkumai yra atsiradę dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų.

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų

20.       Ieškovės teigimu, šalis siejant pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, atsakovai yra praleidę įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti, todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovai su prašymu taikyti ieškinio senatį nesutinka, nurodydami, jog šalių tarpusavio santykiams taikytinos ir statybų rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstina ir dėl šalių tarpusavio santykiams taikytinų teisės normų.

21.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-167-421/2024).

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnyje, reglamentuojančiame vartojimo sutarties sampratą, numatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Pagal CK pateiktą vartotojo apibrėžimą, vartotojas yra fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Tuo tarpu verslininkas yra apibūdinamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2, 3 dalys).

23.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir 90 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), iš privataus juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais, įsigijo atsakovai kaip privatūs fiziniai asmenys savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl šalių ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Išvados, kad šalių ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš vartojimo teisinių santykių, nepaneigia CK 6.2281 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl prekių, įsigyjamų pagal vartojimo sutartį, pobūdžio, į šį sąrašą nesant įtrauktam nekilnojamajam turtui, kadangi kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl tais atvejais, kai tokia sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius, ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, ir pirkėjui (fiziniam asmeniui), esant pažeistai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai, turi būti taikoma įstatyme įtvirtinta vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020).

24.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Vartojimo sutarčių instituto tikslas yra remiantis specialiais teisiniais instrumentais atkurti sutarties šalių pusiausvyrą ir taip užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020).

25.       Teismas, sutikdamas su atsakovų pozicija byloje, sprendžia, jog nors šiuo atveju tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau šiems ginčo teisiniams santykiams dėl įsigyto nekilnojamojo daikto trūkumų taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios pirkimą–pardavimą, bet ir teisės normos, reglamentuojančios statybos santykius, kadangi ieškovė, nekilnojamojo turto pardavėja, šiuo atveju veikė kaip nekilnojamojo turto vystytoja. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statybos teisiniai santykiai yra visai visuomenei reikšmingi teisiniai santykiai, kuriuose rangovui tenka svarbi dalis pareigų, rangovo pareigos, nukreiptos į statinio saugumo ir stabilumo užtikrinimą, yra nulemtos viešosios teisės normų ir yra imperatyviosios bei skirtos ne tik kitos šalies, bet ir trečiųjų asmenų, visuomenės interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ieškovei, kaip statytojai, buvo išdavusi statybos leidimą statyti gyvenamosios paskirties naują statinį – vienbutį gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą naujos statybos projektą
Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 14–15). Taigi, ieškovė buvo ginčo statinio statytoja. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir atsakovų į bylą pateiktas Vienbučio gyvenamojo (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas, kuriame statytoja ir užsakove nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., e. b. l. 11–56). Be to, ieškovė savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (2 t., e. b. l. 57), buvo užsakiusi pastatų pralaidumo orui nustatymo (sandarumo) bandymus (2 t., e. b. l. 58–67), t. y. atlikusi veiksmus, kurie būdingi statybos verslu užsiimančiam asmeniui, nekilnojamojo turto vystytojui. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės vadovas E. N. nurodė, kad ieškovė kaip įmonė įsigyja žemės sklypus, įrengia nekilnojamąjį turtą ir jį parduoda. Ieškovės vadovas nurodė, jog ieškovė yra pastačiusi namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. pirmiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina ieškovės kaip nekilnojamojo turto vystytojos veiklą. 

27.       Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 29 dalį, nekilnojamojo turto vystytojas – statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose: formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda. Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai. Aiškinant šias Statybos įstatymo nuostatas kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nekilnojamojo turto vystytojo statuso specifiškumas ir įvairiapusiškumas naujai Statybos įstatymu nustatytame reguliavime lemia tai, kad nekilnojamojo turto vystytojui, kaip ir rangovui, nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu. Rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra taikoma ir rangovui, pastačiusiam statinį ūkio būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).

28.       Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ginčo nekilnojamąjį turtą būtų stačiusi ne ūkio būdu (išskyrus nurodytas aplinkybes, kad trinkelių klojimo darbus atliko į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“), todėl teismas sprendžia, jog ieškovė, Statybos įstatymo normų pagrindu turi pareigą garantuoti statinio kokybę per įstatyme nustatytą garantinį terminą taip pat kaip rangovas ar nekilnojamojo turto vystytojas.

Dėl ieškovės kaip nekilnojamojo turto vystytojos pareigų

29.       Pareiga garantuoti statinio kokybę yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Statinio rangovas išsaugo ryšį su savo sukurtu statiniu net ir tada, kai jis yra perleistas tretiesiems asmenims, o jo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatyme nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra taikoma ne tik pradinio užsakovo atžvilgiu, bet yra nukreipta erga omnes (prieš visus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).

30.       Statinio garantinis terminas yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galioja rangovo garantija, kad statinys nesugrius ir bus kokybiškas įstatyme nustatytą laikotarpį. Rangovas, jeigu ko kita nenustatyta statybos rangos sutartyje, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytus terminus (penkeri metai; dešimt metų esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų esant tyčia paslėptų defektų). Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022).

31.       Aplinkybė, ar yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, turi reikšmės ne tik nustatant terminą, per kurį užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus rangovui, bet ir paskirstant įrodinėjimo naštą tarp užsakovo ir rangovo dėl darbų rezultato kokybės. CK 6.697 straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022). Taigi, ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovams kyla pareiga įrodyti tik defektų faktą, tuo tarpu ieškovei, siekiant išvengti atsakomybės, – įrodyti jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, teismas kaip teisiškai nepagrįstus laiko ieškovės nurodytus argumentus, jog atsakovai šioje byloje neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei ieškovės kaltės dėl atsiradusių trūkumų, kadangi nurodytų aplinkybių atsakovai šiuo atveju ir neturėjo įrodinėti.

32.       Bylos duomenimis nustačius, kad ieškovė veikė kaip nekilnojamojo turto vystytoja ir atsakovų įsigyto nekilnojamojo turto pardavėja, pažymėtina, kad ieškovė, kaip pardavėja, privalėjo atsakovams perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Pažymėtina, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. e3K-3-60-701/2019). Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 straipsnis).

33.       Tačiau pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Galiojantis teisinis reglamentavimas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

34.       Pažymėtina, kad CK 6.665 straipsnis reglamentuoja rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

35.       Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė su atsakovų pareikštu reikalavimu dėl išlaidų įsigyto nekilnojamojo turto trūkumams pašalinti atlyginimo visų pirma nurodė nesutinkanti dėl to, kad minėtas reikalavimas pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį ir vien jau šiuo pagrindo netenkinti atsakovų reikalavimo. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus dėl ieškovės, kaip nekilnojamojo turto vystytojos atsakomybės kaip statybos darbų rangovės ir užsakovės, į įstatyme numatytus statybos darbų garantinius terminus, su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl praleisto ieškinio senaties termino nesutinka.

36.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

37.       Ieškovė, prašydama taikyti ieškinio senaties terminą, nurodo, jog šiuo atveju atsakovai yra praleidę CK 1.125 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, taip pat ir bendrąjį dvejų metų terminą, numatytą CK 6.338 straipsnio 2 dalyje. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės nurodytų terminų, pažymi, kad CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai ir pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma su CK 1.125 straipsnyje nurodytais terminais, nes pareikšti reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kurio daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai (CK 6.338 straipsnio 3 dalis). Kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles.

38.       Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalį rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus, dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.), dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis).

39.       CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio Kodekso numatytas išimtis. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

40.       Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar ieškovai tinkamai ir laiku realizavo savo teisę pareikšti reikalavimą dėl išlaidų įsigyto nekilnojamojo turto trūkumams ištaisyti atlyginimo, būtina nustatyti, kada atsakovai pareiškė ieškovei pretenziją apie įsigyto nekilnojamojo turto trūkumus ir ar kada kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai pretenziją ieškovei dėl įsigyto nekilnojamojo turto trūkumų pareiškė per daiktų kokybės garantijos terminus, o dėl savo pažeistų teisių gynimo į kompetentingas institucijas kreipėsi nepraleisdami nustatyto ieškinio senaties ir / ar įstatyme įtvirtinto termino. Kaip nurodo atsakovai, pirmą kartą grindų nusėdimo požymius jie pastebėjo dar 2022 m. gruodžio mėnesį, tačiau ieškovės vadovui patikinus, kad tai yra normalus procesas, tik vėliau, 2023 m. gruodžio mėnesį pastebėjus, jog grindys ir toliau sėda, rašytinę pretenziją dėl susėdusių grindų, trinkelių (nurodytą trūkumą teigia pastebėję 2023 m. pavasarį) ir netinkamai įrengtų latakų (šį trūkumą atsakovai nurodo pastebėję 2023 m. spalio mėnesį), jie pateikė 2023 m. gruodžio 27 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantys duomenys leidžia spręsti, jog atsakovai tik paaiškėjus jų nurodytiems trūkumams, apie juos nedelsiant informuodavo ieškovės vadovą, bandydami šiuos klausimus spręsti tarpusavio derybų būdu. Kaip matyti iš šalių tarpusavio susirašinėjimo (2 t., e. b. l. 72–79, 81–91) atsakovai informuodavo ieškovės vadovą apie pastebėtus trūkumus. Pavyzdžiui, 2023 m. spalio 30 d. siuntė nuotrauką dėl latakuose besikaupiančio vandens. Nurodė, kad latakai (daugiausiai kampai) pilni vandens, nėra nuolydžio link pačio nubėgimo vamzdžio. Ieškovės vadovas atsakė buvęs apžiūrėti ir nurodė, kad viskas yra gerai, kampuose visuomet bus truputis vandens, nes lietvamzdžiai yra tik ant dviejų sienų. Be to, nurodė, kad latakus reikia valyti. 2023 m. lapkričio 3 d. atsakovas rašė, kad latakus reikia padaryti normaliai, nurodydamas, kad dar po metų kitų pačiam atsakovui reikės taisyti, kai pradės pro visur varvėti. Tiek 2025 m. gruodžio mėnesį, tiek ir 2023 m. gruodžio 5 d. atsakovas siuntė nuotraukas, kuriose matyti pasėdusios grindys. Byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 19 d. asmeniui, atsakingam už trinkelių perklojimą, siuntė takelio nuotrauką, nurodė, kad vis dar nesutvarkyti latakai. 2023 m. liepos 25 d. teiravosi, kada galima tikėtis darbų pradžios ir buvo atsakyta, kad nors sunku įvertinti, bet 2-3 sav., tačiau net ir praėjus dviem mėnesiams trūkumai nebuvo ištaisyti (2 t., e. b. l. 68–71, 74–75). Tačiau, kaip nurodo atsakovai, ieškovei visiškai pradėjus nebereaguoti į jų išsakomas pretenzijas, jie 2023 m. gruodžio 27 d. pateikė rašytinę pretenziją dėl paaiškėjusių trūkumų. Ieškovė 2024 m. sausio 8 d. rašte nurodė su pretenzija nesutinkanti, pažymėjo, kad šiuo atveju taikytinas 2 metų garantinis terminas, kuris baigėsi 2023 m. gegužės 28 d., todėl vertindama, kad pretenzija pateikta praleidus terminą kreiptis dėl netinkamos kokybės ir pasibaigus garantiniam terminui, ieškovė nurodė iš esmės dėl pretenzijos nepasisakysianti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai, kaip vartotojai, ieškovei atsisakius tenkinti jų reikalavimus, t. y. iš esmės sužinoję, kad ieškovė su jų pretenzija nesutinka, dėl savo pažeistų teisių gynimo 2024 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Kaip jau buvo nurodyta, šalys (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje buvo susitarę, kad minėta sutartis kartu yra ir nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktas, o kadangi pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė pardavė atsakovams 90 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, o trinkeles įsipareigojo sudėti iki 2021 m. liepos 30 d., spręstina, kad šiuo atveju garantiniai terminai, numatyti CK 6.698 straipsnyje, skaičiuotini nuo turto ir (ar) atskirų vėliau atliktų darbų pirkėjams perdavimo momento. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovai pretenzijas dėl įsigyto turto pareiškė per CK 6.698 straipsnyje numatytus garantinius terminus, taip pat į kompetentingą ginčo sprendimo instituciją – Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi nepraleidę nustatyto vienų metų termino (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

41.       Pažymėtina, kad dėl papildomai paaiškėjusių nekilnojamojo turto trūkumų atsakovai pretenzijos raštu ieškovei nereiškė ir iš karto kreipėsi į teismą dėl išlaidų minėtiems trūkumams pašalinti atlyginimo. Taigi, nors šiuo atveju reikalavimas dėl įsigyto turto papildomai paaiškėjusių trūkumų ieškovei nebuvo pareikštas ir ieškovė dėl šių trūkumų neturėjo galimybės atsakovams atsakyti raštu, tačiau, įvertinus ieškovės poziciją byloje, darytina išvada, kad ieškovė su atsakovų pareikštu reikalavimu ir nurodytais daikto trūkumais nesutinka, todėl atsakovų kreipimasis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo tiesiogiai, 2024 m. lapkričio 6 d. pareiškiant priešieškinį byloje per CK 6.698 straipsnyje numatytus garantinius terminus, negali būti laikomas pareikštu praleidus įstatyme numatytą pretenzijos (reikalavimo) ir (ar) ieškinio senaties terminus.

42.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas ieškovės nurodytus argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo nagrinėjamu atveju vertina kaip teisiškai nepagrįstus. Teismo nuomone, šiuo atveju atsakovai nėra praleidę CK 6.667 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl įsigyti nekilnojamojo daikto (atliktų darbų) trūkumų, todėl teismas netenkina ieškovės prašymo šioje byloje atsakovų pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

Dėl atsakovų įsigyto nekilnojamojo turto trūkumų

43.       Nagrinėjamu atveju atsakovai, iš ieškovės įsigiję nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, pareiškė reikalavimą dėl išlaidų nekilnojamojo turto trūkumams ištaisyti atlyginimo. Atsakovai nurodo, kad eksploatuojant iš ieškovės įsigytą nekilnojamąjį turtą paaiškėjo šie trūkumai – gyvenamajame name susėdo grindys, dėl netinkamai įrengtų latakų juose kaupiasi vanduo, dėl netinkamai sutankinto pagrindo susėdo trinkelės ir atsirado provėžos, gyvenamojo namo stogo pakalimas atliktas ne perforuota, o paprasta skarda, todėl negalima stogo ventiliacija, drenažinė membrana neturi užbaigimo profilio, neapšiltintas rostverkas, dėl netinkamo įgilinimo iškiloti tvoros metaliniai stulpeliai. Atsakovų teigimu, dėl nurodytų defektų jie patiria nepatogumų ir negali tinkamai naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu. Atsakovų teigimu, jie tikėjosi, kad įsigytas namas atitiks projektą, kad darbai bus atlikti tinkamai, tačiau namas neatitinka energetinės klasės, traukia šaltis, dėl to mažėja turto vertė, defektai matomi plika akimi.

44.       Pažymėtina, kad dalį nurodytų trūkumų atsakovai grindė įsigyto nekilnojamojo turto neatitiktimi statybos projekto sprendiniams, tačiau ieškovė nurodo, kad šalys nesitarė dėl gyvenamojo namo, pastatyto pagal konkretų statybos projektą ir jo sprendinius, pirkimo–pardavimo, todėl sprendžiant dėl nekilnojamojo turto trūkumų, pateiktu projektu neturi būti vadovaujamasi.

45.       Kaip matyti iš į bylą pateiktos šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, šalys susitarė dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 90 proc. baigtumo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, tačiau iš sutartyje įtvirtintų nuostatų nėra galima daryti išvados, jog šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, susitarė dėl konkrečiame, į bylą pateiktame Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekte, numatyto gyvenamojo namo pardavimo. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė atsakovai, nors jie tikėjosi įsigyti namą, atitinkantį projektą, tačiau namo projektas jiems buvo pateiktas jau tik po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl 100 proc. namo baigtumo įregistravimo. Pažymėtina, kad nors šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią ieškovės vadovas patvirtino ir garantavo, kad nebaigtas statyti namas iki Sutarties sudarymo momento buvo statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (Sutarties 6.8. punktas), tačiau nurodyta sutarties sąlyga pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog šalys buvo susitarusios dėl gyvenamojo namo, pastatyto pagal konkrečioje projektinėje dokumentacijoje nurodytus sprendinius, pardavimo. Vien tai, kad ieškovės vadovas patvirtino, jog nebaigtas statyti namas iki tol buvo statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šalys tarėsi dėl konkrečius sprendinius atitinkančio gyvenamojo namo pastatymo ir pardavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sudarant preliminariąja sutartį šalys nebuvo susitarusios dėl gyvenamojo namo, statomo pagal konkretų statybos projektą, pastatymo, o buvo nurodžiusios tik esminius ieškovės atliktinus statybos darbus. Preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta, kad pagal sutartį pardavėjas įsipareigoja įrengti patalpas iki 80 proc. baigtumo, t. y. įrengti pamatus ir apšiltinti 200 mm putų polisteroliu, iškelti mūro sienas, uždengti stogą bei apšiltinti išorines fasado sienas 250 mm puta, aptinkuojant struktūriniu tinku. Sumontuoti plastikinius langus, įrengti lauko įėjimo aliumines duris, santechninę nuotekų bei šildymo įrangą, įrengti elektros instaliaciją, išvedžioti interneto kabelį ir kabelį apsaugos kameroms keturiems taškams, sienų tinkavimą, grindų betonavimą. Gerbūvio baigtumas turi būti išlygintas sklypas ir aptverta segmentine tvora 150 cm aukščio, aikštelė išklota trinkelėmis 134 kv. m ploto (Preliminariosios sutarties 4.1.1.1. punktas). Taigi, ir preliminariojoje sutartyje buvo tariamasi tik dėl konkrečių statybos darbų atlikimo, kai kuriais atvejais nurodant tam tikrus šių darbų parametrus ar medžiagiškumą, tačiau nebuvo tariamasi, jog gyvenamasis namas bus pastatytas pagal konkretų statybos projektą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys pagal pirkimo–pardavimo sutartį tarėsi dėl gyvenamojo namo, pastatyto pagal 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą naujos statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo, tačiau sudarė sutartį dėl faktiškai sukurto daikto, atitinkančio esminius statinių reikalavimus, kurių privalomumą reglamentuoja imperatyvios teisės normos, įsigijimo.

46.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus aplinkybes, sutiktina su ieškovės argumentu, jog šalys, sudarydamos sutartį, nesitarė dėl gyvenamojo namo, pastatyto pagal konkretų statybos projektą ir jo sprendinius, pirkimo–pardavimo, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog vertinant atsakovų nurodytus nekilnojamojo daikto trūkumus, neturi būti vadovaujamasi esminiais 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto naujos statybos projekto Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniai. Pažymėtina, kad daiktas, sukurtas su nukrypimais nuo statybos projekto, tiek de fakto (faktiškai), tiek de jure (teisiškai) gali būti naudojamas pagal paskirtį ir vien neatitikimas projektui neįrodo, kad daiktas neatitinka jam nustatytų kokybės reikalavimų bei jo negalima naudoti pagal paskirtį, tačiau statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų teisės aktuose nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl atsakovų nurodytų nekilnojamojo turto trūkumų, vertintina, ar ginčo objektuose atlikti darbai atitiko esminius projekto sprendinius, įprastus tokio pobūdžio statiniams keliamus reikalavimus, apibrėžtus teisės aktuose, kurie nebuvo akivaizdūs ir dėl kurių neatitikimo ginčo daiktai negalėtų būti tinkamai naudojami pagal paskirtį.

47.       Atsakovai įsigyto daikto trūkumus grindžia specialių ekspertinių žinių turinčio asmens – J. G. (duomenys neskelbtini) ekspertine išvada (1 t., e. b. l. 52–55, 2 t., e. b. l. 91–110), (duomenys neskelbtini)  ekspertine išvada (3 t., e. b. l. 8–22), (duomenys neskelbtini)  ekspertinės išvados patikslinimu (4 t., e. b. l. 32–36) į bylą kartu su išvada bei papildomai pateiktomis fotonuotraukomis (1 t., e. b. l. 59–71; 2 t., e. b. l. 98–110; 4 t., e. b. l. 56–72), susirašinėjimu su ieškovės vadovu ir jame esančiomis nuotraukomis. J. G. nurodo esantis įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, taip pat suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Ekspertinės išvados užsakovu nurodytas D. P.. Išvadoje nurodyta, kad atlikus nekilnojamojo turto objekto – vieno buto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), grindų tyrimą nustatyta, kad grindys nusėdo (nuosėdis siekia iki 10 mm) dėl galimai pažeistų Statybos techninio reglamento STR2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ nuostatų, kad grindis reikia įrengti ant pakankamai tankaus grunto pagrindo, kad nebūtų konstrukcijų deformacijos dėl grunto sąslūgio (70 punktas). Gruntas, kurio gamtinė sandara sudaryta, taip pat piltinis gruntas turi būti tankinami. Visi grindų sluoksniai, esantys žemiau grindų dangos, yra paslėpti statybos darbai, jiems yra taikomas dešimties metų garantinis laikotarpis (72 punktas). Taip pat išvadoje nurodyta, kad lietaus vandens nuvedimo sistemos įrengimas sklype įtakos grindų nusėdimui neturėjo. Išvadoje nurodyta, kad atlikus stogo vandens nuvedimo latakų tyrimą nustatyta, kad vanduo iš latakų nenuteka į vandens nuvedimo įlajas dėl netinkamo nuolydžio. Kai kuriose vietose nuolydis nulinis, o kai kuriose – atvirkštinis, t. y. nuolydis nuo įlajos. Reikalinga permontuoti vandens nuvedimo nuo stogo latakus 53,84 m. Atliekant kiemo betoninių trinkelių dangos tyrimą tyrimo metu dviejose vietose buvo išimtos trinkelės ir prietaiso pagalba išmatuotas pagrindo po trinkelėmis deformacijų modulių Ev2 vertės. Pirmojo matavimo Ev2 = 41,36 MN/ kv. m, antrojo – 35,38 MN/kv. m. Minimali pagrindo po trinkelėmis deformacijos modulio Ev 2 vertė turi būti daugiau arba lygu 8 MN/kv. m. Nurodyta, kad betoninių kiemo trinkelių dangos ištaisymui reikia išardyti trinkeles, kurias po pagrindo trūkumų šalinimo reikia sukloti atgal, pagrindą po trinkelėmis reikia tinkamai sutankinti papildomai papilant 5 cm atsijų 134 kv. m.

48.       (duomenys neskelbtini)  J. G. pateiktoje papildomoje ekspertinėje išvadoje (3 t.,
e. b. l. 8–23) nustatyta, kad nėra apšiltinta rostverko vidinė dalis putų polistireno plokštėmis; stogo pakalimas atliktas vientisa trapecine skarda, todėl negalima stogo ventiliacija, dėl ko reikalinga dalinai demontuoti trapecinės skardos lakštus, sumontuojant perforuotos skardos trapecinius skardos lakštus; nėra drenažinės membranos užbaigimo profilio ir šio trūkumo pašalinimui reikia demontuoti dalį pastato nuogrindos trinkelių dangos, sumontuoti drenažinės membranos užbaigimo profilį bei atgal sukloti nuogrindos trinkeles. Per mažai įgilinti segmentinės tvoros metaliniai stulpeliai, dėl ko sušalus gruntui buvo iškilnoti, todėl reikalinga permontuoti segmentinę tvorą, naudojant naujus metalinius tvoros stulpelius. Išvadoje papildomai nurodyta, kad reikalinga pakeisti visą grindų dangą, nes demontuojant esamą grindų dangą dalis laminato bus pažeista, netinkama tolimesniam panaudojimui. Nuo grindų dangos įrengimo praėjo daug laiko, todėl tokių pat parametrų laminato grindų dangos neįmanoma įsigyti.

49.       Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024). Nagrinėjamoje byloje nei viena iš šalių, nors teismas ne kartą siūlė šalims spręsti klausimą dėl tikslingumo byloje skirti teismo ekspertizę, prašymo dėl teismo ekspertizės nereiškė. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė ne kartą byloje nurodė, jog ieškovė svarsto galimybę teikti prašymą byloje paskirti teismo ekspertizę, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, t. y. nesiėmė visų įstatyme suteiktų priemonių atsikirtimams į atsakovų pareikštus reikalavimus pagrįsti.

50.       Civilinėje byloje yra gautos tik specialių žinių turinčio asmens, į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą įtraukto eksperto, turinčių teisę atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę, ekspertinės išvados su papildymais, kuriomis, kaip jau nurodyta, atsakovai ir grindžia savo ieškinio reikalavimus dėl daiktų trūkumų. Ieškovė su ekspertinėmis išvadomis nesutinka, nurodo, kad jos parengtos nedalyvaujant ieškovei, nesudarius galimybės tyrimų metu ieškovei duoti savo paaiškinimus, neišsamios, nepagrįstos galiojančių teisės aktų reikalavimais, todėl jomis neturėtų būti vadovaujamasi. Teismas iš dalies sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog tiek teismui pateiktose ekspertinėse išvadose išsamiai nenurodyti, tiek ir kaip liudytojas byloje apklaustas ekspertinę išvadą su vėlesniais patikslinimais pateikęs J. G. teismo posėdžio metu išsamiai negalėjo nurodyti teismui kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka ieškovės atlikti darbai ir dėl ko jie laikytini su trūkumais. Tačiau teismas pažymi, jog vien nurodyti ekspertinės išvados trūkumai, taip pat galimybės dalyvauti atliekant tyrimą ieškovei nesudarymas, pats savaime nepaneigia ieškovės atliktų darbų trūkumų ir nesudaro pagrindo nevertinti išvadoje pateiktų duomenų dėl ieškovės atliktų darbų. Todėl teismas pasisakys dėl kiekvieno iš nurodyto trūkumo. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nors ieškovė kritiškai vertina J. G. pateiktą ekspertinę išvadą ir joje padarytas išvadas, nurodydama, kad ekspertinė išvada buvo atlikta nedalyvaujant ieškovei, nesudarius galimybės jai teikti savo paaiškinimus, tačiau teismas pažymi, jog ir ieškovės į bylą pateikta vertinimo išvada buvo atlikta nedalyvaujant atsakovams, todėl vien ši aplinkybė, nors ir ribojo šalių galimybes dalyvauti viena kitos iniciatyva atliktų tyrimų metu, pati savaime nesudaro pagrindo nevertinti šių išvadų byloje.

51.       Dėl grindų nusėdimo. (duomenys neskelbtini) ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad atlikus nekilnojamojo turto objekto – vieno buto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), grindų tyrimą nustatyta, kad grindys nusėdo (nuosėdis siekia iki 10 mm) dėl galimai pažeistų Statybos techninio reglamento STR2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ nuostatų, kad grindis reikia įrengti ant pakankamai tankaus grunto pagrindo, kad nebūtų konstrukcijų deformacijos dėl grunto sąslūgio (70 punktas). Gruntas, kurio gamtinė sandara sudaryta, taip pat piltinis gruntas turi būti tankinami. Visi grindų sluoksniai, esantys žemiau grindų dangos, yra paslėpti statybos darbai, jiems yra taikomas dešimties metų garantinis laikotarpis (72 punktas). Iš kadastrinių matavimų bylos (4 t., e. b. l. 37–55) matyti, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame name iš viso yra 9 patalpos. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad minėtose patalpose fiksuojamas grindų pasėdimas vietomis siekiantis nuo 5 mm iki 20 mm, matosi grindų netolygumai. Pažymėtina, kad nors specialisto išvadoje yra nurodoma, kad grindų nusėdimas siekia iki 10 mm, tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, ką patvirtino ir atsakovas, patalpose grindys yra nusėdę ir daugiau, vietomis apie 2 cm. Teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina grindų nusėdimo fakto. Pažymėtina, kad ne tik byloje esančios fotonuotraukos, ekspertinėje išvadoje pateikti duomenys, tačiau taip pat ir atsakovų bei byloje liudytoju apklausto J. G. paaiškinimai apie tai, kad grindų pasėdimas fiksuojamas visame gyvenamajame name, sudaro pagrindą teismui daryti išvadą dėl minėto trūkumo egzistavimo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovų nurodytas aplinkybes dėl šio trūkumo buvimo. Pažymėtina ir tai, kad teismas nepagrįstais laiko ieškovės nurodytas aplinkybes, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kokiose patalpose ir kiek yra nusėdę grindys, kadangi pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog grindų nusėdimas fiksuojamas visame gyvenamajame name, o tai, kad nėra fiksuotas grindų nusėdimas per visą gyvenamojo namo perimetrą, nesudaro pagrindo abejoti atsakovų pateiktais duomenimis apie šio trūkumo egzistavimą. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės nurodytus argumentus, jog ekspertinėje išvadoje nurodytas Statybos techninis reglamentas STR2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ negalioja, todėl jo nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Pažymėtina, kad teismas nenustatė duomenų, jog minėtas statybos techninis reglamentas negaliotų, todėl jame įtvirtintos nuostatos taikytinos sprendžiant dėl paaiškėjusio trūkumo. Taip pat teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra galimas nuolydis iki 10 mm, todėl ekspertinėje išvadoje esant duomenims apie nusėdimą tik iki 10 mm, tai negali būti laikoma trūkumu. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina didesnį grindų nusėdimą, nei kad yra nurodyta ekspertinėje išvadoje, be to, šiuo atveju ieškovė nurodo aplinkybes dėl grindų nuolydžio, kai tuo tarpu atsakovai gyvenamojo namo trūkumu nurodo grindų nusėdimą, dėl kurio yra atsiradęs tarpas tarp grindų ir sienų, todėl prilyginti grindų nusėdimą grindų nuolydžiui, nėra jokio pagrindo. Teismas sutinka su atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, jog minėtas namo trūkumas yra akivaizdus, dėl jo galimas neigiamas poveikis ne tik visoms namo konstrukcijoms, bet ir namo sandarumui, izoliacinėms namo savybėms, dėl jo neabejotinai mažėja namo vertė. Minėtas trūkumas negali būti laikomas akivaizdžiu trūkumu, kurį pirkėjai būtų galėję pastebėti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, nes minėtas trūkumas pradėjo išryškėti tik 2022 m. spalio mėnesį, t. y. jau po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

52.       Ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad grindys nusėdo dėl galimai pažeistų Statybos techninio reglamento STR2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ nuostatų, kad grindis reikia įrengti ant pakankamai tankaus grunto pagrindo, kad nebūtų konstrukcijų deformacijos dėl grunto sąslūgio (70 punktas). Gruntas, kurio gamtinė sandara sudaryta, taip pat piltinis gruntas turi būti tankinami, t. y. dėl netinkamai sutankinto grunto. Ieškovė nesutikdama su nurodyta grindų nusėdimo priežastimi, teigdama, kad ekspertinėje išvadoje nurodyta tik galima nurodytų trūkumų atsiradimo priežastis, teikė į bylą įrodymus, kurie paneigtų ieškovės netinkamą darbų atlikimo faktą.

53.       Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto vertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto ir pateikto UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, vadovaujant D. K., jame užsakovu nurodytas statytojas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., e. b. l. 136–149). Vertinimo akte pateikta išvada, kad objekto grindys ir sklype esančios trinkelės galimai pasėdo paveiktos vandenų situacijos, kelio vandens nuleidimo įrenginių trūkumo, grunto kasimo, aplink objektą vykdomų / vykdytų statybos darbų, netinkamai veikiančios lietaus vandens nuvedimo sistemos ir pan. Vertinimo akte nurodyta, kad objekto grindų nusėdimą galimai įtakojo: gruntinis vandens poveikis ((duomenys neskelbtini) ir kitų upių santakos teritorija); aplink objektą vykdomi statybos darbai (nuogrindos grunto kasimas, šalimais vykdomos statybos); objekte netinkamai veikianti įrengta lietaus vandens nuvedimo sistema. Nurodyta, kad šios aplinkybės nesusiję su statytojo tiesioginiais veiksniais ir jo neįtakojamos. Galimai pagrindinis veiksnys, įtakojęs grindų nusėdimą, yra gruntinių ir paviršinių vandenų poveikis. Priklausomai nuo vandens lygio ir drenažo savybių yra daromas tiesioginis poveikis pastatytam vieno buto gyvenamajam pastatui. Būtent dėl aukšto vandens lygio, kuris kaupiasi aplink pastatą ir teritorijoje, bei taip sudaro per didelį hidrostatinį slėgį. Šis slėgis ilgainiui gali susilpninti pagrindus ir pakenkti pastato konstrukcijoms bei žinomai neigiamai įtakoti objekto grindis. Kiti veiksniai kaip natūralaus vandens telkinio panaikinimais gretimais, nuogrindos grunto kasimas, netinkamai veikianti lietaus nuvedimo sistema – galimai prisidėjo prie esamos nepalankios drėgmės susikaupimo situacijos ir taip pat neigiamai darė / daro poveikį pastato grindims.

54.       Teismas, spręsdamas, ar ieškovės pateikti duomenys sudaro pagrindą pripažinti, jog pirmiau aptartas atsakovų nurodytas nekilnojamojo turto trūkumas galėjo atsirasti ne dėl ieškovės netinkamai atliktų statybos darbų, kritiškai vertina ieškovės pateikto vertinimo akto išvadas, pažymėdamas, kad minėtame vertinimo akte padarytos išvados nepatvirtina, kad ieškovė statybos darbus atliko tinkamai, o grindų pasėdimas yra nulemtas nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių. Visų pirma, teismas pažymi, kad kaip ir atsakovų pateiktoje ekspertinėje išvadoje, taip ir ieškovės pateiktame vertinimo akte padarytos tik tikėtinos išvados dėl to, kas nulėmė grindų nusėdimą. Antra, vertinimo aktas pateiktas vertinamo objekto neapžiūrėjus vietoje, t. y. yra remiamasi tik fotonuotraukomis ir pateiktais rašytiniais dokumentais. Trečia, vertinimo akte nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos kitais įrodymais, pavyzdžiui, akte nurodoma, kad grindų pasėdimą galėjo lemti ir aplink atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą vykdomos statybos, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų teismui nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų, kad gyventojai yra panaikinę natūralų vandens telkinį. Be to, teismui nepateikti įrodymai, kurie neginčijamai patvirtintų ieškovės tinkamai atliktus darbus, t. y. įrodymai, kurie patvirtintų, kad ieškovė gruntą sutankino tinkamai.

55.       Kaip matyti iš į bylą pateikto statybos projekto, jame nurodyta, kad jį rengiant, be kita ko, vadovautasi ir objekto statybos aikštelės inžinerinių-geologinių tyrinėjimų ataskaita. Teismo vertinimu, minėtų tyrimu pagrindu turėjo būti gauti duomenys apie geologinę būsimo statinio pagrindo sandarą, t. y. gruntų sluoksnių storius, pastovumą, stiprumą ir kitas savybes bei, kokiame gylyje yra požeminiai vandenys. Pagal šiuos duomenis yra nustatomas pasirinkto sklypo tinkamumas įvairių tipų pamatams, įvertinami galimi pavojingi procesai ir grunto elgsena veikiant būsimo statinio apkrovai. Taigi, teismo vertinimu, būtent statytoja, t. y. ieškovė, statydama ginčo gyvenamąjį namą, kai teisingai nurodo atsakovai, turėjo įvertinti duomenis apie gruntą, gruntinius vandenis ir kitas specialisto D. K. išvadoje nurodytas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos būsimo statinio konstrukcijoms. Nesutiktina su ieškovės pozicija, jog ji nėra atsakinga už galimą nurodytų veiksnių įtaką statiniui, kadangi būtent ji, kaip statytoja, esant duomenims ir informacijai apie tam tikrus specifinius objekto aplinkos veiksnius, turėjo statinį pastatyti taip, kad jie neigiamai nepaveiktų jo konstrukcijų.

56.       Pažymėtina ir tai, kad pagal statybos projektą vykdant statybos darbus žemiau gruntinio vandens horizonto, turi būti pažemintas tų vandenų lygis drenažu arba kitais būdais. Taigi, būtent ieškovė, matydama, kad statybos darbai vykdomi žemiau gruntinių vandenų, turėjo imtis papildomų priemonių pažeminti vandenų lygį, o to nesiėmus, yra atsakinga ir už galimą neigiamą jų poveikį.

57.       Byloje esantys duomenys (4 t., e. b. l. 16–17) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija buvo gavusi žodinių gyventojų nusiskundimų dėl apsemtos (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m., tačiau pažymėtina, kad grindų susėdimą atsakovai pastebėjo dar (duomenys neskelbtini)  m., t. y. dar iki esant nurodytiems nusiskundimams dėl apsemtos gatvės. 2024 m. vasario mėnesį melioracijos darbai buvo vykdyti ir (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausanti drenažo sistema sutvarkyta. Seniūnijos rašte nurodoma, kad tame pačiame kvartale esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas taip pat buvo apsemtas, galimai drenažo sistemą pažeidė jame augančių karklų šaknys. Nurodo, kad atsakovai į seniūniją dėl žemės sklypo ir statinių raštu į seniūniją nėra kreipęsi. Iš pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos (4 t., e. b. l. 19) matyti, kad nurodytas buvęs apsemtas sklypas (duomenys neskelbtini), yra gretimai atsakovams priklausančio žemės sklypo, tačiau atsakovams priklausantis namas yra nutolęs nuo minėto sklypo (4 t., e. b. l. 67). Minėti duomenys patvirtina, kad minėtame kvartale yra buvę problemų dėl drenažo sistemos tinkamo funkcionavimo, tačiau ši aplinkybė, kaip ir kitos D. K. vertinimo akte nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, turėjo būti atliekant statybos darbus, t. y. statytoja, matydama tiek žemės sklypo reljefinę padėtį, tiek duomenis apie neveikiančią drenažo sistemą ir kt., turėjo imtis priemonių, kad užtikrintų, jog nepriklausomai nuo minėtų aplinkybių statybos darbai būtų atlikti taip, kad minėti trūkumai neatsirastų.

58.       Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės vadovas nurodė, kad statybos metu buvo vertintas gruntas, atlikti tyrimai, tačiau papildomų rizikų ir galimų neigiamų veiksnių tyrimas nerodė. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės prieštarauja pačios ieškovės pateiktoje išvadoje nurodytiems duomenims. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog gruntiniai ir paviršiniai vandenys minėtoje teritorijoje pradėjo kauptis tik po to, kai buvo pastatytas atsakovų įsigytas gyvenamasis namas. Reljefo ypatumai, teritorijos vieta nepasikeitė tiek statant namą, tiek teikiant vertinimo aktą, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, jog rengiant projektą nebuvo nustatytos papildomos rizikos, kai tos rizikos ir neigiamas poveikis jau nurodomas esant pastatytam gyvenamajam namui, yra nelogiškas. Teismo vertinimu, ieškovės vertinimo akte nurodytos aplinkybės dėl gamtinių sąlygų, reljefo, buvo tiek statybų metu, tiek ir išliko ir vėliau, todėl atsakovai pagrįstai teigia, jog būtent ieškovė, būdama statytoja, turėjo įvertinti nurodytas aplinkybes ir imtis priemonių, kad pastatytas gyvenamasis namas nebūtų veikiamas nurodytų aplinkos veiksnių. Ieškovės atstovas pripažino, kad gretimame sklype statybą taip pat vykdė ieškovė, todėl jai turėjo būti žinomos aplinkybės apie tai, kad tokie veiksmai gali neigiamai veikti atsakovų įsigyto gyvenamojo namo konstrukcijas. Nurodytos aplinkybės dėl tvenkinio užpylimo taip pat nesudaro pagrindo teismui vertinti, jog būtent ši priežastis lėmė atsakovų nurodytų defektų atsiradimą. Viena vertus, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kada minėtas tvenkinys buvo užpiltas, kita vertus, ieškovė, būdama statytoja ir užsiimdama gyvenamųjų namų statyba teritorijoje, kurioje dėl gamtinių sąlygų gali būti veikiamos statinių konstrukcijos, turi imtis papildomų priemonių užtikrinti tokių statinių konstrukcinį stabilumą, o ne atsiradusių defektų priežastimi nurodyti būtent gamtines aplinkybes. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad minėto tvenkinio užkasimas buvo neleistinas, kad būtent tokie veiksmai galėjo lemti gruntinių ir / ar paviršinių vandenų kaupimąsi atsakovams priklausančiame žemės sklype. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė sudarant pirkimo-pardavimo sutartį neinformavo atsakovų apie galimas rizikas dėl reljefo ir gamtinių sąlygų ypatumų.

59.       Pažymėtina, kad atsakovai kategoriškai neigė pamatų atkasimo faktą, kai tuo tarpu vertinimo aktas paremtas aplinkybe, jog pamatai buvo atkasti. Pažymėtina, kad byloje ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pamatų atkasimo faktą, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent pamatų atkasimas, jei tokie darbai ir buvo atlikti, lėmė ar galėjo prisidėti prie atsakovų nurodytų defektų atsiradimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai kategoriškai neigė, jog įrengiant drenažo sistemą buvo atkasti pamatai, nurodė, kad vandens surinkimo sistema nebuvo įrengta, todėl jie įsirengė infiltracinį šulinį, tačiau tam pamatų atkasti nereikėjo, įrengimo darbai buvo atliekami 1,5 m - 2 m atstumu nuo namo,
40-70 cm gylyje, nuvedant vamzdį į sklypo galą. Tranšėją kasė ekskavatoriukas. Drenažiniai vamzdžiai kasti 20 cm gylyje. Vanduo sklype nesilaiko, susigeria, tačiau šalia sklypo buvo vandens, po lietaus būdavo balų nuo latakų, bet vanduo susigerdavo į gruntą. Duomenų, kad tokios tranšėjos kasimas galėjo lemti gyvenamojo namo grindų susėdimą, byloje nepateikta. Priešingai, teismui pateiktoje ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad lietaus vandens nuvedimo sistemos įrengimas sklype įtakos grindų nusėdimui neturėjo. Pažymėtina, jog galiojantis teisinis reglamentavimas lemia, kad būtent ieškovė, būdama statytoja, turi įrodyti, kad atsiradę trūkumai nėra jos netinkamai atliktų darbų pasekmė. Teismo vertinimu, į bylą ieškovės pateikti įrodymai to nepatvirtina, o vien deklaratyvaus pobūdžio ieškovės nurodyti argumentai, vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovų pateiktose specialistų išvadose yra nurodomas tik galimos, tikėtinos grindų defektų atsiradimo priežastys, tačiau pažymėtina, kad būtent ieškovė, norėdama paneigti savo atsakomybę dėl šių defektų atsiradimo, turėjo pareigą įrodyti, kad minėti defektai atsirado dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių. Ieškovės pateiktas vertinimo aktas, atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, negali būti laikomas pakankamu įrodymu pagrįsti, kad minėtus defektus lėmė ne netinkamai atlikti darbai, o būtent D. K. vertinimo akte nurodytos priežastys. Pažymėtina, kad projekto techninėse specifikacijose numatyta, kad žemės darbų atlikimo kontrolė turi būti vykdoma griežtai laikantis patvirtintų darbų saugos reikalavimų. Paslėptų darbų aktai dalyvaujant statybos priežiūros inžinieriui surašomi žemės darbams, tarp jų ir piltam grunto sluoksniui po grindimis po jo sutankinimo ir testavimo (2 t., e. b. l .24). Nors ieškovės vadovas nurodė, kad tokie matavimai (testavimai) galimai buvo atlikti, tačiau į bylą jokie tai patvirtinantys duomenys nepateikti, kas sudaro pagrindą spręsti, jog jie nebuvo atlikti, dėl ko esant paslėptiems nurodytiems darbams objektyviai yra apsunkintas nurodytų darbų tinkamo atlikimo įvertinimas. Priešingai, ieškovei pateikus minėtus testavimo rezultatus, byloje būtų galima nustatyti, ar grunto sluoksnis po grindimis buvo sutankintas tinkamai, t. y. pašalinti abejones dėl ieškovės atliktų darbų tinkamumo.

60.       Ieškovė nurodė, kad yra pastačiusi namus (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  gatvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina ieškovės kaip nekilnojamojo turto vystytojos veiklą. Be to, ieškovė nurodė, kad visi namai statomi pagal tą patį projektą, tačiau šis atvejis yra vienintelis, kai neva pasėdo grindys. Ši ieškovės vadovo nurodoma aplinkybė, įvertinus tai, kad minėti gyvenamieji namai yra statomi toje pačioje geografinėje vietovėje, priešingai nei nurodo ieškovė, paneigtų jos pateiktoje vertinimo išvadoje nurodytas galimas grindų susėdimo priežastis, kadangi, jei minėtų defektų atsiradimą lemtų geografinės sąlygos, tai tuomet ir kituose gyvenamuosiuose namuose tokios pasekmės galėtų atsirasti būtent esant neigiamam gamtiniam poveikiui. Nesant tokių duomenų, spręstina, kad defektų atsiradimą lėmė netinkamai atlikti darbai. Būtent ieškovė, būdama statytoja, turėjo įvertinti vietovę ir gruntą, į tai turėjo atsižvelgti, kad būtų išvengta galimai su tuo susijusių rizikų. Sutiktina, kad jei, kaip nurodo ieškovė, buvo atliktas grunto tyrimas ir jis jokių rizikų neparodė, tai ne gamtinės savybės, o būtent ieškovės netinkamai atlikti darbai lėmė defektų atsiradimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų atliktus veiksmus, galėjusius lemti šių trūkumų atsiradimą.

61.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovų nurodytas gyvenamojo namo trūkumas – grindų nusėdimas atsirado ne dėl ieškovės kaltės, t. y. ne dėl jos netinkamai atliktų statybos darbų, todėl ieškovė turi atlyginti atsakovams šių trūkumų šalinimo išlaidas.

62.       Dėl betono trinkelėmis iškloto kiemo defektų. J. G. pateiktoje ekspertinėje išvadoje nurodoma, kad dėl netinkamai sutankinto pagrindo po betoninėmis trinkelėmis, jos yra susėdę, susiformavę provėžos, todėl būtina išardyti trinkelių dangą, tinkamai sutankinti pagrindą ir vėl sudėti trinkeles. Ekspertinėje išvadoje nurodyti teisės aktų reikalavimai, remiantis kuriais specialių žinių turintis asmuo – J. G. sprendė, kad trinkelės išklotos nesilaikant juose įtvirtintų reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertinėje išvadoje pateiktus duomenis, taip pat byloje esančias fotonuotraukas (2 t., e. b. l. 80; 4 t., e. b. l. 70–72) sprendžia, jog, priešingai nei nurodo ieškovė, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina provėžų trinkelių dangoje susiformavimo faktą. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog pateiktos fotonuotraukos yra darytos ne atsakovams priklausančiame žemės sklype. Pateiktų fotonuotraukų ieškovė neginčijo ir nors nurodė, kad nėra aišku, ar provėžos yra susiformavusios per visą trinkelių plotą, dėl ko būtų būtina iš naujo perkloti visas trinkeles, tačiau teismas pažymi, jog iš pateiktų duomenų galima spręsti, jog provėžos yra susiformavusios tose vietose, kur yra važiuojama ir laikomos transporto priemonės, todėl abejoti tuo, kad provėžos yra susiformavusios per visą trinkelių ilgį, nėra pagrindo. Ieškovė nurodytą trūkumą neigė, jos teigimu, byloje esančios fotonuotraukos nepatvirtina provėžų susiformavimo, ieškovė nurodo, jog jos prašymu nekilnojamojo turto objektą apžiūrėjęs asmuo provėžų nematė, todėl jos neegzistuoja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareigą įrodyti trūkumų faktą nagrinėjamoje byloje turėjo atsakovai, tačiau ieškovė, teigdama, kad atsakovų kiemą apžiūrėjęs specialistas provėžų nematė, turėjo ir galėjo pateikti teismui įrodymus, kurie paneigtų atsakovų nurodytas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog trinkeles klojo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė neginčijo atsakovų į bylą pateiktų įrodymų apie jų susirašinėjimą dėl trinkelių perklojimo darbų su minėta įmone, taip pat aplinkybės, jog būtent ieškovės vadovas jiems davė minėtos įmonės kontaktus, ir kad būtent su jais reikėjo derinti trinkelių perklojimo darbus, kas teismui leidžia spręsti, jog ieškovė iš esmės pripažino esant šių darbų trūkumus, priešingai nei kad ieškovė laikosi pozicijos byloje. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei ieškovė manytų, jog trinkelės yra sudėtos tinkamai, trūkumai neegzistuoja, ji neturėtų pagrindo nukreipti atsakovus dėl trūkumų šalinimo į šiuos darbus atlikusią įmonę, duoti jiems šios įmonės kontaktus. Juo labiau kad iš į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, jog minėta įmonė netgi žadėjo trūkumus ištaisyti, tačiau šio savo įsipareigojimo neįvykdė.

63.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų dėl to, vadovaujantis kokiais reikalavimais turėjo būti įrengta kieme trinkelių danga, todėl teismas, priešingai nei nurodo ieškovė, sutinka su ekspertinę išvadą pateikusio J. G. pozicija, jog nesant reglamentuota, kokie reikalavimai keliami kiemo trinkelių dangai, turi būti vadovaujamasi analogijos principu ir remiamasi tomis teisės normomis, kurios reglamentuoja panašius reikalavimus. Pažymėtina, kad J. G. nurodytos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-194 patvirtintos Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisykles ĮT SBR 19 yra taikomos įrengiant sluoksnius be rišiklių valstybinės reikšmės keliuose, taip pat jos gali būti taikomos įrengiant dangos konstrukcijos sluoksnius be rišiklių vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) ir kitose eismo zonose. Nors ieškovė nurodo, kad minėtos taisyklės netaikytinos įrengiant kiemo trinkelių dangą, tačiau pažymėtina, jog minėtose taisyklėse yra numatyta ir deformacijos modulio Ev2 vertė pėsčiųjų ir dviračių takų dangų konstrukcijų atveju ir turi būti ne mažesnė kaip 100 MPa arba 120 MPa (72.5. papunktis). Teismo vertinimu, gyvenamojo namo kiemas, įvertinus tai, kad jame vaikščioja pėstieji, yra parkuojamos transporto priemonės, jomis kieme judama, gali būti prilygintas kitai mažo eismo intensyvumo zonai ir (ar) pėsčiųjų ir dviračių takams, todėl minėtame teisės akte numatyti reikalavimai, nesant teisinio reglamentavimo, skirto namų kiemo dangai, gali būti taikomi šiuo atveju. Kaip matyti iš ekspertinėje išvadoje nurodytų duomenų, apskaičiavus deformacijos modulio Ev2 vertę atlikus tyrimą dvejose vietose, jo vertė neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl vertintina, kad ieškovė neužtikrino tinkamos trinkelių dangos ir dėl atsiradusių provėžų, nelygumų, jos naudojimas yra apsunkintas. Atliekant kiemo betoninių trinkelių dangos tyrimą tyrimo metu dvejose vietose buvo išimtos trinkelės ir prietaiso pagalba išmatuotas pagrindo po trinkelėmis deformacijų modulių Ev2 vertės. Pirmojo matavimo Ev2 = 41,36 MN/ kv. m, antrojo – 35,38 MN/kv. m. Matavimo metu fiksuotos deformacijos modulio Ev2 vertės žymiai skiriasi nuo norminių, todėl būtina perkloti kiemo trinkeles, tinkamai įrengus pagrindus. Teismas kritiškai vertina ieškovės nurodytus argumentus dėl atlikto tyrimo, nes grunto sutankinimas buvo vertintas tik dvejose vietose. Ieškovės teigimu, byloje nėra duomenų, kad visa kiemo trinkelių danga yra netinkamai paklota, nes ši aplinkybė nebuvo vertinta. Teismas pažymi, jog ekspertinę išvadą pateikęs J. G. paaiškino atlikto tyrimo principus, nurodė, kad pagal metodiką yra pakankamas deformacijos modulio apskaičiavimas dvejose vietose, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trinkelių danga buvo klota tos pačios įmonės, tuo pačiu laiku, neturi pagrindo manyti, kad skirtingose kiemo vietose trinkelių pagrindas būtų sutankintas skirtingai ir dėl to reikėtų išardyti visą kiemo trinkelių dangą. Teismas sprendžia, jog byloje esantys duomenys yra pakankami nustatyti nurodyto trūkumo egzistavimo faktą.

64.       Teismas tuo pačiu pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nurodyti defektai atsirado dėl atsakovų kaltės. Nors ieškovės atstovė teigė, kad galimai vežant gruntą ar lyginant žemės sklypą ar atliekant kitus – lietaus nuvedimo sistemos įrengimo darbus trinkeles galėjo sugadinti naudojamos sunkiasvorės transporto priemonės, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, o tokias aplinkybes kategoriškai neigė atsakovai. Taigi, byloje nesant jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie trinkelių dangos trūkumų atsiradimą dėl atsakovų ar trečiųjų asmenų veiksmų, esant duomenims dėl trinkelių dangos trūkumų priežasties – netinkamai sutankinto grunto, yra pagrindas spręsti, jog dėl minėtų trūkumų kyla ieškovės atsakomybė. Pažymėtina, kad nors minėtus darbus yra atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ieškovė, būdama šių darbų užsakove ir už jų įrengimą atsakinga atsakovams, turėjo įsitikinti šių atliktų darbų tinkama kokybe, o to nepadariusi turi atlyginti atsakovams dėl netinkamai atliktų darbų nuostolius. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau byloje aptartas ieškovės pateiktame vertinimo akte nurodytas galimas trinkelių susėdimo ir provėžų atsiradimo priežastis, atitinkančias ir nurodomas grindų susėdimo priežastis, dėl jų pakartotinai nepasisako, jas laikydamas objektyviai neįrodytomis ir nepagrįstomis.

65.       Dėl lietaus nuvedimo sistemos netinkamo įrengimo. Ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad atlikus stogo vandens nuvedimo latakų tyrimą nustatyta, kad vanduo iš latakų nenuteka į vandens nuvedimo įlajas dėl netinkamo nuolydžio. Kai kuriose vietose nuolydis nulinis, o kai kuriose – atvirkštinis, t. y. nuolydis nuo įlajos. Reikalinga permontuoti vandens nuvedimo nuo stogo latakus 53,84 m. Ieškovė su nurodytu trūkumu nesutinka nurodydama, jog byloje pateikti įrodymai nepatvirtina šio trūkumo, nėra aišku, kaip buvo fiksuotas latakų nuolydis, kur ir kaip buvo uždėtas gulsčiukas, be to, minėtas trūkumas, jei jis ir būtų nustatytas, yra akivaizdus, sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjai turėjo galimybę vizualiai apžiūrėti įrengtą vandens nuvedimo sistemą, todėl ieškovė nėra atsakinga už šį trūkumą, be to, nėra nurodyta, koks teisės aktas reglamentuoja latakų nuolydžius. Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 33.5. punkte numatyta, kad vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema. Minėto statybos techninio reglamento 73. Punkte reglamentuoti vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų reikalavimai: 73.1. atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais; 73.2. lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pagrįsti skaičiavimais; 73.3. lietvamzdžių dalys turi būti patikimai sujungtos; 73.4. visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į stogo lataką. Stogo latakai turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas jų nesulaužytų; 73.5. pakabinamų latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28°, nuosvyriųjų – ne mažesnis kaip 2,9; 73.6. įrengiant latakus, būtina įvertinti galimas jų deformacijas ir, esant reikalui, įrengti paslankius kompensatorius. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, teisės aktai reglamentuoja latakų nuolydžio laipsnį, o iš atsakovų pateiktų į bylą duomenų (kartu su ekspertine išvada pateiktų fotonuotraukų) matyti, jog nagrinėjamu atveju latakų nuolydis neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų. Išvadoje nurodyta, kad vanduo iš latakų į įlajas nenuteka dėl netinkamo nuolydžio, kadangi nuolydis vietomis yra nulinis, arba kai kuriose vietose atvirkštinis, t. y. nuolydis nuo įlajos. Pažymėtina, jog nors ieškovė teigė, kad atsakovų pateikti įrodymai minėto trūkumo nepatvirtina, teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad latakuose kaupiasi vanduo, juose yra nešvarumų, purvo, o to priežastį specialių žinių turintis asmuo nurodė kaip netinkamą latakų nuolydį. Byloje yra pateiktos fotonuotraukos, patvirtinančios vandens kaupimąsi latakuose, juose esantį purvą, taip pat netinkamą latakų nuolydį, tačiau ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl nurodytų defektų nebuvimo ir ar priežasčių, dėl kurių šie defektai atsirado, nepriklausymo nuo ieškovės. Ieškovės vadovas nurodė, kad purvas latakuose kauptųsi net ir tuo atveju, jei nuolydis būtų tinkamas, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes, jog lietaus nubėgimo sistema įrengta tinkamai ir kad nuolydžiai atitinka reikalavimus. Teismas pagrįsta laiko atsakovų poziciją, jog vandens nuvedimo sistemos nuolydžio trūkumai šiuo atveju nėra tiek akivaizdūs, kad juos būtų galima pamatyti vizualiai apžiūrint įsigyjamą turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas trūkumas, kaip kad nurodo atsakovai, buvo pastebėtas tik 2023 m., kaip atsakovas užlipęs į atitinkamą aukštį pastebėjo susikaupusį vandenį latakuose. Viena vertus, sutiktina, kad nurodyto trūkumo pastebėjimas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atrodytų mažai galimas, kita vertus, tokia situacija gali būti nulemta to, kad vandens nuotekų sistemos nuolydžio neatitikimai nėra tiek dideli, kad galėtų sąlygoti, pavyzdžiui, vandens prasiskverbimą kitoje latako vietoje, nei kad numatyta. Atsakovas paaiškino, kad vanduo latakais nubėga, tačiau juose lieka tam tikras jo kiekis – 2-3 cm, o tai, teismo manymu, ir galėjo lemti, kad atsakovai minėto trūkumo nepastebėjo anksčiau, iki nepamatė latakuose besikaupiančio vandens. Teismo vertinimu, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu latakus galima apžiūrėti vizualiai, tačiau tokios apžiūros metu įvertinti ar yra tinkamas latakų nuolydis, neturint specialių žinių ir matavimo prietaisų, yra sudėtingas ir pirkėjui, kuris yra vartotojas, neturintis specialių statybos srities žinių, yra neįmanomas. Todėl teismas kritiškai vertina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl šio trūkumo, kaip akivaizdaus, pobūdžio. Pažymėtina, jog atsakovas nurodė, kad vanduo iš latako išbėgdavo, latake jo likdavo apie 2-3 cm, tačiau dėl stovinčio vandens atsiranda dumblas, taip yra pūdomas vamzdis. Nurodė, kad latakus reikia permontuoti, nes visuose kampuose neišbėga vanduo. Dėl nurodyto trūkumo namą nors ir galima naudoti pagal paskirtį, tačiau minėtas trūkumas ilgainiui gali paveikti ne tik patį lataką, tačiau ir kitas namo konstrukcijas dėl besikaupiančio ir (ar) netinkamoje vietoje išbėgančio vandens. Netinkamai funkcionuojant lietaus nuvedimo latakams, nebus galima užtikrinti Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimo, kad namas turi būti apsaugotas nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių į jį (42.4.4. punktas).

66.       Pasisakant dėl atsakovų nurodytų papildomų paaiškėjusių nekilnojamojo turto trūkumų, t. y. kad nėra apšiltinta vidinė rostverko dalis putų polistireno plokštėmis, kad stogo pakalimas atliktas vientisa trapecine skarda, todėl negalima stogo ventiliacija, kad nėra drenažinės membranos užbaigimo profilio, pažymi, kad byloje nustatyta, jog šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį tarėsi ne dėl gyvenamojo namo, pastatyto pagal konkrečius projektinius reikalavimus, pardavimo, bet dėl faktiškai pastatyto gyvenamojo namo pardavimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad sudarant preliminariąją sutartį šalys aptarė tam tikrus darbus, kuriuos turi atlikti ieškovė įrengiant namą iki 80 procentų baigtumo, tarp jų ir įrengti pamatus bei apšiltinti 200 mm putų polisteroliu. Preliminariojoje sutartyje nėra numatyta, pamatai bus šiltinami iš lauko ar vidinės pusės ir (ar) iš abiejų pusių, tačiau šalys tarėsi tik dėl pamatų apšiltinimo 200 mm putų polisteroliu. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš į bylą pateikto statybos projekto, jame numatyta, kad pastato pagrindinės laikančios konstrukcijos yra betoniniai pamatai, keramikinių blokelių mūras, perdanga – medinės sijos, stogo konstrukcijos iš medinių gegnių su profiliuotų skardos lakštų danga. Pamatai suprojektuoti gręžtiniai su rostverku. Gręžtiniai pamatai projektuojami namui Ø 300. Pamatai numatyti 2 m gylio. Rostverko plotis - 200 mm. Rostverkas apšiltinamas putų polistirolo plokštėmis (2 t., e. b. l. 18). Rostverkas iš išorės apšiltinamas 200 mm, o iš vidaus – 150 mm putų polistirolo plokštėmis. Atsakovų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad vidinė rostverko dalis nurodyto storio polisterolio plokštėmis nebuvo apšiltinta. Pažymėtina, kad nors ieškovė nurodė, jog pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina šių neatliktų darbų, kadangi šiam trūkumui nustatyti būtų būtina ardyti statinio konstrukcijas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovų pateiktose fotonuotraukose užfiksuotus atliktus darbus, į tai, kad minėtose nuotraukose jau matosi sutankintas smėlio sluoksnis, sprendžia, kad šiame etape rostverko apšiltinimo darbai jau turėtų būti atlikti, todėl daro išvadą, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina šių darbų neatlikimo faktą. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, byloje nenustatyta, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, būtų susitarusios dėl gyvenamojo namo pagal byloje pateiktą statybos projektą pardavimo. Nors atsakovai teigia, jog jie įsigydami gyvenamąjį namą tikėjosi, kad jis atitiks projektą ir jame numatytus sprendinius, tačiau byloje nenustatyta jų valia įsigyti ne faktiškai pastatytą, bet pagal konkretų projektą statomą gyvenamąjį namą. Pažymėtina, kad teismui nepateikti duomenys, jog dėl rostverko apšiltinimo tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės šalys būtų susitarusios tarpusavyje, taip pat, kad minėtų darbų neatlikimas laikytinas esminiu nukrypimu nuo projektinių sprendinių. Taip pat į bylą nėra pateikti ir duomenys, kad dėl rostverko vidinės pusės neapšiltinimo galėjo nukentėti gyvenamojo namo izoliacinės / sandarumo, šilumos laidumo savybės. Juo labiau, teismas pažymi, kad aplinkybė, jog vidinė rostverko dalis nėra apšiltinta atsakovams buvo žinoma dar iki įsigyjant nekilnojamąjį turtą, t. y. dar iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (į bylą pateikta fotonuotrauka daryta statybų procese), todėl spręsti, kad minėtas neatitikimas projektiniams sprendiniams atsakovams nebuvo žinomas ir jį būtų galima laikyti paslėptu trūkumu, nėra pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į šalių susitarimą sudarant preliminariąją sutartį, neturi pagrindo spręsti, jog šis atsakovų nurodytas trūkumas yra toks, už kurį atsakinga gali būti laikoma ieškovė. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš lokalinės sąmatos, remiantis kuria yra reiškiamas reikalavimas dėl įsigyto turto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, joje nurodyti atlikti tik cokolių ir rūsio sienų šiltinimas 150 mm storio putų polistireno plokštėmis, nurodant kiekį – 0,282 kv. m ir kainą – 597,01 Eur. Jokių kitų darbų, susijusių su šio trūkumo šalinimu, lokalinėje sąmatoje nėra nurodyta, kas leidžia spręsti, jog atsakovai, kaip teisingai nurodė ieškovė, tikėtina, net neketina šalinti šio jų nurodyto trūkumo. Priešingu atveju, lokalinėje sąmatoje būtų numatyti ir kiti, su minėto trūkumo šalinimu susiję būtini atlikti darbai, o tokių darbų, įvertinus nurodomo trūkumo vietą, turėtų būti atlikta neabejotinai daug, kadangi, kaip paaiškino ieškovės atstovai, iš esmės turėtų būti pašalintas visas grindų sluoksnis, sutankintas gruntas ir kt. Teismas pažymi, jog atsakovams savo pažeistas teises ginant reiškiant reikalavimą dėl išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimo, byloje esantys duomenys teismui leidžia abejoti šių lokalinėje sąmatoje nurodytų išlaidų trūkumams šalinti pagrįstumu. Atsakovai nereiškia reikalavimo dėl įsigyto turto kainos sumažinimo dėl neatliktų ar netinkamai atliktų statybos darbų, todėl pirmiau teismo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl minėto atsakovų nurodytų trūkumo buvimo ir (ar) ieškovės atsakomybės už šį trūkumą.

67.       Pasisakydamas dėl kitų nurodytų trūkumų, teismas pažymi, jog atsakovai nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė ieškovė dėl to, kad stogo pakalimas atliktas vientisa trapecine skarda ir ar dėl to negalima stogo ventiliacija. Be to, byloje nėra duomenų, kad šalys būtų taręsi būtent dėl stogo pakalimo perforuota skarda ir (ar) dėl drenažinės membranos užbaigimo profilio įrengimo. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog nurodyti atsakovų įvardijami trūkumai yra akivaizdūs, t. y. šie defektai akivaizdžiai matomi ir galėjo būti nustatyti apžiūros metu prieš sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl jie laikytini akivaizdžiais ir ieškovė už juos neprivalo atsakyti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas negalėjo nurodyti, ar pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį turėjo būti įrengtas drenažinės membranos užbaigimo profilis, taip pat nurodė nežinojęs, kad pakalimų skarda turi būti perforuota, o ne vientisa. Tačiau minėti darbai yra akivaizdžiai matomi, juos atsakovai, įsigydami daiktą, turėjo galimybę apžiūrėti, įvertinti, matydami juos jie priėmė sprendimą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. šių trūkumų jie nelaikė tokiais, dėl kurių negalėtų naudotis pagal paskirtį jų įsigyjamu turtu, todėl spręsti, jog dėl minėtų trūkumų yra atsakinga ieškovė, nėra pagrindo.

68.       Patikslintoje ekspertinėje išvadoje taip pat nurodyta, jog per mažai įgilinti segmentinės tvoros metaliniai stulpeliai, dėl ko sušalus gruntui jie buvo iškiloti. Ieškovė su nurodytu trūkumu nesutiko, viena vertus, teigdama, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad 8 tvoros stulpeliai yra iškiloti ir kad jie buvo įgilinti per mažai, kita vertus, nurodo, kad nėra nurodytas teisės aktas, kuris reglamentuotų reikalavimus tvoros stulpelių įgilinimui, o taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl minėtų tvoros stulpelių iškilojimo, kaip ir dėl susėdusių grindų ir trinkelių bei atsiradusių provėžų, nėra ieškovės kaltės, t. y. jų atsiradimą lėmė nuo ieškovės veiksmų nepriklausančios aplinkybės. Teismas kritiškai vertina šiuos ieškovės nurodytus argumentus, pažymėdamas, jog pats faktas, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas konkretus reikalavimas dėl tvoros stulpelių įgilinimo dydžio, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės atlikti darbai yra atlikti tinkamai. Teismas pažymi, jog byloje esančių įrodymų visuma, t. y. ekspertinė išvada, ją atlikusio J. G. ir atsakovų paaiškinimai, byloje esančios fotonuotraukos sudaro pagrindą spręsti teismui dėl netinkamai atliktų tvoros stulpelių betonavimo darbų, t. y. juos per mažai įgilinus, dėl ko sušalus gruntui jie buvo iškiloti. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti segmentinės tvoros stulpelių netolygumai, dėl kurių atitinkamai netolygiai išsidėsčiusi ir visa segmentinė tvora. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertinėje išvadoje nurodytu segmentinės tvoros netinkamai įgilintų stulpelių skaičiumi bei tuo, kad minėtų stulpelių iškilojimo priežastis yra ta pati – netinkamai įgilinti tvoros stulpeliai. Pažymėtina, jog nors ekspertinėje išvadoje nėra nurodyta, koks teisės aktas reglamentuoja tvoros stulpelių įgilinimą, tačiau viešai prieinami duomenys nurodo, kad turi būti įgilinta 1/3 dalis segmentinės tvoros stulpelio. Nors byloje nėra pateikta duomenų, kiek konkrečiai yra įgilinti nurodyti 8 vnt. segmentinės tvoros stulpelių, tačiau, įvertinus tai, kad minėti stulpeliai buvo gilinti ir betonuoti tuo pat metu tų pačių asmenų, spręstina, kad visų stulpelių iškilojimo priežastis yra ta pati – netinkamas jų įgilinimas. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovų nurodytas aplinkybes dėl netinkamo tvoros stulpelių įgilinimo, nors, kaip jau nurodyta, ieškovė su šiuo trūkumu nesutiko. Ieškovė nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ji, atlikdama segmentinės tvoros įrengimo darbus, betonuodama tvoros stulpelius juos įgilino tinkamai ir pakankamai, kad būtų išvengta stulpelių iškilojimo. Ieškovė yra statytoja, todėl būtent jai geriausiai turi būti žinomi statybos darbams keliami reikalavimai ir konkrečiai šiuo atveju, kaip ir kiek giliai turėtų būti įgilinti tvoros stulpeliai. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas matė kaip yra statoma tvora, kaip ir kiek giliai yra įbetonuojami tvoros stulpeliai ir dėl to jokių pretenzijų nereiškė, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė nėra atsakinga už šiuos trūkumus. Pažymėtina, jog ne atsakovas, bet ieškovė yra statytoja, kuri profesionaliai užsiima statybų veikla, todėl būtent ji, o ne atsakovas turėtų būti atsakinga už netinkamai atliktus darbus.

69.       Byloje nėra duomenų, kad minėtas trūkumas būtų žinomas atsakovams pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, priešingai, kaip nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, segmentinė tvora turėjo būti įrengta jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo – iki 2021 m. liepos 30 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, minėtas trūkumas negali būti laikomas akivaizdžiu ir galimu nustatyti pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu. Ieškovei neįrodžius, kad minėtas trūkumas atsirado ne dėl jos netinkamai atliktų darbų, spręstina, kad šio trūkumo šalinimo išlaidas turi atlyginti ieškovė. Teismas pakartotinai nepasisako dėl ieškovės argumentų, jog tvoros stulpelių iškilojimą galėjo lemti su žemės sklypo geografine padėtimi ir su tuo susijusios gamtinės sąlygos, pažymėdamas, kad teismas šias ieškovės nurodytas aplinkybes vertina kaip teisiškai nepagrįstas. Byloje nėra ir įrodymų, kad minėtų tvoros stulpelių iškilojimą lėmė atsakovų veiksmai įsirengiant tvoros pamatą ir ar kt.

Dėl defektų šalinimo išlaidų dydžio

70.       Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 18 375,01 Eur defektų šalinimo išlaidas. Atsakovai defektų šalinimo išlaidų dydį grindžia specialių žinių turinčio asmens J. G. parengtomis lokalinėmis sąmatomis. Byloje konstatavus, kad ginčo statybos darbai atlikti nekokybiškai (išskyrus tuos, kuriuos teismas laikė akivaizdžiais ir (ar) už kuriuos nelaikė atsakingos ieškovės), yra pagrindas spręsti dėl nuostolių atlyginimo dydžio atsakovams pasinaudojus vienu iš teisių gynybos būdų – prašant teismo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovai į bylą pateikė J. G. sudarytas lokalines sąmatas, kuriose nurodyti defektų šalinimo darbai bei jų kaina, todėl teismas remiasi būtent šiomis sąmatomis, kadangi ieškovė, nors ir nesutikdama su atsakovų lokalinėse sąmatose pateiktais trūkumų šalinimo darbais, kiekiais bei išlaidomis, į bylą savo paskaičiavimų nėra pateikusi.

71.       Nustatyta, kad atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu tikslino savo priešieškinio reikalavimus, didindami prašomą priteisti trūkumų šalinimo išlaidų sumą, nurodydami, jog per civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį statybos darbų kainos išaugo ir trūkumų šalinimo išlaidos padidėjo. Bylos duomenimis atsakovai įsigyto nekilnojamojo turto trūkumų iki šiol nėra ištaisę, faktiškai išlaidų nėra patyrę, todėl nustačius, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, yra pagrindas atsakovams iš ieškovės priteisti nuostolius, kuriuos atsakovai patirs ateityje, taisydami nusipirkto gyvenamojo namo ir kiemo trinkelių bei tvoros trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų pagal pradinę lokalinę sąmatą paskaičiuota išlaidų trūkumams šalinti suma padidėjo, t. y. per laikotarpį nuo 2024 m. gegužės iki 2025 m. birželio mėnesio statybos darbų kainos išaugo, kad iki šiol atsakovų nurodyti nekilnojamojo turto trūkumai nėra pašalinti ir nurodytus trūkumus jiems teks taisyti į ateitį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad trūkumų šalinimo darbų ieškovė neatliko atsakovams reikalaujant, sprendžia, kad atsakovai turi teisę į jų nurodytų didesnių išlaidų trūkumams šalinti atlyginimą, nei kad buvo pareikšta pradiniuose atsakovų reikalavimuose. Byloje nenustatyta, kad atsakovai, nešalindami trūkumų, piktnaudžiautų savo teisėmis ar siektų nepagrįstai praturėti.

72.       Teismas kritiškai vertina ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovų pateiktos lokalinės sąmatos nepatvirtina statybos darbų kainų augimo, o priešingai, pagal pateiktus skaičiavus, kai kurie iš šių darbų ir medžiagų net yra atpigę. Pažymėtina, kad byloje kilus klausimams dėl lokalinėse sąmatose paskaičiuotų trūkumų šalinimo sumų, siekiant aiškiai jas identifikuoti, atsakovai pateikė teismui lokalines sąmatas, kuriose aiškiai buvo išskirtos išlaidos trūkumams šalinti reikalingoms medžiagoms, darbams atlikti, taip pat papildomos išlaidos, kurios pradinėse lokalinėse sąmatose buvo įskaičiuotos į darbų ir medžiagų kainas. Taigi, natūralu, kad tam tikras sudėtines kainų dalis skaičiuojant atskirai, medžiagų ir darbų kainos, nurodytos lokalinėse sąmatose, apskaičiuotose remiantis 2025 m. balandžio mėnesio kainomis, yra mažesnės nei kad ankstesnėse lokalinėse sąmatose. Teismas neturi pagrindo nesiremti J. G. lokalinėse sąmatose pateiktais išlaidų skaičiavimais, kadangi teismui nepateikti jokie įrodymai apie minėtų paskaičiavimų neatitikimus faktiškai reikalingiems darbams ir medžiagoms trūkumams pašalinti sunaudoti (atlikti) bei šių darbų ir medžiagų kainoms.

73.       J. G. pateiktose lokalinėse sąmatose nurodyta, kad:

73.1.       grindų remonto darbams atlikti yra reikalinga atlikti šiuos darbus: medinių grindjuosčių nuardymas – 0,816 m – 28,97 Eur; laminato dangos ir pakloto ardymas – 94,26 kv. m, 297,97 Eur; keraminių plytelių dangos išardymas – 0,0338 kv. m, 8,58 Eur; statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu – 1,8 t, 75,65 Eur; transportuojant statybines šiukšles už kiekvieną papildomą kilometrą pridėti K2=20 – 1,8 t, 28,35 Eur; statybinių šiukšlių utilizavimas – 1,8 t, 108,00 Eur; 20 mm storio cementinis užtepas – 0,9764 kv. m, 637,90 Eur; kiekvieniems 5 mm cementinio užtepo, atliekamo rankiniu būdu, storio pokyčio pridėti (5 cm) pagal N11-40 – 0,9764 kv. m, 92,42 Eur; grindų pagrindų išlyginimas savaime išsilyginančiu skiediniu sluoksnio storis 3 mm (gruntuojant) – 0,9764 kv. m, 560,49 Eur; laminuotų grindlenčių (parketlenčių) danga (patiesiant paklotą ir pritvirtinant grindjuostes) – 0,9426 kv. m, 1 795,40 Eur; laminuotos grindys (atsparumo klasė 33) K3=1.05 – 94,26 kv. m, 2 192,25 Eur; keraminių plytelių grindų dangos įrengimas ant išlyginto pagrindo, kai siūlės iki 8 mm pločio plytelės plotas iki 0,012 kv. m – 3,38 kv. m, 156,46 Eur;

73.2.       lietaus nuvedimo sistemos remonto darbams reikalinga atlikti: šlaitinių stogų lietaus nuvedimo sistemos ardymas pakabinami latakai nuo kopėčių arba pastolių – 53,84 m, 74,56 Eur; lietaus nuvedimo sistemos pakabinamų latakų montavimas, dirbant nuo kopėčių arba kilnojamų pastolių (esamų) – 53,84 m, 245,68 Eur;

73.3.       trinkelių dangos trūkumai: betoninių trinkelių grindinio ardymas rankiniu būdu K8=1.17, K9=1.15 – 1,34 kv. m, 1 008,71 Eur; grunto tankinimas mažosios mechanizacijos priemonėmis kai gruntas išlyginamas rankiniu būdu (III-IV grupės gruntas K8=1.14, K9=1.15 – 0,402 kub. m, 130,26 Eur; 5 cm storio akmens atsijų sluoksnis K9=1.15 – 1,34 kv. m, 554,03 Eur; grindinio įrengimas iš betono trinkelių (esamų) rankiniu būdu, užpilant siūles akmens atsijomis K9=1.15 – 1,34 kv. m, 1 866,34 Eur.

73.4.       Pirmiau nurodytų darbų ir medžiagų vertė iš viso 9 862,02 Eur, papildomai netiesioginės išlaidos (papildomų medžiagų vertė 3 proc., papildomų mechanizmų vertė – 3 proc., kiti darbo užmokesčio priskaitymai 8 proc., soc. Draudimas 1,79 proc., statybvietės išlaidos 9 proc., pridėtinės vertės išlaidos 20,90 proc. pelnas – 5 proc.) iš viso 13 354,82 Eur ir 21 proc. PVM – 2 804,51 Eur, iš viso – 16 159,33 Eur.

73.5.       Tvoros stulpelių tinkamas įbetonavimas – metalinio tinklo skydų ant metaliniai stulpelių tvoros demontavimas, kai tvoros aukštis 1,5 m – 20 m, 99,35 Eur; metalinio tinklo skydų ant metaliniai stulpelių tvoros įrengimas, kai tvoros aukštis 1,5 m – 20 m, 161,24 Eur; tvorų stulpeliai 40x60 – 8 vnt., 79,68 Eur.

73.6.       Pirmiau nurodytų darbų ir medžiagų vertė iš viso 340,27 Eur, papildomai netiesioginės išlaidos (pagalbinių medžiagų vertė 3 proc., papildomų mechanizmų vertė – 3 proc., kiti darbo užmokesčio priskaitymai 8 proc., soc. Draudimas 1,79 proc., statybvietės išlaidos 9 proc., pridėtinės vertės išlaidos 20,90 proc. pelnas – 5 proc.) iš viso 485,86 Eur ir 21 proc. PVM – 102,03 Eur, iš viso – 587,89 Eur. Nurodytos vertės apskaičiuotos pagal pateiktos lokalinės sąmatos Nr. 1 duomenis, neįtraukiant į atlygintinų išlaidų sumą sumų, nurodytų lokalinės sąmatos 1-5 punktuose, kur nurodytos išlaidos stogo pakalimo, drenažo ritininės dangos tvirtinimo bei rostverko apšiltinimo darbams atlikti, prie 6-8 punktuose nurodytų išlaidų pridedant sąmatoje nurodytas papildomas išlaidas, apskaičiuotas proporcingai atygintinų darbų ir medžiagų sumai, bei pridėtinės vertės mokestį.

73.7.       Teismo vertinimu, atsakovams atlygintina išlaidų nustatytiems darbų trūkumams pašalinti suma yra iš viso 16 747,22 Eur, t. y. 16 159,33 Eur suma pagal lokalinę sąmatą, sudarytą 2025 m. balandžio mėnesio kainas, ir 587,89 Eur suma pagal lokalinę sąmatą Nr. 1, sudarytą 2025 m. balandžio mėnesio kainomis, dėl papildomai paaiškėjusių trūkumų, susijusių su netinkamai įrengta segmentine tvora, šalinimo išlaidų.

74.       Teismas, spręsdamas, dėl atsakovams atygintinų išlaidų dydžio, kaip jau nurodė, vadovaujasi specialių žinių turinčio asmens – J. G. pateiktais paskaičiavimais dėl trūkumų šalinimo darbų, kiekio, kainos, kadangi ieškovė, nors ir nesutiko su pateiktais paskaičiavimais, teigė, jog lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos yra nepagrįstos, tačiau savo paskaičiavimų teismui neteikė. Nesant priešingų įrodymų, teismas neturi pagrindo abejoti specialių žinių turinčio asmens sudarytų lokalinių sąmatų teisingumu, atsižvelgdamas ir į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pastebėti netikslumai buvo pašalinti, pateikiant patikslintas sąmatas. Teismo vertinimu, pateiktose lokalinėse sąmatose numatyti visi darbai, išskyrus tuos, už kurios teismas nelaikė esant atsakingos ieškovės, yra būtini, todėl nurodyta kaina yra pagrįsta.

75.       Teismas kritiškai vertina ieškovės nurodytus argumentus dėl to, jog pagal pateiktas lokalines sąmatas atsakovai siekia tik pasipelnyti, tačiau realiai ištaisyti nustatytų trūkumų neketina. Tą, ieškovės atstovės teigimu, įrodo ir tai, jog nėra nustatyta tikroji grindų susėdimo priežastis, dėl ko nėra galima nustatyti ir reikalingų darbų bei medžiagų ir išlaidų trūkumams pašalinti. Teismas pažymi, jog nurodyti ieškovės argumentai patys savaime nepaneigia atsakovų reikalavimo pagrįstumo dėl grindų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir šių išlaidų dydžio. Pažymėtina, kad teismui pateiktą sąmatą parengė specialių žinių turintis asmuo, nurodęs galimą trukumų šalinimo variantą, t. y. pakelti ir išlyginti tam tikro storio medžiagų sluoksniu visas gyvenamojo namo grindis, atitinkamai demontuojant ir vėliau iš naujo sumontuojant grindų dangą bei grindjuostes. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas trūkumas yra susijęs su grindų susėdimu, nėra pagrindo teigti, jos pasirinktas trūkumų šalinimo būdas yra netikslingas ir (ar) neįmanomas. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės nurodytus argumentus dėl galimybės demontavus laminuotų grindų dangą ir grindjuostes vėl jas pakartotinai panaudoti. Ieškovės teigimu, tokiu savo elgesiu atsakovai tik siekia esamas grindis pasikeisti naujomis. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad demontavus grindjuostes ir laminuotas grindlentes, jas pakartotinai bus galima panaudoti. Priešingai, ekspertinę išvadą pateikęs asmuo nurodė, kad nors teoriškai tokia galimybė egzistuoja, tačiau praktiškai ji yra negalima, nes demontavimo metu sugadinus, lūžus, trūkus ar kitokiu būdu pažeidus grindjuostes ir grindlentes, jų pakartotinis panaudojimas yra negalimas, tuo tarpu nuo gyvenamojo namo įrengimo praėjus tam tikram laiko tarpui, rinkoje surasti identiškų grindjuosčių ir grindlenčių yra neįmanoma. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia būtinybę demontavus senąsias grindlentes ir grindjuostes jas pakeisti naujomis.

76.       Pasisakydamas dėl ieškovės nurodomų argumentų dėl pernelyg didelės grindlenčių kainos, taip pat į bylą šalių pateiktus duomenis apie siūlomas ir (ar) prekyboje esančias grindlentes ir jų kainą, pažymi, kad lokalinėje sąmatoje nurodytos vidutinės tiek darbų, tiek ir medžiagų kainos, todėl spręsti, jog jos yra nepagrįstai aukštos, nėra pagrindo. Be abejonės, kad rinkoje yra tiek brangesnių, tiek pigesnių grindlenčių, tačiau teigti, kad nurodyta grindlenčių kaina yra pernelyg aukšta, nėra jokio pagrindo. Vien ieškovės pateikti duomenys nesudaro pagrindo nesivadovauti lokalinėje sąmatoje nurodyta grindlenčių kaina.

77.       Teismas kritiškai vertina ir ieškovės nurodytus argumentus dėl to, kad atsakovams nepateikus įrodymų apie jų turėtas išlaidas gyvenamojo namo vidaus apdailos darbams, nėra galima nustatyti, ar atsakovų prašoma suma nėra pernelyg didelė. Teismas pažymi, kad nurodytų duomenų nebuvimas pats savaime nepaneigia atsakovų teisės į nuostolių, kurie paskaičiuoti vadovaujantis nustatytomis metodikomis, atlyginimą, kadangi trūkumų šalinimo išlaidų suma nėra ir negali būti siejama su anksčiau atsakovų turėtomis išlaidomis.

78.       Teismas nepagrįstais laiko ir ieškovės atstovės nurodytus argumentus dėl trinkelių perklojimo apimties. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, jog yra galimas tik dalinis trinkelių, kur yra susiformavusios provėžos, perklojimas, todėl atsakovai nepagrindė būtinybės perkloti visas kiemo trinkeles. Teismas pažymi, jog tik dalies trinkelių perklojimas, t. y. dalies trinkelių išėmimas ir jų perdėjimas, negali būti laikomas tinkamu nustatyto trūkumo ištaisymu, kadangi netinkamai sutankintas pagrindas yra visame plote. Parkuojant mašinas kitoje vietoje, provėžos taip pat susiformuotų, todėl tik visų trinkelių pagrindo sustiprinimas leistų ištaisyti esamus defektus ir jų išvengti ateityje.

79.       Nesutiktina ir su ieškovės argumentu dėl 20 vnt. tvoros segmentų, atkreipiant dėmesį, jog lokalinėje sąmatoje yra nurodytas matas ne vienetais, bet metrais. Teismas nenustatė, kad nurodant segmentinės tvoros demontavimo ir sumontavimo kiekius būtų nurodyti nepagrįsti kiekiai.

80.       Teismas, kaip jau buvo nurodęs pirmiau, kritiškai vertina ir ieškovės argumentus dėl į nurodytą atlygintiną išlaidų sumą įtrauktų papildomų išlaidų, pelno ir pridėtinės vertės mokesčių. Kaip nurodė J. G., lokalinėse sąmatose išlaidos paskaičiuotos vertinant, kad darbus atlieka juridiniai asmenys, todėl teismas sutinka, kad atsakovams šalinant nustatytus nekilnojamojo turto trūkumus ir dėl jų ištaisymo kreipiantis į juridinius asmenis, nurodytos išlaidos neabejotinai bus patirtos, o atsakovai tiek įsigydami prekes, tiek ir mokėdami už atliktus darbus, turės sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Teismo vertinimu, nurodytų sumų neįtraukimas į atlygintinų išlaidų dydį, nepagrįstai ribotų atsakovų galimybes trūkumų šalinimui pasitelkti šios srities profesionalus, privačius juridinius asmenis, nes nepriteisiant nurodytų papildomų sumų ir (ar) pridėtinės vertės mokesčio, atsakovai šias išlaidas turėtų atlyginti patys. Atsakovai paaiškino, kad vidaus apdailos darbus gyvenamajame name atiko privatus juridinis asmuo, todėl jie, neturėdami specialių žinių statybos srityje taip pat ketina ir dėl trūkumų šalinimo kreiptis į juridinį asmenį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais ir mažinti išlaidų trūkumams pašalinti sumą neįtraukiant į ją pridėtinės vertės mokesčio ir kitų papildomų lokalinėse sąmatose nurodytų išlaidų, kurias atsakovai neabejotinai patirs dėl trūkumų šalinimo. Priešinga išvada neužtikrintų visiško nuostolių atlyginimo principo ir pažeistų atsakovų teises.

Dėl išlaidų už ekspertinės išvados parengimą.

81.       Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 700,00 Eur išlaidas už parengtą ekspertinę išvadą. Ieškovė su pareikštu reikalavimu, nurodydama, jog ekspertinės išvados parengimo išlaidos, įvertinus pateiktos išvados prieštaringumą, neišsamumą, neatitikimą galiojantiems teisės aktų reikalavimams, turi tekti būtent atsakovams.

82.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. P. pagal (duomenys neskelbtini) sutartį JG Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 119–123) J. G. už atliktą tyrimą sumokėjo 500,00 Eur, o už papildomos ekspertizės atlikimą 200,00 Eur (3 t., e. b. l. 76–77).

83.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus. Kreditorius turi teisę į nuostolių, susijusių su žalos įvertinimu, nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka tik tuo atveju, jei patirtos išlaidos yra protingos.

84.       Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalimi į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir nuostolių įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Atsakovai, kaip jau buvo nurodyta, už ekspertinės išvados (su vėlesniais patikslinimais) parengimą J. G. yra sumokėję 700,00 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina šių atsakovų turėtų išlaidų faktą ir dydį. Atsakovai, neturėdami specialių statybos srities žinių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, kreipėsi į J. G. dėl ekspertinės išvados pateikimo nustatant ieškovės atliktų statybos darbų trūkumus bei apskaičiuojant išlaidas šiems trūkumams pašalinti. Atsakovų reikalavimas dėl išlaidų specialistui J. G. atlyginimo yra materialusis, bet ne procesinio pobūdžio, todėl atsakovai turi teisę į išlaidų už specialisto paslaugas atlyginimą. Teismo vertinimu, 700,00 Eur suma už specialisto paslaugas surašant ekspertinę išvadą su papildymais bei sudarant lokalines sąmatas laikytina protinga ir pagrįsta, todėl priteistina atsakovams iš ieškovės.

Dėl procesinių palūkanų

85.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš ieškovės atsakovams taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo priešieškini priėmimo teisme (2024 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovų reikalavimas procesines palūkanas priteisti nuo bylos iškėlimo teisme, civilinei bylai esant iškeltai pagal ieškovės ieškinį, o ne jų priešieškinį, negali būti tenkinamas, todėl procesinės palūkanos priteisiamos nuo priešieškinio, kuriame atsakovai reiškė reikalavimus dėl išlaidų trūkumams atlyginti priteisimo, priėmimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

87.       Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas (4 t., e. b. l. 1, 181) – 8 496,00 Eur, iš kurių 301,00 Eur sudaro žyminis mokestis (1 t., e. b. l. 10), 1 540,00 Eur apmokėjimas teisininkui I. O. už teisines paslaugas ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, 1 815,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už vertinimo aktą, 4 840,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą, iš kurių 1 210,00 Eur už ieškinio surašymą (įskaitant susipažinimą su bylos dokumentais, teisines konsultacijas); 605,00 Eur už dubliko surašymą (įskaitant susipažinimą su bylos dokumentais, teisines konsultacijas); 605,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį surašymą (įskaitant susipažinimą su bylos dokumentais, teisines konsultacijas), 1 210 Eur už atsiliepimo į 2025 m. birželio 19 d. patikslintą priešieškinį parengimą ir 1 210,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina šių išlaidų faktą (4 t., e. b. l. 3–13, 182–185).

88.       Atsakovai už papildomai pareikštą turtinį reikalavimą sumokėjo 60,00 Eur žyminį mokestį (3 t., e. b. l. 75), taip pat vėliau patikslinus priešieškinio reikalavimus – 69,00 Eur žyminį mokestį (4 t., e. b. l. 143), taigi iš viso atsakovei yra sumokėję 129,00 Eur žyminio mokesčio.

89.       Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., e. b. l. 181–182, 4 t., e. b. l. 123, 177–178) – 5 082,00 Eur, iš kurių 360,00 Eur už bylos analizę, susipažinimą su byla teisme, konsultaciją, strategavimą;  1 020,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 780,00 Eur už tripliko parengimą, 240,00 Eur už priešieškinio parengimą, 240,00 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, 300,00 Eur atstovavimas teismo posėdyje (2,5 val.), 240,00 Eur už pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų tikslinimo pateikimą, 60,00 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, 240,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2 val.), 240,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2 val.) ir 120,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (1 val.), 120,00 Eur už patikslinto priešieškinio parengimą, 60,00 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir 180,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Atsakovų pateikti duomenys patvirtina faktiškai jų turėtas išlaidas (3 t., e. b. l. 183–188, 4 t., e. b. l. 125–127, 179–180). Atsakovė atstovei 2024 m. rugsėjo 16 d. yra sumokėjusi 653,40 Eur, 2024 m. spalio 2 d. – 1 016,40 Eur ir 2024 m. lapkričio 6 d. – 1 234,20 Eur, 2025 m. sausio 7 d. – 726,00 Eur, 2025 m. kovo 19 d. – 580,80 Eur, 2025 m. balandžio 9 d. – 435,60 Eur, 2025 m. birželio 19 d. – 435,60 Eur. 

90.       Bylos duomenimis nustatyta, kad bendra civilinėje byloje vykusių teismo posėdžių trukmė yra 10 val. 40 min. 34 d., t. y. suapvalinus 11 val.

91.       Teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu dėl „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitos svarbios aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama.

92.       Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas).

93.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų dokumentų pobūdį bei turinį, kurie yra išsamūs, motyvuoti, atlikta teisės aktų analizė, šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimą teismo posėdžiuose, pasirengimą jiems bei teismo posėdžių trukmę, teismas sprendžia, kad šalių prašomos priteisti išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.

94.       Iš viso ieškovės civilinėje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos yra 8 496,00 Eur, atsakovų civilinėje byloje turėtos išlaidos yra 5 211,00 Eur. Ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovų priešieškinis patenkintas iš dalies. Atsakovai bylą laimėjo 95,74 proc., t. y. patenkinta atsakovų reikalavimų ((91,47 proc. + 100)/2). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovų priteistina 361,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 496 Eur x 4,26 proc. / 100), o atsakovams iš ieškovės – 4 989,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 211,00 Eur x 95,74 proc.) / 100 proc. Atlikus šalims priteistinų išlaidų įskaitymą, atsakovams iš ieškovės priteistina 4 627,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

95.       Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje yra 7,93 Eur, jos neviršija valstybei priteistinos minimalios 8,00 Eur sumos, todėl šių išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovams D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16 747,22 Eur (šešiolikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 22 ct) trūkumų šalinimo išlaidas, 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) išlaidas už ekspertinę išvadą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 627,08 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt septynių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                 Jurgita Jasinskaitė